Plungės vaikų biblioteka - tai ne tik vieta, kur vaikai gali rasti knygų. Tai erdvė, kurioje susipina istorija, kultūra ir bendruomenės dvasia. Ši biblioteka, įsikūrusi vaizdingame Plungės parke, šalia Babrungo upės, turi turtingą ir įdomią praeitį, kurią verta prisiminti.
Pastato Istorija: Nuo Urėdijos Iki Bibliotekos
Pastatas, kuriame dabar veikia Plungės vaikų biblioteka, turi ilgą ir vingiuotą istoriją. 1936 m. jis buvo pastatytas kaip Plungės urėdija. Pasak senųjų gyventojų, čia gyveno ir Plungės urėdas. Karo metais pastatą užėmė vokiečių, o vėliau - rusų kareiviai. Rūsiuose rasti įrašai leidžia spėlioti, kad čia buvo laikomi belaisviai. Sovietmečiu pastate veikė rajono partijos komitetas.
1978 m. šiame pastate įsikūrė Plungės rajono centrinė biblioteka. Atgimimo metais, 1988 m., bibliotekoje veikė čia įkurta Sąjūdžio grupė. Plungės centrinė (vėliau - Plungės rajono savivaldybės viešoji) biblioteka šiame pastate veikė iki 2012 m. Tais metais Plungės parke buvo renovuota laikrodinė-oranžerija, ir biblioteka persikėlė į naują pastatą.
„Tetos Iš Bibliotekos“: Misija Paversti Skaitymą Madinga
Šiandien pravėrus Plungės vaikų ir jaunimo bibliotekos duris pasitinka į darbus įsisukusios Giedrė Budginė ir Dalia Jankauskienė. Šios dvi charizmatiškos moterys, vedančios edukacijas vaikams bei jaunimui, pačios save sykį pavadino tetomis iš bibliotekos ir nė nepajuto, kaip joms prilipo šis pseudonimas. Bet nesuklyskite, šios dvi tetos ne mezginiais užsiima, bet yra išsikėlusios sau ypatingą misiją - paversti skaitymą vėl madingu.
Giedrė ir Dalia pasakoja, kaip jos atsidūrė Plungės vaikų ir jaunimo bibliotekoje. Dalia jau buvo dirbusi Vaikų bibliotekoje prieš septynerius metus, bet vieną dieną priėmė sprendimą laikinai pasitraukti. Ji buvo perdegusi ir save visiškai išdalinusi. Bet likimas viską sudėliojo į savo vietas. Teko padirbėti ir parduotuvėje, ir meno mokykloje. Giedrė teigia, kad darbo neieškojo. Ji yra kūrėja ir laisva siela. Finansiškai jai visko užtenka. Ji mėgsta perdaryti viską, pirkti dėvėtus rūbus, pati užsiauginti daržovių. Biblioteka ją tiesiog prisiviliojo. Ji turėjo vaikų būrelį „Lizdo vaikai“, organizuodavo kūrybinius užsiėmimus vaikams „Annos“ centre. Ir kai jis užsidarė, ėmė dairytis kitų patalpų. Atėjusi apžiūrėjo ir jai jos visiškai nepatiko. Ant stalų visur buvo daug kompiuterių. Bet gavau pasiūlymą naudotis šiomis patalpomis veltui, tai tris mėnesius nuiminėjo tuos kompiuterius ir po užsiėmimų vėl sudėdavau atgal. Pamenu, tvarkausi po pirmojo užsiėmimo ir toks keistas jausmas apėmė. Pasijutau kaip namuose. Vaikams irgi labai patiko ta erdvė. Ji pati tuo metu turėjo labai daug įvairios veiklos, todėl sutiko pabandyti dirbti 0,25 etato. Po to žiūriu, kad į biblioteką traukiu jau ne vieną dieną per savaitę, bet tris. Nes man čia faina.
Taip pat skaitykite: "Plungės priglaustukai": istorija ir veikla
Dalia teigia, kad jai labai smagu matyti jau užaugusius Laisvės alėjos vaikus. Jie taip vadindavo vietinius, kurie kone gyvendavo bibliotekoje. O kalbant apskritai apie vaikus, smagu matyti, kaip gilėja jų požiūris. Ypač kaimo vaikų - ten auga tikri grynuoliai. Kitokios asmenybės. Mieste būna mažiau bendravimo ir ryšio nei kaime, kur, pavyzdžiui, mažesnės klasės. Dabar Plungėje vaikai yra arba siaubingai užsiėmę, arba visai neužsiėmę. O su tais, kurie ateina į biblioteką, tiesiog bendraujame. Pats svarbiausias dalykas - išklausyti. Žinoma, kartais jie pasako daugiau, nei mums reikia žinoti.
Giedrė yra baigusi interjero dizainą, kas labai praverčia ir čia, puošiant bei gražinant biblioteką. Dalia yra baigusi turizmo administravimą, kitaip tariant, yra gidė su knyga. O kalbant apie bibliotekos puošybą, tai kartą jos su Giedre netgi buvo paskelbusios neviešą akciją: kas iš savo namų atneš daugiau daiktų bibliotekai puošti.
Idėja tokiam originaliam pavadinimui - tetos iš bibliotekos - gimė jau prieš metus. Viskas įvyko ekspromtu, tiesiog sykį nuėjusios į vaikų darželį taip prisistatėme. Kai lankomės darželiuose, tenka pasitelkti ir humorą, ir aktorystės gebėjimus. Įsijungiame visą savo žavesį ir pasiskelbiame žvaigždėmis. O tada prasideda pasirodymas… Nesigirdama pasakysiu, kad paprastai neatsiginame vaikų dėmesio.
Jų visos veiklos sukasi apie knygas. Turime paruošę devynias edukacijas ta tema, pritaikytas skirtingiems sezonams, su jomis lankomės miesto ir rajono lopšeliuose-darželiuose, kitose įstaigose. Neseniai kūrėme namukus iš kartono, dabar ruošiamės popietei visai šeimai. Čia dalyvaus labai maži vaikučiai: skaitysime knygą, po to eisime daryti žibintus. Kai susitinkame su vyresniais vaikais, skaitant knygą duodame pildyti kryžiažodį - kad klausytųsi, sektų tekstą ir tuo pačiu mokytųsi.
Giedrė su Dalia gražiai papildome viena kitą. Iš pradžių man būna sudėtinga įsilieti į bendravimą, todėl visada kompaniją apšildo Dalytė, o po to jau įsijungiu ir aš. Dviese vesti edukacijas daug smagiau. Kai susipažinome, pagalvojau - jeigu ne Dalia, man būtų žymiai sunkiau. Kūrybinėse dirbtuvėse daug dėmesio skiriame ne tik knygoms, bet ir ekologijai, pasakojame vaikams apie žaliavų perdirbimą. Pavyzdžiui, kartą į susitikimą nešėmės pačių pagamintus knygos, kurią skaitėme, personažus. Vilkas buvo padarytas iš tualetinio popieriaus ritinėlių. Vaikai sunkiai tuo patikėjo.
Taip pat skaitykite: Globos namų iniciatyvos
Kolektyvas jas palaiko, pavyzdžiui, Saulius labai padeda, kai reikia vyriškos jėgos. Gal kartais ir patrukdome kolegoms su savo kikenimais, bet kai reikia ruoštis kokiam projektui ar darbui, tada nė žodžio nepratariame. O šiaip esame kūrybingos, žavios ir bendruomenei atsidavusios moterys.
Šeimos nariai ar nepyksta, kad kartais tenka dirbti ir po darbo valandų? Giedrės toks būdas, jei ką darau, tai tik su maksimaliu užsidegimu. Vyras ir vaikai jau tą žino. Dalios maniškiai irgi palaiko, mūsų vyrai padeda fiziniais darbais bibliotekoje. Giedrė šia veikla užsiimu iš vidinio noro užauginti Plungės vaikus. Juk sakoma, kad reikia pradėti nuo savo kiemo. Dėl to ir dirbame - kad vaikai turėtų vietą, kurioje jaustųsi puikiai. Norime, kad kuo daugiau jų sužinotų, jog bibliotekoje tikrai faina, kad čia galima ruošti pamokas ar tiesiog pabūti tarp būrelių, pabendrauti, jei norisi - ir į telefoną paspoksoti. O gal ir knyga užklius už akių?! Aš už bendravimą šiltai, jaukiai ir paprastai.
Biblioteka jau senai nebėra ta erdvė, kur girdisi tik grindų girgždėjimas ir puslapių šiurenimas. Mudvi su Dalia aktyviai griauname tą mitą. Mes norėtume, kad ne tik mažieji, bet ir vyresnieji mus atrastų. Vasarą turėjome bendrą programą su jaunimo centru. Kaip buvo smagu. Daugelis jaunimo yra pamiršę, pametę bibliotekas. Liepos mėnesį organizavome „Skaitinius ant žolės“. Ateidavo apie 30-50 vaikų su mamomis. Dalia teigia, kad užsienyje, Skandinavijos šalyse jau senai bibliotekos yra tapusios bendruomenės centrais.
Deja, daugelis vaikų retai kada atsiverčia knygą, nes tėvai nemato reikalo paraginti, sudominti. Tėvams patarimas bet kokio amžiaus vaikui bent pusvalandį per dieną paskaityti knygą - ar prieš miegą, ar dienos metu. Knygos kaip niekas kitas padeda užmegzti ryšį. Beje, pasakų įrašai netinka. Giedrė pritaria dėl knygos skaitymo kartu. jei nerandate laiko tam darbo dienomis, paskirkite savaitgalio popietę ar vakarą. Knyga gali tapti puikia įžanga į pokalbį, ji gali padėti sužinoti kaip sekasi tavo vaikui ar net vaiko draugui.
Biblioteka Laikrodinėje-Oranžerijoje: Unikalus Kultūros Paveldo Objektas
Jei nutarsit aplankyti svarbiausią Plungės biblioteką[1], literatūra jus įtrauks gerokai anksčiau, nei pasieksite knygas. Pirmiausia įžengsit į brandų, seną Plungės dvaro parką, ir kurį įėjimą bepasirinktumėte, už nugaros užvėrę miestelį, atsidursite istorija alsuojančių medžių apsuptyje. Jei tai bus pirmas apsilankymas (o jis visiems būna), tai bibliotekos ieškojimas bus panašus į pasaką, kurioje pasijusite lyg girių takais keliaujantis herojus, beieškantis teisingo kelio, pasakų trobelės, o gal karalaitės bokšto. O tai, kas iškyla priešais akis, iš pirmo žvilgsnio panašu į pilaitę, nes retas kuris pagalvotumėt apie egzotišką paskirtį - laikrodinę. Centrinis įėjimas žemame oranžerijos fasade ne itin ryškus, tačiau pastebimas nesunkiai.
Taip pat skaitykite: Vaikų globos namų istorija Plungėje
Vos įėjus jus turėtų akimis pasitikti už priėmimo stalo sėdinti darbuotoja, kuri tuoj pat padės susiorientuoti, kur kas yra ir kaip viskas veikia. Tačiau gali būti ir taip, kad čia dar niekas jūsų nelauks, ir į kurią pusę pasukti, turėsit nuspręsti patys. Jei vos atėję pasuktumėt į dešinę, rastumėt į šurmulingą svetainę panašią skaityklą, kurioje prisėdę prie nedidelių staliukų galėsite pavartyti ir periodikos, ir vaikų literatūros. Bibliotekininkės paaiškina, kad įvairių renginių metu čia baldai perrikiuojami, ir skaitykla tampa konferencijų, paskaitų ar pasitarimų erdve. O jei atvykę pasuksit į kairę, už kelių žingsnių atsidursite abonemento ir atvirų fondų patalpoje, kurioje palei ilgą, augalais apstatytą oranžerijos vitriną jaukiai sustatytos foteliukų grupės, tarsi skirtos susėsti ir kalbėtis. Tamsesnioji pailgos patalpos pusė, esanti priešais langą ir sėdėjimo zoną, pilnai užimta knygų lentynomis. Laisvos poilsio erdvės įspūdis gali staigiai pasikeisti, jei atsigręšit atgal pastebėsit, kad ateidami už nugaros palikot bibliotekininkės stalą, kurio įeinant galėjot ir nepastebėti. Jei esat jautresni estetikai ir prisėdę po augalais imsit dairytis, pro akis nepraslys daugybė buitiškų interjero detalių, gerokai devalvuojančių tą aristokratišką atmosferą, sukurtą prieš įžengiant. Pakabinamos lubos - kaip pigiausiuose biuruose; sienų geltonumas kartu su foliažinės faktūros tinku puikiai atitinka euroremontinio laikmečio dvasią, o akylesnis lankytojas dar įeidamas galėjo pastebėti, kad baltas, modernistinių kontūrų priėmimo stalas kažkodėl dekoruotas drožinėtomis kolonomis. Tai tarsi smulkmenos, bet kartu ir estetiniai apsisprendimai, kurie labiau derėtų su aukštąja kultūra nesiejamuose interjeruose.
Pro abonemento zoną kelias veda tolyn į senosios laikrodinės pastatą. Judėdami siaurais, laiptuotais praėjimais tarp gausybės durų, nišų su foteliukais ar tiesiog knygų lentynų, pilies vaizdinį tikriausiai jau būsit pamiršę, o jei kartais prisiminsit, nesunkiai suprasit, koks iš tiesų mažytis šis pastatas, sugebėjęs sukurti gana didingą įspūdį ateinant. Nepaisant to, jau pirmame aukšte rasit visą spektrą naudojimosi biblioteka režimų: „Informacijos ir mokymo centre“ vyksta grupiniai užsiėmimai ir aišku, darbas prie viešų kompiuterių; kraštotyros skaitykloje - labiau klasikinė skaityklos patirtis; nedideliame, atvirame kambarėlyje greta koridoriaus (o gal tiksliau, didelėje nišoje) rasite darbo vietą su staliuku ir pora foteliukų gana privačiam darbui, o po laiptais - parko suoliuką, norintiems tiesiog atsipūsti socialioje erdvėje. Visos erdvės nedidukės, vos pakankamos numatytoms veikloms, ir čia nerasit nė vieno neįdarbinto ar apleisto kvadratinio metro.
Siauri ir statūs laiptukai aukštyn vėl primena, kur esam - juolab, kad jums greičiausiai teks palypėti iškart du aukštus, jei neketinate užeiti į antrame aukšte esančią bibliotekos administraciją. Tačiau ir laiptų aikštelės čia pilnos: antrame aukšte galima prisėsti, o trečiame - pažaisti šachmatais prie turnyrinio laikrodžio. Šviesi, gėlių, paveikslų ir kitų detalių tiršta laiptinė simboliškai pakelia į trečiame aukšte esančią salę. Tai savita erdvė žemomis lubomis, kuria būtų taip pat teisinga vadinti ir viena, ir dviem salėmis. Žemiau krūtinės esantys apskriti langai vaizduotėje iškelia eksterjero architektūrą ir suteikia patalpai neįprasto natūralaus švytėjimo. O dirbtinis apšvietimas - vos keli stacionarūs sieniniai paveikslų šviestuvai (taigi paveikslus po jais ir tenka kabinti) - ir standartinės pakabinamų lubų plokštės normalių eksponavimo sąlygų nesukuria. Tad vienintelės architektūrinės priemonės parodoms lieka ekspozicinis bėgelis palubėje bei geltonų sienų atsisakymas. Nepaisant šių interjero komplikacijų, kurias taip pat lėmė ir ypač mažas rekonstrukcijos biudžetas, erdvės savitumas išlieka stiprus. Todėl kas joje bevyktų - parodos, pokalbiai ar performansai - tikriausiai visi atmintyje išliks su savita parko šviesa pro apskritus, pažemėje kybančius langus. Tos pakabinamos lubos kiek per dirbtinės, kiek per žemai kultūrai. Kyla noras geriau jausti laikrodžio bokštą, atverti didelį pastogės tūrį.
Žvelgdami į šią biblioteką antrą kartą, už istorija dvelkiančių mūrų jau lengvai įsivaizduojame kompaktiškų, glaudžiai susietų, lanksčiai ir dažnai transformuojamų erdvių mechanizmą. Lankytojų maršrutai šakojasi ir pinasi su darbuotojų judėjimo keliais. Dauguma bibliotekininkų darbo vietų atviros, tad joms tvarkant kasdienius reikalus, susikuria bendrabūvis su lankytojais, labiau primenantis didelės šeimos namus nei romią knygų šventovę. Išskirtinis šios bibliotekos bruožas - kad nėra nė vienos salės, kurioje stalai ir kėdės būtų išdėstytos mokykliniu principu, t. y. eilėmis, sėdint kitiems už nugarų. Visos skaitymo ir poilsio erdvės turi skirtingas, savitas kompozicijas. Ramybės zonų taip pat yra: nuo bendrų erdvių izoliuota kraštotyros skaitykla bei „informacijos ir mokymo centras“, o nuo vizualinių trikdžių - kelios individualios darbo vietos. Nesunku teigti, kad šiuolaikinės, atviros, daugialypės ir prisitaikančios bibliotekos samprata čia tvirtai įsišaknijusi: įstaigos veikla plati, kūrybinga ir kintanti, nuo fotografijos bienalės iki improvizuotos lauko kavinės bei „neskubėjimo festivalio“, vykstančio parko teritorijoje. Rekonstruoto pastato erdvės, optimaliai sukomponuotos architektės Vigilijos Paulionienės, išnaudojamos tikrai intensyviai, o tarp lentynų, paveikslų ir gausios lapijos šmėžuojantys pigūs euroremontiniai gaminiai kol kas tikriausiai mažai ką jaudina. Galiausiai jie taip pat yra laikrodžio detalė, fiksuojanti pokrizinę Lietuvą ir nelengvą Lietuvos regionų padėtį antrojo XXI a. J. [2]
Edukacinės Programos Ir Veiklos
Plungės vaikų ir jaunimo biblioteka siūlo įvairias edukacines programas ir veiklas, skirtas vaikams ir jaunimui. Biblioteka antradieniais ir trečiadieniais organizuoja mokamas išvažiuojamąsias edukacijas, kurios skirtos darželio grupėms ir pradinių klasių mokiniams. Šių užsiėmimų tikslas - supažindinti mažuosius skaitytojus su biblioteka, su knygomis ir jų pasauliu bei skatinti meilę literatūrai. Šie užsiėmimai trunka iki 90 minučių ir yra organizuojami taip, kad vaikai galėtų aktyviai dalyvauti, kūrybingai interpretuoti perskaitytą istoriją ir ją pritaikyti kūrybinėje veikloje. Per edukacijas vyksta kūrybinis užsiėmimas, kurio metu vaikai sukuria darbelius, susijusius su skaitytos knygos tema, pasitelkdami antrines žaliavas. Siekiant paskatinti dalyvius bei jų entuziazmą, vaikams įteikiami sveikinimo raštai, taip pabrėžiant jų pastangas ir įsitraukimą. „Tetų iš bibliotekos edukacijos“ gali vykti ir bibliotekoje, bet mes esame pasirengę atvykti ir į ugdymo įstaigas, kad užsiėmimus būtų patogu organizuoti vaikams jų įprastoje aplinkoje. Didžioji dalis edukacijų yra mokamos. Jų kaina prasideda nuo 1 euro vaikui.
Štai keletas edukacinių programų pavyzdžių:
- Edukacija „Svajonių gatvė“ darželių grupėms ir 1-4 kl. Užsiėmimo metu vaizdingai skaitome knygelę apie svajones, jausmus, santykius. Po skaitymo vaikai dalyvauja smagiose veiklose - sprendžia kryžiažodį, kuris patikrina jų budrumą ir gebėjimą įsiklausyti, ir sukuria unikalų namelį - vietą, kurioje gyvena jo slapčiausios svajonės. Šiam darbui naudojama mišri technika, įskaitant pieštukus, flomasterius, klijus bei iš anksto paruoštas kartonines namelio formas.
- Edukacija „Vabalų invazija“ darželių grupėms ir 1-2 kl. Edukacijos pradžioje vaikams skaitoma smagi knygelė apie draugiškus vabalus ir jų pasaulį. Perskaičius istoriją, žaidimo forma vaikų gebėjimas įsiklausyti - vaikai dalyvauja rišlios kalbos lavinimo užduotyje, kurioje, remdamiesi knygos paveikslėliais, trumpai papasakoja, kas vyko istorijoje. Žaidžiamas žaidimas „Kas slepiasi maiše?“. Šio žaidimo metu vaikai turi atspėti, kokie daiktai, susiję su skaityta istorija, slepiasi maiše. Edukacijos antroje dalyje kiekvienas vaikas kuria unikalų vabaliuką naudodamas įvairias priemones - dažus, flomasterius, klijus, siūlus bei vielutes.
- Edukacija „Knygos personažų pabėgimas“ darželių grupėms ir 1-4 kl. Šio užsiėmimo metu skaitoma knygelė apie monstrus. Vaikai sužinos, kad monstrų tikrai nereikia bijoti - priešingai, su jais kaip ir su visomis baimėmis galima susipažinti ir su jomis susidraugauti! Po knygos skaitymo vyksta diskusija, kurioje vaikai dalijasi savo patirtimis ir mintimis apie baimes. Taip pat žaidžiamas žaidimas „Kas slepiasi maiše?“, kuriame paslėpti daiktai yra tiesiogiai susiję su perskaitytos knygelės turiniu. Po smagaus žaidimo laukia kūrybinė veikla - kiekvienas vaikas kuria savo monstrą! Linksmoje užduotyje vaikai užmerktomis akimis piešia monstro formą, o tada tarp iš anksto paruoštų skiautelių randa savo monstriukui akis, nosį, burną. Galiausiai sugalvoja savo monstrui vardą ir supažindina visus su naujuoju draugu. Darbas atliekamas mišria technika, naudojant pieštukus, flomasterius, klijus ir įvairias skiauteles.
- Skaitymo skatinimo užsiėmimas (1-4 kl. mokiniams). Kviečiame į knygą pažvelgti naujai, sužinoti apie šį bene didingiausią žmonijos išradimą naujų, įdomių faktų, supažindinti su knygų įvairove: stebinančiomis piešiniais, specialiomis priemonėmis; su išsilankstančiomis iliustracijomis; knygomis-dėlionėmis; su papildyta realybe; kontrastingų dydžių bei formų; labai senomis; išspausdintomis Brailio raštu ar egzotiškomis kalbomis. O praktinės užduoties metu vaikai taps rašytojais, dailininkais bei pardavimų vadybininkais - pasidarys po knygelę, sugalvos siužetą, užrašys autorių, pavadinimą bei nupieš viršelį.
- Edukacinis žaidimas „Knygų detektyvai“ (1-4 kl. mokiniams). Tai - įtraukiantis, lavinantis, mokantis naudotis bibliotekos fondu bei skatinantis skaityti komandinis žaidimas, kurio metu vaikai įgyja įvairių sričių žinių, skatinamas jų kūrybiškumas, lavinama vaizduotė.
- Edukacinis žaidimas „Pažink Plungės parką“ (5-8 kl. mokiniams). Dalyviai, padalinti į komandas po 4-5 žmones, įtraukiame į aktyvų komandinį žaidimą. Jo metu, naudodamiesi parko žemėlapiu ir užduočių lapu, susipažįsta su Plungės Oginskių parko kultūriniu ir gamtiniu paveldu. Užduotys atliekamos aplankant žemėlapyje pažymėtus objektus (kai kurioms atlikti reikalinga QR kodų skaitymo programėlė, įdiegta mobiliuosiuose telefonuose). Po žaidimo komandos pasitikrina įgytas žinias viktorinoje. Apdovanojami nugalėtojai.
- Edukacinis žaidimas „Plungės parko detektyvai“ (9-12 kl. mokiniams). Edukacijos tikslas - supažindinti dalyvius su Plungės Oginskių parko kultūriniu ir gamtiniu paveldu įtraukiant juos į aktyvų žaidimą. Tam tikslui klasė, atvykusi į edukaciją, padalijama į komandas po 4-5 jaunuolius. Kiekvienai komandai duodamas Plungės parko žemėlapis su pažymėtais objektais bei užduočių lapas. Užduotys atliekamos aplankant žemėlapyje pažymėtus objektus (kai kurioms atlikti reikalinga QR kodų skaitymo programėlė, įdiegta mobiliuosiuose telefonuose). Po to komandos pasitikrina įgytas žinias viktorinoje. Apdovanojami nugalėtojai.
- Edukacija „Knygos personažų lipdukai“ (1-4 kl. mokiniams). Užsiėmimas susideda iš dviejų dalių - pirmiausia skaitome pasirinktą knygelę, o tuomet įkvėpti jos istorijos kuriame originalius lipdukus. Pasitelkę popierių, flomasterius, lipnią juostą, žirkles bei kartoną, mažieji dalyviai susikuria nuosavą originalią lipdukų kolekciją.
- Edukacija „Akiniai į knygų šalį“ (1-4kl. mokiniams). Užsiėmimas susideda iš trijų dalių - pirmiausia skaitome pasirinktą knygelę, tuomet laukia viktorinos ar kryžiažodžio iššūkis, susijęs su skaitytos istorijos siužetu, o galiausiai - kūrybinė veikla, kurioje gaminami ypatingi akiniai į knygų šalį. Pasitelkę kartoną, flomasterius ir dvipusę lipnią juostą, vaikai kuria originalias galvos dekoracijas, atspindinčias skaitytos knygos siužetą ir jų pačių fantazijos vingrybes.
- Edukacija „Knygos personažų pabėgimas“ (1-4kl. mokiniams). Užsiėmimas susideda iš trijų dalių: pirmiausia skaitome pasirinktą knygelę, tuomet smagiai pasitikriname žinias viktorinoje ar spręsdami kryžiažodį, o galiausiai - pasineriame į kūrybinę veiklą. Vaikai susiskirsto į dvi grupes, ir kiekviena grupė kuria savo personažą, padėdama jam „pabėgti“ iš knygos. Naudojamos įvairios priemonės - dažai, flomasteriai, pieštukai, kartonas, siūlai, vielutės ir net tualetinio popieriaus ritinėliai, tad darbeliuose atsispindi ne tik istorijos siužetas, bet ir vaikų fantazija.
- Edukacija „Mi(s)tinės būtybės knygose“ (1-4 kl. mokiniams). Užsiėmimas susideda iš trijų dalių: pirmiausia skaitome pasirinktą knygelę, tada vaikai pasitikrina atidumą viktorinoje arba kryžiažodyje, o kūrybinėje dalyje gimsta unikalios būtybės su judančiomis detalėmis. Mažiesiems dalyviams akcentuojama mi(s)tinių būtybių įvairovė seniau ir šiandien, o vyresniems atveriamos lietuvių tautosakos paslaptys - aptariamos mitinės būtybės ir jų galios.
tags: #plunges #vaiku #biblioteka