Vincas Mykolaitis-Putinas (1893-1967) - iškili asmenybė Lietuvos literatūroje, poetas, prozininkas, dramaturgas, literatūros tyrinėtojas ir profesorius. Jo kūryba ir gyvenimas paliko gilų pėdsaką XX a. lietuvių kultūroje. Šis straipsnis skirtas atskleisti rašytojo gyvenimo vingius, pradedant gimtuoju Pilotiškių kaimu ir baigiant jo kūrybos įamžinimu.
Gimtinė ir Šeima
Vincas Mykolaitis-Putinas gimė 1893 m. sausio 6 d. Pilotiškių kaime, Marijampolės apskrityje, pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Jis buvo vyriausias vaikas gausioje šeimoje, turėjęs šešis brolius ir dvi seseris. Šeima, nors ir be skurdo, išsiskyrė iš kitų savo uždarumu ir šaltumu. Rašytojo tėvas buvo griežtas, ambicingas, kieto charakterio, o motina - jautresnė, švelnesnio būdo.
V. Mykolaičio-Putino gimtoji sodyba Pilotiškėse, Prienų rajone, mena jo vaikystę. Nors Pilotiškių gamtovaizdžiai nėra itin patrauklūs - aplink vien lygumos, dirvonai ir pelkėtos žemumos - būtent čia prasidėjo būsimojo rašytojo kelias.
Mokslai ir Kunigystė
Pradinis išsilavinimas buvo įgytas Gudelių pradžios mokykloje, vėliau - Marijampolės gimnazijoje. Baigęs keturias gimnazijos klases, 1909 m. V. Mykolaitis-Putinas įstojo į Seinų kunigų seminariją, paklusdamas tėvo valiai. Nors baigdamas seminariją suabejojo dėl kunigo pašaukimo, 1915 m. vis dėlto buvo įšventintas kunigu Minske, dėl prasidėjusio Pirmojo pasaulinio karo.
1915-1917 m. V. Mykolaitis-Putinas tęsė mokslus Petrogrado dvasinėje akademijoje. 1917 m. Petrapilyje pasirodė pirmasis V. Mykolaičio-Putino lyrikos rinkinys „Raudoni žiedai“ su poema „Kunigaikštis Žvainys“.
Taip pat skaitykite: Gimimo datos ir gėlės
Studijos Vakaruose
Gavęs stipendiją per Amerikos lietuvių Tautos Fondą, V. Mykolaitis-Putinas išvyko tęsti mokslų į Vakarų Europą. 1918 m. jis išvyko į Šveicariją, Fribūro universitetą, kur 1918-1922 m. studijavo filosofiją, filosofijos ir meno istoriją, literatūrą. Universitete jis visai subrendo kūrybiškai: parašė apsakymų, dramą, nemažai poezijos. 1922 m. apgynė disertaciją apie V. Solovjovo estetiką ir gavo filosofijos daktaro laipsnį.
Vėliau, 1922-1923 m., gilino žinias Miuncheno universitete. Studijų metais V. Mykolaitis-Putinas domėjosi ne tik filosofija bei teologija, bet ir estetika, meno istorija, literatūra; daug nusimanė apie muziką, grojo pianinu ir griežė smuiku.
Pedagoginė ir Redaktoriaus Veikla
1923 m. grįžęs į Lietuvą, V. Mykolaitis-Putinas pradėjo dėstyti Lietuvos universitete (vėliau Vytauto Didžiojo universitetas) naująją lietuvių literatūrą, visuotinės literatūros įvadą ir estetiką. 1928 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. 1940-1954 m. buvo Vilniaus universiteto profesorius.
Be pedagoginės veiklos, V. Mykolaitis-Putinas aktyviai dalyvavo ir spaudoje. 1924-1932 m. redagavo kultūros žurnalą „Židinys“, 1938 m. - žurnalą „Dienovidis“.
Kūrybinis Kelias
V. Mykolaičio-Putino kūrybinis kelias buvo itin turtingas ir įvairus. Jis pasižymėjo kaip talentingas poetas simbolistas, prozininkas ir dramaturgas.
Taip pat skaitykite: Žymūs Ožkabalių kaimo asmenys
Poezija
Ankstyvajai V. Mykolaičio-Putino poezijai būdingas šviesių gyvybingos gamtos išgyvenimų vaizdavimas. Eilėraščių centre paprastai stovi gamtos detalės, kurios atspindi tokį pat skaidrų lyrinio herojaus vidinį pasaulį. Jo poezijai didelę įtaką padarė studijos Rusijoje bei Vakarų universitetuose. Žymiausi poezijos rinkiniai:
- „Raudoni žiedai“ (1917)
- „Tarp dviejų aušrų“ (1927)
- „Keliai ir kryžkeliai“ (1936)
- „Būties valanda“ (1963)
- „Langas“ (1966)
Proza
V. Mykolaičio-Putino proza pasižymi psichologizmu, gilių dvasinių išgyvenimų vaizdavimu. Žymiausias jo kūrinys - romanas „Altorių šešėly“ (1933), kuris tapo vienu reikšmingiausių XX a. lietuvių literatūros kūrinių. Kiti žymesni prozos kūriniai:
- Romanas „Krizė“ (1937)
- Romanas „Sukilėliai“ (1957)
Drama
V. Mykolaitis-Putinas parašė keletą dramos kūrinių, iš kurių žymiausias - drama „Valdovas“ (1930). Ši drama buvo pastatyta Kauno teatre ir sulaukė didelio susidomėjimo. 1927 m. Palangoje buvo pastatyta misterija „Nuvainikuota vaidilutė“, kuri tapo reikšmingu įvykiu ne tik Mykolaičio-Putino kūrybos kontekste, bet ir visoje lietuvių dramaturgijos raidoje.
Asmeninis Gyvenimas ir Kunigystės Atsisakymas
V. Mykolaičio-Putino asmeninis gyvenimas buvo sudėtingas ir kupinas iššūkių. Nors buvo įšventintas kunigu, jis jautė vidinį konfliktą tarp kunigo pašaukimo ir kūrybinės veiklos. 1935 m. V. Mykolaitis-Putinas oficialiai atsisakė kunigystės ir Rygoje sudarė civilinę santuoką su Emilija Kvedaraite. Šis žingsnis sukėlė didelį pasipiktinimą Lietuvos visuomenėje.
V. Mykolaičio-Putino ir Palanga
Rašytojas mėgo vasaras leisti Palangoje. Su Palanga Mykolaitį-Putiną siejo ir kultūrinis gyvenimas. Jaunystėje jis dalyvavo Ateitininkų federacijos veikloje, bendravo su katalikiškos krypties inteligentais, jam buvo artimos tautinės ir idealistinės idėjos. 1927 m. liepos 5-19 d. Palangoje, prie Birutės kalno, buvo pastatyta misterija „Nuvainikuota vaidilutė“.
Taip pat skaitykite: Pensijų stažas ir gimimo metai
Kūrybos Įvertinimas ir Cenzūra
V. Mykolaičio-Putino kūryba ne kartą buvo cenzūruota. 1943 m. nacių okupacinės valdžios cenzūra uždraudė poezijos rinkinį „Rūsčios dienos“. 1949 m. sunaikintas antrasis romano „Altorių šešėly“ leidimas, nes rašytojas atsisakė knygos pratarmėje pasmerkti savo kūrinio idėjinį „ribotumą“.
Nepaisant cenzūros, V. Mykolaičio-Putino kūryba pelnė didelį pripažinimą. 1935 m. jis buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino trečiojo laipsnio ordinu.
Atminimo Įamžinimas
V. Mykolaitis-Putinas mirė 1967 m. birželio 7 d. Kačerginėje, palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse. Jo atminimas įamžintas įvairiais būdais:
- Vilniuje, Tauro g., įkurtas V. Mykolaičio-Putino memorialinis butas-muziejus.
- Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu 2023 metai paskelbti Vinco Mykolaičio-Putino metais Prienų rajono savivaldybėje.
- Kas penkeri metai organizuojamas konkursas Vinco Mykolaičio-Putino literatūros premijai gauti.
V. Mykolaičio-Putino Bibliografija
- Poema „Kunigaikštis Žvainys“ ir eilėraščių rinkinys „Raudoni žiedai“ (1917)
- „Putino raštai“ (1921)
- „Tarp dviejų aušrų“ (1927)
- Drama „Valdovas“ (1930)
- Romanas „Altorių šešėly“ (1933)
- „Keliai ir kryžkeliai“ (1936)
- Romanas „Krizė“ (1937)
- „Rūsčios dienos“ (1942)
- „Sveikinu žemę“ (1950)
- „Poezija“ (1956)
- Romanas „Sukilėliai“ (1957)
- „Būties valanda“ (1963)
- „Langas“ (1966)
- „Vivos plango“ (1968)
- „Lyrika“ (1971)
- „Mano mėnesiai“ (1973)
- „Kilk, saulute“ (1978)
- „Viršūnės ir gelmės“ (1981)
tags: #koks #rasytojas #gime #pilotiskiu #kaime