Skyrybos - tai itin sudėtingas ir jautrus laikotarpis visai šeimai, ypač skaudžiai paveikiantis vaikus. Šiame procese, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, kartais dalyvauja ir vaiko teisių gynėjai. Straipsnyje aptariami psichologiniai aspektai, susiję su vaiko patirtimi skyrybų metu, ypač akcentuojant bendravimą su vaiku dalyvaujant mamai ir vaiko teisių gynėjų vaidmenį.
Vaiko teisių gynėjų vaidmuo skyrybų procese
Vaiko teisių gynėjai įsitraukia į skyrybų procesą, kai kyla abejonių dėl tėvų susitarimų, susijusių su vaiko gyvenamąja vieta, išlaikymu ar bendravimo tvarka. Jų pagrindinis tikslas - užtikrinti geriausius vaiko interesus, atsižvelgiant į jo poreikius ir norus.
Kada į procesą įtraukiami vaiko teisių gynėjai?
Vaiko teisių specialistai dažniausiai nedalyvauja skyrybų procese, jei tėvai skiriasi bendru sutarimu ir tarpusavyje susitaria dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo. Tačiau, jei teismui kyla abejonių dėl šių susitarimų atitikties vaiko interesams, į procesą įtraukiami vaiko teisių gynėjai.
Abejonės gali kilti dėl:
- Per daug ribojančios vieno iš tėvų teises ar neatitinkančios vaiko interesų bendravimo tvarkos.
- Nepakankamos pinigų sumos, skirtos vaiko išlaikymui, arba bandymo kompensuoti mažą sumą priteisiant vaikui turtą.
Vaiko teisių gynėjų veiksmai
Prieš teikdami nuomonę teismui, vaiko teisių specialistai atsižvelgia į:
Taip pat skaitykite: Neverbaliniai bendravimo įgūdžiai su vaikais
- Ar yra užtikrinti geriausi vaiko interesai.
- Ar tarnyba turi duomenų apie šeimą, ar joje buvo fiksuota vaiko teisių pažeidimų, ar tėvams nėra apribota jų valdžia.
Jei tėvai nesutaria dėl skyrybų sąlygų, vaiko teisių specialistai vyksta į šeimą, atlieka buities sąlygų tyrimą, išklauso vaiko nuomonę ir pateikia teismui atitinkamus dokumentus.
Vaiko nuomonės išklausymas
Vaiko teisių specialistai kalbasi su bet kokio amžiaus vaiku, jei tik jis moka kalbėti. Pokalbio turinys priklauso nuo vaiko amžiaus. Su vyresniais vaikais galima tiesiogiai paklausti, su kuo jie nori gyventi, o su mažesniais bendraujama netiesiogiai, pavyzdžiui, prašant nupiešti svajonių namus ir paklausiant, ką jie norėtų į juos pasiimti.
Nors įstatyme nėra nustatyta amžiaus ribos, nuo kurios vaiko nuomonė yra privaloma vykdyti, į kiekvieno vaiko nuomonę privalu atsižvelgti. Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad vaiko nuomonė yra vienas iš reikšmingų įrodymų byloje.
Situacijos, kai vaikas nori gyventi su abiem tėvais
Dažnai vaikai teigiamai atsiliepia apie abu tėvus ir nori, kad jie gyventų kartu. Tokiu atveju teismui akcentuojama, kad vaikas turi artimus santykius su abiem tėvais ir kad yra labai svarbu užtikrinti jo galimybę pilnavertiškai bendrauti su abiem tėvais po skyrybų.
Šeimos aplinkos sąlygų tyrimas
Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo metu vaiko teisių specialistas vertina, ar šeimos gyvenamoji aplinka saugi vaikui ir ar užtikrinami jo poreikiai. Specialistai atkreipia dėmesį į:
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės globos namuose
- Ar yra fiksuota vaiko teisių pažeidimų.
- Ar šeimos gyvenamoji aplinka saugi vaikui, ar užtikrinami jo poreikiai.
- Ar vaikas turi reikalingų daiktų: drabužių, žaislų ir kt.
- Ar namuose nėra alkoholio, vaistų, ar aplinka saugi.
Nesutarimai tarp besiskiriančių porų
Dažniausiai nesutarimai tarp besiskiriančių porų kyla dėl vaikui išlaikyti reikalingos pinigų sumos. Tačiau, daugėja bylų, kuriose tėčiai nori patys auginti vaikus ir nesutinka, kad tik mama rūpintųsi vaiku.
Prioritetas - vaikų neišskirti
Jei skiriasi pora, kuri turi ne vieną vaiką, prioritetas teikiamas tam, kad vaikai nebūtų išskirti, nes tarp brolių ir seserų dažniausiai yra artimi santykiai, kurie yra labai reikšmingi. Tačiau, visada atsižvelgiama į konkrečią situaciją.
Vaikas gyvena vienodai laiko su abiem tėvais
Daugėja bylų, kai tėvai prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kai vaikas gyvena pusę laiko su vienu iš tėvų, pusę - su kitu. Iš esmės vaiko teisių gynėjai nėra prieš tokią tvarką, tačiau kiekvienu atveju vertinama individualiai, atsižvelgiama ne į tėvų patogumą, o į tai, ar tinka toks gyvenimo būdas konkrečiam vaikui.
Vaiko raida 5-6 metų amžiuje
5-6 metų vaiko raida apima socialinę, emocinę, kalbos, pažinimo ir fizinę sritis. Šiuo laikotarpiu vaikas siekia vis didesnio savarankiškumo, iniciatyvumo ir kuria savigarbos jausmą. Jam svarbu jaustis saugiam, mylimam ir reikalingam.
Socialinė ir emocinė raida
Bendraudamas su kitais žmonėmis, vaikas mokosi socialinių įgūdžių, tokių kaip savo ir kitų jausmų atpažinimo bei nusakymo, skirtingumo suvokimo ir priėmimo, gebėjimo dalytis, prisiimti atsakomybę, padėti kitiems, spręsti problemas.
Taip pat skaitykite: Pagalba šeimai auginant neįgalų vaiką
Kalbos raida
Pagrindinė užduotis - ugdyti klausymosi ir kalbėjimo įgūdžius. Svarbu kuo daugiau bendrauti su vaiku apie jam suprantamus ir jį dominančius dalykus, būti dėmesingais ir aktyviais klausytojais, kalbėti aiškiai ir išraiškingai.
Pažinimo gebėjimų raida
Vaikams yra labai svarbus domėjimasis pasauliu ir jo tyrinėjimas. Turi būti stimuliuojami visi vaiko pojūčiai: rega, klausa, lytėjimas, uoslė, skonis, judėjimo ir pusiausvyros jutimas.
Fizinė raida
Svarbu viso kūno judesių bei akies - rankos koordinacijos raida. Galima skatinti vaiką žaisti aktyvius žaidimus, daug judėti, vaikščioti, šokinėti, ropoti, šokti, groti tam tikrais muzikos instrumentais.
Emocinė būsena - svarbiausias aspektas
Bet kokiam vaiko raidos aspektui svarbiausia yra vaiko patiriama emocinė būsena. Mažylis, kuris jaučiasi saugus, mylimas, reikšmingas, priimamas savo tėvų bus kur kas atviresnis mokymuisi.
Tėvo vaidmuo po skyrybų
Skyrybų pasekmės vaikui dažnai pasireiškia kaip ryšio praradimas su tėčiu. Vienas efektyviausių būdų išlaikyti tvirtą ryšį su tėčiu - lygiavertė vaiko priežiūra po skyrybų. Svarbu, kad tėčiai nepamirštų, jog bendravimas su vaikais nepriklauso nuo vaiko lyties.
Abiejų tėvų vaidmuo vaiko gyvenime
Išsiskyrus tėvams, vaiko emocinis ryšys nenutrūksta nė su vienu iš jų, jam svarbu bendrauti ir su mama, ir su tėčiu, jausti abiejų palaikymą. Ne tik mama, bet ir tėvas yra atsakingas už vaiko gyvenimo sąlygas, auklėjimą ir emocinę raidą.
Nauja šeima: patėvis ar pamotė
Būsimojo patėvio ar pamotės pasirodymas šeimoje vaikui yra labai reikšmingas įvykis. Artėjant šeimos pokyčiams vaikas gali pasijusti nesaugus, pykti, protestuoti ar išsigąsti, kad praras tėvų meilę.
Kaip padėti vaikui adaptuotis naujoje šeimoje?
- Kalbėkitės su partneriu, aptarkite savo lūkesčius, kokio vaidmens tikitės iš partnerio sukūrus šeimą, koks auklėjimo būdas jums yra priimtiniausias.
- Nepalikit vaikų nežinioje, kalbėkitės su jais dar prieš partneriui apsigyvenant kartu.
- Pažintį pradėkite nuo bendrų šeimos pasisėdėjimų ar smagaus laisvalaikio leidimo būdų, dalyvaujant visiems šeimos nariams.
- Palaipsniui įgyjant vaikų pasitikėjimą ir pagarbą patėvis ar pamotė gali labiau įsitraukti į šeimos gyvenimą ir prisiimti “dėdės/tetos” rolę.
- Organizuokite šeimos susirinkimus.
- Bendraujant dažnai, atvirai ir aiškiai išsakant savo jausmus lieka mažiau vietos nesusipratimams, nuoskaudoms, daugiau galimybių išlaikyti sąžiningus visaverčius santykius tiek tėvams su vaikais, tiek vaikams ir naujiesiems patėviui/pamotei ar broliams ir seserims.
tags: #bendravimas #su #vaiku #dalyvaujant #mamai