Įvadas
Plungės rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, beglobių gyvūnų problema išlieka aktuali. Šiame straipsnyje apžvelgsime „Plungės priglaustukų“ veiklą, jų susidūrimą su iššūkiais, bendruomenės įsitraukimą ir perspektyvas, siekiant užtikrinti tinkamą gyvūnų globą Plungės krašte. Straipsnyje remiamasi vietos žiniasklaidos pranešimais ir pačių globėjų informacija.
Patalpų klausimas ir politikų pozicija
Dar visai neseniai vietos žiniasklaida atkreipė dėmesį į politikų diskusijas dėl galimybės gyvūnų globos organizacijai išsinuomoti patalpas Salantų gatvėje. Vis dėlto, vieningo sprendimo priimti nepavyko.
Reikėtų prisiminti, kad dar 2017 metais Plungės savivaldybės taryba perėmė valstybinį turtą Salantų g. 18B, kurį sudaro 10 pastatų. Šių metų kovo mėnesį savivaldybė sulaukė prašymo skirti patalpas gyvūnų globos veiklai. Tačiau ne visi politikai entuziastingai priėmė šią idėją, iškeldami įvairius klausimus dėl galimo triukšmo kaimynams, vietos tinkamumo ir finansinių išlaidų savivaldybei.
Vis dėlto, internete paskelbus straipsnį, sulaukta didelio palaikymo iš visuomenės. Komentatoriai ragino nepasiduoti ir linkėjo stiprybės gyvūnų globėjams.
Iniciatyvių moterų komanda
Paaiškėjo, kad gyvūnus gelbsti ne viena moteris, o būrys bendraminčių. Kartu su Jurgita Juknevičiūte-Domarkiene dirba Sandra Skieruvienė, Gita Matevičiūtė-Makidon, Jurgita Kungienė ir Emilija Jakaitė. Įdomu tai, kad G. Matevičiūtė-Makidon ir J. Kungienė gyvena kituose rajonuose, tačiau aktyviai prisideda prie pagalbos teikimo, rinka lėšas, maistą ir ieško namų nelaimėliams.
Taip pat skaitykite: "Plungės priglaustukai": istorija ir veikla
Moterys susivienijo gelbėdamos katę su lūžusia koja ir sėkmingai išgydžiusios rado jai namus sostinėje. Pašnekovės teigė, kad dauguma jų globotinių iškeliauja į kitus rajonus.
J. Juknevičiūtė-Domarkienė prisipažino visą gyvenimą negalėjusi praeiti pro nelaimingą gyvūną, o namuose laiko net devynis augintinius. Anot jos, prioritetas yra pagauti, sterilizuoti arba kastruoti benamius gyvūnus, o tada paleisti arba surasti jiems namus. Moterys tiki, kad jiems sekasi greitai rasti gyvūnams namus ir kad viskas pavyks įgyvendinti prieglaudos idėją.
Finansiniai iššūkiai ir paramos paieškos
Vienas iš pagrindinių klausimų, kuris rūpi politikams ir visuomenei, yra finansavimas. Gyvūnų gelbėtojams labai padeda veterinarijos gydytoja Liuda Gricienė, kuri taiko nuolaidas gydymui ir operacijoms. Be to, pinigus aukoja žmonės ir nuolatiniai rėmėjai.
Moterys teigia, kad patalpos Salantų gatvėje yra idealios, nes yra mieste, bet aplink nėra gyvenamųjų namų. Tačiau jos negalėjo pasakyti, kiek gyvūnų ten tilptų, nes neturėjo galimybės apžiūrėti patalpų iš vidaus. Jos norėtų, kad visi gyvūnai būtų laikomi viduje, o ne rišami lauke ar laikomi voljeruose. Moterų teigimu, savanorių skaičius lems, kiek gyvūnų galės prižiūrėti.
Siekdamos įtikinti politikus, kad prieglaudos idėja nėra avantiūra, moterys pasiruošusios atsiklausti kaimynų, įsteigti viešąją įstaigą ir atsakyti į visus politikų klausimus. Jos užtikrino, kad visi dovanojami gyvūnai bus sterilizuoti ar kastruoti, gydomi tol, kol bus bent menkiausias šansas. Prieglauda padės kaimo žmonėms, kuriems sunkiau reguliuoti gyvūnų dauginimąsi, o gyvūnas gyvens tiek, kiek jam skirta.
Taip pat skaitykite: Vaikų globos namų istorija Plungėje
Istorija apie Džiugą ir kitos sėkmės istorijos
Moterys pasidalijo istorija apie šunį Džiugą, kurį ketino užmigdyti dėl agresyvumo. Vis dėlto, moterys įkalbėjo šeimininkę to nedaryti ir išvežė šunį į Vilnių pas naują šeimininką. Po dviejų dienų naujasis šeimininkas atsiuntė vaizdo įrašą, kuriame Džiugas ramiai vaikščiojo be jokios agresijos. Ši ir kitos panašios istorijos įkvepia moteris tęsti savo veiklą.
„Plungės priglaustukų“ veikla ir pasiekimai
„Plungės priglaustukai“ yra organizacija, kuri rūpinasi beglobiais gyvūnais Plungės krašte. Nuo rugsėjo iki vasario vidurio organizacija iš gatvės ar kitos netinkamos aplinkos paėmė ir priglaudė 110 gyvūnų. Džiugu, kad visiems gyvūnams pavyko surasti naujus namus.
Įstaigos direktorė pabrėžia, kad gyvūnai nedalijami bet kam, o siekiama susipažinti su besikreipiančiaisiais ir įsitikinti, kad jie galės užtikrinti tinkamas sąlygas naujam augintiniui.
Infrastruktūros gerinimas
Šiuo metu įstaiga įrenginėja aptvarus, kad viename kambaryje galėtų apgyvendinti po kelis gyvūnus. Be to, tvarkomas ne tik pagrindinis pastatas, bet ir garažas, kuriame įrengiami narvai katinams.
„Susitvarkėme santechniką, pasijungėm vandenį. Ilgai mums užtruko elektros įvedimas, pasistatėm boilerį šiltam vandeniui, vonią gyvūnėliams maudyti, turim jau ir skalbyklę“, - vardino padarytus darbus įstaigos atstovė.
Taip pat skaitykite: Plungės RKB gimimo įrašai
„Dar turime karantino patalpas, į kurias visų pirma ir patenka gyvūnai. Iš ten jie keliauja pas veterinarus, kur yra nukirminami, nublusinami, atliekami virusiniai testai, skiepijami, čipuojami, kastruojami ar sterilizuojami. Kai jau yra pasveikę, ieškome jiems namų“, - pasakojo moteris.
Šildymo problema ir nesutarimai dėl paramos
Viena didžiausių problemų - šildymas. Įstaigoje labai šalta ir bandymai šildytis elektriniais radiatoriais lemia dideles sąskaitas už elektrą. Todėl planuojama įrengti šildymo sistemą, kuriai reikia 8,7 tūkst. eurų. Savivaldybės prašyta prisidėti 5 tūkst. eurų.
Komiteto pirmininkas Adomas Zamulskis patvirtino, kad įstaigoje išties šalta, tačiau neskubėjo pritarti prašomų lėšų skyrimui, primindamas apie jau paaukotą nemažą sumą pinigų. Komiteto narys Liudas Skierus pasiūlė padovanoti granulinį katilą, tačiau šio pasiūlymo atsisakyta.
Įstaigos vadovė teigė, kad kreipėsi į Savivaldybę prašydama padėti įsirengti šildymo sistemą, tačiau finansų komitetas pinigų nerado. Ji taip pat paaiškino, kodėl nutarta atsisakyti L. Skieraus dovanoto katilo, teigdama, kad jis yra pasenęs ir brangus eksploatuoti.
Šie moters pasisakymai sukėlė diskusijų audrą. Savivaldybės atstovai stebėjosi, kodėl atsisakyta dovanoto katilo ir atkreipė dėmesį į užkeltą šilumos siurblio kainą. Tuo tarpu prieglaudoje savanoriaujantys ėmė teirautis, ar jie dabar jau ir velniais tapo.
Savanorystė ir bendruomenės įsitraukimas
J. Juknevičiūtė-Domarkienė pasidžiaugė, kad prie įstaigos yra prisijungę nemažai aktyvaus jaunimo, kuris savanoriauja ir padeda prižiūrint gyvūnus. Taip pat ieškoma įmonių, kurios galėtų paremti. Pasak moters, „Plungės priglaustukai“ gyvuoja vien tik iš žmonių ir įmonių paaukotų pinigų.
Istorijos iš prieglaudos
„Plungės priglaustukai“ pasidalijo istorijomis apie išgelbėtus ir priglaustus gyvūnus, dėkodami visiems, kurie aukoja maistą ir kitą pagalbą.
Kita informacija apie gyvūnų globos organizacijas Lietuvoje
Be „Plungės priglaustukų“, Lietuvoje veikia ir kitos gyvūnų globos organizacijos, tokios kaip:
- VšĮ Gyvūnų globos tarnyba „Pifas“ (Vilnius)
- Lesė (Vilnius)
- Linksmosios pėdutės (Vilnius)
- Nuaro fondas (Vilnius)
- „Šiaulių letenėlė“
- Lietuvos gyvūnų globos draugijos skyriai (Šiauliai, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys, ir kt.)
- ir kt.
Šios organizacijos teikia pagalbą beglobiams gyvūnams, ieško jiems naujų namų ir vykdo kitas gyvūnų gerovės užtikrinimo veiklas.