Šis straipsnis skirtas atsekti Plungės vaikų globos namų istoriją, pradedant nuo jų įkūrimo, pertvarkų ir baigiant šiuolaikiniu bendruomeninių namų modeliu.
Vaikų Globos Institucijų Raida Lietuvoje
Lietuvoje vaikų globa turi gilias tradicijas. Jau nuo seno kūrėsi įvairios religinės ir pasaulietinės organizacijos, steigę kūdikių namus, vaikų globos prieglaudas, įvairaus tipo vaikų namus, bendrojo tipo ir specialiąsias mokyklas, vaikų sanatorijas bei kitas vaikų ir suaugusių asmenų ugdymo ir globos institucijas. Pavyzdžiui, Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė dar 1786 m. įkūrė pirmuosius vaikų namus. XIX a. labdaros draugijos pradėjo kurtis Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kituose miestuose. Tarpukario Lietuvoje buvo kuriamos nedidelės vaikų-našlaičių prieglaudos.
Plungės Vaikų Globos Namų Įkūrimas ir Veikla
Šiuo metu renovuojami ir vis gražėjantys Plungės vaikų globos namai šiemet mini trisdešimties darbo metų sukaktį. Į penktadienio šventę susirinko tokia gausybė žmonių, kokios ši įstaiga dar, ko gero, nėra mačiusi. Visi norėjo pasveikinti vaikus, globos namų direktorę Genovaitę Ūsienę ir kitus darbuotojus gražaus jubiliejaus proga.
Plungės vaikų globos namų 30-mečio minėjimas prasidėjo rimta gaida. Dar ketvirtadienį, buvo lankomi mirusių darbuotojų kapai, o po to Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje aukotos mišios už globos namų vaikus ir esamus bei buvusius darbuotojus, rėmėjus. Renginį eilėmis pradėjo direktorės pavaduotoja Rūta Černeckienė, o iškart po to suskambo „Tabasco“ vokalisto Gedimino Norvaišo daina „Leisk pasveikint“. Sveikinimo žodį LIONS klubo vardu tarė prezidentas Algirdas Pečiulis ir padovanojo globos namams garso aparatūrą.
G. Ūsienė svečiams trumpai papasakojo globos namų istoriją nuo pat jų įsikūrimo, prisiminė sunkią pradžią ir pasidžiaugė, kad šiandien įstaigos gyvenimas gerokai šviesesnis. Per 30 darbo metų globos namuose gyveno apie 700 vaikų. Direktorė dėkojo ir ankstesniais metais, ir dabar pagelbėjantiems rėmėjams, nuoširdžią padėką išreiškė plungiškiams, pradžiuginantiems mažuosius įstaigos gyventojus švenčių proga. G. Ūsienė padėkojo iš Vokietijos Ulseno miesto atvykusiems globos namų draugams, kurie daugybę kartų teikė paramą. Vokiečiai savo ruoštu džiaugėsi, kad su plungiškiais juos jau penkiolika metų sieja graži draugystė.
Taip pat skaitykite: "Plungės priglaustukai": istorija ir veikla
Direktorė nuoširdų ačiū tarė ir nuolat globos namams padedantiems švedams bei norvegams, Plungės kultūros centrui, Mykolo Oginskio meno mokyklai, viešajai bibliotekai, policijos komisariatui ir visoms rajono įstaigoms ar įmonėms, geranoriškai nusiteikusiems žmonėms, žinoma, ir įstaigos darbuotojams. Vadovė sakė, kad kadaise vaikai svajojo gyventi taip, kaip gyvena dabar. Iš tiesų, globos namų renovacijos darbai po truputį jau eina į pabaigą, gyvenimo sąlygos gerėja, įstaiga pastebimai gražėja.
Po direktorės kalbos pasipylė sveikinimai. R. Černeckienė perskaitė Seimo nario Jono Jagmino sveikinimą. Seimo narys Jurgis Razma perdavė socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko padėką už nuoširdų atsidavimą darbui - G. Ūsienei, R. Černeckienei, o Ulseno delegacijai - už nuolatinę pagalbą globos namams. Jubiliatus sveikino Plungės rajono savivaldybės merė Elvyra Valerija Lapukienė, vicemeras Juozas Šlepetis, linkėdami kuo gražesnės ateities namų auklėtiniams ir stiprybės darbuotojoms.
Genovaitės Ūsienės Indėlis
Buvusi Plungės vaikų globos namų direktorė Genovaitė Ūsienė, nors jau septynerius metus yra išėjusi pelnyto poilsio, vis dar tokia pat - dirbanti, skubanti, kupina energijos. Kelias į vaikų namus G. Ūsienės buvo neplanuotas, bet likimo nulemtas. G. Ūsienė prisimena, kaip prieš daugelį metų pradėjo dirbti vaikų globos namuose: „Vaikų namai tada buvo kaip prakeikti - ir vardo gero neturėjo, ir vadovai dažnai keitėsi… Situacija priėjo kritinę ribą - išėjo direktorius, kilo sumaištis, nebuvo kam net algų išmokėti. Vieną žmogų kalbinam eiti direktoriaut, kitą - niekas nenori. Nematydama kitos išeities, laikinai pasisiūliau pati padirbėti. 1992 m.“ Tuo metu keitėsi visa Lietuva ir vaikų globos klausimai tapo tikru išbandymu. „Kai pradėjau dirbti, sąlygos buvo sunkios - kvapas nenusakomas, visur skurdas, trūkumas. Net apsakyt sunku… Žiema ateina, o vaikai neturi šiltų batų. Nėra ir lovų, kitų baldų, rūbų vyresniesiems… Lakstydavau po įstaigas, prašydavau paramos, ieškodavau drabužių, baldų, - greitakalbe, prisimindama tą sunkų laikotarpį, beria moteris. - Kuo džiaugiausi - tai ypač geru kolektyvu, jis buvo man atrama. Auklėtojos buvo kaip mamos, mokė vaikus tikro gyvenimo, ką pačios mokėjo, tą ir jiems perduodavo. Gerai pamenu vieną - Valentiną, ji net kopūstus raugdavo kartu su vaikais. Išmoko jie ir rankdarbių - nerti vąšeliu, megzti. Visokių akimirkų būta - ir šviesių, ir labai tamsių“.
Buvusi vaikų globos namų direktorė pasakojo, kad į jos globą patekdavo įvairių vaikų - ir su negalia, ir iš šeimų, kuriose vyravo alkoholis, smurtas, cigaretės… Būdavo ir labai sudėtingų atvejų - policija atveždavo probleminius vaikus, nuo kurių reikėjo saugoti kitus. „Buvo naktų, kai reikėjo kalbėtis su psichine liga sergančiu vaiku, sėdinčiu ant palangės. Galėjai tik melstis, kad neatsitiktų nelaimė, - atsidūsta pašnekovė. Bet, kaip dažnai būna, bėgant metams slogius prisiminimus užgožia šviesūs, šilti. Plungėje visi žino, kad G. Ūsienė skatino globotinius lankyti meno mokyklą, gana dažnai grupelėmis visi keliaudavo į mieste vykstančius koncertus. Moteris teigė, kad jai širdį glosto, kai dabar mato savo buvusius globotinius lankančius koncertus jau su savo vaikais. Negali G. Ūsienė nesidžiaugti socialiniuose tinkluose matydama ir buvusių globotinių keliamas nuotraukas su gėlynais, kuriuos šie puoselėja prie savo sodybų.
1995 m. per plungiškę Ritą Šalkauskaitę užsimezgė globos namų draugystė su reformatais iš Ulseno miesto Vokietijoje, trukusi net 22 metus. G. Ūsienė prisimena: „Tapome tikrais draugais. Jie daug mums padėjo, atvažiuodavo pas mus, matė, kur eina jų pagalba.“ Prie vaikų gerovės prisidėjo ir gėlių verslą turintis gargždiškis Valdas Ilginis. Jo dėka vaikų globos namų auklėtiniai aplankė Paryžių, Veneciją, Disneilendą, Laplandiją… Direktorė prisimena neįtikėtiną tos šeimos gerumą: pasikviesdavo globotinius net į savo sodybą, vaišindavo, o gimtadienius šių geradarių dėka vaikai švęsdavo restorane - V. Šeima - didžiausia atrama. „Mano du vaikai augo kone kartu su globos namų auklėtiniais. Padėdavo, kartu švęsdavo, kartu verkdavo. Gal todėl išmoko vertinti darbą ir žmogų. Dukra šiandien - biofizikė, sūnus - teisininkas. Man vaikų, tiek savų, tiek gyvenančių vaikų namuose, išsilavinimas visada buvo prioritetas. Tam skyriau visas savo jėgas, - teigia buvusi įstaigos direktorė. - Būdavo vakarų, kad vos tik grįžus namo vėl turėdavau lėkti atgal į darbą spręsti įvairiausių problemų.“
Taip pat skaitykite: Globos namų iniciatyvos
Prieš septynerius metus netekusi vyro, tais pačiais metais išėjusi užtarnauto poilsio, Genovaitė nenustojo žvaliai eiti gyvenimo keliu. Energinga moteris visiškai atsidavė darbui sode, gėlynuose. „Mama sakydavo - rūpinkis gėlėmis. Ir aš draugauju su jomis visą gyvenimą. Jos man - ramybė, pokalbis su gyvenimu. Gražiausi man - angliški, olandų sodai, bet širdžiai mieliausios - paprastos lietuviškos gėlės“, - teigia moteris. G. Ūsienė džiaugiasi penkiais anūkais, lanko Plungės trečiojo amžiaus universitetą, važinėja su moterų klubu į koncertus. Moteris parodė per šventes gautą žinutę iš vieno globotinio: „Vis Jus atsimenu! Ačiū, kad prilaikėte mano durną vaikystę, ir dabar gerai gyvenu!“
Pertvarka ir Bendruomeniniai Vaikų Globos Namai
Pastaraisiais metais Lietuvoje vyksta stacionarių socialinės globos įstaigų pertvarka, siekiant atsisakyti vaikų globos namų ir vaikus apgyvendinti bendruomeniniuose vaikų globos namuose - butuose ar kotedžuose po 8 vaikus. Kaip susirinkusiesiems į šių namų atidarymo šventę sakė Plungės socialinių paslaugų centro direktorė Odeta Misiūnienė, diegiant bendruomeninių vaikų globos namų idėją būta ir sunkių etapų, tačiau apsispręsta pritarti pertvarkai ir pamažu nuo institucinių vaikų globos namų modelio pereiti prie bendruomeninių. Pirmuosiuose bendruomeniniuose vaikų globos namuose apsigyveno sesutės Elinga ir Milena, brolis ir sesuo Rugilė ir Deividas, Ramutė, Lukas. „Labai tikiuosi, kad šiuose namuose vaikai pajaus šeimos šilumą, meilę ir artumą“, - kviesdama Plungės rajono savivaldybės merą Audrių Klišonį ir Savivaldybės administracijos direktorių Gintarą Bagužį perkirpti simbolinę įkurtuvių juostelę sakė O. Misiūnienė. Su vaikais pakalbėjęs meras A. Klišonis prašė jų saugoti savo naujus namus, būti draugiškais vieni kitiems ir kaimynams. Savivaldybės administracijos direktorius G. Bagužis prisipažino ilgai galvojęs, kaip geriau ir gražiau vaikams įrengti naujuosius namus, kad čia jie jaustųsi jaukiai ir patogiai. Namų gyventojai svečiams dovanojo meninę programėlę - pagrojo birbyne, smuiku ir kanklėmis.
Vykdant pertvarką buvo nuspręsta uždaryti kaimyninėje Telšių r. savivaldybėje veikiančius specializuotus Dūseikių socialinės globos namus, kuriuose pastaruoju metu gyveno 99 neįgalūs asmenys. Iš Dūseikių į Plungę gyventi turėtų grįžti 23 gyventojai. Planuojama kiekvienuose naujai pastatytuose grupinio gyvenimo namuose apgyvendinti po dešimt neįgaliųjų. Planuojama, kad grupinio gyvenimo namų gyventojų užimtumui organizuoti Plungės parapijos namuose bus įkurtos socialinės dirbtuvės bei dienos užimtumo centras.
Tokiuose namuose vaikai dalyvauja gaminant valgį, tvarkant namus, einant apsipirkti, mokosi bendrauti su kaimynais. Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 70 grupinio gyvenimo namų. Planuojama, kad iki 2022-ųjų Lietuvoje jų bus daugiau nei šimtas. Plungės mieste per 2020-2021 metus planuojama pastatyti tris tokius namus. Tam jau numatyti Birutės g. 6, Mendeno g. 21, Rasytės g. 6. esantys sklypai. Plungėje numatytuose sklypuose planuojama pastatyti vieno aukšto, iki 230 kv. m ploto neįgaliesiems pritaikytus grupinio gyvenimo namus.
Du mėnesiai - per tiek laiko Plungėje, Birutės gatvėje, turėtų nebelikti senutėlio, 1866 m. statyto pastato, kur iš pradžių veikė Plungės valsčiaus mokykla, o iki 1998-ųjų čia krimsti mokslo po darbų rinkdavosi suaugusieji. Vietoj Birutės g. 6-uoju numeriu pažymėto avarinės būklės statinio, kuris šiandien - be langų, sukrypusiomis sienomis, suskeldėjusiais pamatais, iškils grupinio gyvenimo namai proto ir psichinę negalią turintiems asmenims.
Taip pat skaitykite: Plungės RKB gimimo įrašai
Vaikų Globos Namų Auklėtinių Gyvenimas
Plungės vaikų globos namų auklėtiniai dalyvauja įvairiose veiklose. Pavyzdžiui, rudens atostogas jie praleido turiningai: pradėjo artimųjų kapų tvarkymu, vyko į Klaipėdos „Akropolio“ ledo areną, kur patyrė daug džiugių akimirkų, pagerino čiuožimo įgūdžius, o vakare namuose vyko „Moliūgų šventė“. Taip pat vaikai vyko į Šiaulių „Aušros“ muziejų, kuriame vyko dvi edukacinės projekto „Odos meistrai: amatas, verslas, menas“ programos. Užsiėmimo metu vaikai buvo supažindinti su odos apdirbimo istorija, turėjo galimybę pasidaryti po odinį raktų pakabuką, iš dalių surinkti pasirinktos rūšies avalynę, pagal formą nusipiešti savo „svajonių batą“. Be to, Plungės vaikų globos namai paminėjo „Pyragų dieną“.