Nemiga kamuoja įvairaus amžiaus vaikus - nuo kūdikių iki paauglių. Kartais ji būna laikina, nulemta konkrečios situacijos, o kartais užsitęsia ir gali baigtis rimtais raidos ir psichikos sutrikimais. Todėl svarbu greitai nustatyti problemą ir imtis atitinkamų priemonių.
Vaikų nemiga: trumpa apžvalga
Vaikų nemiga tampa vis labiau plintančiu reiškiniu, turinčiu daug įvairių priežasčių. Ji gali pasireikšti mieguistumu dienos metu ir mokymosi rezultatų suprastėjimu. Negydomi miego sutrikimai gali turėti nemalonių pasekmių.
Vaikų nemigos priežastys
Vidutinė miego trukmė yra tiksliai nustatyta skirtingoms amžiaus grupėms. Sveiki naujagimiai per parą miega ilgiau nei 15 valandų 2-4 valandų laiko intervalais. Laikui bėgant budravimo trukmė pailgėja. Nuo vienų metų amžiaus miegas turi trukti be pertraukos visą naktį. Trejų metų sulaukę vaikai dažnai nejaučia poreikio eiti pogulio dieną.
Nėra paprasta faktiškai įvertinti miego trukmę ir kokybę, todėl būtina itin atidžiai stebėti vaiką. Patartina budriai reaguoti į jam pasireiškiančius miego sutrikimus, kadangi jie turi įtakos mažylio elgesiui ir jo nuovargiui dienos metu.
Vienam iš tėvų pastebėjus, kad vaikas patiria tokius simptomus, pirmiausia turi su juo pasikalbėti, nes tai padės išsiaiškinti, ar problema tikrai egzistuoja. Vėliau reikėtų pamėginti nustatyti jos priežastis. Jei pavyks greitai problemą išspręsti, galbūt nereikės pradėti gydymo.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: 2 metų vaikas rėkia
Dažniausios vaikų nemigos problemos yra šios:
- traumuojantys išgyvenimai;
- lėtinis stresas (pavyzdžiui, susijęs su mokymusi);
- vaikystės baimės;
- socialinės problemos (pavyzdžiui, bendraamžių atstūmimas);
- paros ritmo sutrikimai;
- netinkama mityba (taip pat gėrimų, kurių sudėtyje yra kofeino, vartojimas vakare);
- kai kurių vaistų vartojimas;
- skausmas;
- viršutinių kvėpavimo takų nepraeinamumas dėl alergijos ar infekcijos;
- miego apnėja;
- neurologinės ligos (pavyzdžiui, epilepsija);
- psichinės ligos (pavyzdžiui, depresija);
- diegliai;
- dantų dygimas.
Vaikai, kuriems buvo nustatyti tam tikri psichikos sutrikimai, daug dažniau susiduria su miego problemomis. Autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams jos pasireiškia du kartus dažniau, o nemiga skundžiasi net 73 proc. vaikų su depresiniais sutrikimais. Tokiais atvejais yra labai svarbi teisinga diagnozė ir gydymas.
Kitos galimos priežastys
Neramus kūdikio miegas gali būti susijęs su įvairiais faktoriais, pradedant nuo per didelio dienos įspūdžių kiekio ir baigiant netinkama mityba ar sveikatos problemomis.
- Per daug įspūdžių: Suaugusieji po įtemptos dienos dažnai miega giliai, tačiau vaikams yra atvirkščiai. Miegas vaikui yra ne tik poilsis, bet ir dienos informacijos apdorojimas. Paradoksalu, tačiau aktyvūs vaikai, kurie daug juda ir turi daug veiklos, dažnai miega prasčiau. Mes, suaugusieji, po įtemptos dienos miegame „kaip lapai“, o vaikams yra atvirkščiai. Juk vaikui miegas nėra tik poilsis - tai ir dieną patirtos informacijos perdirbimas. Akivaizdus paradoksas, kad prasčiau miega tie vaikai, kurie dieną daug juda, būna aktyvūs, turi daug veiklos.
- Netinkama vakarienė: Vaikams prieš miegą nerekomenduojama duoti maisto, turinčio aukštą glikeminį indeksą, t.y., angliavandenių. Nors manų ar ryžių košė, pieniška sriuba, makaronai ar bandelė su pienu dažnai laikomi lengva vakariene, iš tikrųjų jie pagamina daug energijos būtent tada, kai vaikas turi miegoti. Vietoj to, vakarienę reikėtų paankstinti ir duoti baltyminio maisto, pavyzdžiui, omletą, žuvį, paukštieną, varškėčius ar varškės apkepą. Vaikams prieš miegą nepatariama duoti maisto, turinčio aukštą glikeminį indeksą. Tuo pasižymi visi angliavandeniai, kuriuos, kaip tyčia, esame įpratę siūlyti vaikams vakare. Teoriškai tai yra „lengva vakarienė“ - manų ar ryžių košė, pieniška sriuba, makaronai, bandelė su pienu. O praktiškai šie angliavandeniai pagamina daug energijos būtent tuo metu, kai vaikas turi miegoti.
- Ligos: Kartais sutrikęs miegas gali būti pirmas ligos požymis, net jei dieną vaikas jaučiasi gerai. Neramumas ir dejavimas naktį gali būti susijęs su augimo skausmais, apie kuriuos tėvai dažnai nepagalvoja. Kartais dieną vaikas jaučiasi puikiai, o naktį blaškosi ir dejuoja, taip gali būti dėl augimo skausmų, apie kuriuos tėvai retai pagalvoja. Augimo skausmai yra geri - laikini, nepavojingi ir pranašaujantys šaunų rezultatą.
- Netinkami įpročiai: Vaikai naktimis dažnai daro tai, ką tėvai jiems leidžia daryti. Jei vaikas nuolat ropščiasi į tėvų lovą, šį įprotį reikia nutraukti. Reikia nuosekliai grąžinti vaiką į jo lovą, kol jis supras, kad naktį keltis ir eiti pas tėvus neapsimoka. Tas pats pasakytina apie naktinius gėrimus ar valgymus (išskyrus žindomus kūdikius).
- Kūdikio nervų sistemos nebrandumas: Vaiko nervų sistema nėra visiškai subrendusi ir tik 4-5 metų pradeda panašėti į suaugusiojo nervų sistemą. Todėl iki 4 metų nereikėtų tikėtis, kad vaikas miegos ramiai visą naktį. Vaiko nervų sistema yra nebrandi, ji tik šiek tiek panašėti į suaugusiojo nervų sistemą pradeda tada, kai vaikui jau būna 4-5 metai. Tad iki 4 metų tikrai nėra ko tikėtis, kad vaikas miegos ant vieno šono visą naktį. Būtent ta riba - 4-5 metai - reikšminga ir kalbant apie pietų miegą. Nors toks reiškinys, kaip pietų miegas, gali būti priimtinas žmogui visą gyvenimą, tačiau manoma, kad nuo 4-5 metų jis nėra toks reikalingas.
- Aplinka: Vaikui gali būti per karšta ar per šalta, jį gali kankinti alkis, gali išsiderinti miego ritmas (vaikas supainioja dieną su naktimi), miegoti jam trukdo tam tikri garsai ar per ryški šviesa.
- Kiti veiksniai: Dantukų dygimas, pilvelio problemos (besikaupiančios dujos žarnyne, sutrikęs virškinimas, vidurių užkietėjimas, alergija, maisto netoleravimas), kojų skausmai.
Neramios mamos įtaka kūdikio miegui
Nerami, pavargusi mama - neramus kūdikis. Juk jis mamą jaučia kaip pats save. Mus visus dėl nerimo nemiga kankina. Be to, rami mama visai kitaip reaguoja į prabudusį naktį mažylį.
Vaikų nemigos simptomai
Vaikų nemiga yra sutrikimas, kurio greitas nustatymas yra tėvų atsakomybė. Kūdikių ir vaikų miego stebėsena itin svarbi pirmaisiais gyvenimo metais, kai dar nėra visiškai išsivystę jų komunikaciniai gebėjimai.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti jautriam vaikui darželyje?
Tačiau svarbu suvokti, kad tokią problemą turintys mokyklinio amžiaus vaikai ir paaugliai ne visada apie ją pasako. Vaikai gali neturėti pakankamai žinių, kad suprastų, jog tai nėra normalu. Jie pripranta prie paros ritmo sutrikimo, kitiems tiesiog gėda apie tai kalbėti (taip būna tais atvejais, kai, pavyzdžiui, nemiga atsiranda dėl tamsos baimės, baimės užmigti vienam ir panašiai).
Tėvams turėtų kelti rūpestį, pirmiausia, šie simptomai:
- padidėjęs mieguistumas dieną;
- sumažėjęs aktyvumas dieną;
- nuotaikos pablogėjimas;
- susikaupimo problemų atsiradimas;
- mokymosi rezultatų suprastėjimas;
- susikaupimo sumažėjimas ir atminties pablogėjimas;
- nenoras užsiimti fizine veikla;
- nuotaikos pablogėjimas vakare.
Iš kur atsiranda vaikų baimė užmigti?
Baimė užmigti yra vaikams ir suaugusiesiems pasireiškianti problema, psichiatrų vadinama somnifobija. Šis sutrikimas gali sukelti nuolatinį nuovargį, mieguistumą dienos metu, irzlumą ir depresiją.
Ją sudėtinga diagnozuoti vaikams, kadangi gali būti painiojama su kūdikiams įprastu miego vilkinimu. Jos kilmė gali būti įvairi, štai keletas priežasčių:
- stiprus stresas;
- pasikartojantys blogi sapnai;
- šlapinimasis naktį.
Kūdikių, ikimokyklinukų, 10 metų amžiaus ir vyresnių vaikų miego problemos kyla dėl įvairių priežasčių, tad kovos su šiuo negalavimu metodai gali būti labai skirtingi. Tačiau negalima numoti ranka į jo simptomus. Jau pasirodžius pirmiesiems simptomams, reikėtų susimąstyti apie jų kilmę ir spręsti problemą. Pirmiausia, naminėmis priemonėmis miegui skatinti, o jeigu jie nepadės - apsilankyti pas specialistą.
Taip pat skaitykite: Sprendimai, jei vaikas nemiega lovytėje
Paauglių nemiga
Daug tėvų nežino, kad jų vaikas kovoja su nemiga ir kaip ji turi būti gydoma. Tačiau miego sutrikimai yra nepaprastai dažnas reiškinys. Apskaičiuota, kad su ja gali kovoti net 40 proc. vaikų.
Uždelstos miego ir budrumo fazės sindromas (DSWPD, ang. delayed sleep - wake phase disorder) yra dažniausiai pasitaikanti paros ritmo sutrikimų forma. Remiantis 2004 m. atliktais AASM (Amerikos miego medicinos akademijos) tyrimais, jis pasireiškia 7-16 proc. paauglių.
Tokio amžiaus žmonės dažniausiai patiria mieguistumą po vidurnakčio, nes nuolat vėlina atsigulimo laiką. Neretai dėl to jie negali išsimiegoti ar užmigti.
Nemigą šiame amžiuje lemia daug veiksnių, tačiau pagrindiniai yra šie:
- psichikos sutrikimai (pavyzdžiui, baimės ar depresija);
- hormoniniai pokyčiai;
- pernelyg daug pareigų arba veiklų;
- laiko sau trūkumas (nėra galimybės nurimti prieš miegą);
- netinkama mityba (per daug greitojo maisto ir gėrimų, kurių sudėtyje yra kofeino);
- stresas.
Tėvai, auginantys paauglius, dažnai nesupranta jų problemų. Paauglys nebūtinai tinginiauja - jis gali tiesiog kentėti dėl nemigos. Vaikui reikia padėti sužinoti ir suprasti, kodėl atsiranda su miegu susijusių sutrikimų.
Kaip gydyti vaikų nemigą?
Kai kuriais atvejais sudėtinga nustatyti vaiko nemigos priežastį arba ją sėkmingai pašalinti. Be to, kartais nepakanka vien tik panaikinti priežasčių, nes problema jau giliai įsišaknijo mažojo paciento psichikoje.
Kartais būtini vaistai, tačiau reikėtų turėti mintyje, kad vaikams negalima duoti jokių migdomųjų ar raminamųjų (įskaitant žolinius ir homeopatinius vaistus), prieš tai nepasitarus su gydytoju. Tokie preparatai visada turi didesnį ar mažesnį poveikį centrinei nervų sistemai, todėl prieš juos duodant reikalinga gydytojo konsultacija.
Visgi yra saugių ir veiksmingų naminių nemigos gydymų būdų. Vieni tiks kūdikiams ir mažiems vaikams, kiti - mokyklinukams. Gydymą galima pradėti nuo kognityvinės elgesio terapijos.
Kalbant apie jauniausiuosius, verta išbandyti tokius metodus kaip:
- pogulių dieną apribojimas - sutrumpinti pogulius arba apriboti jų skaičių;
- paros ritmo nustatymas - išmokinti vaiką, kad diena skiriasi nuo nakties (pavyzdžiui, netildyti aplinkos, kai vaikas miega dienos metu, užtikrinti, kad būtų gulamasi miegoti ir keliamasi tuo pačiu laiku);
- tylos užtikrinimas vakare ir naktį - išjungti šviesą ir pašalinti triukšmą kambaryje, kuriame miega vaikas;
- fizinio aktyvumo didinimas dieną (organizmo aprūpinimas deguonimi) - vaikas, kuris turės daugiau fizinės veiklos dienos metu, greičiau užmigs vakare; ypač rekomenduojama veikla gryname ore, kurios metu organizmas atitinkamai aprūpinamas deguonimi - tai taip pat padeda siekti sveiko miego;
- tinkama mityba - vakarienės metu vengti sunkiai virškinamų patiekalų, galinčių sukelti vidurių pūtimą, pilvo skausmus ir virškinimo sistemos spazmus.
Kai miego sutrikimai pasireiškia mokyklinio amžiaus vaikams, gali padėti:
- fizinio aktyvumo didinimas;
- streso šalinimas - padėti mokintis, mažinti su mokymusi susijusį spaudimą, riboti papildomas pareigas (turint per daug pareigų, gali pritrūkti laiko mokyklos nustatytoms pareigoms atlikti ir dėl to gali kilti stresas);
- dienos ritmo nustatymas - patartina nustatyti tam tikrus laiko tarpus dienos metu (pavyzdžiui, aiškiai atskirti pareigoms atlikti ir poilsiui skirtą laiką, turint galvoje tai, kada vaiko organizmas pasiekia didžiausią fizinį ir protinį aktyvumą, o kada jis sumažėja).
Kiti patarimai
- Šilta vonia: Maudymas prieš miegą yra svarbi miego ritualo dalis, padedanti nusiraminti ir energetiškai apsivalyti.
- Pokalbis: Vakarinis pokalbis su vaiku padeda jam surikiuoti mintis ir susidėti viską į vietas. Paklaustas, kaip sekėsi diena, vaikas surikiuoja mintis, tarsi sudeda viską į stalčiukus ir juos uždaro.
- Glostymai: Švelnūs glostymai prieš miegą ramina vaiką.
- Paankstintas miego laikas: Labai mažai tėvų laikosi patarimo užmigdyti vaiką iki 21 valandos.
- Raminantys preparatai: Laikiniems miego sutrikimams gydyti galima naudoti raminančius homeopatinius preparatus, tačiau tik trumpą laiką.
Klaidų vengimas migdymo ritualuose
Klaidų galima padaryti ir organizuojant migdymo ritualus. „Tėvai labai daug apie tai žino, kaip „Tėve mūsų“ papasakotų, kad valanda prieš miegą turi būti skirta ramiai veiklai, tačiau panašu, kad mažai kas taip daro. Viena šeima, kurią konsultavau dėl prasto vaiko miego, pasakojo, kaip šauniai laikosi migdymo ritualų, - prieš miegą vaikutis pažiūri filmuką. Tikrai nieko blogo, tačiau tėvai prasitarė, kad vaikas tuos filmukus žiūri ne per televizorių, o per planšetę. Tai didelis skirtumas - mirguliuojantis kompiuterio ekranas, prikištas arti akių, dirgina. Kai vaikas užmiega prie įjungtų įrenginių - planšečių, kompiuterių, išmaniųjų telefonų, - trinka melatonino gamyba. Kadangi ekranai šviečia, smegenys negauna signalo gaminti miego hormoną melatoniną, kuris organizmui būtinas. Nors kompiuterių ir mobiliųjų telefonų ekranai, regis, švyti silpnai, bet tos šviesos visiškai pakanka sutrikdyti miego ritmui. Ištirta, kad melatoninas nesigamina net esant menkai 10 liuksų šviesai.
Osteopatijos pagalba
Jei neramus kūdikio miegas yra susijęs su gimdymo metu patirtomis traumomis, rekomenduojama kreiptis į osteopatą, kuris įvertins kūdikio raumenų, kaulų ir sąnarių būklę, ir masažu arba staigiais judesiais atstatys pakitusias kūno vietas.
Kada kreiptis į specialistus
Jeigu miego sutrikimai vargina daugiau nei mėnesį ir sutrikdo normalų šeimos ritmą, reikėtų kreiptis į specialistus. Pirmiausia reikėtų informuoti šeimos gydytoją ar pediatrą, kurie gali nukreipti specialisto (vaikų neurologo) konsultacijai. Lietuvoje galima atlikti kompiuterinės miego elektroencefalogramos tyrimą.
Kokios yra vaikų nemigos pasekmės?
Vaikams ir paaugliams reikia pakankamai miego, kad jų raida būtų tinkama. Kūdikių miego sutrikimai sukelia sunkiai valdomą verksmingumą, irzlumą ir galimą augimo sutrikimą.
Nuovargis, o ypač nemiga, gali turėti didelės įtakos vaiko elgesiui.
Darželinukams gali pasireikšti panašūs nemigos padariniai, be to, atsiras koncentracijos ir mokymosi problemų. Nemiga gali sukelti impulsyvumą arba lemti drovumą, todėl nevyks vaiko socialinė raida.
Paauglių smegenys nuolat vystosi, todėl miego sutrikimai taip pat kels koncentracijos ir mokymosi problemų. Be to, dėl miego trūkumo svyruoja nuotaika ir tampa sunku ką nors įsiminti. Sumažėjus produktyvumui, blogėja mokymosi rezultatai.
Ignoruojama problema, net jeigu ji ir nėra susijusi su psichikos sutrikimais, lems jų progresavimą. Gali išsivystyti depresija, neurozė ir nerimo būsenos.
Dažniausiai užduodami klausimai vaikų specialistams
- Vaikas blogai miega: Tai dažnas tėvų nerimas. Vaikų miego stilius gali būti įgimtas ir sunkiai pakeičiamas. Svarbu suprasti, kad ir vaikų, ir suaugusiųjų miegas nėra lygus. Išskiriamos dvi miego fazės - greitasis miegas (REM), kurio metu pasąmonėje atsispindi dienos įvykiai, ir ramus miegas (NREM), kai atsipalaiduoja kūnas ir smegenys. Naujagimių ir kūdikių greitojo miego fazė yra gerokai ilgesnė nei suaugusiųjų, todėl jie dažnai varto akeles, lyg mirksi, gali net miegoti pusiau atmerktomis akimis, vartosi, spardosi, nubunda. Jei vaikas dažniausiai miega gerai, bet staiga naktį nubudo, verkia, yra neramus, gali būti, kad jam kažką skauda (ausytę, dygsta dantukai, pašutęs užpakaliukas) arba prasideda virusinė liga.
- Vaikas daug miega, neatsibunda valgyti: Visada geriau, kai vaikas yra aktyvus, o ne vangus, apsnūdęs. Todėl labai svarbu išsiaiškinti, kodėl tiek miega. Vangumas gali būti centrinės nervų sistemos slopinimo požymis, ypač neišnešiotiems naujagimiams. Taip pat vangumas gali būti sunkių raumenų, kaulų, sąnarių ligų arba paprasčiausių vaikiškų ligų, pavyzdžiui, rachito, mitybos nepakankamumo, mažakraujystės, požymis.
- Vaikas nuolat zirzia: Neramumas gali būti vienas rachito požymių, tačiau tokiu atveju pastebėsite ir kitus požymius, pavyzdžiui, kad trina galvytę į pagalvę, prakaituoja delniukai. Taip pat labai tikėtina, kad zirziukui kalasi dantukai. Jei nėra jokios objektyvios priežasties, tai gali būti tiesiog neramus kūdikis.
- Vaikas labai žagsi: Žagsėjimas - tai nevalingas, trumpas ir staigus įkvėpimas, susitraukus diafragmos raumeniui. Dažniausiai tai nutinka, kai suerzinami išsišakoję diafragmos nervai.
- Vaikas springsta nubudęs: Dažniausia tokio springimo priežastis - kad kūdikis atpila pienuko. Taip gali nutikti ir praėjus trims valandoms po maitinimo. Po maitinimo vaikutį reikia panešioti stačią, o lovelėje ar vežimėlyje guldyti ant šonelio ir maždaug trisdešimties laipsnių kampu pakeltu galvūgaliu.
Ką daryti, jei vaikas neramiai miega?
- Rami mama - ramus kūdikis: Kūdikis jaučia mamą kaip pats save.
- Mažiau įspūdžių: Nauji žmonės, nauja aplinka, naujas maistas ir net oro permainos gali trikdyti vaiko miegą.
- Režimas: Vaikui reikalingas režimas, kad jis žinotų, kada miegoti.
- Stebėkite vaiką: Jei mažylio miegas būna neramus, jis blaškosi, vartosi, rankytėmis mosikuoja, tai dar nereiškia, kad jis nemiega.
- Ligos: Bet kokia liga išderina mažylio miegelį.
- Dantukų dygimas: Jei skauda, tai skauda.
- Pilvelio bėdos: Besikaupiančios dujos žarnyne, sutrikęs virškinimas, vidurių užkietėjimas, alergija, maisto netoleravimas ir šiaip, jautrus žarnynas, tikrai apie save primins.
- Kojų skausmai: Jei per vasarą vaiko kelnės tapo per trumpos, gali naktį ir kojas, ir raumenis skaudėti, dilgčioti ir tirpti.
Svarbiausia - nesitikėkite, kad mažieji jūsų mintis skaitys ir jūsų planus vykdys. Stebuklų nebūna. Kaip neįmanoma sau pačiam atsakyti, kodėl būtent šią naktį miegas neima.
Kūdikio miego ypatumai
Kūdikio miegą gali paveikti daugybė dalykų, apie kuriuos net nesusimąstome. Svarbu išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių vaikutis nemiega. Miegas susijęs su daugybe fiziologinių, emocinių ir psichologinių niuansų.
- Mažylio sveikata: Pirmiausia visuomet žiūrima, ar miegą gali paveikti sveikatos būklė.
- Dienos ritmas: Svarbu pažinti savo mažylio individualius nuovargio, alkio ženklus.
- Įpročiai: Kartais tėvai, jausdami vidinį spaudimą užmigdyti mažylius kuo greičiau, imasi intensyvių pagalbos priemonių, prie kurių mažyliai gana greitai pripranta.
- Žinių apie kūdikių miego ypatumus trūkumas: Kartais, tiesiog iš nežinojimo, tėvai ne visai teisingai interpretuoja kūdikių miegą.
- Tėvų lūkesčiai: Tėvus pasiekia labai skirtinga informacija apie mažylių miegą. Ne veltui sakoma, kad kuo ramesni tėvai, tuo ramesni ir vaikai.
Pirmaisiais metais kūdikio miego poreikiai keičiasi kas mėnesį, vis šiek tiek sumažėdami. Tačiau būtina pabrėžti, kad kiekvieno vaiko miego poreikis yra itin individualus.