Įvadas
Lietuvos vaikų ikimokyklinio ugdymo sampratoje pabrėžiama, kad žmogaus asmenybės ir sveikatos pagrindai formuojasi vaikystėje. Todėl vienas svarbiausių uždavinių yra saugoti ir stiprinti vaiko fizinę ir psichinę sveikatą, patenkinti jo pagrindinius poreikius, tokius kaip saugumas, aktyvumas ir saviraiška. Šiandien, kalbėdami apie vaikų darželį, pirmiausia galvojame apie vaiką. Jam pradėjus lankyti darželį, pedagogo pareiga yra ne tik tęsti šeimoje pradėtą darbą, bet ir siekti geresnių rezultatų. Šeima ir darželis yra du partneriai, atsakingi už vaiko sveikatą ir visapusišką ugdymą. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl svarbu anksti pradėti ugdyti vaikų sveikos gyvensenos įgūdžius, kokie metodai ir priemonės gali būti naudojami, ir kokie yra iššūkiai bei galimybės.
Sveikos gyvensenos samprata ir svarba
Sveika gyvensena yra individo ar socialinės grupės gyvensenos forma, padedanti išsaugoti ir stiprinti sveikatą. Tyrimai rodo, kad sveika gyvensena apie 50% sąlygoja sveikatą. Todėl sveikatos kontekste labai svarbu, kad visuomenė ir jos nariai rinktųsi sveiką gyvenimą. Sveikos ir saugios gyvensenos ugdymo pagrindai formuojasi jau ankstyvoje vaikystėje. Vaikas, augdamas šeimoje, perima tėvų gyvenimo būdą, požiūrį, tradicijas. Tačiau ne kiekvienoje šeimoje vaikas gauna pakankamai žinių apie sveikatą, išmoksta ją saugoti, tausoti ir stiprinti. Todėl į pagalbą šeimai ateina ikimokyklinė įstaiga. Vaikų darželyje sveikatos ugdymo procesas orientuotas į sveikatos vertybes, kurios vaikui augant plečiasi, tobulėja, tampa įpročiu, o vėliau socialine norma.
Tikimasi, kad sveikos ir saugios gyvensenos ugdymo programa skatins pedagogus gilinti žinias sveikatos ugdymo srityje, ieškoti naujų, modernių, netradicinių darbo su vaikais formų, glaudžiai bendradarbiauti su ugdytinių tėvais, propaguoti sveiką gyvenseną. Tai padės ugdytinių tėvams aktyviai dalyvauti sveikatos ugdymo procese ir domėtis jo rezultatais. Gera sveikata savaime neateina. Sveikas vaikas yra aktyvus, linksmas, džiugios nuotaikos, geranoriškai nusiteikęs aplinkinių žmonių atžvilgiu. Jis komunikabilus, žingeidus, aktyvus, judrus. Sveikas vaikas vystosi harmoningai, turi gerai išlavintas funkcines organizmo galimybes ir fizines ypatybes. Jis užsigrūdinęs, nes jo termoreguliacinė sistema gerai prisitaikiusi prie temperatūros svyravimų. Vaikas neturi antsvorio, aktyvus, daug juda, turi gerą apetitą. Emociškai ir psichiškai sveikas vaikas yra ramus, patenkintas, pasitiki savimi ir kitais žmonėmis, noriai bendrauja su vaikais, nejaučia baimės, pykčio ir kitokių išgyvenimų. Jis myli artimus žmones, jaučiasi laisvas, yra draugiškas. Miegas gilus, trukmė normali. Sveiki vaikai retai serga, išvis neserga lėtinėmis ligomis, neturi fizinių trūkumų, greitai neperšąla ir nepavargsta. Savaime suprantama, kad tai tik bendras sveiko vaiko apibūdinimas.
Turėti gerą sveikatą reikia pastangų, sistemingo ir nuoseklaus švietimo ir sveikatos ugdymo tinkamomis priemonėmis. Žingsnis po žingsnio, diena po dienos vaikas įgyja kaskart vis daugiau žinių apie asmens higieną, sveikatą, mitybą, fizinį aktyvumą, grūdinimąsi. Sveikatos ugdymo sėkmę lemia paties vaiko nusiteikimas, jo požiūris į save, individualios asmens savybės, amžius. Būtina ugdyti vaiko norą būti sveikam, stipriam, vikriam, grūdintis, išvengti ligų. Vaiko požiūris labai priklauso nuo tėvų ir pedagogų. Bendraujant su vaikais įvairiose veiklos srityse atsiranda aibė progų suteikti jiems žinių apie sveikatą, mokyti sveikos gyvensenos.
Sveikos gyvensenos ugdymo metodai ikimokyklinėse įstaigose
Neabejojama, kad kiekvienas sveikas vaikas yra kūrybingas, turi visokių gabumų ir gali sėkmingai juos puoselėti. Tik labai svarbu, kad jam būtų sudarytos sąlygos, kad vaikas būtų tinkamai ugdomas. Vaiko sveikatai turi įtakos socialiniai, fiziologiniai ir psichologiniai reiškiniai. Pradėjus vykdyti švietimo reformą, Vilniaus ikimokyklinės įstaigos ėmė įvairiai organizuoti ugdymo procesą. 1992-1993 metais vaikų lopšeliai-darželiai buvo reorganizuoti į sveikos gyvensenos, humanitarinio profilio, meninės krypties įstaigas. Vilniaus mieste yra 129 vaikų lopšeliai-darželiai ir 12 darželių-mokyklų. Sveikos gyvensenos darželiai siekia padėti šeimoms formuoti saugios ir sveikos gyvensenos įgūdžius. Vaikų lopšeliuose-darželiuose tai yra daroma organizuotos, savaiminės ir inspiruotos veiklos metu. Judėjimas reikalingas ne tik kūnui lavinti, bet ir dvasiai. Saugaus ir sveiko vaiko ugdymui ikimokyklinėje įstaigoje labai didelis pagalbininkas - ikimokyklinio amžiaus vaikų „Saugios gyvensenos įgūdžių ugdymo“ programa, kuri labai plačiai integruojama kasdieninėje veikloje.
Taip pat skaitykite: Apie kūdikio sodinimą
Rytinė mankšta
Rytinė mankšta - vienas pirmųjų vaiko dienos režimo elementų darželyje. Vaikams, kurie nuolat atlieka rytinę mankštą, dingsta mieguistumas. Jie tampa žvalūs, didėja jų darbingumas. Mankšta teigiamos įtakos turi raumenų sistemoms, stiprina širdies darbą ir raumenų jėgą. Žodžiu, suteikia vaikui normalų gyvybinį tonusą ir padeda jį išlaikyti visą dieną. Rytinė mankšta turi ir auklėjamąją reikšmę. Mankšta reikalauja tam tikrų valios pastangų, vadinasi, ugdo ryžtingumą, drausmina vaiką. Rytinę mankštą reikėtų atlikti prieš pusryčius, kai susirenka dauguma vaikų. Vaikai jau būna daugiau ar mažiau palakstę, pabuvoję gryname ore. Vieni jau būna aktyvūs ir judrūs, o kiti - mieguisti, neaktyvūs. Pastebėta, kad mankštos metu sutartinai atlikdami fizinius pratimus, labai judrūs vaikai aprimsta, o lėtesnieji ir vangūs - suaktyvėja. Tokiu būdu per mankštą sukuriama lygi, žvali vaikų nuotaika, būtina tolesnei jų veiklai.
Kai vedama siužetinė mankšta, vaikai labai noriai joje dalyvauja. Žaidybinės mankštos pobūdis žadina vaikų norą aktyviai jį atlikti, dalyvauti žaidyme. Sumaniai pabrėžiant mankštos komplekso žaismingumą, sudaroma pakili, džiugi nuotaika. Vaikai, įsitraukę į žaidimą, vis savarankiškiau, ritmiškiau, koordinuočiau atlieka judesius. Mankštos metu auklėtojos turi ne itin griežtai reikalauti judesių atlikimo kokybės, svarbiausia - išradingumas. Visada turime atsiminti, kad svarbu, jog vaikai atliktų judesį savarankiškai, nes tai žadina vaikų judėjimo aktyvumą, o judesių kokybės siekiama palengva, laipsniškai. Svarbu, kad vaiko judesiai iš pradžių atitiktų imituojamo personažo judesius. 3-7 metų vaikai geriausiai valdo tuos judesius, kuriuos jie naudoja savo kasdieniniame gyvenime. Žaidimuose, vykdydami nesunkias užduotis (daiktų pernešimas, mėtymas, prisėdimas, stojimasis ir tt.), bet net šie natūralūs judesiai dar nėra tobuli; jie netikslūs, nepakankamai koordinuoti ir greiti. Šiam amžiui būdingas palaipsniškas judesių kokybės ir kiekybės vystymasis. Daug pastangų reikia vaikui, kad išmoktų naujų ir jam sunkių judesių. Pastebėta, kad tikslui pasiekti vaikas į pagalbą pasitelkia daug nereikalingų judesių: atidaro burną, išsižioja, pakreipia galvą ant šono. Tik sistemingai atliekant fizinius pratimus, toliau lavėja pagrindiniai judesiai, jie spartėja ir tikslėja, vis koordinuotesnis darosi atskirų raumenų grupių darbas, todėl vaikai jau miklesni ir judresni. Įvairių judesių panaudojimas žaidimuose padeda vaikams įvertinti savo jėgas ir galimybes, įveikti neryžtingumą. Judesių stoka veda prie netaisyklingo fizinio vystymosi, silpnėja sveikata, mažėja darbingumas. Vaiką traukia judėti nuo lopšio, nuo pirmųjų dienų. Šis poreikis neišnyksta, o vaikui augant pasireiškia senu kaip pasaulis noru žaisti.
Rytinės mankštos metu, ypač su jaunesniais ugdytiniais, žaidžiant imitacinius žaidimus galima naudoti muzikinį akompanimentą. Muzika drausmina vaikus, sutelkia jų dėmesį, pabrėžia judesių ritmą. Teigiamos emocijos, kurios sužadina muzikos lydimi pratimai, didina ir psichologinį, ir fiziologinį tų pratimų poveikį. Muzika reikalinga tais momentais, kai visi atlieka tuos pačius judesius tuo pat tempu ir ritmu. Bet visus judesius, kuriuos ruošiamės atlikti su muzika, prieš tai galima juos išmokti be jos, nes jei vaikui nelabai sekasi valdyti savo judesius, tai veikti jam išvien su muzika sekasi dar sunkiau. Muzikinį akompanimentą būtina parinkti pagal pratimų charakterį. Mankštoje gauta žvalumo įkrova padeda vaikams iškart įsitraukti į aktyvią veiklą. Kaip tik todėl ji yra būtinai privaloma ir laikytina vienu iš svarbiausių vaiko dienos ritmo momentų. Todėl auklėtojos turi siekti, kad mankšta vaikui taptų būtinybe, džiaugsmu, sveikatos šaltiniu, galimybe kelti vaiką dienos veiklai.
Grūdinimasis
Grūdinimasis, kaip organizmo stiprinimo priemonė, turi ilgą istoriją. Jis atsirado dar senovės Spartos laikais. Grūdinosi ne tik kariai, bet spartiečiai nuo pat gimimo grūdino ir vaikus (tiek berniukus, tiek mergaites). Grūdinimasis turi ypač svarbią reikšmę vaikystėje. Aplinka, įvairūs gamtos veiksniai, kurie priimami per jutimo organus ir centrinę nervų sistemą, veikia ne tik vidaus organų funkcijas, bet ir visą organizmą. Grūdinimasis - tai įvairių procedūrų sistema, kurios pagrindinis tikslas - padidinti organizmo atsparumą besikeičiančiai aplinkai, ypač meteorologinėms sąlygoms. Aplinka, kurioje vaikas gyvena, žaidžia, sportuoja, išdykauja, nėra pastovi, ji visą laiką kinta. Pavyzdžiui, lauke būna šilčiau ar šalčiau, šviečia saulė ar debesuota, lyja lietus ar sninga. Kambario temperatūra namuose, vaikų darželyje taip pat nevienoda. Ji skiriasi kiekvienų metų laiku, priklauso nuo šildymo, patalpų sandarumo ir kt. Ne per vieną parą vaikas daug kartų keičia aplinką. Jeigu vaikas nėra užsigrūdinęs ir susiduria su stipresniais poveikiais (šaltesnis oras ar vanduo) negu tie, prie kurių yra pripratęs, jis gali susirgti.
Grūdinant vaiką, kaip ir apskritai ugdant, labai svarbu gerai suprasti vaikų amžiaus ypatumus ir individualias savybes. Tyrimai parodė, kad greičiau ir geriau užsigrūdinami sveiki, gerai išsivystę ir stiprūs vaikai. Parenkant vaikui grūdinimosi procedūras, labai svarbu atsižvelgti į jo sveikatos būklę, fizinį ir psichinį išsivystymą, emocinę būseną ir reagavimą į aplinkos sąlygas. Individualiai parinkti grūdinimosi procedūras ypač rekomenduoja Palangos mokyklos-vaikų darželio „Gintarėlis“ direktorė B. Janušauskienė. Jei 1995 m. vienam darželio vaikui teko 12,4 susirgimo, tai 1996 m. - 9,8, o 1997 m. - 8,6 susirgimo. Susirgimų skaičius kasmet mažėja: 1996 m. iš viso nesirgo 24,5 %, o 1997 m. Vaiką grūdinti reikia pradėti anksti, šeimoje. Vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinę įstaigą, grūdinimosi procedūros šeimoje derinamos su grūdinimu ugdymo įstaigoje. Tuo tikslu sudaromas bendras grūdinamųjų poveikių kompleksas. Ne kiekvienam į lopšelį ar darželį ateinančiam vaikui galima iš karto paskirti visą grūdinimo kompleksą. Jeigu namie tėvai vaiką per šiltai rengia (jis būna su vilnoniu kostiumėliu, vilnonėmis kojinėmis), kambario oro temperatūra aukšta (+24, +25), retai vėdinamos patalpos, tai pirmosiomis dienomis bendromis tėvų ir pedagogų pastangomis vaikas pratinamas prie žemesnės temperatūros, tinkamos aprangos. Tokiais atvejais, grūdinimosi procedūros atliekamos tik tada, kai vaikas pripranta prie naujų sąlygų. Jeigu vaikas dažnai serga, silpnas, išblyškęs, blogai valgo, tai jau vien pasivaikščiojimas lauke savaime darys grūdinamąjį poveikį.
Taip pat skaitykite: Rizikos ir rekomendacijos: žema temperatūra nėštumo metu
Grūdinimasis bus sėkmingas tik tada, jei bus laikomasi organizmo grūdinimo principų:
- Sistemingumo principas. Grūdinimosi procedūros turi būti atliekamos sistemingai be pertraukų, ištisus metus. Pertraukos mažina grūdinimosi efektyvumą.
- Laipsniškumo principas. Grūdinimosi procedūrų laiką ir intensyvumą reikia didinti pamažu - pradėti nuo paprasčiausių priemonių ir laipsniškai mažinti oro ir vandens temperatūrą. Pradinis procedūrų intensyvumas priklauso nuo organizmo savybių, jo atsparumo.
Stiprindami vaiko sveikatą negalime pamiršti, kad pasaulyje nėra dviejų vienodų vaikų, kaip nėra ir dvejų vienodų mamų ir pedagogų.
Vietinės ir bendrosios grūdinimo procedūros
Vietinės procedūros veikia kurią nors ribotą kūno odos paviršiaus vietą, pavyzdžiui, tik rankų, kojų, kaklo. Tai gali būti kojų apsipylimas, braidžiojimas, vaikščiojimas basomis, rankų plovimas vėsiu vandeniu, atskirų kūno dalių apnuoginimas ir kt. Per bendrąsias procedūras vienu metu veikiamas visas ar beveik visas kūno paviršius. Vietinės procedūros veikia silpniau negu bendrosios. Vietinėmis procedūromis galima laikyti gerokai stipresnius dirgiklius: šaltesnį orą ir vandenį, kurie bendrosioms procedūroms visiškai nepriimtini. Pvz., vandens kojoms apipilti temperatūra gali būti +16, o bendram kūno apipylimui reikia +25. Grūdinimasis turės teigiamą efektą tik tada, jei bus atliekamas sistemingai. Grūdinantis nereguliariai susidarę sąlyginiai refleksai greitai išnyksta, ir organizmas vėl sunkiai prisitaiko prie temperatūros kitimų ilgesnio poveikio. Kuo jaunesnis vaikas, tuo blogesnė termoreguliacija. Grūdinimas oru yra prieinamiausia vaikų grūdinimo priemonė ištisus metus. Kasdieniniai pasivaikščiojimai, žaidimai gryname ore, išvykos į gamtą, turistiniai žygiai stiprina ir grūdina organizmą. Miegant prie atviros orlaidės, mankštinantis gerai išvėdintoje patalpoje, apsirengus lengva sportine apranga audiniai ir organai gerai aprūpinami deguonimi. Grūdintis oru patartina mankštinantis ar dirbant. Oro vonias pradėti patartina nuo neutralių temperatūrų (+20-+30), pabūnant nusirengus keletą minučių. Vėliau procedūros laikas ilginamas, o temperatūra mažinama, kiekvienam vaikui oro vonios trukmė ir temperatūra nustatoma atsižvelgiant į jo savijautą. Grūdinimasis vandeniu. Vokiečių gydytojo G. Jėgerio nuomone, vanduo daro stebuklus, juo žmogus gali grūdintis, palaikyti sveikatą, gintis nuo ligų. Tai nekainuojantis vaistas.
Mitybos įpročių formavimas
Šiandien aiškesnės gairės vaikų mitybai padeda formuoti tvaresnius ir sveikesnius mitybos modelius, kurie vėliau perkeliami į kasdienį gyvenimą, prisideda prie sveikatai palankių produktų vartojimo skatinimo bendruomenėse, namuose, sako Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Deimantė Kisielienė. Jos teigimu, paskutinius kelerius metus vaikų mitybai skiriama daugiau dėmesio nei anksčiau - didėja sąmoningumas apie sveikatai palankesnę mitybą, o ugdymo įstaigos ir tėvai vis aktyviau ieško būdų formuoti tvaresnius mitybos įpročius, mažinti maisto švaistymą. „Per pastaruosius metus buvo atnaujintos vaikų maitinimo organizavimo rekomendacijos, skatinančios subalansuotą, įvairią ir sveikatai palankią mitybą. Ugdymo įstaigose pastebimas didesnis dėmesys sveikatai palankios mitybos skatinimui“, - sako D. Kisielienė. Šalyje vykdomos Vaisių ir daržovių, pieno bei pieno produktų vartojimo skatinimo ugdymo įstaigose programos, kurią administruoja Žemės ūkio agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, metu darželių ir pradinių mokyklų vaikai kelis kartus per savaitę gauna vaisių, daržovių ir pieno produktų. „Šiuo metu programoje dalyvauja daugiau nei 90 proc. ugdymo įstaigų, o tai rodo augantį dėmesį vaikų mitybai“, - teigia visuomenės sveikatos specialistė.
Vis dėlto, nors ugdymo įstaigos ir įvairios programos vaidina svarbų vaidmenį, pagrindinis akcentas tenka tėvams, kurie turi įtvirtinti sveikos mitybos įpročius šeimose, pastebi specialistai. Būtent namuose formuojasi ilgalaikiai įpročiai, kurie gali nulemti vaiko ateitį - tiek sveikatos, tiek gyvenimo kokybės prasme. Visuomenės sveikatos specialistai sako pastebintys džiugią tendenciją, kad per kelerius mitybos programų vykdymo metus išaugo ir tėvų supratimas apie tai, kaip mityba veikia vaiko sveikatą, emocinę savijautą ir net akademinius pasiekimus. Dėl šios priežasties tėvai vis labiau domisi sveikatai palankia mityba, renkasi produktus su mažiau pridėtinio cukraus ir vengia perdirbtų maisto produktų. Ankstyvas teisingos mitybos įpročių formavimas yra itin svarbus, nes būtent vaikystėje įgyta meilė vaisiams, daržovėms ar pienui dažnai išlieka visam gyvenimui. Tėvams namuose patariama pabandyti taikyti tas pačias metodikas, kurias naudoja ugdymo įstaigos, pavyzdžiui, leisti vaikams patiems pasirinkti, kiek ir kokio maisto valgyti, išbandant švediško stalo principą. Taip pat galima vaisius ir daržoves pateikti įdomesnėmis formomis, pavyzdžiui, supjausčius šiaudeliais. Ugdymo įstaigos atlieka svarbų vaidmenį, nes ne tik suteikia žinių, bet ir tampa pavyzdžiu, papildydamos tai, ką vaikai mato namuose. Kita vertus, kartais ugdymo įstaigos gali tapti net pagrindiniu žinių apie mitybą šaltiniu, ypač jei namuose ne visada rūpinamasi subalansuota mityba. Remiantis 2024 m. Vilniaus miesto mokinių gyvensenos tyrimu, pastebimos teigiamos tendencijos vaikų mitybos įpročiuose, vaisių ir daržovių vartojimas tarp sostinės mokyklinio amžiaus vaikų rodo nuoseklų teigiamą augimą, sako D. Kisielienė. Tyrimo duomenimis, daugiau nei 41 proc. Vilniaus miesto mokyklinio amžiaus vaikų valgo vaisius bent kartą per dieną (neįskaitant sulčių). Be to, daugiau nei 44 proc. sostinės vaikų teigė, kad kasdien valgo daržoves (neįskaitant bulvių). Prie to smarkiai prisideda Vaisių ir daržovių, pieno bei pieno produktų vartojimo skatinimo ugdymo įstaigose programa, pagal kurią kiekvieną savaitę vaikai vaišinasi produktais, kurie yra pagaminti arba užauginti Lietuvoje laikantis aukščiausių kokybės standartų. Programa siekiama skatinti šių sveikatai naudingų produktų vartojimą bei formuoti sveikos mitybos įgūdžius. Ji yra visiškai nemokama ir savanoriška. Praėjusiais mokslo metais programoje dalyvavo daugiau nei 230 tūkst. vaikų - darželinukų ir moksleivių. Jie kartu suvartojo apie 1,2 mln. litrų pieno, 179 tūkst. litrų natūralaus jogurto, 22 tonas sūrio, 617 tonų obuolių ir 219 tonų morkų.
Taip pat skaitykite: Kaip išvengti priešlaikinio gimdymo?
Iššūkiai ir galimybės
Vaiko sveikatos ugdymas ir sveikatinimo priemonių įgyvendinimas darželyje susiduria su įvairiomis problemomis. Suprantama, daugelio jų nebūtų, jei darželyje dirbtų bendrosios praktikos slaugytoja, kūno kultūros metodistai ir kiti specialistai. Tačiau dėl lėšų trūkumo šių pareigybių nėra. Kiekvienas vaikų darželis, priklausomai nuo jo administracijos ir pedagogių iniciatyvos, vaikų sveikatos ugdymo ir vaikų sveikatos stiprinimo uždavinį bando spręsti savaip. Galima džiaugtis tuo, kad nemažai vaikų darželių pedagogų, suprasdami vaikų sveikatos stiprinimo svarbą, pradėjo kurti individualias sveikatos ugdymo programas, kuriose pabrėžiama viena ar kita sveikatos puoselėjimo kryptis. Šios įstaigos įsitraukė į respublikos „Sveikų darželių“ sambūrio veiklą. Pastaraisiais metais kai kurios ikimokyklinės įstaigos netgi pasivadino sveikos gyvensenos darželiais. Jos parengė specialias programas ir ėmė kryptingai diegti sveiką gyvenseną, ypatingą dėmesį skirti kūno kultūrai ir sveikatai. Visa tai jos daro pamatuotai, nes vaikų sveikata katastrofiškai blogėja. Šias idėjas plačiai propaguoja D. Jakučiūnienė, jos pastangomis jau kelinti metai vyksta vaikų lopšelių-darželių pedagogų sveikos gyvensenos sambūriai (Palangoje, Visagine, Marijampolėje, Vilniuje, Klaipėdoje, Druskininkuose, Plungėje ir kt.). Juose dalyvauja pedagogai iš įvairių Lietuvos vietovių.
Tyrimai rodo, kad tėvai siekia padėti vaikams įgyti visuminę sveikos gyvensenos sampratą, įsiugdyti sveikatai naudingus gebėjimus, įpročius ir nuostatas, atsakomybę už savo ir kitų sveikatą, paskatinti juos rinktis sveiką gyvenimo būdą. Tėvų nuomone, sveikos gyvensenos ugdymas, vykdomas neformaliosios veiklos metu, yra efektyviausias, nes tenkina vaiko poreikius, suteikia daugiau sveikos gyvensenos įgūdžių, kurie tampa kasdieniais įpročiais, keičiančiais vaiko požiūrį į sveiką gyvenseną.