Įvadas
Lietuvos piliečiai vieningai sutaria, kad kiekvienas vaikas turi teisę į saugią vaikystę, apsaugotą nuo bet kokios formos smurto. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos Komisija išskiria keturias pagrindines smurto rūšis: psichologinį, fizinį, seksualinį smurtą ir nepriežiūrą. Deja, Lietuvoje šios sąvokos nėra aiškiai apibrėžtos įstatymuose, o tai sukelia problemų užtikrinant vienodą atsakomybę ir efektyvią pagalbą smurto aukoms.
Smurto apibrėžimo trūkumas ir jo pasekmės
Šiuo metu Lietuvoje nėra teisiškai apibrėžtų psichologinio ir fizinio smurto bei nepriežiūros sąvokų. Dėl to, nesant aiškaus fizinių bausmių kaip fizinio smurto įvardijimo ir draudimo, įstatymų numatyta atsakomybė taikoma nevienodai arba apskritai netaikoma. Tai ne tik apsunkina teisinį procesą, bet ir trukdo tarnyboms laiku atpažinti smurtą ir suteikti reikiamą pagalbą vaikams ir šeimoms. Nesant tinkamo smurto apibrėžimo įstatymuose, tarnybos neturi atspirties taško, skirdamos prevencines ir pagalbos priemones.
Prioritetas - pagalba, o ne bausmė
Svarbu pabrėžti, kad pagrindinis tikslas turėtų būti ne bausmė, o laiku suteikta pagalba. Smurtas turi būti kuo anksčiau atpažintas ir sustabdytas, vaikai ir šeimos turi laiku gauti pagalbą, nelaukiant kol ištiks tragedija. Tinkamas smurto apibrėžimas įstatymuose padėtų tarnyboms efektyviau vykdyti prevencines priemones ir teikti pagalbą.
Konkrečios smurto formos ir jų apibrėžimai
Siekiant geriau suprasti problemą, būtina aptarti konkrečias smurto formas ir jų apibrėžimus:
- Fizinis smurtas: Smurtiniai arba kiti neatsitiktiniai veiksmai, sukeliantys vaikui skausmą ir galintys sukelti sveikatos ir (ar) vystymosi sutrikimų, pasireiškiantys mušimu ranka ar įvairiais daiktais, spardymu, smogimu, stumdymu.
- Psichologinis smurtas: Veiksmai, kurie žemina vaiko savivertę, orumą, sukelia baimę, stresą ar kitokią psichologinę žalą. Tai gali būti grasinimai, įžeidinėjimai, nuolatinė kritika, ignoravimas ir kitos formos emocinio spaudimo.
- Seksualinis smurtas: Bet kokie seksualinio pobūdžio veiksmai su vaiku be jo sutikimo, įskaitant prisilietimus, oralinį seksą, penetraciją ar pornografijos gamybą.
- Nepriežiūra: Nesirūpinimas vaiko pagrindiniais poreikiais, tokiais kaip maistas, drabužiai, būstas, sveikatos priežiūra ir saugumas. Tai taip pat gali apimti vaiko palikimą be priežiūros, leidimą jam vartoti alkoholį ar narkotikus, arba nesirūpinimą jo mokymusi.
Smurtas artimoje aplinkoje: Ingos Sala istorija
Ingos Sala istorija yra tragiškas pavyzdys, kaip smurtas artimoje aplinkoje gali paveikti moterį ir jos vaikus. Nors Inga buvo savarankiška ir sėkminga moteris Lietuvoje, santuoka su italu Michele Sala virto košmaru. Inga patyrė psichologinį, finansinį ir net fizinį smurtą. 2022 metų birželį ji parašė pareiškimą Kauno miesto Dainavos policijos komisariato pareigūnams dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimo (145 Baudžiamojo kodekso straipsnis). Inga liudijo, kad 2020 vasarį ją besilaukiančią sutuoktinis mušė ir „tąsė už plaukų, pritempė prie atsukto dujų baliono, grasino susprogdinti, sakė, jog „tu gyva iš čia neišeisi, sprogsi su savo pilvu“. Moteris pasakojo, kad vyras turėjo žiebtuvėlį, o ji tuo metu susitaikė su mirtimi. Viskam pasibaigus moteris policijos nekvietė. „Man buvo svarbu išgyventi“, sakė ji.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?
Nepaisant patirto smurto, Inga stengėsi išsaugoti santuoką dėl vaikų. Tačiau galiausiai ji nusprendė skirtis ir pateikė skyrybų prašymą. Michele Sala pasinaudojo Hagos konvencija ir apkaltino Ingą vaikų pagrobimu, reikalaudamas juos grąžinti į Italiją. Teismų procesas buvo ilgas ir sudėtingas, o Inga galiausiai prarado globos teises į savo vaikus. 2023 m. balandžio 21 dieną Inga dingo, pasiėmusi mažąjį vaiką. Iki šiol jų buvimo vieta nežinoma.
Ingos istorija atskleidžia daugybę problemų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje ir vaikų apsauga. Tai rodo, kad teisinė sistema ne visada sugeba apsaugoti smurto aukas, o Hagos konvencija gali būti panaudota smurtautojų prieš motinas ir vaikus.
Hagos konvencija: įrankis smurtautojams?
Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, iš pradžių skirta apsaugoti vaikus, kartais tampa įrankiu smurtautojams. Moterys, bėgančios nuo smurto su vaikais į savo tėvynes, yra apkaltinamos vaikų pagrobimu ir priverstos grąžinti vaikus į smurtinę aplinką. Ši konvencija, pasak teisės mokslininkų, tapo priemone, kurią smurtautojai naudoja prieš motinas, kad padarytų dar didesnę žalą tiek motinoms, tiek vaikams.
Smurtas prieš mamą - grėsmė vaikui
Čekų psichologė Helena Petrová neabejodama sako - vaikas tikrai patiria žalą, matydamas smurtą prieš mamą. Tačiau teisminėje praktikoje, kaip ir visuomenėje, įsišaknijusios klaidingos nuostatos apie tai, kas yra smurtas, kaip jis veikia ir kokią žalą daro. Teisėjai smurtą dažnai mato kaip „konfliktiškumą“ šeimoje, natūralius tarp sutuoktinių kylančius nesutarimus, už kuriuos atsakingi abu.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimai
Lietuvos Respublikos Seimas nuolat siekia tobulinti vaiko teisių apsaugos sistemą. Šiuo tikslu buvo parengti įstatymų projektai, skirti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui ir kitoms susijusioms teisės aktams pakeisti. Šiais projektais siekiama užtikrinti, kad vaiko teisių apsauga atitiktų tarptautinius standartus ir Europos Sąjungos teisės aktus.
Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje
Pagrindiniai siūlomi pakeitimai:
- Aiškiau apibrėžti vaiko teisių apsaugą užtikrinančių institucijų kompetenciją ir jų atribojimą.
- Numatyti galimybę teismo nutartį leisti paimti vaiką iš šeimos ar nutartį atsisakyti leisti paimti vaiką iš šeimos skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
- Nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ne tik tvirtintų sąrašą darbų, veiklų ar paslaugų, kurių dirbti, atlikti ar teikti neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas, nurodytas Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 28 straipsnyje, tačiau ir užtikrinti, kad būtų vykdoma nurodytos įstatymo nuostatos laikymosi kontrolė.
- Sustiprinti bendro darbo su šeimomis organizavimą savivaldybėje.
- Gerinti teisėjų, nagrinėjančių bylas, susijusias su vaiko teisių apsauga, kompetenciją.
- Užtikrinti veiksmingą viešojo intereso gynimą vaiko teisių srityje.
Smurtas prieš vaiką: visuomenės požiūris ir pasekmės
Deja, smurtas prieš vaikus vis dar yra paplitęs reiškinys Lietuvoje. Tai rodo ne tik žiniasklaidoje pasirodantys pranešimai apie smurto atvejus, bet ir tyrimai, atskleidžiantys, kad daugelis vaikų patiria fizinį, psichologinį ar seksualinį smurtą.
Smurtas prieš vaiką turi skaudžių pasekmių. Jis gali sukelti fizines ir psichologines traumas, sutrikdyti vaiko vystymąsi, sumažinti jo savivertę ir pasitikėjimą savimi, paskatinti agresyvų elgesį ir net savižudybę. Be to, smurtą patyrę vaikai dažniau patys tampa smurtautojais ateityje.
Alternatyvos smurtui: meilė, pagarba ir supratimas
Vaikų mušti negalima. Jokiais atvejais, jokiomis aplinkybėmis. Vaikai turi būti auginami mylimi ir maudomi meilės jūroje ne tik per gimtadienius, bet kasdien. Jeigu norite užauginti vaiką visapusiškai sveiką, laimingą, pasitikintį savimi, kūrybingą, turintį svajonių bei gebėjimų jas įgyvendinti, nemuškite jo, nesmurtaukite prieš jį.
Smurtas visada sukelia tik fizines ir psichines traumas, žudo ir naikina. Nesprendžia problemų. Tai visada širdyje sėja baimę, neapykantą, kursto norą atkeršyti, ugdo vergišką dvasią. Visada žudo meilę. Visada žudo savigarbą ir pasitikėjimą savimi.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui
Fizinių priemonių taikymas prieš vaiką yra visiška suaugusiojo kapituliacija prieš jį. Užuot smurtaujant, svarbu su vaiku susikalbėti, parodyti jam meilę ir supratimą, ugdyti jo savigarbą ir pasitikėjimą savimi.
Vaiko gerovės sistemos reforma: būtinas žingsnis
Siekiant užtikrinti veiksmingą vaiko teisių apsaugą, būtina visapusiška vaiko gerovės sistemos reforma. Ši reforma turėtų apimti:
- Aiškesnį smurto apibrėžimą įstatymuose.
- Efektyvesnį smurto atpažinimą ir stabdymą.
- Laiku suteiktą pagalbą smurto aukoms ir jų šeimoms.
- Socialinių darbuotojų ir kitų vaikus apsaugoti turinčių tarnybų stiprinimą.
- Visuomenės švietimą apie smurto pasekmes ir alternatyvas.
- Tėvystės įgūdžių ugdymą.
- Efektyvesnį vaiko paėmimo iš šeimos tvarkos reglamentavimą.
Išvados
Smurtas vaiko akivaizdoje yra rimta problema, kuri reikalauja neatidėliotinų sprendimų. Aiškus smurto apibrėžimas įstatymuose, efektyvi pagalba smurto aukoms ir visapusiška vaiko gerovės sistemos reforma yra būtini žingsniai siekiant užtikrinti saugią vaikystę kiekvienam Lietuvos vaikui. Svarbu prisiminti, kad vaikai yra mūsų ateitis, ir mes privalome pasirūpinti, kad jie augtų mylinčioje, saugioje ir pagarba grindžiamoje aplinkoje.
tags: #ar #smurtavimas #vaiko #akivaizdoje #yra #nusikalstama