Kunigas Nikodemas Švogžlys-Milžinas - iškili asmenybė Lietuvos istorijoje, dvasininkas, visuomenininkas, rašytojas, kraštotyrininkas ir lietuvybės puoselėtojas. Jo gyvenimas, paženklintas meile Lietuvai, jos žmonėms ir kultūrai, paliko gilų pėdsaką tautos atmintyje. Straipsnyje apžvelgiama N. Švogžlio-Milžino biografija, veikla ir kūryba, atskleidžianti jo asmenybės daugialypiškumą ir svarbą Lietuvos kultūrai.
Biografijos vingiai
Nikodemas Švogžlys-Milžinas gimė 1899 m. kovo 29 d. Trebučių kaime, Švenčionių apskrityje, Mato ir Julijos Švogžlių šeimoje. Netrukus po Nikodemo gimimo, šeima, ieškodama geresnio gyvenimo, išvyko į Rygą, kur tėvas įsidarbino fabrike. Tačiau Pirmasis pasaulinis karas ir nepriteklius privertė Švogžlius 1915 m. grįžti į gimtąjį Trebučių kaimą.
1916-1918 m. N. Švogžlys mokytojavo Švenčionyse ir Strūnaityje. 1918 m. rudenį įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, kurioje tuo metu dėstyta lenkų kalba. Dar besimokydamas seminarijoje, N. Švogžlys aktyviai įsitraukė į lietuvišką veiklą, bendradarbiavo su Vilniaus lietuvių spauda, rašė eilėraščius ir dramos kūrinėlius. 1918 m. „Vilniaus kalendoriuje“ pasirodė pirmasis jo eilėraštis „Gyvuok, Tėvyne!“. 1920 m. jis pradėjo pasirašinėti Milžino slapyvardžiu, kuris simbolizavo jo romantišką sielą ir susižavėjimą Lietuvos praeitimi.
Tačiau lietuviška N. Švogžlio veikla nepatiko seminarijos vadovybei ir bendramoksliams lenkams. 1921 m. vasarą jis buvo pašalintas iš Vilniaus kunigų seminarijos. Tačiau tai nesustabdė jo siekio tapti kunigu. Turėdamas pažymą apie išklausytą kursą, N. Švogžlys atvyko į Kauną ir buvo priimtas į Kauno kunigų seminariją.
Kunigo tarnystė ir visuomeninė veikla
1925 m. N. Švogžlys baigė Kauno kunigų seminariją ir birželio 14 d. Žaslių bažnyčioje laikė savo pirmąsias Šv. Mišias. Tapęs kunigu, jis ėjo Molėtų, vėliau Kaišiadorių vikaro pareigas. 1930 m. jis paskiriamas Kernavės parapijos klebonu.
Taip pat skaitykite: Rašytojai, įkvėpti Vilkaviškio krašto
Per savo ilgą kunigystės kelią N. Švogžlys klebonavo įvairiose Lietuvos parapijose: Gegužinės, Onuškio, Kauno Įgulos bažnyčios, Bijutiškio, Kruonio, Kazokiškių, Paparčių ir Musninkų. Visur jis buvo aktyvus visuomenininkas, bendradarbiavo su įvairiomis organizacijomis, rūpinosi bažnyčių remontu ir puošimu, švietė parapijiečius.
N. Švogžlys domėjosi kraštotyra, rinko tautosaką, tautodailės dirbinius ir senienas, steigė muziejėlius. Jis parašė ir publikavo daug straipsnių apie Lietuvos praeitį, žinomus lietuvių dvasininkus, domėjosi muziejininkyste. Jo raštai buvo publikuoti Lietuvos ir išeivijos spaudoje. Kaip rašė pats kunigas, Molėtai jam buvo pragaras, Kaišiadorys - skaistykla, o Kernavė - širdies rojus. Dirbdamas Kernavėje, jis susibičiuliavo su mokytoju J. Šiaučiūnu ir įkūrė muziejų.
Žūvančiųjų gelbėtojas
Antrojo pasaulinio karo metais, nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą, N. Švogžlys-Milžinas gelbėjo žydus nuo nacių persekiojimo. Jis slėpė žydus bažnyčiose ir klebonijose, padėjo jiems pabėgti. Už šį kilnų poelgį po mirties buvo apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. 1944 metais Vytautavos klebono paprašytas, Milžinas Onuškio bažnyčios slėptuvėje slėpė katalikišku Verutės vardu pakrikštytą žydaitę. Taip pat nuo mirties išgelbėjo Levinų šeimą bei Feigą (merginos pavardė nežinoma).
Paskutiniai gyvenimo metai ir atminimas
1979 m. sulaukęs garbaus amžiaus, N. Švogžlys-Milžinas atsikraustė gyventi į Vievį kaip altaristas. Čia jis gyveno iki mirties 1985 m. sausio 20 d. Kaip ir ankstesnėse savo tarnystės vietose, Vievyje šis dvasininkas parapijiečių buvo labai mylimas ir gerbiamas.
N. Švogžlio-Milžino atminimas saugomas Elektrėnų krašto muziejuje, kur eksponuojamas jo primicijų šventas paveikslėlis. Kaišiadorių vyskupijos kurijos archyve saugomas N. Švogžlio-Milžino „Kernavės istorijos“ rankraštis.
Taip pat skaitykite: Donelaičio kūrybos analizė
2000 m. kovo 29 d., minint 100-ąsias kunigo gimimo metines, buvo paminėtas šis svarbus jubiliejus. 2012 m. kovo mėnesį Kernavėje ant bibliotekos pastato buvo atidengta memorialinė lenta Nikodemui Švogžliui-Milžinui atminti.
Kūrybos palikimas
N. Švogžlys-Milžinas paliko didžiulį kūrybinį palikimą: knygas, straipsnius, rankraščius. Jo kūryba apima įvairias temas: Lietuvos istoriją, religiją, kraštotyrą, kultūrą.
Svarbiausi N. Švogžlio-Milžino kūriniai:
- „O Šventasis Vilniau!“ (1940) - reportažas apie Vilnių ir jo šventoves.
- „Vilniaus Aušros vartai“ (1940) - monografija apie Aušros Vartų istoriją.
- „Vilniaus sūnūs“ (1932) - drama apie lenkų okupuotą Vilniaus kraštą.
- „Kernavės istorija“ - rankraštis apie Kernavės istoriją.
- „Kaišiadorių vyskupijos istorijos“ - rankraštis, skirtas Kaišiadorių vyskupijos istorijai.
- „Mano gyvenimo pasaka“ - atsiminimų šešiatomis.
N. Švogžlys-Milžinas taip pat parašė monografijas apie vyskupus Juozapą Kuktą ir Juozapą Matulaitį-Labuką, kunigą dr. Juozapą Stakauską, keliolikos parapijų istorijas, šimto mirusių kunigų biografijas.
Įvertinimas ir atminimo įamžinimas
N. Švogžlys-Milžinas buvo įvertintas už savo nuopelnus Lietuvai ir jos žmonėms. Jis buvo apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi už žydų gelbėjimą Antrojo pasaulinio karo metais. Jo atminimas įamžintas Elektrėnų krašto muziejuje, Kernavėje, Kaišiadoryse ir kitose vietose.
Taip pat skaitykite: Vincas Mykolaitis-Putinas: Gyvenimas ir kūrybos palikimas
Apie N. Švogžlį-Milžiną rašoma įvairiose knygose ir publikacijose:
- Jono Laurinavičiaus parengta knyga „Milžinas: (kun. Nikodemas Švogžlys (1899-1985): jo gyvenimas, kraštotyrinė, publicistinė ir humanistinė veikla“ (1990).
- Jono Laurinavičiaus sudaryta knyga „Atsiminimai apie Milžiną“ (2006).
- Monografija „Kunigo Nikodemo Švogžlio-Milžino gyvenimas ir kūryba“ (2001).
- Serijos „Lietuvos valsčiai“ monografijos „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“ (2005) ir „Onuškis“ (2017).
- Stanislovo Kiškio knyga „Kristaus pašauktieji“.
tags: #rasytojas #svogzlysmilzinas #gime