Statistika rodo, kad kas tris su puse minutės tėvai sužino, kad jų vaikas turi raidos ar vystymosi sutrikimą ar serga rimta liga. Kiekvieno vaiko gimimas kupinas tėvų lūkesčių, bet neįgalaus vaiko gimimas gali sugriauti visus planus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip sėkmingai bendrauti su neįgaliu vaiku, kokios pagalbos ir lengvatų gali tikėtis šeimos Lietuvoje ir kaip pasiruošti galimiems sunkumams.
Šokas ir prisitaikymas
Vaiko neįgalumo diagnozė yra šokas šeimai ir labai sudėtingas išgyvenimas. Atsiranda baimė, pyktis, kaltės paieškos, dominuoja beviltiškumo ir nuoskaudos jausmai. Kitas etapas - prisitaikymas prie situacijos. Daugelis tėvų karštligiškai ieško specialistų, kurie galėtų „pataisyti“ ar „išgydyti“ jų vaikus, kad jie greitai taptų tokie patys kaip kiti vaikai. Tėvai laukia greito terapijos efekto, bet šis etapas gali užtrukti labai ilgai. Kol tėvai nepripažins fakto, kad turi neįgalų vaiką, ir nesuvoks realybės, negalima kalbėti apie visišką situacijos suvokimą.
Emociniai išgyvenimai
Planuodami ar laukdamiesi vaiko, tėvai dažniausiai žvelgia į ateitį pozityviai, kuria planus ir įsivaizduoja, kaip vaikas atrodys, augs, tars pirmuosius žodžius, keliaus į mokyklą. Tačiau ne visada gyvenimas klostosi taip, kaip įsivaizduojame. Pirmoji tėvų reakcija į vaiko kitoniškumą, o dažnai net ir į patį vaiką, būna negatyvi. Sunki vaiko liga ar negalia gali atsirasti prenataliniu laikotarpiu, gimimo metu ar vėlesniame raidos etape. Visais atvejais tai yra pasikeitimas, verčiantis tiek vaiką, tiek šeimos narius iš esmės keisti socialinius vaidmenis, įpročius ir nusistovėjusią rutiną. Kalbant apie šeimos emocinį pokytį, sunkios ligos ar negalios atsiradimas šeimoje priskiriamas prie nenorminės šeimos krizės. Šie sunkumai visai šeimai sukelia įvairių emocijų. Emocija dažnai yra ne tik žmogaus vidinė būsena - ji prisideda ir prie atitinkamos reakcijos į aplinką, į problemą. Emocijos neretai tampa vienu iš pagrindinių pasirinkimą lemiančių veiksnių.
Pastebima, jog į žinią apie vaiko negalią šeima reaguoja panašiai kaip į netektį. Teigiama, jog išgyvenę šoką, neigimą, liūdesį, pyktį, nerimą ir radę būdų, kaip toliau gyventi, tėvai paprastai pamažu apsipranta su nauja nepalankia situacija, ieško ir randa pozityvų vaiko priėmimo būdą, palaipsniui mažėja kaltės jausmas. Tiesa, kiekviena šeima skirtingai ir savaip išgyvena nepalankią vaiko situaciją bei per gedėjimo fazes keliauja netolygiai: vienoje fazėje gali užsibūti ilgiau nei kitoje, šokinėti nuo vienos prie kitos ar vis grįžti prie kitų fazių, nepasiekusi susitaikymo. Pastebima, jog išgyvenimų būsenoms ir patiriamų emocijų intensyvumui įtakos turi įvairūs veiksniai: socialinis ekonominis statusas, emocinė tėvų (globėjų) branda, amžius, išsilavinimas, religija, kultūrinės ir vertybinės nuostatos, specialistų ir aplinkinių nuostatos, vaiko išvaizda, sunkios ligos ar negalios prognozė. Taip pat tyrėjai pastebi, jog pilnos šeimos yra labiau linkusios dalintis atsakomybėmis tarpusavyje, o tai sumažina psichologinę įtampą šeimoje. Akcentuojama ir tai, jog vieniši tėvai, auginantys negalią turintį vaiką, dažniau išgyvena ir depresiškumo ar liūdesio būsenas. Šiuo pažeidžiamu laikotarpiu ypač svarbi specialistų pagalba ir informacijos visai šeimai suteikimas. Kiekvienam kūdikiui ar jau paūgėjusiam vaikui yra be galo svarbus kuriamas artimas ryšys su tėvais bei kitais šeimos nariais. Šių santykių pagrindu formuojasi vaiko pamatinės fizinės bei emocinės savybės. Vaikui augant, keičiantis poreikiams bei natūralioms gyvenimo situacijoms, atsiranda naujų iššūkių tiek vaikui, tiek ir visai šeimai. Dėl savo netipinės išvaizdos, keisto elgesio vaikas galimai susiduria su netipinėmis aplinkinių reakcijomis, o neretai ir su diskriminacija bei patyčiomis.
Apskritai kalbant, žmonės yra labai individualūs bei unikalūs, tad ir kilusias problemas sprendžia skirtingu tempu bei skirtingais būdais. Natūralu, jog ir negalią turintis vaikas bei jo šeima, susidūrusi su staigiais pokyčiais, į juos reaguoja ir prisitaiko skirtingai. Pagalbos kartais reikia ir stipriausiesiems, ypač tada, kai gyvenimas žmogų įmeta į naują situaciją, apie kurią trūksta žinių.
Taip pat skaitykite: Neverbaliniai bendravimo įgūdžiai su vaikais
Svarbiausi aspektai
Apie ką reikia labiausiai susirūpinti, kad, nepaisant visko, gyventume laimingai? Reikia būti atvirais, kalbėti apie problemas, kurios kyla iš vaiko neįgalumo, apie tai pasakyti pažįstamiems, draugams. Tai pašalins apgaulingą skydą, kad viskas yra gerai, ir bendravimas su kitais bus labiau natūralus ir tikras. Ne visi aplinkiniai gali reaguoti jautriai, tačiau šeima tikrai sutiks daug empatiškų žmonių, su kuriais užmegs vertingą abipusę draugystę. Vaikai nori matyti laimingus tėvelius.
Patyrę neįgalių vaikų tėvai kalba apie tai, kaip svarbu jiems yra surasti pozityvų atramos tašką. Tai gali būti kitų žmonių, atsiradusių panašioje gyvenimo situacijoje, stebėjimas. Su nuostaba jie pamato, kad neįgaliojo vaiko auginimas - tai ne tik liūdesys ir kančia, kad gyvenimas gali būti pilnavertis, kupinas įdomių išgyvenimų, nepaisant iškilusių problemų. Tokius pozityvius gero gyvenimo pavyzdžius galime rasti specialiame lopšelyje -darželyje „Prie pasakų parko”, kuriame mažas vaikas gauna specializuotą pagalbą nuo mažų dienų iki mokyklos pradžios. Neįgalaus vaiko auginimas - tai kelionė, kupina iššūkių, bet ir didžiulio džiaugsmo.
Neįgalumo lygiai ir parama Lietuvoje
Pagal negalios sunkumą, neįgalumas Lietuvoje skirstomas į tris lygius: sunkų, vidutinį ir lengvą. Vaikams su negalia yra mokama didesnė išmoka, vadinamieji vaiko pinigai. Be to, šeimos gali pretenduoti į įvairias kompensacijas ir lengvatas, skirtas palengvinti neįgalaus vaiko auginimo išlaidas ir užtikrinti jo gerovę.
Finansinė parama ir lengvatos
- Didesnis NPD (mėnesio neapmokestinamų pajamų dydis): Vaikų, kuriems nustatytas neįgalumas, tėvams taikomas didesnis mėnesio neapmokestinamų pajamų dydis (NPD). Reikėtų pasidomėti konkrečiomis sumomis ir taikymo sąlygomis Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI).
- Slaugos išlaidų kompensacija: Nuo 2021 m. sausio 1 d. mokama slaugos išlaidų kompensacija vaikams, kuriems iki 2005 m. buvo nustatytas neįgalumas.
- Mokestis už darželį: Neįgalius vaikus auginantiems tėvams už ugdymą valstybiniuose darželiuose reikia mokėti 50 proc. įprasto mokesčio.
- Medicininė reabilitacija: Neįgaliems vaikams kompensuojama visa medicininės reabilitacijos bazinė kaina, taip pat kompensuojama 90 proc. medicininės reabilitacijos paslaugų išlaidų.
- Vaistai ir medicinos pagalbos priemonės: Neįgaliems vaikams kompensuojama ir 100 proc. bazinės kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kainos.
- Transporto lengvatos: Neįgalus vaikas ir vienas jį lydintis asmuo visų rūšių viešojo transporto bilietus gali įsigyti su 80 proc. nuolaida.
- Automobilio pritaikymas: Neįgalių tėvų vaikai gali gauti kompensaciją už lengvojo automobilio įsigijimą ar jo techninį pritaikymą neįgalaus vaiko poreikiams.
- Ženklas "Neįgalusis": Vaikų, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis, tėvai turi teisę naudoti ženklą „Neįgalusis“.
- Būsto pritaikymas: Šeimos, auginančios vaikus su sunkia negalia, gali prašyti paramos būstui ir gyvenamajai aplinkai pritaikyti pagal vaiko poreikius.
- Laikinojo atokvėpio paslauga: Tėvai, kurių neįgaliems vaikams būtina nuolatinė priežiūra, gali pasinaudoti laikinojo atokvėpio paslauga. Tai reiškia, kad pagalba prižiūrint vaiką gali būti teikiama namuose, įstaigose, taip pat galima ir trumpalaikė socialinė globa.
- Kultūros įstaigos: Neįgalūs vaikai (dažnai - ir vienas lydintysis asmuo) nemokamai gali lankytis muziejuose, įvairiose kultūros įstaigose, taip pat įsigyti bilietus su nuolaida.
Dėl konkrečių lengvatų ir paramos priemonių reikėtų teirautis seniūnijose arba savivaldybių socialinės paramos skyriuose.
Problemos dėl kompensacijų
Atsisakymas skirti kompensaciją valstybiniam darželiui, motyvuojant tuo, kad jau gaunamos kitos išmokos, gali būti neteisingas. Reikėtų kreiptis į Švietimo skyrių ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM) su prašymu išaiškinti situaciją ir pagrįsti atsisakymą raštu. Jei atsakymas netenkina, galima kreiptis į teismą.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės globos namuose
Pasiruošimas darželiui: praktiniai patarimai
Paruošimas darželiui - svarbus žingsnis tiek vaikui, tiek tėvams.
Ankstyvas planavimas ir bendravimas su darželiu
- Išankstinis susitikimas: Susisiekite su darželio administracija ir aptarkite vaiko poreikius, negalią ir galimus iššūkius. Svarbu iš anksto informuoti darželio personalą apie vaiko individualias savybes, specialius poreikius, pomėgius, baimes ir kitus svarbius aspektus.
- Susipažinimas su aplinka: Leiskite vaikui susipažinti su darželio aplinka prieš pradedant lankyti. Aplankykite darželį kartu, leiskite jam apžiūrėti patalpas, žaidimų aikštelę.
- Individualus planas: Kartu su darželio personalu sudarykite individualų vaiko ugdymo planą, atsižvelgiant į jo galimybes ir poreikius.
Socialiniai ir emociniai aspektai
- Socialinių įgūdžių ugdymas: Skatinkite vaiko bendravimą su kitais vaikais. Organizuokite žaidimus, susitikimus su draugais.
- Emocinis pasiruošimas: Kalbėkite su vaiku apie darželį, paaiškinkite, kas jo laukia, atsakykite į klausimus. Svarbu, kad vaikas jaustųsi saugus ir pasitikėtų savimi.
- Atsisveikinimo ritualas: Sukurkite atsisveikinimo ritualą, kuris padėtų vaikui lengviau išsiskirti su tėvais. Pavyzdžiui, galite pabučiuoti, apkabinti ir pasakyti, kada sugrįšite.
Praktiniai patarimai
- Apranga ir daiktai: Pasirūpinkite patogia ir praktiška apranga, kurią vaikas galėtų lengvai apsirengti ir nusirengti. Pažymėkite visus vaiko daiktus (drabužius, avalynę, žaislus).
- Higienos įgūdžiai: Skatinkite vaiko savarankiškumą higienos klausimais. Mokykite naudotis tualetu, plauti rankas.
- Mityba: Informuokite darželio personalą apie vaiko mitybos ypatumus, alergijas ar specialią dietą.
Galimi iššūkiai ir kaip juos įveikti
Integruojant neįgalų vaiką į darželio aplinką, gali kilti įvairių iššūkių. Svarbu būti pasiruošusiems ir žinoti, kaip juos įveikti.
Darželio personalo pasirengimas
Ne visi darželiai yra tinkamai pasirengę priimti neįgalius vaikus. Gali trūkti specialistų, žinių ar tinkamos įrangos.
- Švietimas ir mokymai: Organizuokite darželio personalui mokymus apie neįgalumą, specialius ugdymo poreikius ir metodus.
- Pagalbos specialistai: Pasirūpinkite, kad darželyje būtų prieinami pagalbos specialistai (psichologai, logopedai, specialieji pedagogai).
- Įranga ir aplinka: Užtikrinkite, kad darželis būtų pritaikytas vaiko poreikiams (rampos, liftai, specialūs baldai, tualetai).
Vaikų priėmimas
Kiti vaikai gali nesuprasti vaiko negalios ir elgtis netinkamai.
- Švietimas ir sąmoningumas: Organizuokite užsiėmimus vaikams apie neįgalumą, toleranciją ir pagarbą.
- Integravimas: Skatinkite vaikų bendravimą ir bendradarbiavimą. Organizuokite bendrus žaidimus, užsiėmimus.
- Reagavimas į patyčias: Būkite pasiruošę reaguoti į patyčias ar diskriminaciją. Paaiškinkite vaikams, kad netoleruotinas joks netinkamas elgesys.
Tėvų nerimas
Tėvai gali jausti nerimą dėl vaiko saugumo, gerovės ir adaptacijos darželyje.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas
- Bendravimas: Palaikykite nuolatinį ryšį su darželio personalu. Klauskite apie vaiko elgesį, savijautą ir pasiekimus.
- Pasitikėjimas: Pasitikėkite darželio personalu ir jų kompetencija. Leiskite vaikui būti savarankišku ir pasitikėti savimi.
- Parama: Kreipkitės į kitus tėvus, auginančius neįgalius vaikus.
Individualūs poreikiai
Kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl svarbu atsižvelgti į individualius vaiko poreikius, galimybes ir iššūkius.
Bendradarbiavimas
Sėkminga integracija į darželį priklauso nuo glaudaus bendradarbiavimo tarp tėvų, darželio personalo ir specialistų.
Pozityvus požiūris
Svarbu išlaikyti pozityvų požiūrį ir tikėti vaiko galimybėmis. Skatinkite vaiko savarankiškumą, pasitikėjimą savimi ir socialinę integraciją.
Kantrybė
Integracijos procesas gali užtrukti, todėl svarbu būti kantriems ir supratingiems. Palaipsniui pratinkite vaiką prie darželio aplinkos, neskubinkite jo ir džiaukitės kiekvienu pasiekimu.
Informacijos paieška
Aktyviai ieškokite informacijos apie neįgaliųjų ugdymą, paramos galimybes ir teises. Dalyvaukite seminaruose, konferencijose ir kituose renginiuose, skirtuose tėvams, auginantiems neįgalius vaikus.
Bendravimo ypatumai esant įvairioms negalioms
Svarbu suprasti, kad kiekviena negalia turi savų ypatumų, kurie reikalauja specifinio požiūrio ir bendravimo.
Autizmo sindromas
Autizmą turintis žmogus dažnai turi "prisirišimo objektą" (nosinaitę, virvutę, pieštuką), nesistenkite jo atimti, tai paskatins žmogų pasijusti nesaugiu. Tvarka yra labai svarbi. Visi daiktai turi būti padėti į savo vietas. Autizmo sindromą turintis žmogus savo nepasitenkinimą ar pyktį gali rodyti daužydamas daiktus, nedarykite staigių judesių norėdami jį sustabdyti.
Psichinė negalia
Psichine negalia sergantys asmenys dažnai yra sunkiai suprantami, nepažįstami, todėl pirmoji reakcija į tokį pašnekovą - kontakto vengimas, pasitraukimas ar susikaustymas, pasimetimas, nežinojimas kaip elgtis ir ko tikėtis. Tokiu atveju bendravimas dažnai tampa neefektyviu. Atminkite, psichikos sutrikimas gali būti susijęs su baime ir bloga nuotaika. Tai gali pasireikšti to paties klausimo kartojimu, neįprastu jaudrumu, nebendravimu su aplinkiniais, pasyvumu ir tylumu ir kt. požymiais. Asmenys, turintys psichikos sutrikimus, gali stipriai ir be priežasties bijoti kitų žmonių, daiktų ar vietų. Tačiau jie ne daugiau pavojingi nei visi kiti žmonės ir rečiau pažeidžia įstatymus nei bendra populiacija. Jei bendraujate su asmeniu, išgyvenančiu psichozę, išlikite dėmesingi, ramūs, elkitės pagarbiai, neauklėkite ir nemoralizuokite. Priimkite žmogų tokį, koks jis yra, priimkite asmens kitoniškumą ir su kiekvienu elkitės kaip su individu. Asmuo, turintis psichikos sutrikimą, gali nesuprasti pokalbio esmės ir nežinoti, ką sakyti. Tuomet jis gali atsakyti bet ką ir nepagarbiai, nes toks atsakymas užtikrina jo saugumą viešose vietose (pvz., gatvėje). Tokiu atveju vertėtų paklausti, ar galite jam kaip nors padėti, ar reikia ką nors informuoti ar pakviesti.
Kalbos sutrikimai
Jei žmogus turi cerebrinį paralyžių arba klausos sutrikimą, jo kalba gali būti sunkiai suprantama. Kantriai išklausykite žmogų ir neužbaiginėkite jo sakinių. Atvirai bendraukite su žmogumi, pasakykite, jeigu ko nors nesupratote, paprašykite pakartoti. Bendraudami su žmogumi stovėkite ar sėdėkite pakankamai arti, kad jis galėtų matyti jūsų veido išraiškas bei kūno kalbą. Nešaukite - tai gali tik labiau sujaudinti žmogų, su kuriuo jūs bendraujate. Stenkitės išlikti ramus. Reaguokite normaliai: tiesiog kantriai ir natūraliai laukite, kol jūsų pašnekovas baigs kalbėti. Į mikčiojimą laikykite tiesiog kitokiu kalbėjimo būdu. Atminkite, mikčiojantysis paprastai rūpestingai kontroliuoja savo kalbą telefoninio pokalbio metu. Tokioje situacijoje būkite dar kantresni. Elkitės su šiuo žmogumi taip, kaip norite, kad kiti elgtųsi su Jumis: klausykitės jo, gerbkite jį, būkite kantrūs ir dėmesingi.
Regėjimo negalia
Sutikę ar aptarnaudami regėjimo negalią turintį asmenį visą savo dėmesį sutelkite į žodinę kalbą, nes ji vienintelis raktas į nuoširdų bendravimą. Prieš pradėdami bendrauti, prisistatykite, pasakykite: "Laba diena. Esu …". Ne kiekvienas atpažįsta balsus ar juos atsimena. Sveikintis reikėtų taip, kad neregys žinotų esąs sveikinamas ir suprastų, kas su juo sveikinasi. Negalima sveikintis galvos linktelėjimu ar rankos mostu, kaip tai dažnai daroma su kitais. Galvos linktelėjimą turi pakeisti keli žodžiai: "Laba diena, pone X… Esu …". Neregys bendraudamas priima tik garsinę, žodinę informaciją. Neverbalinio komunikavimo priemonės neinformatyvios. Kalbėkite tiesiogiai su aklu žmogumi. Nesikreipkite į šeimos narius ar draugus, ignoruodami akląjį. Kalbėkite įprastu tonu ir žiūrėkite tiesiai į žmogų. Nešaukite. Daugelis mano, kad neregio draugijoje turi būti be perstojo kalbama ("Kitaip jis nežinos, kad aš dar ten" arba "Jis vis tiek neturi ką veikti"). Nėra reikalo vengti tokių žodžių kaip "žiūrėkite", "matai" ir t.t. Prieš padėdami neregiui, visada paklauskite jo paties, ar jam reikalinga pagalba. Taip parodysite pagarbą jo laisvei. Jei jūsų siūlymas nebus priimtas, neįsižeiskite. Jei bendraujate triukšmingoje vietoje, aklojo nepalikite pokalbio viduryje ar iš karto po pokalbio, neperspėję, kad jūs pasitraukiate. Jei žmogus su Jumis bendrauja pirmą kartą, aprodykite savo patalpas. Geriausiai pasitikti ir einant iki Jūsų kabineto papasakoti kelintų jūsų durys nuo įėjimo ir t. Jeigu neregiui norite ką nors paduoti ir jį pažįstate, pavadinkite vardu, o jei nepažįstate, palieskite jį. Kambario durys turi būti arba iki galo atidarytos, arba visiškai uždarytos. Pašalinkite kliūtis, tokias kaip mažai ar aiškiai dėmes. Užfiksuokite kilimus, paslėpkite elektros laidus. Tai padės išvengti nelaimingų atsitikimų. Jeigu aklasis ar silpnaregis, su kuriuo jūs bendraujate, nuolat lankosi jūsų patalpose, perspėkite jį apie aplinkos pasikeitimus, pvz., perstatytus baldus, įrangą ir t.t.
Klausos negalia
Norint užmegzti kontaktą ir geriau vienam kitą suprasti, svarbu naudoti kūno kalbą. Pradžioje labai svarbu sužinoti, koks bendravimo būdas žmogui yra patogiausias - gestų kalba, rašytinė kalba ar bendravimas vertėjo pagalba. Palaikykite akių kontaktą. Žiūrėkite tiesiai į žmogų, su kuriuo bendraujate. Kalbėkite trumpais sakiniais, lėtai ir aiškiai, išlaikydami natūralų toną ir tempą. Nešaukite. Jeigu žmogus naudojasi klausos aparatu, jis yra pritaikytas žmogui priimtinu garsu, o jūsų garsus balsas gali iškraipyti žodžius. Supažindinkite su tema ir nauja terminologija. Naudokite vizualines priemones, pvz., dalomąją medžiagą, paveikslus ir kt.
Fizinė negalia
Žmonės, turintys fizinę negalią, dažniausiai yra pastebimi dėl dažniausiai naudojamų, judėjimui reikalingų, papildomų priemonių. Būtent šiems asmenims reikalinga specialiai pritaikyta fizinė aplinka. Pradžioje svarbu "nepersistengti" siūlant paramą ar pagalbą, o padėti tik tiek kiek prašo negalus asmuo. Reikia atsižvelgti į žmogaus vežimėlyje galimybes. Žmonėms su fizine negalia nukritimai arba apsivertimai yra didelė problema. Leisdamiesi nuokalne, prilaikykite, kad vežimėlis neriedėtų per greitai. Išmokite valdyti vežimėlį važiuodami šaligatvio nuolnumais. Nesiremkite ant vežimėlio. Nepamirškite, kad žmonės su judėjimo sutrikimais dažniausiai puikiai sugeba išreikšti savo mintis. Kalbėkite su žmogumi akių lygyje kaip ir žmogaus vežimėlyje. Jei tai nėra įmanoma, stovėkite truputį toliau nuo vežimėlio, kad žmogui vežimėlyje į pašnekovą nereikėtų žiūrėti įsitempus aukštyn.
Protinė negalia
Ne visada ši negalia pastebima iš karto, reikia laiko, kad pažintum ir suprastum. Prisiminkite, kad asmuo yra suaugęs. Žmonėms su protine negalia gali būti sunku greitai priimti sprendimus. Dažnai jie bando įtikti, sako tai, ką Jūs norėtumėte išgirsti. Tai gali sukelti rimtų problemų. Klausimus formuluokite taip, kad galėtumėte gauti tikslią informaciją. Bendravimui skirkite daugiau laiko nei įprastai, todėl, kad asmuo galėtų suvokti perduodamą informaciją. Venkite uždarų klausimų, nes atsakymai neparodys ko žmogus iš tikro nori. Bendraujant reikia nustatyti bendravimo ir elgesio taisykles, kurios būtų priimtinos abiems pusėms. Jei elgesys netinkamas, būtina tai pastebėti ir paaiškinti kaip reikia elgtis. Žmonės, turintys Dauno sindromą nori patikti visiems, todėl kartais jie gali sutikti su viskuo - nesuprasdami, ar jie to nori, ar ne. Jei iškyla svarbus klausimas, žmogų būtina perklausti, ar jis suprato informaciją, geriausia yra paprašyti, kad pakartotų informaciją pats.
Bendri patarimai bendraujant su neįgaliaisiais
Prieš padėdami, pasiteiraukite, ar pagalba reikalinga. Tai, kad žmogus turi negalią, dar nereiškia, kad pagalba jam būtina. Jeigu aplinka yra pritaikyta, žmogus dažniausiai susitvarko pats. Nesivaržydami paklauskite ar pagalba žmogui reikalinga ir kaip ją suteikti. Neteikite pagalbos automatiškai. Kontakto atveju būkite atsargus. Kai kuriems negalią turintiems žmonėms rankos padeda išlaikyti pusiausvyrą ir bandydami paimti už rankos galite ne tik nepagelbėti, bet pakenkti. Bendraukite Jums įprastu būdu. Neįgalūs asmenys nori, kad su jais būtų bendraujama kaip ir su kitais visuomenės nariais. Gerbkite šiuos asmenis. Nedarykite prielaidų. Nespręskite už neįgaliuosius. Žmonės su negalia patys nori ir gali nuspręsti, ką jie gali ir ko negali daryti. Būkite pagarbus. Būkite atidus. Natūralumas, o ne pataikaujantis ir infantilizuojantis elgesys.
Renginių organizavimas
Jei planuosite renginį ar veiklas, kuriose dalyvaus negalią turintys asmenys, pasitikslinkite kokias negalias jie turi, kad galėtumėte tinkamai paruošti aplinką, priemones, apšvietimą ir kt. Jei renginyje dalyvaus protiškai atsilikęs asmuo, būtina, kad kartu dalyvautų juos pažįstantis atsakingas asmuo. JŪS NESATE ATSAKINGI UŽ KITŲ ELGESĮ, todėl turite rūpintis renginio turiniu, o ne pagalba neįgaliesiems. Jei į renginį atvyks specialiųjų poreikių vaikas, paprašykite, kad iki renginio apsilankytų mokytojas ar kitas atsakingas asmuo ir jus supažindintų su šio vaiko individualiomis ypatybėmis ir poreikiais.
Ko tikisi neįgalieji?
Dažnai sutikę neįgalų žmogų, mes, sveikieji, nusprendžiame, kokios pagalbos ar kokio požiūrio iš mūsų tikisi neįgalus žmogus. Manome, kad galime skaityti kito žmogaus mintis ir sutrinkame, kai norėdami padėti ar padaryti darbą už negalią turintį asmenį, nesulaukiame deramo atsakymo. Vietoje padėkos išgirstame "aš pats tai galiu padaryti", ar sulaukiame netikėtos neverbalinės reakcijos. Gal paklauskime, ko iš mūsų tikisi negalią turintys žmonės?
- Pripažink, kad mano negalia yra neatsiejama mano dalis.
- Nežiūrėk į mane kaip į nuskriaustą.
- Laikyk mane savo kaimynu.
- Būk kantrus ir išklausyk manęs.
- Neslėpk savo nepilno supratimo ar abejonių po "profesionalumo" kauke.
- Būk su manimi, ir mudu mesime iššūkį vienas kitam.
- Nebandyk manęs kontroliuoti.
Neįgalaus vaiko auginimas: pozityvi patirtis
Neįgalaus vaiko auginimas gali būti sudėtingas, tačiau kartu ir labai rewarding. Indrė Šimaitytė-Kvedarienė, auginanti neįgalų sūnų Jorį, teigia, kad kiekviena diena pilna džiaugsmo ir mažų pasiekimų, kurie labai suartina ir sustiprina šeimą. Ji pabrėžia, kad svarbu priimti dabartinę akimirką, negalvoti apie kelio pabaigą ir švęsti kiekvieną nugalėtą sunkumą.
Indrė taip pat atkreipia dėmesį į visuomenės požiūrį į neįgalumą ir pabrėžia, kad reikia edukuoti visuomenę, daugiau kalbėti apie negalias turinčius žmones šeimose, darželiuose ir mokyklose.
tags: #bendravimas #su #neigaliu #vaiku