1828-ieji metai literatūros pasauliui padovanojo keletą iškilių asmenybių, palikusių ryškų pėdsaką istorijoje. Šiame straipsnyje aptarsime žymiausius rašytojus, gimusius šiais metais, jų kūrybą ir įtaką literatūrai.
Žiulis Vernas: Fantastikos Pradininkas
Žiulis Gabrielis Vernas gimė 1828 m. vasario 8 d. Nante, Prancūzijoje. Jis buvo rašytojas, nuotykių romanų autorius ir mokslinės fantastikos žanro pradininkas. Būsimojo rašytojo tėvas norėjo, kad Žiulis, vyriausias iš penkių vaikų, sektų jo pėdomis ir taptų advokatu.
Jaunuolis išvyko į Paryžių studijuoti ir gavo teisininko diplomą, tačiau kur kas geriau jautėsi ne juristų, o literatų draugijoje. Pradėjo rašyti pjeses, vėliau ėmėsi prozos. Susipažino su prancūzų literatūros klasikais Aleksandru Diuma ir Viktoru Hugo.
Ž. Verno romanai greitai išpopuliarėjo, nes skaitytojai juose rasdavo ne tik literatūrinės išmonės, bet ir mokslo žinių. Užburiantis Ž. Verno kūrinių nuotykių pasaulis veda skaitytojus aplink Žemę, į jos gelmes, pakelia į kosmoso erdves. Pats rašytojas keliavo nedaug - nedideliu nuosavu laivu plaukiojo Prancūzijos pakrantėse, o vienintelis jo skrydis aerostatu truko vos 25 minutes.
1866 m. sūnėnas Gastonas šaudamas pateikė Ž. Vernui į koją, ir rašytojui tapo labai sunku judėti. Ž. Vernas mirė 1905 m. kovo 24 d. Jo kūrybinis palikimas - itin gausus: 65 romanai, 30 pjesių, esė, pasakojimai, geografinės studijos ir net keli operų libretai. Rašytojo kūriniai įkvėpė kino kūrėjus - žiūrovai išvydo dešimtis Ž. Lietuvių kalba išleista apie 30 rašytojo kūrinių.
Taip pat skaitykite: Švogžlys-Milžinas: gyvenimas ir darbai
Žiulio Verno kūriniai lietuvių kalba:
- "Aplink pasaulį per 80 dienų" (1873, liet. 1921, 1937, 1947, 1997)
- "20000 mylių po vandeniu" (1870, liet. 1936, 1958, 1975, 1981, 1998, 2005)
- "Kapitono Granto vaikai" (1866 - 1868, liet. 1 d. 1934 m.)
Levas Tolstojus: Rusų Literatūros Gigantas
Levas Nikolajevičius Tolstojus, gimęs 1828 m. rugsėjo 9 d., yra vienas žymiausių rusų literatūros klasikų. Jis parengė Elementorių (1872), Naująjį elementorių (1875), parašė daug trumpojo žanro kūrinių, animalistinės prozos.
L. Tolstojaus kūriniai lietuvių kalba:
- Pasakos mažiesiems (liet. 1936)
- Pasakojimai (1951)
- Pasakojimai mažiesiems (1961, 1972)
- Pasakojimai apie gyvulius (liet. 1964, 1978)
- Vaikams (liet. 1978)
- Pasakos ir pasakėčios (li…
Nikolajus Černyševskis: Revoliucionierius Literatūroje
Prozininkas, publicistas, literatūros kritikas, filosofas, mokslininkas Nikolajus Gavrilovičius Černyševskis gimė 1828 m. liepos 24 d. Saratove, šventiko šeimoje. Jį mokino tėvas, kuris buvo visapusiškai išsilavinęs žmogus. 1842 m., būdamas dar tik keturiolikos, N. G. Černyševskis įstojo į Saratovo dvasinę seminariją, kur šalia seminarinių dalykų savarankiškai studijavo istoriją, rusų kalbos gramatiką, kitas kalbas. Jis buvo labai gabus, per tuos metus išmoko net 10 užsienio kalbų.
Baigęs dvasinę seminariją 1846 m. Besimokydamas universitete (1846-1850 m.) bandė rašyti pirmus grožinės literatūros kūrinius, čia galutinai susiformavo ir kaip revoliucionierius. Jo pasaulėžiūros ir gyvenimo tikslo pagrindu tapo Rusijos visuomenės revoliuciniai pertvarkymai. N. G. Černyševskis buvo ne vien revoliucinės kovos teoretikas. Jis sąmoningai, dar laisvėje būdamas, ruošėsi kęsti sunkumus, kuriuos, jo nuomoniu, gali tekti patirti besiruošiant revoliucijai bei ją vykdant. Jis rašė: „Aš… Baigęs universitetą kurį laiką dirbo kadetų korpuse dėstytoju. Netrukus jį paskyrė dirbti į Saratovo gimnaziją.
Čia persikėlė 1851 m. pavasarį. Ir jau 1983 m. apie savo mokytojavimą jis rašė: „Čia aš darau tokius dalykus, kurie kvepia katorga…“ Su mokiniais per pamokas N. G. 1853 m. N. G. Černyševskis persikėlė gyventi į Peterburgą. Iš pradžių bendradarbiavo žurnale Otečestvenije zapiski (Отечественные записки), vėliau - Sovremenike (Современник). Čia susipažino su rusų poetu-demokratu N. Nekrasovu, kuris palankiai atsiliepė apie jaunojo kritiko pažiūras į Rusijos tikrovę, literatūros procesus, įvertino jo samprotavimų tvirtumą ir pagrįstumą. Žurnale vienas po kito buvo išspausdinti N. G. Černyševskio straipsniai.
Disertacijoje Estetiniai meno santykiai su tikrove nagrinėjo grožio, humoro, satyros ir kt. literatūrines-estetines kategorijas ir konkrečiais pavyzdžiais įrodė jų prigimtį ir išanalizavo raiškos formas. Universitete jo darbas buvo įvertintas kaip visiškai naujas, revoliucinis ir vargu ar Rusijos visuomenei priimtinas ir pageidautinas. Dirbdamas žurnaluose N. G. Černyševskis tapo žinomas ir populiarus. Susibūrė rimtų gerbėjų ratas, kurie jį vadino „radikaliojo orkestro vadovu“.
Taip pat skaitykite: Rašytojai, įkvėpti Vilkaviškio krašto
1859 m. jis nuvyko į Londoną, susitiko ten su A. Gercenu, užmezgė ryšius su Rusijos emigrantais. 1860 m. Rusijoje sustiprėjo politinės kovos. N. G. Černyševskis ėmėsi vadovauti revoliuciniams demokratams kovoje už visišką savo krašto žmonių išlaisvinimą. Jis nepripažino oficialiosios baudžiavos panaikinimo reformos Rusijoje (1861 m.) ir aiškino, kad tikrą laisvę galima išsikovoti tik sukilus Rusijos valstiečiams ir nuvertus caro valdžią. Artimiausiu jo pagalbininku tapo N. Dobroliubovas, kuris ėmėsi vadovauti žurnalo kritikos skyriui, o N. G.
Nors N. G. Černyševskis daugelį savo revoliucinių darbų ir visą politinę veiklą sumaniai slėpė nuo caro policijos, šnipų ir kitų persekiotojų, tačiau jis buvo iš visų pusių apsuptas priešų, tad neišvengė tiesioginio susidūrimo su jais. Cenzoriams pakliuvo A. Gerceno laiškas, kurį jis parašė Serno-Soluvjovičiui, N. G. Černyševskio bendražygiui, ir šis atvirai buvo demaskuotas. Laiške buvo pažymėta, kad N. G. 1862 m. liepos 7 d. N. G. Černyševskį areštavo ir uždarė į Petropavlovsko tvirtovę (Peterburge). Tardymas truko pusantrų metų. Suimtas rašytojas protestavo, vykdė bado akciją. Kalėdamas tvirtovės kameroje jis tęsė savo darbus. Čia 1863 m. parašė romaną Ką daryti (Что делать?), 1864 m.
1864 m. gegužės 19 d. Mitinsko aikštėje įvyko ceremonija, per kurią N. G. Černyševskį viešai nuteisė kaip Rusijos pilietį (virš galvos, jį parklupdę, perlaužė špagą). Taip buvo siekta jį paniekinti ir pasmerkti visuomenės akyse. Tačiau caro valdininkams šis farsas nepasisekė. Paniekinimas pavirto N. G. Černyševskio išaukštinimu ir išpopuliarinimu. Po to N. G. Černyševskį septyneriems metams ištrėmė į Sibiro katorgą. Jis pateko į Kadainsko kasyklų Aleksandrovsko fabriką. Pasibaigus tremčiai, jį persiuntė į Viliuiską, kur jis išgyveno 12 metų.
Nors revoliucionieriaus gyvenimas čia buvo nepaprastai vargingas ir sunkus, jis atsisakė rašyti carui pasigailėjimo prašymą. N. G. Černyševskis tik šaipėsi iš caro valdininkų: „…mane ištrėmė tik dėl to, kad mano galva ir galva žandarų šefo Šuvalovo kitaip atrodo. Tai ar dėl to galima prašyti pasigailėjimo?“ Katorgoje revoliucionierius parašė romaną Prologas (Пролог), kuris 1877 m. Tik 1883 m. caras pasigailėjo senyvo rašytojo ir leido jam persikelti į Astrachanę. Pasikeitus klimatui, labai pablogėjo rašytojo sveikata, bet jis nepasidavė ir toliau rašė straipsnius, vertė tekstus. 1889 m. rašytojui leido grįžti į gimtąjį miestą Saratovą.
Nepraėjus nė pusei metų, spalio 29 d., N. G. Černyševskis mirė. N. G. Černyševskio kūryba, kaip ir visas jo gyvenimas, dvelkia revoliuciniu patosu ir yra skirta Rusijos žmonių išlaisvinimui. Kita vertus, carizmo ir rašytojo pažiūrų santykis buvo niekaip nesudarinami ir bekompromisiai.
Taip pat skaitykite: Donelaičio kūrybos analizė
Kiti Žymūs Asmenys, Gimę 1828 Metais
Nors šis straipsnis daugiausia dėmesio skiria rašytojams, verta paminėti ir kitus žymius asmenis, gimusius 1828 metais:
- Henrikas Ibsenas: Norvegų dramaturgas, vienas iš geriausių devynioliktojo amžiaus Norvegų rašytojų. H. Ibsen yra laikomas moderniosios prozinės dramos pradininku. Jis atsiribojo nuo klasikinio tokių dramų stiliaus.