Per visą žmonijos istoriją nevaisingumas kėlė didelį sielvartą tiek vyrams, tiek moterims. Atsižvelgiant į tai, nevaisingumą reikėtų laikyti dalyku, kurį turėtume stengtis įveikti, neabejojant, kad tokios pastangos patinka Dievui. Šiuolaikinė medicina šiandien padeda įveikti daugybę ligų ir negalių. Tačiau, kartu su pažanga, kyla ir etiniai klausimai, susiję su medicininėmis technologijomis ir reprodukcija.
Pagalbinis Apvaisinimas: Kas Tai Yra?
Pagalbinis apvaisinimas - tai medicininė procedūra, kuri padeda poroms susilaukti vaikų, kai natūrali pastojimo galimybė yra sumažėjusi arba neįmanoma. Tai medicininiai metodai, padedantys pastoti. Taikant šiuos būdus, pasaulyje gimė daugiau nei milijonas vaikų. Neretai pasitaiko atvejų, kai porai nepavyksta pastoti natūraliai. Prieš rekomenduojant dirbtinį apvaisinimą, pirmiausiai porai yra pasiūlomi kiti nevaisingumo gydymo būdai, atsižvelgiant į nevaisingumo priežastis. Tai gali būti lytinių santykių laiko parinkimas, atitinkami medikamentai, mikrochirurginė operacija. Yra du dirbtinio apvaisinimo būdai - apvaisinimas mėgintuvėlyje ir šiek tiek paprastesnis nevaisingumo gydymo metodas - dirbtinė inseminacija, kai į moters lyties organus sušvirkščiama specialiai apdorota spermijų suspensija ir apvaisinimas įvyksta natūraliai moters kūne. Intrauterininė inseminacija (IUI) yra pati paprasčiausia pagalbinio apvaisinimo procedūra. Kitas nevaisingumo gydymo metodas, kuris laikomas vienu iš veiksmingiausių pagalbinio apvaisinimo būdų, yra in vitro fertilizacija (IVF), suteikianti galimybę apvaisinti kiaušinėlius ne moters organizme. IVF procedūros metu moters partnerio (arba donoro) sperma patalpinama į specialią talpą su moters kiaušialąste, ir spermatozoidai paliekami ją apvaisinti.
Kaip Vyksta Pagalbinis Apvaisinimas?
Viskas prasideda nuo poros apsilankymo pas specialistą ir konsultacijos, kurios metu gydytojas surenka anamnezę, paskiria reikalingus laboratorinius ir/ar diagnostinius tyrimus, aptaria galimus gydymo būdus. Konsultacijos metu gydytojas surenka informaciją apie poros medicininę istoriją, paskiria tyrimus, aptaria galimus gydymo būdus. Atliekami gydytojo paskirti tyrimai, jeigu prireikia atliekamos diagnostinės operacijos. Pagal gydytojo paskirtą protokolą pradedama kiaušidžių stimuliacija - moteris stimuliuojama specialiais hormoniniais vaistais, kurie skatina subręsti daugiau folikulų, o tuo pačiu ir kiaušialąsčių, nei natūraliame moters mėnesinių cikle. Transvaginalinės punkcijos (ultragarso kontrolėje per makštį punktuojant moters kiaušides specialia adata) metu išsiurbiamas folikulų turinys, kuriame ieškoma kiaušialąsčių. Procedūra atliekama su narkoze. Medicija klinikoje moteris praleidžia apie 2 valandas. Tuomet eina sekantis etapas - spermos surinkimas. Sperma surenkama masturbacijos būdu tik Medicija klinikoje (vežti surinktą spermos mėginį iš namų negalima), arba specialia adata paimama tiesiai iš sėklidžių. Folikuliniame skystyje mikroskopo pagalba yra surandamos moters kiaušialąstės, kurios patalpinamos į specialias terpes (skysčiai, kuriuose yra palaikančios kiaušialąsčių gyvybingumą medžiagos). Vėliau į lėkšteles su surinktomis kiaušialąstėmis įlašinamas tam tikras specialiai paruoštos spermos kiekis, arba esant nepakankamam spermatozoidų kiekiui mikromanipuliatoriaus pagalba atrenkami greičiausi, morfologiškai taisyklingiausi spermatozoidai, kurie intracitoplazminės spermatozoido injekcijos metu, įtalpinami po vieną, į kiekvieną kiaušialąstę tam, kad būtų užtikrintas vaisinimas. Po apvaisinimo embrionai auginami specialiuose laboratorijos inkubatoriuose, kuriuose yra palaikomas pastovus temperatūros ir drėgmės režimas taip atkuriant artimą natūraliai terpę. Vėliau, gydytojo ir embriologo sprendimu, geriausias embrionas (ar keli) yra perkeliamas į moters gimdą, naudojant specialų minkštą vienkartinį kateterį. Kai lytinės ląstelės susilieja ir įvyksta apvaisinimas, po apvaisinimo susidariusi ląstelė yra vadinama zigota. Po apvaisinimo zigota pradeda dalintis ir sekančią dieną ji tampa dviejų, vėliau keturių ir t.t. ląstelių embrionu. Ir IUI, ir IVF procedūrų sėkmė priklauso nuo daugybės faktorių: poros fizinės sveikatos ir psichologinės būsenos, patiriamo streso ir įtampos neigiamo poveikio, gyvenimo būdo, vyro ir moters anksčiau persirgtų ligų, partnerių amžiaus, moters svorio, kuris lemia hormonų apykaitą.
Jei gydytojo ir poros sprendimu nusprendžiama atlikti intrauterininę inseminaciją (IUI), masturbacijos būdu Medicija klinikoje surenkama (arba specialia adata tiesiai iš sėklidžių paimama) vyro sperma. Sperma yra specialiai paruošiama, atskiriant progresyvaus judėjimo tiesiaeigius spermatozoidus nuo nejudrių ir negalinčių apvaisinti spermatozoidų ir sukoncentruoti juos labai mažame specialios terpės kiekyje. Intrauterininės inseminacijos (IUI) metu sukoncentruotas vyro spermos mėginys surenkamas į specialų vienkartinį kateterį ir sušvirkščiamas tiesiai į moters gimdą. Jei pasirenkamas apvaisinimas mėgintuvėlyje (in vitro fertilizacija), po moters organizmo stimuliacijos hormonais, atliekama transvaginalinė punkcija, kurios metu išsiurbiamas folikulų turinys ir jame ieškoma kiaušialąsčių. Tuomet eina sekantis etapas - spermos surinkimas. Jį galima atlikti tik Medicija klinikoje (negalima surinktos spermos atsivežti iš namų) masturbacijos būdu arba specialia adata paimant tiesiai iš sėklidžių. Po apvaisinimo embrionai auginami specialiuose laboratorijos inkubatoriuose, kuriuose yra palaikomas pastovus temperatūros ir drėgmės režimas taip atkuriant artimą natūraliai terpę. Vėliau, gydytojo ir embriologo sprendimu, geriausias embrionas (ar keli) yra perkeliamas į moters gimdą, naudojant specialų minkštą vienkartinį kateterį. Kai lytinės ląstelės susilieja ir įvyksta apvaisinimas, po apvaisinimo susidariusi ląstelė yra vadinama zigota. Po apvaisinimo zigota pradeda dalintis ir sekančią dieną ji tampa dviejų, vėliau keturių ir t.t. ląstelių embrionu.
Kada Dirbtinis Apvaisinimas Nerekomenduojamas?
Nors pagalbinis apvaisinimas yra veiksmingas būdas įveikti nevaisingumą, yra situacijų, kai jis gali būti nerekomenduojamas:
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti kūdikių virškinimo problemas
Medicininės Kontraindikacijos
- Moterims su sunkiomis sveikatos problemomis: Jei moteris turi sunkių širdies, plaučių ar kitų gyvybiškai svarbių organų ligų, nėštumas gali kelti didelį pavojų jos sveikatai. Tokiais atvejais dirbtinis apvaisinimas nerekomenduojamas.
- Aktyvios onkologinės ligos: Jei moteris šiuo metu serga onkologine liga ir jai taikomas gydymas, dirbtinis apvaisinimas atidedamas iki remisijos.
- Gimdos anomalijos: Jei moteris turi sunkių gimdos anomalijų, kurios trukdo embriono implantacijai ir nėštumo vystymuisi, dirbtinis apvaisinimas gali būti neveiksmingas.
- Infekcinės ligos: Esant aktyvioms infekcinėms ligoms, tokioms kaip ŽIV ar hepatitas, dirbtinis apvaisinimas gali būti nerekomenduojamas dėl rizikos perduoti infekciją kūdikiui.
Etiniai ir Moralės Aspektai
- Embrionų sunaikinimas: Kai kurios religinės grupės ir asmenys prieštarauja dirbtiniam apvaisinimui, nes procedūros metu sukuriami keli embrionai, tačiau į gimdą perkeliamas tik vienas ar keli, o likę embrionai sunaikinami arba užšaldomi.
- Kūdikio lyties pasirinkimas: Nors priešimplantacinis genetinis tyrimas (PGT) gali užtikrinti beveik 100 proc. tikslumą pasirenkant kūdikio lytį, daugelyje šalių tai yra draudžiama dėl etinių priežasčių.
- Komercializacija: Kai kurie kritikai teigia, kad pagalbinis apvaisinimas tampa komercializuotas, o tai gali lemti spaudimą poroms rinktis brangias ir nebūtinai reikalingas procedūras.
- Donorystės anonimiškumas: Lytinių ląstelių donorystė Lietuvoje nėra įteisinta, todėl mūsų šalies pilietės, norinčios pasinaudoti donoro sperma, vyksta į Latviją, Estiją ar kitas užsienio šalis.
Teisiniai Apribojimai
- Amžiaus apribojimai: Daugelyje šalių yra nustatyti amžiaus apribojimai moterims, norinčioms pasinaudoti dirbtiniu apvaisinimu.
- Šeiminė padėtis: Kai kuriose šalyse dirbtinis apvaisinimas leidžiamas tik susituokusioms poroms.
- Embrionų užšaldymas: Pagalbinio apvaisinimo tikslas yra vienvaisis nėštumas, todėl pastaruoju metu dažniausiai į gimdą perkeliamas vienas embrionas, o kiti užšaldomi. Nėštumo sėkmė po pirmojo gydymo ciklo dažniausiai sudaro tik 20-30 proc., todėl nesėkmės atveju atšildytą embrioną galima perkelti į gimdą. Tai daryti, kol moteris pastos. Pakartotinai embrionai į gimdą perkeliami, kai jau yra natūralus mėnesinių ciklas, taip išvengiama agresyvios kiaušidžių stimuliacijos vaistais ir folikulų punkcijų. Toks gydymas sukelia mažesnę riziką moters sveikatai, sumažina gydymo išlaidas ir, svarbiausia, padidėja nėštumo tikimybė.
Finansiniai Apribojimai
- Gydymo kaina: Pagrindinio IVF ciklo kaina Jungtinėse Amerikos Valstijose vidutiniškai siekia 12 000-15 000 JAV dolerių. Daugeliui šeimų ši suma yra per didelė, todėl dirbtinis apvaisinimas tampa neprieinamas.
- Valstybės parama: ES šalyse tik Lietuva ir Latvija nekompensuoja nei vaistų, nei gydymo procedūrų.
Dirbtinis Apvaisinimas: Alternatyvos ir Sprendimai
Jei dirbtinis apvaisinimas nerekomenduojamas dėl medicininių, etinių ar finansinių priežasčių, yra kitų alternatyvų ir sprendimų:
- Įvaikinimas: Neišgydomų vaisingumo sutrikimų turinčioms šeimoms visuomet pasiūlome įvaikinimo galimybę.
- Lytinių santykių laiko parinkimas: Prieš rekomenduojant dirbtinį apvaisinimą, pirmiausiai porai yra pasiūlomi kiti nevaisingumo gydymo būdai, atsižvelgiant į nevaisingumo priežastis. Tai gali būti lytinių santykių laiko parinkimas, atitinkami medikamentai, mikrochirurginė operacija.
- Spermos donorystė: Jei vyro sperma yra netinkama apvaisinti ir pagalbiniai būdai yra neefektyvūs, o moters vaisingumas normalus, daugelyje šalių galima pasinaudoti donorų spermos banko paslaugomis.
- Psichologinė pagalba: Nevaisingumas gali sukelti didelį stresą ir įtampą porai. Psichologinė pagalba gali padėti poroms susidoroti su emociniais iššūkiais ir priimti sprendimus dėl gydymo.
Taip pat skaitykite: K. Petrausko indėlis į Lietuvos kultūrą
Taip pat skaitykite: Antro nėštumo pilvo formavimosi ypatumai
tags: #kada #nera #galimas #dirbtinis #apvaisinimas