Šiuolaikiniame pasaulyje, pilname streso ir įtampos, gebėjimas nuraminti nervus yra būtinas norint išsaugoti psichinę ir fizinę sveikatą. Nuolatinis stresas gali išsekinti centrinę nervų sistemą, sukelti nuovargį, dirglumą ir net rimtesnes sveikatos problemas. Laimei, yra daug būdų, kaip nuraminti nervus ir pasiekti dvasinę harmoniją. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius metodus, nuo kvėpavimo pratimų ir mitybos iki gyvenimo būdo pokyčių ir vaistažolių.
Kvėpavimo Pratimai: Greitas Būdas Nurimti Kelyje ir Kasdieniame Gyvenime
Daugelis žmonių net nepastebi, kad susinervinus kvėpavimas tampa paviršutiniškas, greitas ir nepastovus. Tačiau taisyklingas kvėpavimas gali padėti nuraminti protą ir sumažinti įtampą. Jogos mokytoja Daiva Stančaitytė pataria nepamiršti kvėpuoti taisyklingai ir pateikia tris kvėpavimo technikas, specialiai paruoštas vairuotojams kelyje, bet tinkančias ir kitoms situacijoms.
Kvėpavimo Pratimas: Vienas, Du, Trys
Susinervinote kelyje ar bet kurioje kitoje situacijoje? Atsisėskite tiesiai, jei galite. Kvėpuokite per nosį, o kvėpavimo metu skaičiuokite iki trijų. Įkvėpimo metu pilvas srityje ties bamba išsiplečia, o iškvėpimo metu - susitraukia. Įkvėpimo metu mintyse skaičiuokite - 1, 2, 3. Iškvėpimo metu mintyse skaičiuokite - 1, 2, 3. Ir taip kartokite kvėpavimą, kol ateis ramybė ir atsipalaidavimas!
Kvėpavimo Pratimas: Pūskite Žvakę
Nurimti padės pratimas „pūskite žvakę“. Įkvėpkite per nosį, o iškvėpkite per burną taip, lyg norėtumėte užpūsti žvakę. Įkvėpimo metu plečiasi pilvas, krūtinės ląstą ir raktikaulių sritis. Iškvėpimo metu susitraukia pilvas, krūtinės ląstą ir raktikaulių sritis. Kvėpavimą tęskite, kol pajusi viduje ramybę!
Kvėpavimo Pratimas: Greitį Kelyje Keiskite Į Greitą Ir Gilų Kvėpavimą
Tris kartus greitai įkvėpkite ir tris kartus greitai iškvėpkite. Atlikite 3 greitus ir gilius įkvėpimus per nosį ir 3 greitus ir gilius iškvėpimus per burną. Ir taip kartokite kvėpavimą, kol pajusite viduje atsipalaidavimą!
Taip pat skaitykite: Gimti anksčiau: patirtys
Nervų Sistemos Stiprinimas: Gyvenimo Būdo Pokyčiai Ir Mityba
Norint ilgalaikio streso valdymo, svarbu pasirūpinti nervų sistemos stiprinimu. Tai apima miego režimo laikymąsi, triukšmo vengimą, buvimą gryname ore, vaistažolių vartojimą ir mitybos koregavimą.
Miego Režimas
Svarbiausias simptomas, parodantis, jog nervų sistema sujaudrinta, yra nemiga. Tad norint užkirsti kelią nerviniam išsekimui, reikia laikytis miego režimo: eiti miegoti ir keltis maždaug tuo pačiu metu, miegoti ne mažiau 7-8 val. Kad būtų lengviau užmigti ir miegas būtų kietesnis, neikite miegoti iškart po sočios vakarienės arba po aktyvaus darbo. Šilta vonia su aromatiniais aliejais arba žolelių nuovirais, lengvas laisvalaikio skaitinys lovoje prieš miegą - būtent tai, ko reikia. Raminančioms vonioms tinka gudobelių žiedai, valerijonai, medetkos, mėtos, raudonėlis, sukatžolė, dilgėlių lapai ir t.t.
Triukšmo Vengimas
Daugelis iš mūsų taip pripranta prie įjungto televizoriaus, kad beveik jo nepastebi. O juk dažnai iš ekranų besiliejanti informacija būna agresyvaus pobūdžio ir ji tampa papildoma našta nervų sistemai. Televizorių junkite tik tada, kai norite pažiūrėti iš tiesų jus dominančią programą, o likusiu laiku tegul namie skamba muzika. Geriausia klasikinė arba gamtos garsų įrašai.
Buvimas Gryname Ore
Ilgi pasivaikščiojimai parke arba miške gyvybiškai svarbūs visiems, kurie priversti daug ir vaisingai įtempti smegenis, taip pat ir tiems, kurie patiria psichologinį stresą namie arba darbe.
Vaistažolės
Sustiprinti nervų sistemą ir atsikratyti nemigos, kai nervų sistema labai sudirginta, padės medetkų nuoviras, sukatžolė, ugniažolė. Taip pat galima vartoti vaistinę gudobelės vaisių ir valerijonų tinktūrą.
Taip pat skaitykite: Ankstesnis ugdymas Lietuvoje
Mityba
Nervai sustiprės, jei savo racioną praturtinsite B grupės vitaminais, nikotino rūgštimi (B3), kalciu ir jodu. B grupės vitaminų gausu ankštiniuose augaluose, ypač sojoje, taip pat mielėse, piene, sūryje, daigintuose grūduose, žaliose lapinėse daržovėse, rupaus malimo miltų duonoje, pupose, jautienoje, kepenyse, kiaušinio trynyje. Kalcio organizmas įsisavina iš pieno, varškės, sūrio ir kefyro, daug jo žalumynuose, salieruose, burokėliuose ir migdoluose. Jodo daug uogose, žiediniuose kopūstuose, grikiuose, jūrų žuvyje ir jūros dumbliuose.
Kiti Būdai Nuraminti Nervus
Be jau minėtų metodų, yra ir kitų veiksmingų būdų nuraminti nervus ir pasiekti dvasinę harmoniją:
- Sportas: Kasdien sportuojant ne tik lavinami raumenys, bet ir ugdomas disciplinuotumas - žmogus tampa ramesnis ir labiau susivaldantis. Be to, dirbant raumenims, organizmas išskiria laimės hormonus - endorfinus.
- Pozityvus mąstymas: Išmokite blaiviau žvelgti į viską, o nesėkmes ir klaidas vertinkite kaip neatsiejamą gyvenimo dalį, nepulkite į kraštutinumus, nenusiminkite. Norėdami, kad nervų sistema išliktų stipri ir sveika, pasistenkite mąstyti pozityviai.
- Vandens procedūros: Plaukimas, apsitrynimai, vėsus dušas rytais, šiltas dušas arba vonia vakare - visa tai grūdina, ramina, stimuliuoja odos nervų galūnes.
- Ramunėlių arbata: Kai kurios ramunėlėse esančios medžiagos veikia kaip raminamieji vaistai. Atpalaiduoja vien jų kvapas.
- Apynių galia: Nervams raminti geriausiai tinka apynių spurgų eterinio aliejaus aromaterapija arba apynių spurgų nuoviro gėrimas.
- Pusryčiai: Žmonės, kurie valgo pusryčius, stresinėse situacijose jaučiasi daug ramiau ir labiau pasitiki savimi.
- Pirtis: Pirties karštyje blogos emocijos tarsi ištirpsta. Šiluma atpalaiduoja raumenis, mažina įtampą, o kartu ir gerina nuotaiką.
- Buvimas gamtoje: Būdami gamtoje greičiau nusiraminame, atsipalaiduojame, pajuntame vidinę harmoniją.
- Apsikabinimai ir bučiniai: Vien žiūrėdami į mylimojo nuotrauką nusiraminame, sumažėja ne tik emocinis dirglumas, bet ir fizinis skausmas.
- Mylimasis: Seksas yra vienas veiksmingiausių natūralių būdų sumažinti nervingumą, galintis nugalėti net depresiją.
- Augintinis: Augintinių turintys žmonės jaučiasi laimingesni ir gyvena keleriais metais ilgiau už tuos, kurių namuose nėra jokių gyvūnų.
- Kelionės: Kelionės padeda atitrūkti nuo kasdienybės ir užmiršti visus rūpesčius.
- Dalintis rūpesčiais: Užklupus rūpesčiams geriausia pasiguosti artimiesiems.
- Laiko planavimas: Jeigu dažnai tenka patirti stresą dėl užmirštų svarbių darbų ar susitikimų, praleistų terminų, naudinga kruopščiai planuotis laiką.
- Sveika mityba: Patartina vengti greitų užkandžių, riebių patiekalų, saldumynų, alkoholinių gėrimų, nepiktnaudžiauti kava.
- Riboti internetą: Kuo daugiau laiko praleidžia internete, tuo žmogus tampa nervingesnis.
Sezoninis Nerimas: Kaip Jam Pasiruošti Pavasarį
Vaistininkė G. Maksimavičiūtė atkreipia dėmesį, kad pavasarį nerimo kamuojamų žmonių skaičius išauga. Tam įtaką gali daryti pavasarį padažnėjantys miego sutrikimai, alergijos, padidėjęs mokslų, artėjančių egzaminų ar svarbių darbinių projektų tempas. Norint sumažinti trumpalaikius nerimo simptomus, verta pradėti nuo mitybos, nepamiršti poilsio ir gyventi aktyviau.
Mityba Pavasarį
Pavasarį svarbu pasirūpinti pakankamu vitamino D kiekiu, B grupės vitaminais ir Omega-3 riebalų rūgštimis. Vitamino D gausu riebioje žuvyje, kiaušiniuose, pieno produktuose. B grupės vitaminų galima rasti grūduose, riešutuose, pupelėse, špinatuose, kiaušiniuose. Omega-3 riebalų rūgščių šaltiniai yra riebi žuvis, čija sėklos, linų sėmenys, graikiniai riešutai.
Poilsis Pavasarį
Svarbu laikytis tinkamos miego „higienos“ ir išlaikyti miego režimą. Prieš miegą galima išgerti valerijonų šaknų arba vaistinės ramunės arbatų. Pagelbėti gali ir preparatai su sukatžolių, melisos ekstraktais, su melatoninu, šafranu ar ženšeniu. Taip pat svarbu nepamiršti magnio.
Taip pat skaitykite: Ankstyvas darželis: specialistų įžvalgos
Aktyvus Gyvenimas Pavasarį
Sportas ar kita aktyvi veikla gali padidinti serotonino - laimės hormono - koncetraciją organizme, todėl gali padidėti energijos kiekis, taip pat pagerėti nuotaika. Tačiau svarbu nepersistengti ir neperkrauti organizmo. Taip pat svarbu pasirūpinti alergijų valdymu, kad jos netrikdytų įprasto gyvenimo režimo.