Švenčionėlių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia yra svarbi religinė ir kultūrinė vieta Švenčionėlių mieste. Šis straipsnis apžvelgia bažnyčios istoriją, pradedant nuo parapijos įkūrimo iki šių dienų.
Parapijos įkūrimas ir pirmosios bažnyčios statyba
Iki XX a. pradžios Švenčionėliuose bažnyčios nebuvo. Katalikų parapijos steigimu rūpinosi Švenčionių dekanas kun. Jonas Burba. 1906 m. miško pakraštyje jo pastangomis pastatyta nedidelė medinė bažnyčia. Reikalingą statybai žemę davė Mėžionėlių kaimo gyventojai. 1907 m. Švenčionėlių parapijai suteiktas Šv. Edvardo vardas. 1908 m. gavo parapijos teises, bet ją teko uždaryti. Bažnyčioje buvo vertingų aklo skulptoriaus Julijono Daunio medžio darbų. Medinė Švenčionėlių parapijos bažnytėlė išstovėjo iki 1959 m.
Mūrinės bažnyčios statyba ir konsekravimas
Išaugus parapijiečių skaičiui 1929 m., klebono kunigo Ambraziejaus Jakavonio rūpesčiu pradėta statyti didelė mūrinė bažnyčia. Didžiausias statybos vykdytojas - klebonas Bronius Laurinavičius. Jo rūpesčiu, parapijiečių ir geradarių aukomis 1959 m. užbaigta statyti ir gražiai įrengta mūrinė Švenčionėlių Šv. Edvardo parapijos ir Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia. Pastato architektūra nėra originali, matome senųjų stilių ir modernizmo mišinį. 30 metų statytą Švenčionėlių bažnyčią 1959 metais konsekravo vyskupas tremtinys Julijonas Steponavičius.
Bažnyčios statytojų tragiškos likimai
Antrosios bažnyčios, kuri konsekruota Šv. Mergelės Marijos Sopulingosios vardu, istorija pilna dramatizmo, nes visi bažnyčią statę klebonai buvo nužudyti. 1929 m. bažnyčią statyti pradėjusį kunigą Ambrozijų Jakavonį nužudė Armijos Krajovos smogikai, jo darbą pratęsusį kunigą Boleslovą Badzevičių sušaudė vokiečiai, o statybą užbaigęs kunigas Bronius Laurinavičius žuvo ne be KGB įsikišimo. Bažnyčios statytojų tragiškos lemties kunigų Ambraziejaus Jakavonio, Boleslovo Bazevičiaus ir Broniaus Laurinavičiaus atminimas įamžintas bažnyčios jubiliejui pagamintame medalyje, kuris pritvirtintas bažnyčioje ant marmurinės lentos. Ant bažnyčios šventoriuje palaidoto kunigo Broniaus Laurinavičiaus kapo 1991 m. pastatytas antkapinis paminklas „Kristus prieš Pilotą“ (skulpt.
Kunigas Bronius Laurinavičius
Kunigas Bronius Laurinavičius gimė 1913 m. liepos 17 d. Gėliūnų kaime, Gervėčių parapijoje, Astravo rajone (Baltarusijos lietuvių saloje). Kunigas B. Laurinavičius buvo vienas tų retų kunigų, kurie per visą sovietų okupacijos laikotarpį viešumoje pasirodydavo vilkėdami sutaną. Kunigo Broniaus Laurinavičiaus veikla plati ir šakota. Apie jo atkaklumą kovojant už tiesą ir teisingumą byloja kad ir tokie faktai: vien dėl neteisėtai valdžios konfiskuotos Švenčionėlių klebonijos parašyta 180 įvairių raštų, o vienas iš SSKP CK generaliniam sekretoriui L. Brežnevui rašytų memorandumų yra net 72 puslapių!
Taip pat skaitykite: Kužių kultūrinis palikimas
2013 m. minint kunigo Broniaus Laurinavičiaus 100-ąsias gimimo metines, Švenčionių rajono tarybos sprendimu, Mėžionėlių gatvė pavadinta B.
Švenčionėlių bažnyčia sovietmečiu
Kun. B. Laurinavičius prieš vietinės valdžios mėginimus varžyti jo kunigiškąją tarnystę protesto balsą pakėlė dar 1953 metais, dirbdamas Kalesninkų parapijoje. Esą gyvulių ligos pretekstu vietinė valdžia pabandė uždrausti tikintiesiems sekmadieniais rinktis į bažnyčią. Kun. B. Kai septintojo dešimtmečio antrojoje pusėje prasidėjo uoliųjų kunigų kolektyvinis priešinimasis Bažnyčios veiklos varžymams ir ypač kai pradėjo eiti Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika, kun. B. Laurinavičius ne tik visomis jėgomis įsitraukė į šią veiklą, bet dažnai ir pats ją organizuodavo Vilniaus arkivyskupijoje. Nė vienas kitas Lietuvos kunigas neparašė tiek pareiškimų, laiškų, protestų ir memorandumų sovietinei valdžiai, pradedant rajono ir baigiant aukščiausiomis SSRS valdžios institucijomis, kaip jis. Jo kovos dėl tiesos ir laisvės laukas buvo be galo platus: nuo tikinčių vaikų teisių iki lietuviško žodžio gynimo. Tais okupacijos laikais tikėjimo gynimas dažnai pindavosi su lietuvybės gynimu, ir kova dėl tikinčiųjų teisių buvo kovos dėl žmogaus teisių sudedamoji dalis. Kun. B. Laurinavičius buvo šios kovos avangarde, jam ginti Bažnyčią ir laisvę buvo šventas reikalas. Todėl 1979 m. mirus Lietuvos Helsinkio grupės nariui kun. Karoliui Garuckui SJ, jis nesvyruodamas stojo į jo vietą. Kun. B. Laurinavičiaus parengti dokumentai pasižymėjo tiksliu sovietinės valdžios daromų nusikaltimų įvardijimu, jų kritikos teisine argumentacija, todėl daug jų buvo publikuojama Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikoje.
Bažnyčia šiandien
2013 m. Sekmadienį, liepos 7 d., Švenčionėlių Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčioje buvo dviguba šventė. Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas teikė Sutvirtinimo sakramentą ir aukojo Šv. Mišias. Atvykusį Vilniaus arkivyskupą Gintarą Grušą pasitiko Švenčionėlių klebonas Edmundas Paulionis, Švenčionių dekanas Vidas Smagurauskas, kunigai Jeronimas Petrikas, Aldas Čeponis, Dovydas Grigaliūnas, Mykolas Petravičius. Prieš prasidedant Šv. Mišioms parapijos klebonas Edmundas Paulionis padėkojo arkivyskupui už atvykimą ir supažindino jį su Švenčionėlių parapijos ir bažnyčios istorija.
Taip pat skaitykite: Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios istorija
Taip pat skaitykite: Nemunaičio architektūros perlai