Nėštumas - tai ne tik moters, bet ir vyro gyvenimą keičiantis įvykis, kupinas psichologinių iššūkių, emocijų ir santykių dinamikos pokyčių. Nors tradiciškai didžiausias dėmesys skiriamas moters patirtims, vyro požiūris ir vaidmuo šiame procese yra itin svarbūs. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip vyrai reaguoja į nėštumą, kokie psichologiniai išbandymai jiems tenka, ir kaip kūdikio gimimas veikia poros santykius.
Psichologiniai nevaisingumo aspektai: ne tik fiziologinės priežastys
Nevaisingumas - tai iššūkis, kuris veikia ne tik fiziologinę, bet ir psichologinę poros būklę. Nors dažnai ieškoma medicininių priežasčių, kartais nevaisingumo šaknys glūdi psichologiniuose faktoriuose. Baimė, stresas, spaudimas ir nerimas gali lemti hormonų pokyčius moters organizme, o tai gali turėti įtakos vaisingumui.
Psichologai teigia, kad žmogus yra savų ligų „bendraautoris“. Daugelio negalavimų priežastis gali glūdėti vaikystėje, santykiuose su tėvais, arba nesąmoningoje baimėje nebebūti tokiems patraukliems, prarasti įgytą laisvę. Pagrindinės psichologinės nevaisingumo priežastys - su nėštumu ir gimdymu susijusios baimės, konfliktai su tėvais, nebrandumas (infantilizmas), noras pagimdyti „idealų“ vaiką, būti „idealia“ motina, įsitikinimas, kad vaikas padės suvienyti byrančią šeimą. Šios priežastys neigiamai veikia atitinkamus organus, sutrikdo hormonų pusiausvyrą.
Egzistuoja toks dėsnis: per stipri motyvacija sunaikina patį siekį. Mokslininkai pastebėjo, kad jeigu ilgai nuo nevaisingumo gydyta pora įsivaikina arba tiesiog atsisako minties susilaukti vaiko, po poros mėnesių paaiškėja, kad moteris jau nėščia. Daugelis sveikatos problemų prasideda dėl žmogaus dvasinės būklės, vidinio gyvenimo aspektų: pavyzdžiui, jis nenori atsisakyti savo aistrų. Tai priveda prie neįsisąmoninamų vidinių konfliktų, kurie greitai ima kenkti iš vidaus.
Integralinės psichoanalizės kūrėjas Norberto Keppe išskyrė du pagrindinius jausmus, kurie neatsiejami nuo sveikatos ir ligos. Kelią į meilę, sveikatą ir laimę žmogui atveria dėkingumas tėvams, artimiesiems, gyvenimui - už tai, ką jis turi čia ir dabar. Priešingas jausmas yra pavydas. Jis kyla, kai žmogus nepatenkintas savimi (jam atrodo, kad gerai ten, kur jo nėra).
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui
Nors vaisingumo sutrikimų įtaka psichikos sveikatai dar nėra pakankamai ištirta, vis dažniau kalbama apie nevaisingumo krizę, pasižyminčią plačiu žmogui būdingų emocinių išgyvenimų spektru. Krizinių emocijų pliūpsnį patiria ir poros praradusios kūdikį. Tiek vienu, tiek antru atveju, norint sėkmingai šias krizes įveikti, išsaugoti santykius, gyvenimo prasmę, neretai prireikia psichologo pagalbos.
Vyro reakcija į nėštumo naujieną: nuo džiaugsmo iki baimės
Sužinoję didžiąją naujieną apie nėštumą, būsimi tėčiai patiria įvairias emocijas. Kartais moterys patiria daug nusivylimo būtent dėl to, kad jų mylimieji žinią apie nėštumą priima ne taip, kaip jos tikėjosi. Tačiau atidžiau pažiūrėjus tampa akivaizdu, kad naujiena ir pateikta buvo ne taip, kaip derėjo. Šis pokalbis skirtas ne tikrinti vyro reakciją, o pranešti jam žinią. Ir ne bet kokią, o džiugią, „dailiai supakuotą“, tarsi dovaną.
Jei vaikelio ilgai laukta ir žinote, kad vyras labai jo nori, galima pasakyti tai ir paprastai, be jokių papildomų „dekoracijų“. Kuo vyras labiau laukė vaikelio, tuo jam tas įvykis svarbesnis. O jei dar tą žinią gražiai pateiksite - vyras jausis devintame danguje.
Jeigu vis dėlto pirmoji reakcija neatitiktų jūsų lūkesčių, nenusiminkite. Pagalvokite apie du dalykus: pirma, kaip jūs pati reagavote ir ar tikrai buvo vien džiaugsmo jausmas, o galbūt nerimavote, išsigandote? Tad vaikelio tėtis taip pat turi teisę pereiti visus adaptacijos etapus. Reakcija, visų pirma, priklauso nuo to, kaip vyras priima žinią - kaip pavojų ar kaip galimybę. Jei kaip pavojų („Siaubas, aš nieko rimto su ja neplanavau“, „Ė, sauskelnių mano dienotvarkėje nėra“), tuomet užplūsta noras bėgti. Kita vertus, tai žinia apie pokytį. O reakcijoms į tokias žinias galioja savi dėsniai, kuomet vidinę būseną galima palyginti su amerikietiškaisiais kalneliais: daug įvairių emocijų vienu metu, kurie akimirksniu keičia vienas kitą ir pačiam sunku susigaudyti, koks konkrečiai jausmas užplūdo.
Pagal pirminę žmogaus reakciją negalima spręsti apie jo požiūrį į susiklosčiusią situaciją. Reakcija rodo reagavimo stilių. Vyro situaciją ir jausmus, kai jo moteris laukiasi, palyginčiau su teatru. Kai moteris laukiasi, vyras jaučiasi kaip režisierius („Viską suorganizuosiu, viskuo pasirūpinsiu, pagalvosiu apie tai ir tai, dar padarysiu tą ir aną…“), kaip scenos darbininkas („Ką pasakys, tą ir padarysiu, neprašo - reiškia nereikia“), arba kaip žiūrovas („Na, ką spektaklis prasidėjo - pasėdėsiu, pažiūrėsiu, nepatiks - išeisiu, patiks - pasiliksiu, o gal ir gėlių dar nunešiu…“).
Taip pat skaitykite: Kaip vyrai išgyvena nėštumą
Vyro psichologinė būsena nėštumo metu: iššūkiai ir emocijos
Nėštumas - tai ne tik moters, bet ir vyro gyvenimą keičiantis įvykis. Vyrai taip pat patiria įvairių psichologinių iššūkių ir emocijų nėštumo metu.
Atsakomybės jausmas: Vyrai dažnai jaučia, kad padidėja atsakomybės našta ant jų pečių, gimus vaikeliui. Jiems tampa labai svarbi finansinė, materialinė šeimos situacija, jie neretai nerimauja, ar tai nesutrikdys jiems turėti savo socialinį gyvenimą (draugus, hobius). Kai kada ši atsakomybė paskatina vyrus nerti į darbus ir karjerą. O kartais jie tiesiog bėga nuo sunkios atsakomybės, atsitraukdami nuo šeimos.
Atstūmimo jausmas: Vyrai kitaip reaguoja į mažylį. Pirmiausia - jų reakcija nėra taip smarkiai nulemta instinktų, hormonų. Jie mažiau patiria emocinių apdovanojimų, būdami su mažyliu. Dėl to, neretai, išmokti rūpintis vaikeliu jiems užtrunka ilgiau, jie ne viską daro „idealiai” kaip mamos. Tėvystė jiems reikalauja daugiau sąmoningo įsitraukimo. Šiame procese slypi pavojus, kad tėtis bus „pašalintas” arba pats atsitrauks nuo kūdikio priežiūros.
Depresija: Taip, vyrams taip pat būna depresija, atsiradus mažyliui. Viena studija teigia, kad taip nutinka vienam iš dešimties pirmo vaikelio susilaukusių tėčių. Šiaip statistika varijuoja nuo 4 iki 25 procentų. Ši depresija labai siejasi su mamos išgyvenama depresija ir taip pat su jausmu, kad vyras nedalyvauja vaikelio auginime. Vyrai pagalbos ieško dar mažiau. Dažniausiai jie linksta į priklausomybes, darboholizmą, hobius. Jiems apie savo sunkumus yra nelengva kalbėti ir dėl to, kad reikia padėti moteriai, pasirūpinti ja ir mažyliu.
Vyro vaidmuo nėštumo metu: palaikymas ir dalyvavimas
Moters partnerio/vyro - būsimo tėčio vaidmuo, žinoma, yra labai svarbus tiek nėštumo metu, tiek ir gimus kūdikiui. Šiuolaikiniai tėčiai visaip stengiasi pagelbėti savo moteriai, patenkinti jos mitybos užgaidas, padėti buityje augant pilvukui.
Taip pat skaitykite: Vyro pyktis po gimdymo
Ar moteris turi teisę reikalauti išskirtinio dėmesio nėštumo metu? Ar turi teisę reikalauti - klausimas. Ar turi teisę gauti? Tikrai taip. Moteris nėštumo metu yra dvigubai jautresnė nei įprastai. Todėl ir elgesys su ja turėtų būti atsargesnis, dėmesingesnis ir atidesnis. O moterims svarbu nepamiršti, kad projekte „Nėštumas“ dalyvauja ir vyras, kuriam taip pat reikalinga suteikti tam tikras pareigas ir paskirti funkcijas, kad jis nesijaustų „gelbėjimosi ratu“, o jaustųsi „valtimi“.
Nėštumo planavimas turi būti svarbus tiek pačiai moteriai, tiek jos vyrui. Žinoma, gyvenime visko nutinka, tačiau sąmoningas vaikučio planavimas yra sveikintinas. Būsimas tėtis taip pat nelieka nuošalyje, jam patariama vartoti papildus kaip ir būsimai nėštutei (folinę rūgštis, vitaminą D), sumažinti alkoholio vartojimą, padidinti fizinį aktyvumą. Turime sudaryti visas sąlygas, kad nauja gyvybė sėkmingai įsikurtų mamos pilvelyje.
Santykių dinamika po kūdikio gimimo: iššūkiai ir galimybės
Trečias šeimos narys - nauji iššūkiai, atradimai ir išbandymai kiekvienai porai. Vienus vaiko gimimas sustiprina ir į jų santykius atneša dar daugiau meilės, supratingumo bei rūpestingumo, kitus, deja, ištinka krizė.
Laikotarpis po gimdymo neretai vadinamas „babyquake”. Tai kaip žemės drebėjimas santykiuose. Krizė yra pokyčio momentas, kada taip, kaip gyvenome, nebegalime, o naujus būdus tvarkytis su realybe reikia atrasti. Krizėse labai daug galimybių ir jos būtinos mūsų gyvenime.
Jei pora iki vaikelio atėjimo moka iš tiesų spręsti santykių sunkumus, jiems lengviau bus ir gimus kūdikiui. Jei buvo dalykų, kurie kliuvo, bet jų šeima nesprendė, tada didelė tikimybė, kad tai tik suintensyvės. Kaip tik neseniai padėjau jaunai mamai, kuri į konsultaciją atėjo su dideliu vienišumo jausmu. Jos vyras atrodo atitolęs, bėgantis iš namų ir negalintis pasakyti, kaip jaučiasi. Iš tiesų, ji visa tai matė dar prieš kūdikio gimimą, bet tuomet buvo lengviau prie to prisiderinti, nekreipti dėmesio. Tačiau dabar, kai reikia palaikymo, artimo ryšio su vyru, kai ji pavargusi, pradėjo santykiuosi jaustis nesaugiai, tai skaudina ir pykdo. Pyktis šioje situacijoje labai geras jausmas - jis parodo, kad kažkokios ribos yra peržengtos. Tai pasako, kad kažkas negerai. Kaip su tuo pykčio jausmu būti konstruktyviai - tikras menas, kurio kartais tenka pasimokyti. Dažnai nutinka, kad vyrai bando pabėgti nuo „santykių aiškinimosi”, sakydami, kad jų antra pusė per daug jautri, išpučia burbulą iš nieko, prisigalvoja ir jai pačiai reikia pasigydyti. Taip uždaromos durys atviram pokalbiui. Ir pora lieka su visais tais neįsisąmonintais, neįvardintais jausmais, kurie mėto jų santykius ir darosi vis sunkiau būti vienam su kitu.
Intymūs santykiai po gimdymo tikrai tampa kitokie. Tai vyksta ir fiziologiniame lygmenyje - moteriai po gimdymo reikia laukti bent šešias savaites, po to santykiai gali būti skausmingesni, gali atsirasti baimė mylėtis. Jei moteris žindanti, jos estrogenų kiekis yra mažesnis, dėl to sumažėja libido. Labai dažnai ir nuovargis prie to prisideda. Jei pora žino, kad jų intymūs santykiai pasikeis, jiems tai bus lengviau priimti. Jei vyras mokosi jautrumo, atidumo, įsiklausymo į savo antrąją pusę, didesnis šansas, kad aistra atsiras pakankamai greitai. Tiesa pasakius, intymūs santykiai, kaip ir emociniai santykiai, po vaikelio atėjimo gali būti daug stipresni, atviresni, subtilesni. Tačiau neretai poros nerimauja, kaip gimdymas pakeis jų potraukį vienas kitam. Ir, aišku, pastebėję savo šaltumą ar pokyčius santykiuose, pradeda įtarti, kad kažkas negerai. O nerimas nepaskatina aistros.
Patarimai vyrams, laukiantiems kūdikio
- Būkite atviri ir nuoširdūs: Kalbėkitės su savo partnere apie savo jausmus, baimes ir lūkesčius.
- Palaikykite savo partnerę: Būkite supratingi ir atidūs jos poreikiams.
- Dalyvaukite nėštumo procese: Eikite kartu į gydytojo apžiūras, ruoškitės gimdymui ir kūdikio priežiūrai.
- Rūpinkitės savimi: Skirkite laiko savo pomėgiams ir poilsiui.
- Ieškokite pagalbos: Jei jaučiatės prislėgtas ar nerimastingas, kreipkitės į psichologą ar kitą specialistą.
Kada kreiptis į specialistą?
Kreiptis į specialistą galima tada, kada norisi. Aš tikiuosi, kad kada nors prieisime prie tokio taško, kad bus labai normalu skirti laiko patyrinėti santykius ne tik tada, kai jau labai blogai, bet kai dar yra gerai, dar norime vienas kitą išgirsti, dar rūpi, dar norime investuoti į santykius.
Skirti laiko tyrinėti santykius galima labai įvairiai: turėti ritualą penktadieniais vakare gerti arbatą ir paklausti vienas kito: „Kaip mes gyvename?“, „Ko mes nepasakėme vienas kitam per savaitę?“, „Kada jautėme artimiausią ryšį?“, dalyvauti kartu mokymuose. Laikas kartu gali būti terapija, kada trečias žmogus iš šono padeda mums pamatyti tai, ko nematome apie save, savo santykių dinamiką, susivokti, rasti būdų, žodžių, kaip vienas kitam pasakyti, kas su mumis vyksta. Juk tam, kad kitam paaiškintume, kas su mumis vyksta, svarbu pirma patiems suprasti, gebėti tai sudėti į žodžius.