Augant kūdikiui, svarbu suprasti natūralius raidos etapus ir vengti dirbtinai skatinti tam tikrus įgūdžius per anksti. Nors tėvai dažnai nori, kad jų vaikas kuo greičiau pasiektų tam tikrus raidos etapus, per ankstyvas sodinimas ar statymas ant kojų gali pakenkti kūdikio fizinei sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime ankstyvo kūdikio sodinimo žalą, taip pat kitų kūdikių priežiūros priemonių, tokių kaip vibro kėdutės, nešioklės ir vaikštynės, naudojimo pavojus.
Stuburo formavimasis ir ankstyvo sodinimo žala
Kūdikio stuburas formuojasi palaipsniui. Iš pradžių, kol kūdikis geba gulėti ant pilvo ir nesėdi savarankiškai, formuojasi kaklinės stuburo dalies linkis. Kai kūdikis pradeda sėdėti, jo nugarytė būna C raidės formos, ir lavėjant sėdėjimo pusiausvyrai bei ilgėjant sėdėjimo trukmei, formuojasi krūtininės stuburo dalies linkis. Galiausiai, kai kūdikis pradeda savarankiškai stovėti prie baldo, formuojasi juosmeninės stuburo dalies linkis.
Per anksti skatinant vaiką sėdėti ar vaikščioti, stabdomas stuburo linkių formavimasis, o tai gali atsiliepti vyresniame amžiuje laikysenos sutrikimais, nugaros skausmais ir kitomis problemomis. Jei nugaros, liemens ir pilvo raumenys bus nepakankamai tvirti, sodinant vaiką jo stuburas bus netaisyklingoje padėtyje ir netinkamai formuosis stuburo linkiai.
Svarbu suprasti, kad nesėdinčio kūdikio ne tik nederėtų ramstyti pagalvėmis, bet ir sodinti į pagalbines priemones sėdėjimui (angl. baby floor seats). Per anksti į kūdikio kėdutę (angl. baby floor seats) sodinamas kūdikis gali patirti stuburo deformacijas.
Kaip teisingai sodinti kūdikį?
Jei 5,5 mėnesio kūdikis geba išsikelti ant tiesių rankų, galime jį sodinti per šoną. Vaiką paguldykite ant nugaros, šiek tiek pasukite link šono, viena vaiko ranka turi likti ant pagrindo, o kita padedame jam pasikelti ir atsisėsti. Laikant vaiką nusuktą nuo savęs, galime skatinti lenktis ir paimti žemiau esančius žaislus bei padėti juos atgal. Šis pratimas stiprina nugaros ir pilvo raumenis.
Taip pat skaitykite: Rizikos ir rekomendacijos: žema temperatūra nėštumo metu
Į maitinimo kėdutę vaiką rekomenduojama sodinti tik tuomet, kai jis jau geba tvirtai sėdėti, t.y., kai turi tvirtą nugaros atramą. Taip pat svarbu, kad kėdutė turėtų staliuką maistui ir atramą kojoms.
Sėdėjimas W padėtyje
Sėdėjimas W padėtyje iš vaiko nereikalauja pastangų ir nedirba kūno viršutiniai raumenys. Dažnai sėdint šitoje pozicijoje gali didėti įtampa kojų ir klubų raumenyse. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip vaikas sėdi, ir skatinti jį sėdėti taisyklingiau.
Gultukai ir vibro kėdutės
Nors gamintojai rekomenduoja naudoti gultukus nuo gimimo, jais nereikėtų piktnaudžiauti. Visos panašios priemonės visų pirma yra sukurtos tėvams - ne vaikams. Jeigu naudojate gultuką naujagimiui, įsitikinkite, kad jis yra žemiausioje galimoje padėtyje. Vėliau, kūdikiui augant, galima paaukštinti gultuko pasvyrimo kampą, tačiau būtina vadovautis gamintojo instrukcija.
Dar būdamas motinos gimdoje vaisius yra susirietęs į kamuoliuką, todėl ką tik gimusio kūdikio kūne dominuoja raumenys, lenkiantys rankas ir kojas, nugara yra išgaubtos formos. Gultuke mažylis vis dar būna panašioje padėtyje, nors natūraliomis sąlygomis ši padėtis turėtų pamažu keistis. Per ilgas buvimas „vaisiaus“ padėtyje gali turėti įtakos kūdikio raumenų disbalanso atsiradimui.
Norėčiau išskirti dviejų rūšių gultukus - vibruojančias supynes ir supamus gultukus be elektrinio mechanizmo. Elektriniame gultuke kūdikis gauna įvairią sensorinę stimuliaciją: vibraciją, supimą, yra muzikos ir apšvietimo funkcija. Esant dar nesusiformavusiai nervų sistemai kūdikiui tokios stimuliacijos gali būti per daug. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad vibracija yra rimtas rizikos veiksnys suaugusiam žmogui, šiuo metu intensyviai kuriamos technologijos, kurios sumažintų vibraciją vairuotojų ir kitų darbininkų darbo aplinkoje. Kodėl tuomet vibraciją laikome palankia kūdikiui?
Taip pat skaitykite: Kaip išvengti priešlaikinio gimdymo?
Kiek laiko saugu kūdikiui išbūti gultuke?
Įvairūs šaltiniai rekomenduoja gultuke/automobilinėje kėdutėje ir kitose panašiose priemonėse neguldyti kūdikio ilgiau nei 30-45 minutes be pertraukos. Skaičiuojant visas kūdikių priemones, kuriose kūdikis yra pusiau sėdimoje padėtyje, neturėtumėte kūdikio laikyti ilgiau negu 2 valandas per parą.
Ar galima kūdikį palikti miegoti gultuke?
Pagal saugaus kūdikių miego rekomendacijas, saugiausia miego padėtis yra ant lygaus, tvirto paviršiaus. Tyrimų metu buvo pastebėta, kad kūdikiui miegant 30 laipsnių ir aukštesnėje gultuko/kėdutės padėtyje gali sutrikti kūdikio kvėpavimo funkcija, kūdikio smegenys gauna mažiau deguonies, todėl gultuke migdyti mažylio nerekomenduojama.
Jeigu nutinka taip, kad mažylis užmiega gultuke, galima leisti miegoti jame tik labai trumpus intervalus, geriausia kas kartą esant galimybei išimti kūdikį ir paguldyti į vežimėlio lopšį arba lovelę. Nebijokite, kad perkėlimo metu prižadinsite mažylį, daugumos kūdikių nervų sistema prisitaiko prie padėčių keitimo miegant ir perkėlimas vėliau nebeturėtų prižadinti mažylio, jeigu pratinsite jį prie šio veiksmo nuo pirmųjų jo gyvenimo savaičių.
Kokią žalą gultukas gali pridaryti kūdikio fiziniam vystymuisi?
Ilgas buvimas nekintančioje padėtyje gali padidinti kaukolės deformacijos (suplokštėjimo) tikimybę, padidinti kaklo ir pečių juostos raumenų įtampą, lėtina kūdikio motorinę ir kognityvinę raidą, nes gultuke mažylis negali vartytis, keisti padėties, mokytis šliaužti, ropoti, stebėti ir tyrinėti aplink jį esančio pasaulio.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis gultuką?
Svarbiausia, kad gultukas būtų pilnos komplektacijos, pagamintas iš Europos kokybės standartus atitinkančių nekenksmingų kūdikiui medžiagų. Visos gultuko dalys turi būti veikiančios, nesulūžusios, kad mažylis neturėtų galimybės jų praryti, tai ypač svarbu įsigyjant naudotą gultuką. Visi kūdikiams skirti elektroniniai prietaisai turėtų būti gerai apsaugotais maitinimo elementais.
Taip pat skaitykite: Vaikų sveika gyvensena
Iki kokio amžiaus vaikams rekomenduojamas gultukas?
Kuo rečiau ir kuo trumpiau naudosite gultuką - tuo geriau. Saugiausia ir patogiausia vieta vaikui - lovelėje aukštais kraštais, manieže arba tiesiog ant grindų patiesus specialų (ne per minkštą) kilimėlį, kuris apsaugotų mažylį nuo šalčio ar traumų. Kai kūdikis pradeda pats vartytis ir šliaužti, turėtumėte atsisakyti gultuko ir leisti jam lavinti judėjimo įgūdžius. Gultukas, pakeltas į aukščiausią padėtį, gali būti naudingas pradedant ankstyvą primaitinimą trintu maistu dar nesėdinčiam mažyliui, tačiau tik tiek, kiek tai yra reikalinga.
Nešioklės ir vaikjuostės
Gamintojai teigia, jog galite nešioklėse nešioti mažylį nuo pirmųjų jo gyvenimo dienų, tačiau kineziterapeutai nerekomenduoja skubėti ilgam vertikalizuoti naujagimio, kol jis dar tvirtai nelaiko galvos. Jeigu vis tik nusprendėte nešioklėje nešioti naujagimį, būtinai įsitikinkite, kad nešioklė atitinka jo amžių, yra saugi, prilaiko mažylio galvą ir stuburą taisyklingoje padėtyje.
Nėra atlikta patikimų tyrimų, kurie įrodytų, kad taisyklingo nešiojimo nešioklėje trukmę reikėtų riboti. Praktikoje ta trukmė priklauso nuo daugybės veiksnių, pavyzdžiui, kaip pats kūdikis joje jaučiasi. Jeigu kūdikis dar visai mažas, intervalai tarp maitinimų, sauskelnių keitimo bei kitų būtinų procedūrų yra gan trumpi, tuo metu jis turi būti išimtas iš nešioklės, todėl natūraliai turėsite daryti nešiojimo pertraukas net būdami ne namuose. Svarbu pabrėžti, kad visos padėtys: gulėjimas ant nugaros, gulėjimas ant pilvuko, nešiojimas šonu ir t.t. yra reikalingos naujagimiui ir turi būti keičiamos, tai padės tolygiai stiprėti ir visiems mažylio raumenims.
Ar galima kūdikiui leisti miegoti nešioklėje?
Jeigu turite galimybę, kūdikį visuomet migdykite arba perkelkite ant lygaus paviršiaus vos tik jam užmigus. Jeigu keliaujate ir mažylis užmiega nešioklėje, pasistenkite, kad tai jūsų rutinoje būtų išimtis, o ne taisyklė.
Kokią žalą nešioklė gali pridaryti kūdikio fiziniam vystymuisi?
Jeigu nešioklė nėra ergonomiška, ji gali padidinti klubo sąnario displazijos tikimybę, todėl rekomenduojama, kad nešiojamo kūdikio klubai būtų plačiai atverti ir sulenkti 90º kampu, kitaip vadinamoje „varliuko“ pozoje. Didesnę riziką klubo sąnario displazijai turi kūdikiai, nešiojami nešioklėse, kai kojos ištiestos kabo žemyn arba yra suglaustos „slingo“ tipo nešioklėje.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis nešioklę?
Renkantis nešioklę, pirmiausia įsitikinkite, kad ji ergonomiška, kad ji atitinka kūdikio amžių ir svorį. Rekomenduojama prieš perkant kartu su mažyliu nuvykti į parduotuvę ir nešioklę pasimatuoti, konsultantas paaiškins, kaip taisyklingai ją naudoti. Ji turi būti patogi tiek jums, tiek kūdikiui, turite gebėti užsidėti ir nusiimti ją savarankiškai. Nešioklėje kūdikis turi gebėti judinti galvą, rankas ir kojas, patikrinkite, ar nešioklės dalys neįsispaudžia į mažylio veidą ir joje kūdikis neužsigaus mėgindamas stebėti aplinką per nešioklės kraštą.
Iki kokio amžiaus vaikams rekomenduojama nešioklė?
Iki 2 metų arba kol patiems tėvams bus per sunku nešioti ūgtelėjusį vaiką. Jeigu nešioklę naudosite aktyviam laisvalaikiui ar kelionėms, galite įsigyti specialių nešioklių, tinkamų ir vyresniems vaikams.
Sėdimas vežimėlis
Kūdikių priemones reikėtų rinktis ne pagal kūdikio biologinį amžių, o pagal jo raidą. Sėdimą vežimėlį galima rinktis tik tuomet, kai mažylis geba sėdėti tiesiai be pagalbos. Iki tol reikėtų rinktis pusiau sėdimą padėtį arba gulimą vežimą.
Tai priklauso nuo daugybės aplinkybių. Jau vaikštančiam kūdikiui rekomenduoju kuo dažniau leisti žingsniuoti pačiam, o į vežimėlį pasodinti tik pavargus.
Ar galima kūdikį palikti miegoti sėdimame vežimėlyje?
Taip, jeigu vežimėlis turi pilno horizontalaus atsilenkimo funkciją.
Kokią žalą sėdimas vežimėlis gali pridaryti kūdikio fiziniam vystymuisi?
Per anksti pradėtas naudoti sėdimas vežimėlis gali kelti pavojų kūdikio stuburo formavimuisi, turėti įtakos raumenų tonuso disbalanso atsiradimui. Stuburo linkiai - natūralūs mūsų kūno „amortizatoriai“, apsaugantys stuburą nuo traumų, pradeda formuotis tik kūdikiui išmokus savarankiškai sėdėti tiesia nugara. Iki tol stuburas nėra pasiruošęs priimti krūvį vertikalioje padėtyje. Per daug ankstyvas kūdikio sodinimas gali turėti įtakos laikysenos sutrikimams vaikui augant.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis sėdimą vežimėlį?
Atkreipkite dėmesį į vežimėlio svorį, patogumą. Įsitikinkite, kad sėdimas vežimėlis turi pilno atsilenkimo funkciją, kad kūdikiui užmigus galėtumėte jį paguldyti į horizontalią padėtį. Priklausomai nuo to, ar dažniausiai keliaujate pasivaikščioti lygiu pagrindu (pvz., asfaltu, šaligatvio plytelėmis) ar miško takeliais, pasirinkite vežimėlio ratų pravažumą ir amortizaciją, kad kūdikis būtų apsaugotas nuo traumų.
Iki kokio amžiaus vaikams rekomenduojamas sėdimas vežimėlis?
Rekomenduoju leisti vaikams kuo daugiau judėti. Judėjimas - neatsiejamas nuo sveiko vaiko vystymosi, todėl kai vaikas ima užtikrinai vaikščioti ir bėgioti, rekomenduočiau išmėginti ir kitas „transporto priemones“, pavyzdžiui, triratuką. Dauguma triratukų yra skirti vaikams nuo trejų metų amžiaus, tačiau dalį jų (be pedalų mynimo funkcijos) galite išmėginti ir anksčiau. Triratukas pranašesnis už vežimėlį, nes vaikas jame turi išlaikyti tiesią nugarą, pusiausvyrą, todėl dirba daugiau raumenų grupių.
Vaikštynės ir šokliukai
Vaikštynės ir šokliukai nėra rekomenduojami kineziterapeutų ir pediatrų. Sėdėdamas vaikštynėje ar šokliuke kūdikis ne stovi, o yra nenormalioje, pusiau sėdimoje, pusiau stovimoje padėtyje. Mažylis turėtų atsistoti tik tuomet, kai yra tam fiziškai pasiruošęs. Kaip jau minėjau anksčiau, dar nesusiformavus stuburo linkiams (o jie baigia formuotis kūdikiui pradėjus savarankiškai vaikščioti) stuburas nėra pasirengęs priimti dideles apkrovas, tokias kaip vaikščiojimas ar šokinėjimas, todėl vaikštynes naudoję vaikai vėliau dažnai kenčia nuo laikysenos sutrikimų, vaikšto pasistiebę, arba suka pėdutes į vidų eidami, taip pat dažnai neturi savisaugos jausmo, neišmoksta saugiai kristi. Rekomenduojama šių priemonių visai atsisakyti.
Konteinerio sindromas
Konteinerio sindromas (angl. Container baby syndrome (CBS) apibrėžia daugelį kūdikio sveikatos ir raidos pakitimo požymių, kuriems įtaką padarė tai, kad kūdikis per daug laiko praleidžia „konteinerio“ tipo kūdikių priežiūrai skirtoje įrangoje. Tokiai įrangai priskiriama nemažai kasdien naudojamų produktų, kurių išvaizda primena dėžę arba konteinerį, pvz.:
- Automobilinės kėdutės
- Sėdimos padėties vežimėliai
- Bumbo ir panašaus tipo kėdutės
- Supynės
- Vibrokėdės
- Gultukai
- Nėščiosioms skirtos pagalvės ir kt.
Visa ši įranga, skirta kūdikio kelionėms ir priežiūrai, naudojama užtikrinti kūdikio saugumą bei palengvinti tėvams tenkančią priežiūros naštą. Tačiau visos šios priemonės turi bendrą bruožą - „surakina“ kūdikį vienoje padėtyje ir neleidžia jam laisvai judėti.
„Konteinerio“ tipo įranga labai stipriai arba visiškai apriboja laisvus kūdikio kaklo, stuburo ir kūno judesius. Tėvai yra įpratę girdėti, kad kūdikių priežiūrai skirtos įrangos naudojimas yra saugus kūdikiui, padeda jam vystytis ir tobulėti, jį linksmina, tačiau ilgalaikis kūdikio judesių suvaržymas gali ne tik pavėlinti raidą, pvz.: vartymąsi, ropojimą ir vaikščiojimą, bet ir sukelti ilgalaikių problemų:
- Galvos formos ir veido deformacijas (plokščios galvos sindromą - plagiocefaliją arba brachicefaliją)
- Sumažėjęs raumenų tonusas ir koordinacija
- Kalbos, regos, klausos ir mąstymo problemos
- Autizmo spektro sutrikimai
- Nutukimas
Pastebėta, kad kūdikiai, kurie mažai laiko praleidžia ant pilvuko, turi daugiau sunkumų su pagrindiniais raidos etapais pirmaisiais metais: ropojimu, vartymusi, sėdėjimu, bėgiojimu, kalbėjimu.
Kaip išvengti konteinerio sindromo?
- Ribokite kūdikio laiką įrangoje. Rekomenduojama ne daugiau 2 val. per parą kartu paėmus.
- Automobilinę kėdutę naudokite tik automobilyje.
- Nenaudokite miegui gultukų, supynių, automobilinių kėdučių.
- Užtikrinkite, kad kūdikis pakankamai laiko praleistų ant pilvuko.
- Nešiokite savo kūdikį vietoje įrangos naudojimo, kai tik galite.
Ankstyvo papildomo maitinimo žala
Ankstyvas papildomų produktų davimas kūdikiui yra rizikingas net keliais aspektais: psichomotorinio vystymosi, mitybos ir imunologiniu. Prieš pradedant duoti kietą maistą šaukšteliu, kūdikis neabejotinai turi mokėti kramtyti ir nuryti. Tai lyg tąsa įgimto pirmo sugebėjimo čiulpti ir nuryti. Sugebėjimas kramtyti atsiranda bręstant nervų sistemai, palaipsniui mokantis šio judesio bei stimuliuojant burnoje esančius receptorius. Labai svarbu čia ir maisto skonis, kvapas, išvaizda , tekstūra.
Dideliu ankstyvo papildomo maitinimo trūkumu yra per didelis valgomosios druskos suvartojimas. Kūdikių inkstai yra dar nepakankamai subrendę. Sveiki kūdikiai gerai toleruoja didenį Na suvatojimą, bet nusubrendę inkstai nesugeba išskirti didesnio Na kiekio. Natūraliai maitinamas kūdikis per dieną gauna tokį valgomosios druskos kiekį, kuris atitinka 1 mmol Na/ kg. Motinos piene Na yra 6-7 mmol/l. Šis kiekis padidėja 3-4 kartus, jei duodami neadaptuoti mišiniai, ir 10 kartų - kai valgomi įvairūs kiti papildomi maisto produktai. Amerikos pediatrijos akademijos Mitybos komitetas teigia, jog per didelis valgomosios druskos vartojimas kūdikystėje yra susijęs su hipertenzinės ligos atsiradimu suaugus, nors negalima atmesti ir svarbių genetinių bei aplinkos faktorių.
Daugelis mokslininkų įrodė, jog ankstyvas papildomų produktų davimas ir trumpa maitinimo motinos pienu trukmė nulemia nutukimo atsiradimą vyresniame amžiuje. Koronarinės aterosklerozės atsiradimo priežasčių, daugelio mokslininkų nuomone, taip pat reikėtų ieškoti netaisyklingoje mityboje kūdikystėje, kuomet su papildomais maisto produktais gaunamas didesnis cholesterolio, baltymų, angliavandenių bei sočiųjų riebiųjų rūgščių kiekis. Dar viena blogybė - didelis cukraus kiekis, o saldus skonis padidina suvalgomo maisto kiekį.
Ankstyvas pratinimas prie puoduko
Ar tiesa, kad kuo anksčiau kūdikį sodinsime ant puoduko, tuo geresnius rezultatus pasieksime? O gal kaip tik nuo jo tik atbaidysime? Kada tinkamiausias metas mokytis naudotis naktipuodžiu?
Prieš sėsdamas ant puoduko mažylis jau turi mokėti gerai sėdėti, vaikščioti, suprasti, kas yra daiktai, taip pat ir puodukas. Turi suprasti, kada nori šlapintis ar tuštintis. Mamoms, kurios labai anksti pradeda kūdikį mokyti naudotis puoduku, sodina kas kiek laiko, kad „pagautų norėjimą šlapintis“, sakau, kad galbūt daliai kūdikių tai nepakenks, nes visų mūsų atsparumo laipsnis kitoks - vieni esame labai atsparūs išorės dirgikliams, kiti - ne. Todėl vienam vaikui perdėtas reikalavimas daryti tai, kam dar nėra pasirengęs, galbūt neturės didelės įtakos, bet kitam bus padaryta meškos paslauga, t. y. didelė žala.
Anksti sodinant ant puoduko iš kūdikio reikalaujama to, ko jis nesupranta ir pagal savo amžių suprasti negali. Tokie kūdikiai gali turėti labai rimtų emocinių bėdų, mažylis apskritai gali liautis sulaikyti šlapimą arba labai vėlai gali pradėti formuotis jo įgūdžiai šių reikalų nedaryti į kelnes. Tačiau tikrovė tokia, kad daugelis vaikų sulaukę trejų metų išeina į darželius ir labai norisi, kad puoduku naudotis jau mokėtų.
Vieni su puse metų - tai metas, kai jau galima pradėti mokyti sėstis ant puoduko. Aišku, šis amžius sąlyginis, nes kiekvienas vaikas kitoks. Mokysime vaiką ar ne, ateis metas, kai jis sėsis ant puodo, nes gamta taip sugalvojo. Galima pradėti sodinti labai anksti, bet vaikas naudosis puoduku tada, kai tam subręs.
Kaip suprasti, kad jau atėjo tas metas?
Mokyti pradedama tada, kai valandą ar pusantros išlieka sausos sauskelnės. Juk iš pradžių kūdikis šlapinasi dažnai ir po truputį, vėliau rečiau. Mokymui šis laikas geras todėl, kad vaikas jau suvokia, ką tai reiškia sulaikyti šlapimą. Tik bėda ta, kad mažylis pajunta, jog nori šlapintis, ir turi tuoj pat tai padaryti, ilgiau išlaikyti negali nė minutės. „Pagauti“ šią akimirką labai sunku, nes mažylis pasišlapina, kol bėgame su juo puoduko link. O kadangi jau suvokia, ką padarė, dažniausiai piršteliu rodo į balutę. Štai šis momentas ir yra pats geriausias pradėti mokyti naudotis puoduku.
Ar reikia mažylį kaip nors skatinti, apdovanoti už tai, kad atsisėda ant puoduko?
Geriausiai mažylį visada sodinti ant to paties puoduko toje pačioje vietoje. Vieni mano, kad reikia ugdyti rimtą vaiko požiūrį į puoduko reikalus, šio proceso nepaversti žaidimu. Kitų nuomone, mažylį reikia motyvuoti, skatinti, duodant, pavyzdžiui, žaisliuką. Manau, reikia paisyti savo vaiko poreikių. Jeigu vaikas supranta, dėl ko sėda ant puodo, mama yra kartu su juo, džiaugiasi, skatina žodžiu - tai gali būti pakankama motyvacija, nereiks nei žaislų, nei žaidimų. Bet jeigu matome, kad vaikas jau subrendęs reikalus atlikti į puoduką, bet kažkodėl nenori, nesėda, vengia (galbūt kaip tik todėl, kad buvo mokytas per anksti ir dabar labai bijo), galima sugalvoti papildomą motyvaciją ir sodinant ant puoduko duoti, pavyzdžiui, žaisliuką, nupirkti grojantį puoduką ir pan.
Paprastai apie antrus-trečius metus visiems vaikams susiformuoja tuštinimosi ir šlapinimosi ant puoduko įgūdis. Tačiau jeigu vaiko raida sutrikusi, šis procesas labai sudėtingas. Tokiu atveju tėvams ypač reikia laikytis dienotvarkės, nes vaikas negali pats pasakyti, kad nori šlapintis, mat nesuvokia savo kūno signalų. Tokį mažiuką reikia mokyti laikantis režimo ir formuoti jo refleksą. Antra vertus, net ir sveiką vaiką mokydami naudotis puoduku stebime, kada jis dažniausiai nori pasišlapinti ir pasituštinti. Ir tai akimirkai artėjant pasodiname. Aišku, būna visko, kartais pataikome pasodinti, kartais - ne… Vėliau mažylis išmoksta parodyti, kada užsinori ant puoduko. Vienas parodo piršteliu, kitas pasako, trečias pats atsitempia puoduką ir atsisėda.
Per kiek laiko maždaug išmoksta mažylis naudotis puoduku?
Sunku pasakyti, nes kiekvienas vaikas vis kitaip. Priklauso nuo to, kaip gerai suvokia save, kokia jo motyvacija, kaip tėvai reaguoja. Esu konsultavusi tėvelius, kurie 7 mėn. kūdikį pradėjo sodinti ant puoduko. Jeigu mažylis jautrus, taip jį „treniruojant“ galima labai „užtempti“ jo naudojimosi puoduku metą. Gali būti, kad net trejų metų sulaukęs dar juo nesinaudos, nes bijos, arba nerodys, kad nori šlapintis. Yra ir tokių vaikų, kurie pasislėpę nuo tėvų kur nors kampe pasišlapina.
Ar ankstyvas pratinimas sėdėti ant puoduko gali pabloginti tėvų ir vaiko santykius?
Taip, gali, juolab kad suaugęs visada laimės prieš vaiką. Antra vertus, negalima priekaištauti mamai, kuri mažylį, tuoj eisiantį į darželį, stengiasi išmokyti naudotis puoduku. Juk baisu, ar auklėtoja pakeis laiku sauskelnes, ar neiššus odelė.
Ar pasitaiko, kad tėvai pernelyg uždelsia ir neišmoko vaiko naudotis puoduku?
Ne. Vaikai patys to išmoksta. Žmogus subręsta ir savaime suvokia, kad reikia eiti į tualetą. Pasitaiko ir ketverių metų vaikų su sauskelnėmis, bet tai pavėluotas įgūdžių formavimasis, apie kurį ir kalbėjome. Puodukas mažyliui tampa prievarta, iš kurios išsivaduoti labai sunku, bet vis tiek ateina laikas, kai ir šie vaikai pradeda prašytis į tualetą. Noriu pabrėžti, kad svarbu labai džiaugtis, kai vaikui pavyksta padaryti į puoduką. Tai didžiulė moralinė paskata, nes vaikas visada nori būti šaunuolis.
Kaip manote, ar puoduką galima statyti bet kur (kad ir viduryje svetainės), ar geriau visada tualete, vonios kambaryje?
Svarbu gerbti žmogaus intymumą, net jeigu jam - tik pusantrų metų. Negalima statyti puoduko ten, kur daug žmonių, visi vaikšto, žiūri… Žmogus nuo mažens turi pajusti, kad tai susiję su jo savigarba, todėl puoduką reikia statyti ten, kur ne visi mato. Manau, kad nedera visiems demonstruoti nuogo vaiko užpakaliuko.
Alternatyvos
Kad ir kiek įvairių brangių daiktų ir priemonių beturėtumėte, reikėtų atminti, kad geriausias, naudingiausias ir brangiausias daiktas kūdikiui - motinos rankos, kurių niekada neatstos net brangiausiai įsigytas daiktas. Štai keletas alternatyvų, kurios gali būti naudingesnės kūdikio vystymuisi:
- Nešynė/vaikjuostė
- Saugi žaidimų erdvė ant grindų
Svarbu pabrėžti, kad visos padėtys: gulėjimas ant nugaros, gulėjimas ant pilvuko, nešiojimas šonu ir t.t., yra reikalingos naujagimiui ir turi būti keičiamos, tai padės tolygiai stiprėti ir visiems mažylio raumenims.