Artėjantis rugsėjis - tai iššūkių metas šeimoms, kurių vaikai pradeda lankyti darželį. Adaptacija darželyje yra procesas, kuris reikalauja kantrybės, supratimo ir bendradarbiavimo tiek iš vaikų, tiek iš tėvų bei darželio personalo. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip nuraminti vaikus, ypač tuos, kurie į darželį atvedami anksti, ir kaip palengvinti jų adaptacijos procesą.
Ankstyvo atvedimo į darželį priežastys ir pasekmės
Dažnai tėvai yra priversti atvesti vaikus į darželį labai anksti, pavyzdžiui, 6:15 val., dėl darbo grafiko. Toks ankstyvas atvedimas gali turėti įtakos vaiko emocinei būklei. Vaikai, atvedami anksti, gali jausti didesnį stresą ir nerimą, kuris pasireiškia verksmu, nenoru eiti į darželį ir net agresyviu elgesiu. Taip nutinka todėl, kad vaikas jaučiasi atplėštas nuo namų ir artimųjų, o ankstyvas rytas gali būti ypač sunkus.
Kai kurie tėvai pastebi, kad vaikai, atvedami anksti, pradeda maištauti, taip atkreipdami į save dėmesį. Tačiau svarbu suprasti, kad toks elgesys yra būdas išreikšti savo jausmus ir poreikius.
Pasiruošimas darželiui: ką gali padaryti tėvai?
Natūralu, kad vaikus darželiui pradedame ruošti nuo pat ankstyvojo amžiaus. Mokome juos savarankiškumo, higienos įgūdžių, bendravimo su bendraamžiais bei suaugusiais, savo pavyzdžiu ugdome vaikų emocinius bei socialinius gebėjimus. Kuo daugiau kokybiško laiko praleidžiame kartu su savo vaikais, tuo lengviau jie prisitaiko naujose aplinkose. Jei į darželį pirmą kartą išeina trimetis, su juo apie darželį pravartu pradėti kalbėtis kuo anksčiau. Svarbu kuo anksčiau pradėti gyventi pagal darželio dienotvarkę, taikomą rutiną. Taip, tėvai yra pirmieji asmenys atsakingi už vaiko adaptaciją darželyje. Galite pasivaikščioti su vaikučiu ir aplinki darželį, parke ar miške, į kurį eina darželį lankantys vaikai. Esu ne kartą girdėjusi, kai tėveliai sako vaikams, kad darželis yra tavo darbelis, ar žaidimų kambarys, ar antri namai, kartais pažada, jog jei darželyje vaikas neverks, vakare gaus saldainių ar važiuos pramogauti. Darželis nėra nei darbas, nei vieta už kurią reikėtų pažadėti prizų.
Pokalbiai apie darželį
Jei į darželį pirmą kartą išeina trimetis, su juo apie darželį pravartu pradėti kalbėtis kuo anksčiau. Svarbu kuo anksčiau pradėti gyventi pagal darželio dienotvarkę, taikomą rutiną. Apie darželį kalbėtis iš anksto. Su vyresniais vaikais (apie 3 m.) pokalbių apie būsimą ėjimą į darželį gali būti daugiau nei su mažaisiais, nes jiems jau patiems gali kilti įvairių klausimų, baimių ar pan. Labai svarbu į visus tuos klausimus pasistengti atsakyti, jų nenuvertinti. Net jeigu vaikas to paties klausia daugybę kartų, svarbu ramiai atsakyti. Tai gali rodyti, kad vaiką ši mintis neramina ir jis taip bando nusiraminti, užtikrinti, kad viskas yra gerai. Galima iš anksto darželį apžiūrėti iš lauko, kelis kartus pro jį praeiti, galbūt per atstumą pasižiūrėti, kaip lauke žaidžia vaikai, papasakoti vaikui, kas vyksta ar pan. Kartais su vyresnėliais yra braižomas žaismingas kalendorius, kuriame braukiamos dienos iki darželio pradžios, tad vaikas vizualiai mato, kiek dar liko dienų, tarsi sukuriamas laukimo jausmas. Su mažesniais vaikais (ypač dar nekalbančiais) tokie pokalbiai gali būti minimalūs, tačiau vis tiek vartokite tokius žodžius, kaip „darželis“, „auklėtoja“, „auklytė“ ar pan. Tiesa, svarbu apie darželį pradėti kalbėti, kai jau žinote konkrečią vietą, pradžios datą ir pan.
Taip pat skaitykite: Šiuolaikiniai tėvų iššūkiai
Rutinos suvienodinimas
Sėkminga vaiko adaptacija darželyje prasideda dar vaikui nežengus kojos į ugdymo įstaigą. Suvienodinti namų ir darželio rutiną. Pavyzdžiui, jeigu vaikas vis dar miega dienos miegą du kartus, o darželyje tik vieną - naudinga jau namuose pereiti prie miegojimo vieną kartą per dieną (ir, idealu, panašiu metu, kaip ir darželyje). Taip pat galima pradėti pratintis keltis tuo metu, kai teks keltis į darželį, valgyti panašiu metu, eiti į lauką.
Pozityvus požiūris
Tėvų ramybė. Pozityvus požiūris ir atsiliepimai apie vaiko lankomą ugdymo įstaigą garsiai tai išsakant vaikui, pavyzdžiui: „Šiandien sužinosi daug įvairių įdomių dalykų! Oho, girdėjau, kad šiandien piešite pirštais! Negatyvus požiūris ir atsiliepimai apie vaiko lankomą ugdymo įstaigą, vaikui girdint, pavyzdžiui: „Man nepatinka…“, „Čia negerai..“, „Aš nepasitikiu…“.
Adaptacijos planas
Susidėlioti adaptacijos planą. Paprastai vaiko adaptacijos planą pateikia pati ugdymo įstaiga ir kiekvienoje įstaigoje šis planas gali būti skirtingas. Svarbu, kad tėvai žinotų, koks tas planas: kiek trunka, ar jie bus įleidžiami į klasę, kaip vis ilginamas vaiko pasilikimo laikas darželyje ir pan. Svarbu, kad tėvams jis tiktų ir jie jaustųsi kiek įmanoma ramesni tuo laikotarpiu. Taip pat labai svarbu, kad adaptacijos metu nebūtų planuojama ilgesnių patraukų ar atostogų, nes tai gali apsunkinti adaptacijos procesą.
Tėvų pasiruošimas
Tėvams paruošti save, kad jiems taip pat tai bus adaptacija. Tėvams taip pat reikės adaptuotis prie to, kad jų vaiką visą ar pusę dienos prižiūrės kiti suaugusieji, kad jie bus atskirai nuo vaiko, kad į dabartinę dienotvarkę įsitraukia kelionės į ir iš darželio, galimos vaiko ligos ir kiti niuansai. Neretai nutinka taip, kad vos pradėję lankyti darželį vaikai suserga. Tai labai natūralu ir dažna.
Kaip elgtis atvedus vaiką į darželį?
Atsisveikinimas su vaiku turi būti trumpas, užtikrintas ir ryžtingas. Prisimenu atvejį, kai mama palikusi vaiką darželyje stovėdavo prie lango ir tik išgirdusi verksmą atbėgdavo į grupę nuraminti savo vaiko, jam nurimus vėl tyliai pasišalindavo ir stebėdavo vaiką pro langą. Toks elgesys tikrai nei vienam vaikui nepadės priprasti darželyje.
Taip pat skaitykite: Parodos Lietuvoje: sąlygos
Taip pat žrYpač pirmomis dienomis mamai palikti darželyje vaiką labai sunku. Juolab kad mažylis dar nesupranta, ką reiškia žodžiai „ateisiu tavęs po kelių valandų.”- Palikdama darželyje mažylio neįstumkite pro duris, nesislapstykite ir nebėkite. Ramiai atsisveikinkite ir palikite grupėje. Paprastai vaikai verkia tol, kol mama išeina ir uždaromos durys.- Atminkite, kad vaikas labai jautrus mamos emocinei būsenai. Jei ji susinervinusi, įsitempusi, jaučiasi kalta, kad reikia išeiti, vaikas jaučiasi taip pat ir, puolęs į isteriją, nenori išleisti mamos.- Blogiausia, kai mama tarpduryje kokį pusvalandį bando nuraminti mažylį, pažada tai, ko galbūt netesės, kad tik šis nurimtų. Taip tik pratęsiamas vaiko skausmas. Todėl atsisveikinkite ir išeikite, o auklėtoja nukreips mažylio dėmesį.- Jautresni vaikai sunkiau atsisveikina su mamytėmis ir įsikibę į koją ar ranką sukelia nemažą sumaištį. Mamos, matydamos vaiko emocijas, irgi braukia ašarą. Kartais net bijo, kad nuo tokio baisaus verksmo vaikui kas nors neatsitiktų. Bet paradoksas yra toks, kad kuo labiau mama įkalbinėja atžalėlę pasilikti, tuo labiau ši rauda ir blaškosi. Kad ir kaip būtų sunku, geriausia pasielgti ryžtingai ir išeiti, kol vaikas neįsiraudojo.- Kartais geriau, kai mažylį į darželį atveda tėtis. Tėčiai paprastai ramesni.
Trumpas ir struktūruotas atsisveikinimas
Atsisveikinimas - tai viena skaudžiausių ir sunkiausių akimirkų adaptacijos metu. Tiek tėvai, tiek vaikai šiame momente gali išgyventi „puokštę“ įvairiausių emocijų. Pasak „Asmens sveikatos klinikoje“ tėvus ir vaikus konsultuojančios K. Trumpas ir struktūruotas. Pavyzdžiui, mama arba tėtis nupiešia širdutę vaiko delne, spusteli apsikabindamas, palinki geros dienos ir nusišypso atsisveikindamas. Svarbu, kad po šio „ritualo“ vaikas ir vaiką atvedęs suaugęs atsiskiria, išeina, o vaikas lieka su jį pasitikusia auklėtoja. Natūralu ir suprantama, kad be galo skaudu palikti vaiką verkiantį, tačiau struktūra vaikui suteikia saugumo, o saugumas ramina.
Tas pats žmogus
Atveda tas pats žmogus. Kai atsisveikinimai emocionalūs, rekomenduojama, kad vaiką atvestų tas žmogus, su kuriuo vaikas įprastai lengviau gali atsiskirti, ir kuriam suaugusiajam pačiam yra kiek ramiau. Kartais girdžiu, kad atsisveikinant ir patys tėvai ašaroja arba vos sulaiko ašaras, tad vaikui lengviau būtų atsiskirti su tuo, kuris rodo, jog darželyje saugu ir viskas yra gerai.
Tinkamas laikas
Panašiu metu ir ne piko metu. Kartais būna, kad vaiką trikdo kitų atsisveikinimai prie durų, ima graudintis dar prieš atsiskiriant, gali jautriai reaguoti į kitų vaikų verksmą ar bendrą triukšmą ir pan.
Bendradarbiavimas su auklėtojomis
Vienas svarbiausių aspektų adaptacijos procese yra atviras ir nuoširdus bendradarbiavimas su mokytoja. Papasakokite apie vaiką ir džiugius, smagius dalykus ir tai kas jums kartais kelią nerimą. Visada priimkite mokytojos nuomonę, nors ir ne visada ji jums atrodys teisinga.
Taip pat skaitykite: Kudikas ir jo raida
Komunikuoti su auklėtoja. Jeigu neramu, kaip laikosi vaikas darželyje, rekomenduojama apie tai kalbėtis su auklėtoja. Įstaigos turi savų būdų, kaip komunikuoja su tėveliais. Dažnai būna taip, kad vaikas nustoja verkti vos tik tėvai išeina ir jis lieka su auklėtoja bei kitais vaikais, tuomet įsitraukia į žaidimus ir t .t. Nepasiteiravęs tėvas to nežino ir jaudinasi, ar vaikas nustojo verkti. Natūralu, kad dienos eigoje vaikui vis kyla „liūdesėlių“, kad jis pasidalina su auklėtoja, jog nori mamos ar tėčio šalia. Tai yra neatsiejama adaptacijos dalis. Paprastai auklėtojos sugeba į tai reaguoti tinkamai ir empatiškai.
Palaipsniui ilginamas laikas darželyje
Rekomenduojama laiką darželyje ilginti palaipsniui. Tarkim, iš pradžių vaikas tik pabūna su vaikais ir mokytoja lauke, vėliau jau eina ir valandėlei į vidų. Dar vėliau buvimo laikas ilginamas iki kelių valandų, tada pridedamas pavalgymas, o tada miegojimas. Šis procesas skirtingose įstaigose gali būti skirtingas. Paprastai, jeigu nėra itin stiprių emocinių reakcijų, šis procesas gali užtrukti 1-2 sav., kartais trumpiau. Tai labai priklauso nuo vaiko ir aplinkybių. Proceso neverta užtęsti pernelyg ilgai, nes jeigu tikslas yra, kad vaikas būtų darželyje nuo ryto iki vakaro, bet pirmiausia pripratiname būti tik iki pietų miego, vėliau pridėjus pietų miegą gali kilti antrinė adaptacija (iš esmės, tai emociškai silpnesnė adaptacija). Kaskart vaiką informuoti, kada pasiimsite jį. Darželinukai dar negeba suprasti laiko, tad atvykimo laiką jiems nurodome pagal veiklą, pavyzdžiui, kai visi vaikai eis miegoti, kai pavalgysi vakarienę, po pasakos laiko ir t. t. Galite priminti vaikui ir praėjusią dieną, kad atvykote, tuo metu, kaip tarėtės. Atvykti pasiimti tuo metu, kai planuojate. Jeigu sutarta, kad atvyksite pasiimti, kai vaikai eis iš lauko į klasę - tada ir pasiimkite. Jeigu yra vėluojama pasiimti vaiko, tai kelia vaikui nesaugumą.
Kitos svarbios rekomendacijos
Vengti didelių pokyčių adaptacijos metu
Suplanuoti kitus vaiko pokyčius anksčiau arba vėliau darželio adaptacijos. Iškart keisti daug dalykų: pradėjus lankyti darželį imti atsisakyti sauskelnių, persikelti miegoti į atskirą kambarį ir pan. „Kartais adaptacija darželyje sutampa su kitais svarbiais pokyčiais ar įvykiais vaiko gyvenime, net jeigu ir rekomenduojama jų vengti: persikraustymu, brolio ar sesės gimimu, tėvų skyrybomis ir panašiai. Net tokie pokyčiai kaip atpratinimas nuo sauskelnių ar žinduko, nustojimas vaiką maitinti krūtimi, vaikui taip pat yra svarbūs pokyčiai. Jeigu vienu metu yra pernelyg daug pokyčių, galime susidurti su stipresnėmis vaiko emocijomis, labiau iššūkį keliančiu elgesiu, miego sunkumais ar kt. Per daug pokyčių sukelia nepastovumą, neaiškumą, o tai kelia vaikui nesaugumo jausmą, kas pasireiškia liūdesiu, pykčiu. Visa tai, žinoma, sunkina adaptaciją. Rekomenduojama yra, kad darželio adaptacija kuo mažiau vyktu drauge su kitais pokyčiais, kiek tai yra įmanoma.
Rūpestis vaiko emocijomis namuose
Rami, struktūruota dienos pradžia ir daug kokybiško dėmesio bei žaidimų vakarais. Natūralu, kad ypač adaptacijos pradžioje vaikas gali tarsi dar labiau norėti savo tėvų dėmesio, „prilipti“.
Kada kreiptis į specialistus?
Specialistės teigimu, kai kuriais atvejais gali prireikti ir specialisto konsultacijų. Tai labai rekomenduojama, kai vaiko elgesys ir emocijos itin suintensyvėjusios, kai atsirado vaikui visiškai nebūdingas elgesys ar nuotaikos, ir tai nesikoreguoja jau keletą savaičių. Kartais rūpestį dėl tam tikrų raidos, elgesio, emocijų ar ugdymo aspektų išreiškia ir auklėtojos. Pasikalbėti su specialistu geriau ir tuomet, kai tėvams neramu, trūksta informacijos.
Agresyvus elgesys darželyje: priežastys ir sprendimo būdai
Viena pagrindinių priežasčių, dėl ko tėvai atveda vaikus nuo 2 iki 10 metų pas psichologą, yra vaikų pyktis. Pirmosios agresijos apraiškos pasireiškia dar kūdikystėje, kada vaikas susiduria su socialiniu pasauliu. Mažiems vaikams, kurie dar neišmoko valdyti savo emocijų, sunku sutvardyti pyktį, įniršį. Dažnai tėvai teigia, kad jų vaikas patiria pykčio priepuolius, būna agresyvus su kitais vaikais ar tėvais. Normalu, kad vaikas vieną ar kelis kartus parkris parduotuvėje, kai nenupirksite norimo žaislo, pasiginčys dėl nepatinančių rūbų ar ,,neskanaus“ maisto. Tai rodo, kad vaikas vystosi, didėja jo sugebėjimas mąstyti, reikšti nuomonę. Vaikai fiziškai agresyviausi būna 2-4 metų amžiaus. Nuo 5 metų vaikų fizinė agresija pereina į žodinę agresiją, t.y. supykęs vaikas jau pajėgia savo pykti išreikšti verbaliai, pvz.: nebespiria, nekanda, o sako: „Aš tavęs nemyliu, nedraugausiu, galvą nupjausiu“. Tokia vaiko emocijų išraiška parodo, kad jo raida eina tinkama linkme. Sunerimti reikia tada, jei vaikas savo agresija nukreipia į save (pvz.: raunasi plaukus, tranko galvą į sieną), jei vaiko fizinė agresija tęsiasi ir sulaukus penkerių metų, jei vaikas kankina gyvūnus ir jei vaikas piktas būna didžiąją dienos dalį be paaiškinamos priežasties.
Pirmiausia, ką reikėtų atsiminti, kad pyktis yra normali emocija, pykti yra nei gerai nei blogai. Tik svarbu, kad pyktis būtų išreiškiamas socialiai priimtinais būdais. Vaiko užslopintas pyktis gali būti daug pavojingesnis ir atnešti daugiau žalos vaiko sveikatai. Taigi vaikams reikia leisti pykti ir mokinti tą pykti išlieti tinkamais būdais. Kaip galite mokinti vaikus pykčio valdymo:
- Patys supykę išlikite kiek įmanoma ramesni, t.y. kai pykstate nerėkite ant vaikų, nes jie savo pykčio metu nukopijuos Jūsų elgesį ir supykę rėks ar trankys durimis;
- Vaiko pykčio metu reikia irgi elgtis ramiai, kalbėti ramiai, atsisėsti. Svarbu suprasti vaiko pykčio funkciją. Vaikui pyktis yra „sunki“ emocija ir jei suaugęs žmogus į ją sureaguoja audringai vaikui išbūti savo emocijose yra dar sunkiau;
- Jei labai sunku susitvardyti, kai vaikas isterikuoja, stipriai pyksta ar kitaip veda Jus iš kantrybės, naudinga padaryti išminties pauzę: Suskaičiuoti iki 10 atbuline tvarka; iš 100 atiminėti po 7; Pajudėkite, pasirąžykite; Įkvėpkite ir iškvėpkite; Pažiūrėkite į veidrodį ir nusišypsokite; Užsidarykite vienas; Atsigerkite vandens; Įsivaizduokite šalia gerą draugą ar autoritetą; Ženkite atgal; Pasakyti sau stabdančių žodžių.
- Įpykęs vaikas negirdi, ką Jūs norite jam pasakyti ar pamokyti, vaiko pykčio metu reikia jį tik raminti, o auklėti tada, kai vaikas yra ramus. Jei pykčio metu su vaiku velsitės į diskusijas tik paaštrinsite situaciją;
- Mokykite žodžiais išreikšti savo emocijas, sakykite: ,,Man atrodo tu pyksti, ar aš teisi? Tu supykai nes…? Tau nepatinka, kai…“. Jei vaikas sunkiai kalba, mokinkite jį kalbėti, kreipkitės pagalbos pas logopedą, nes vaiko pyktis ir kalba yra labai susiję dalykai. Kai vaikas negali pasakyti ko jis nori, kaip jaučiasi, jam kyla didžiulis pyktis.
- Mokinti vaiką, kad pyktis praeina, tai emocija, kaip banga, kuri ateina ir nueina, reikia tik palaukti ir neprisidaryti rūpesčių.
- Naudokite vizualizacijas, kurios vaikui padės geriau suvokti savo pyktį ir jį valdyti. Keletas vizaulizacijų pavyzdžių:
- Bombos vizualzacija. Paaiškinkite vaikui, kad pykdamas jis būna kaip tiksinti bomba. Pasiūlykite įsivaizduoti bombą su daugybe įvairiaspalvių laidelių, kurių vienas yra raudonas. Jei nori bombą jis gali nupiešti. Kad padarytų bombą nekenksmingą, liepkite nukirpti ar nutraukti raudoną laidelį, - tai jis gali padaryti kiekvieną kartą kilus pykčiui. Vėliau, tik pajutę jį apimant pykčiui, pasiūlome nukirpti raudoną bombos laidelį, primindami neigiamas pasekmes: ,,Būtų gerai, kad nukirptum bombos laidelį, kitaip tavęs laukia bausmė. Tikrai būtų gaila.“ Vaikas įgyja aiškią veiksmingą priemonę kontroliuoti savo pykčiui.
- Įsivaizduok, kad pyktis tai tavyje gyvenantis drakonas/pykčio debesėlis, o tu esi riteris, kuris turi stebuklingų ginklų su tuo drakonu kovoti. Kai supyksti užsimerk ir įsivaizduok, kaip riteris nugali drakoną.
- Įsivaizduok savo pyktį, kaip didžiulį sniego ritinį ir kai supyksti po truputėli mintyse tą sniego gniūžulą ištirpink iki mažytės sniego gniūžtės.
- Mokinti atpažinti kūno pojūčius, kai vaikas pyksta. Pyktį suvaldyti tada, kai jis yra pačiame pike yra praktiškai neįmanoma, todėl svarbu mokinti vaiką savo pyktį pastebėti anksčiau ir jį išreikšti socialiai priimtinais būdais. Jei pastebite, kad vaikas pradeda pykti, perspėkite jį, kad greitai nebegalės suvaldyti savo emocijų ir pasiūlykite kaip jas tinkamai išreikšti.
- Mokykite, ką daryti kai vaikas pyksta, kaip jis gali išreikšti savo emocijas, sakykite: „Tu gali pykti, bet negali mušti draugo. Kai supyksti gali suspausti tvirtai kumščius ir palaikyti arba gali supykęs patrepsėti, nupiešti ir suplėšyti savo pyktį…“.
- Kai vaikas pyksta, stenkitės nevartoti tokių pasakymų: „Nesinervuok“; „Neturėtum pykti“; „Nesielk kaip mažas vaikas“; „Nesijaudink, viskas bus gerai“. Kai taip sakote vaikas girdi: „Mano jausmai negeri“; „Suaugęs nesupranta, kaip tai svarbu“; „Mama galvoja, kad aš blogas“.
- Nereikia ir negalima pildyti kiekvieno vaiko noro, bet juos reikia išgirsti ir parodyti vaikui, kad jį girdite ir suprantate.
- Kai vaikas nusiramina, tada su juo aptarkite, kas sukėlė jam pyktį, kaip jis gali sau padėti, kai yra piktas.
Auklėtojų vaidmuo
Auklėtojos vaidmuo yra labai svarbus adaptacijos procese. Jos turėtų būti švelnios, supratingos ir gebėti nukreipti vaiko dėmesį nuo ilgesio namams. Jei auklėtojos bejėgės, kai tėvams „dzin“, tai gali apsunkinti situaciją. Svarbu, kad tėvai ir auklėtojos bendradarbiautų ir ieškotų būdų, kaip padėti vaikui jaustis saugiai ir patogiai darželyje.
Ankstyvas atvedimas ir vaiko savarankiškumas
Svarbu skatinti vaiko savarankiškumą, nes tai padeda jam geriau prisitaikyti prie naujos aplinkos. Leiskite vaikui pačiam apsirengti, susitvarkyti savo daiktus ir dalyvauti įvairiose veiklose. Taip pat svarbu mokyti vaiką dalytis daiktais ir bendrauti su kitais vaikais.
Logopedo pagalba
Jei vaikas turi kalbos problemų, kreipkitės pagalbos pas logopedą. Logopedas gali padėti vaikui išmokti taisyklingai kalbėti ir išreikšti savo mintis. Tai ypač svarbu, jei vaikas sunkiai kalba ir dėl to kyla pyktis ar frustracija.