Ar antras gimdymas yra pirmojo pakartojimas, ar unikalus procesas, kuriam ir vėl reikia ruoštis iš naujo? Ką naujo gali apie save sužinoti moteris, kuri kartą jau yra gimdžiusi ir dabar laukiasi antrojo? Kas jos laukia gimdykloje? Šiame straipsnyje aptarsime, kada dažniausiai gimsta pirmasis vaikas, kokie faktoriai tai įtakoja ir kuo skiriasi pirmas ir antras gimdymas. Taip pat panagrinėsime priešlaikinio gimdymo priežastis ir rizikos veiksnius.
Pasirengimas gimdymui: ar antras kartas lengvesnis?
Dauguma moterų antrajam gimdymui ruošiasi ne taip atsakingai, kaip pirmajam - juk viskas, atrodo, jau žinoma ir pažįstama. Vis dėlto net jei pirmasis kūdikis gimė sklandžiai, dar nereiškia, jog antrojo nėštumo metu galima prarasti budrumą ir nesiruošti gimdymui. Antrą kartą gimdant taip pat svarbu stebėti savo būklę, lankyti pasirengimo gimdyti kursus ir rengtis šiam įvykiui ne mažiau kruopščiai, nei pirmajam. Juk antrieji kūdikiai dažniausiai gimsta didesnio svorio už pirmagimius, o ir mama jau būna bent keleriais metais vyresnė. Jai prireiks ne tik žinių apie gimdymą, bet ir jėgų stangintis. Todėl kiekvieno nėštumo metu būtinas tam tikras fizinis pasirengimas - speciali nėščiųjų mankšta, pratimai baseine, joga ar pan. Kitaip tariant, kiekvienam gimdymui ruošiamasi iš naujo, net jei laiko tarpas tarp abiejų įvykių visai nedidelis.
Kada vykti į gimdymo namus: pirmą kartą ir antrą
Daugybė pirmą kartą gimdančių moterų į gimdymo namus atvažiuoja gerokai prieš prasidedant gimdymui. Vienos nusprendžia apsidrausti, kitos parengiamuosius sąrėmius supainioja su tikraisiais. Prisimindamos be reikalo sugaištą laiką antrą kartą į gimdymo namus jos nesiskubina, laukia iki paskutinės akimirkos. Tačiau pirmą kartą gimdymas dažniau prasideda šiek tiek vėliau nei numatyta jo data, o antrą kartą jis gali prasidėti anksčiau, taigi užklupti tada, kai jo dar nelabai tikimasi. Beje, gimdymo pradžios „patyrusi“ moteris gali apskritai nepastebėti. Vienu iš pirmųjų gimdymo pradžios signalų laikomas gleivių kamščio, dengiančio gimdos kaklelį ir saugančio kūdikį nuo iš išorės į gimdą galinčių patekti infekcijų, pasišalinimas. Pirmą kartą gimdančioms jis paprastai pasišalina likus keletui valandų ar net keletui dienų iki pirmųjų sąrėmių. Antrą kartą jis dažniau pasišalina jau prasidėjus reguliariems sąrėmiams. Pajutę, kad kūdikis jau pasiruošęs į kelią, moterys neretai orientuojasi pagal pirmąjį gimdymą, mano, jog sąrėmiai truks dar ne vieną valandą, tad neskubėdamos kraunasi daiktus. Tačiau sąrėmiai gali pasiekti piką labai greitai. Pasak pasaulinės statistikos, civilizuotose šalyse „pakeliui“, t. y. automobilyje, nespėjusios nuvykti iki ligoninės, dažniau pagimdo kaip tik antrą ir trečią kartą gimdančios moterys, o ne nesuskubusios pirmakartės.
Gimdymo trukmė: ką rodo laikrodžiai?
Beveik visos antro vaikelio susilaukusios mamos pastebi, jog antrasis gimdymas trunka daug trumpiau nei pirmasis. Pirmojo kūdikio gimimas užtrunka vidutiniškai 12-18 valandų, o antro ir trečio - apie 8-10 valandų. Esmė ta, kad pirmą kartą gimdančios moters gimdos kaklelis iš pradžių turi sutrumpėti ir tik paskui pradeda iš lėto atsidaryti. Vėlesnių gimdymų metu, net jei po pirmojo gimdymo prabėgo gana daug metų, gimdos kaklelis ir makšties raumenys jau būna išsaugoję elastingumą, minkštumą, nes juos jau kartą buvo ištempusi gimstančio kūdikio galvutė. Kakleliui atsidaryti prireikia mažiau laiko ir pastangų. Jau nėštumo pabaigoje gimdos kaklelis šiek tiek prasiveria, o prieš pat prasidedant gimdymui jis jau būna atsivėręs apie 2 cm. Stangų periodas paskesnių gimdymų metu taip pat būna trumpesnis. Pirmą kartą gimdančioms jis trunka apie 1-2 valandas, o pakartotinai gimdančioms - 20-60 minučių. Patyrusios gimdyvės nebaugina nežinia, ji paprastai neeikvoja jėgų nereikalingam blaškymuisi. Ji jau žino, į kokį „tašką“ nukreipti pastangas, todėl stanginasi rezultatyviau.
Skausmas gimdymo metu: ar antras kartas skausmingesnis?
Kadangi antrasis gimdymas vyksta greičiau ir aktyviau, sąrėmiai būna dažnesni ir ilgesni, kartu ir efektyvesni. Energingą organizmo darbą lydi aštresni pojūčiai. Todėl antrasis gimdymas neretai būna skausmingesnis nei pirmasis. Tačiau pliusas tas, jog moteris jau daugmaž žino, kas jai buvo veiksmingiausia malšinant skausmą pirmą kartą (masažas, tam tikros pozos, taisyklingas kvėpavimas ar medikamentai), taigi iš karto ir geriau orientuojasi, kokių priemonių griebtis. Pogimdyminiai skausmai taip pat gali būti juntami stipriau. Priežastis - gimdos grįžimas į pradinę padėtį. Pakartotinio nėštumo metu ji padidėja labiau nei pirmojo. Padidėja ir šio organo jautrumas, taigi atsistatymas vyksta skausmingiau. Ji traukiasi stipriau, tai sukelia skausmą, kuris gali ypač sustiprėti kūdikį maitinant krūtimi. Tačiau neverta būgštauti - skausmingiausios būna tik pirmosios dienos po gimdymo ir, jei reikia, šiuos skausmus padės įveikti gydytojai, mat tomis dienomis mama ir kūdikis dar būna gimdymo namuose.
Taip pat skaitykite: Kada daryti echoskopiją nėštumo pradžioje?
Galimos komplikacijos: ką reikia žinoti?
Daugeliu atvejų natūralią antrojo gimdymo eigą gali sutrikdyti tie patys sunkumai, kaip ir pirmojo. Bet, kaip sakoma, neigiama patirtis - taip pat patirtis. Todėl būtina iš anksto smulkiai papasakoti gydytojui, kaip vyko pirmasis gimdymas. Žinodamas apie kilusius sunkumus jis atidžiau stebės gimdyvę, greičiau imsis reikiamų priemonių kad išvengtų ankstesnio gimdymo scenarijaus pasikartojimo ir galimų to pasekmių.
Priešlaikinis gimdymas: priežastys ir rizikos veiksniai
Šis klausimas kankina visų anksčiau laiko gimusių mažylių tėvus. Pasak specialistų, priešlaikinis gimdymas pirmiausia rodo, kad susidarė sveikatai nepalankios aplinkybės, dėl kurių kūdikis negali likti mamos įsčiose. O priežasčių gali būti įvairių. Neretai tikroji lieka nežinoma. Beje, jei nėštumo metu įtariama, kad atsirado rizika vaikelį pagimdyti anksčiau, mama guldoma į ligoninę ir stengiamasi nėštumą išsaugoti kiek galima ilgiau. Tėvai neturi savęs kaltinti, nes net 95 proc. Viena priešlaikinio gimdymo priežasčių - mamos infekcija, „tūnanti“ beveik kiekvienos moters gimdymo takuose ar šlapimtakyje. Moteris net neįtaria apie jos egzistavimą, nes nepajunta jokių simptomų. O nėštumo metu infekcija suaktyvėja. Ir tai ne visoms. Niekas negali pasakyti, kas tai išprovokuoja. Dėl infekcijos atsiradęs uždegimas suaktyvina biologines medžiagas, skatinančias gimdymą.
Priešlaikinis gimdymas gali prasidėti ir dėl per didelio mamos aktyvumo, darbo krūvio, neigiamų emocijų, streso, pervargimo. Įtakos gali turėti sportas, tolimos varginančios kelionės, karštis, išgąstis ir pan. Priešlaikinio gimdymo priežastis gali būti net per ankstesnį nėštumą mamos persirgtos ligos - gripas, raudonukė, citomegalija, toksoplazmozė, kt. Įtakos gali turėti ankstesni trauminiai gimdos pažeidimai: abortai, operacijos. Gali būti ir atsitiktiniai - genetiniai veiksniai - vaisiaus chromosomų anomalijos. Yra žinoma, kai nuo vieno vyro pastojusi moteris vis patiria persileidimus, o ištekėjusi už kito pagimdo kelis sveikus vaikus iš eilės be jokių komplikacijų. Pirmasis vyras su kita moterimi taip pat sėkmingai susilaukia palikuonių. Dar viena priešlaikinio gimdymo priežastis gali būti motinos ir vaisiaus kraujo antigenų nesutapimas. Rizika susilaukti neišnešioto naujagimio labiau yra toms moterims, kurių pirmagimiai gimė neišnešioti. Tačiau tai ne taisyklė, antras vaikas dažnai gimsta laiku. Pastaruoju metu padaugėjo vyresnio amžiaus gimdyvių. Moters amžius irgi viena iš priešlaikinio gimdymo galimų priežasčių. Kuo vėliau gimdoma, tuo didesnė tikimybė susilaukti anksčiau laiko. Šiandien moterys pirmiausia stengiasi padaryti karjerą, o tik tada susilaukti kūdikio. Statistika akivaizdi - kuo vėliau gimdoma, tuo didesnė įvairių komplikacijų tikimybė. Kaip ir per ankstyva motinystė - paauglės taip pat rizikuoja susilaukti vaiko prieš laiką.
Emocinė parama gimus ankstukui
„Jei gimė ankstukas, neieškokite kaltų ir nekaltinkite savęs, - pataria Vita, ankstukės Elžbietos Onos, gimusios 34 savaitę, mama. - Labiausiai kankino toks kvailas gėdos ir kaltės jausmas, kad man taip atsitiko. Tarsi būčiau neišmokusi pamokos ir gavusi dvejetą. Klausiau savęs: kaip gydytoja šito nenumatė, gal čia ji kalta? Tiesa ta, kad nuo nėštumo komplikacijų neapsaugotas niekas, o priežastys dažnai neaiškios. Priešlaikinis gimdymas visada didžiulis stresas mamai. Viskas, ką ilgai planuoji, lauki, džiaugiesi ir per pilvuką glostydama mažylį svajoji, staiga nutrūksta. Neplanuotai, greitai, komplikuotai. Dabar inkubatoriuje guli bejėgis mažylis, kurio vaizdas drasko širdį ir kelia kaltės jausmą. Kas dabar bus? Kaip kompensuoti laiką, jausmus, potyrius, kurie liko neišgyventi?
Dažniausiai po komplikuoto gimdymo mažylis ir mama guldomi atskirai: naujagimis - reanimacijos inkubatoriuje, mama - pooperacinėje palatoje. Tačiau, kad ir kokios sveikatos būklės būtų mama, jos vienintelis noras - kuo greičiau pamatyti vaiką. Todėl sutelksite visas jėgas, kad galėtumėte jį aplankyti. Tiesa, dažnai pirmasis vaikelį pamato tėtis. Ir išsigąsta. Inkubatoriuje guli mažutis, bejėgis, ne tokios spalvos“, „ne tokio dydžio“, viskas ne taip, kaip įsivaizduota. Iš pradžių net ir pati mažylio reanimacijos palata pribloškia - tarytum slaptų agentūrų laboratorija: sterilu, daug technikos - monitorių ekranuose šokinėjančios kreivės, tylą trikdantys daviklių garsai… Prie inkubatoriuje gulinčio vaiko kojyčių, rankyčių, net galvytės prijungta daugybė laidų… Todėl natūrali ir dažna reakcija - išgąstis. Kartais su atmetimu, neigimu. Psichologė I. Sidaravičiūtė sako, kad nėra lengva žiūrėti į ką tik gimusį neišnešiotą naujagimį. Apima bejėgystės, baimės, kaltės jausmai. Todėl išgąstis - natūrali žmogaus reakcija. Pamatytas vaizdas giliai įsirėžia į tėvų atmintį.
Taip pat skaitykite: Gimdymas po cezario pjūvio
Vos atslūgus pirmiesiems įspūdžiams, moteris dažniausiai ima ieškoti priežasčių. Mintimis grįžta į praeitį ir tarsi filmo juostelę suka tos dienos įvykius, bando iki smulkmenų prisiminti kiekvieną judesį, jausmą, mintį: „Važiuojant į darbą asfalte buvo duobė ir supurtė“, „darbe sunervino kliento laiškas“, „pakėliau sunkias knygas“ ir t. t. Ji ieško kokios nors užuominos, kas galėjo tai išprovokuoti. Patarimas paprastas, jei kankina abejonės, pasikalbėkite su gydytoju arba ligoninės skyriaus psichologu. Kitaip sakant, abejones turėtų pakeisti faktai. Jau po kelių dienų, savaitės gali atsirasti vadinamosios emocinės duobės. Būdama ligoninėje moteris suvokia, kad lyg ir viskas klostosi sėkmingai, tačiau taip lėtai. Kiekviena diena, valanda, minutė ištįsta į nesibaigiantį laukimą. Atrodo, užstringa amžinybėje. Todėl, pasak psichologės, ateina metas, kai mama privalo rasti laiko sau. Būtina išeiti į lauką pasivaikščioti. Svarbu neužsidaryti mažoje palatoje, rasti laiko pabendrauti su kitais žmonėmis. Juk jausmai niekur nedingo. Juos teks išgyventi, analizuoti, lyginti - kokie buvo iš pradžių, kokie dabar. Jei vis tiek neapleidžia nerimas, reikėtų ramiai apsvarstyti, kodėl taip yra. Tada bus lengviau suvokti, ar šis nerimas pagrįstas. Jei taip, kaip jį įveikti? Žmogus negali pabėgti ar pasislėpti nuo savo jausmų. Juos reikia išgyventi, išjausti, lyg kūdikį išsūpuoti, ir tik tada paleisti. Svarbu suvokti, kad esi ne vienas. Mama turėtų žinoti, kad po gimdymo vyksta didžiuliai fiziologiniai organizmo pokyčiai. Jis persitvarko ir grįžta į pirminę būseną. Nenuostabu, kad ypač svyruoja nuotaikos, nes joms turi įtakos besikeičianti hormonų pusiausvyra ir išgyventa stresinė situacija.
„Nors svarbu, kad vaikeliui skleistumėte tik viltingas ir šviesias mintis, bet labai svarbu leisti sau pripažinti ir gedėti viso, ko netekote: galimybės iki galo pasiruošti gimdymui, nenupirkote reikalingų kūdikiui daiktų, nespėjote baigti būsimų tėvelių kursų. Daugelis netenka galimybės apkabinti savo tik gimusio kūdikio. Pagaliau negalime gėrėtis išnešiotu sveiku kūdikėliu, kurį įsivaizdavome turėsiantys. Mes netenkam tos palaimingos galimybės rūpintis juo patys nuo pat pradžių. Kiekviena diena - nauji išbandymai. Ankstukų, kaip ir laiku gimusių naujagimių, fiziologinė raida gana sparti. Kiekvieną dieną vaikas auga, keičiasi. Jei ankstuko būklė gerėja, tėvai pajunta pakilimą, atsiranda daugiau jėgų, stiprybės. Tačiau tiesa tokia, kad neišnešiotuko sveikatos būklė gali netikėtai pablogėti. Vaikutis yra jautresnis aplinkos poveikiui, gali susirgti, užsikrėsti infekcinėmis ligomis. Gydytojai gana atsargiai vertina kiekvieną vaiko ,,stiprėjimo“ požymį. Net matydami, kad mažylis sparčiai vystosi, negali garantuoti, kad viskas ir toliau taip sėkmingai klostysis. Pasitaiko netikėtumų. Todėl natūralu, kad tėvai nuolat jaučiasi neužtikrintai, jų neapleidžia nerimas. Jį išsklaidyti gali padėti gydytojas. Nebijokite klausti. Net jei klausiama to paties antrą ar trečią kartą. Kadangi mamos organizmas persitvarko, natūralu, kad ji iškart neįsimena sakomos informacijos. Ji išgirsta, supranta, bet kitą kartą ir vėl užduoda tą patį klausimą. Blogiau, kai ieškodamas atsakymo žmogus prikuria nebūtų dalykų, dažniausiai slegiančių, negatyvių. Beje, specialistai atkreipia dėmesį, kad nereikėtų atsakymų ieškoti interneto mamų forumuose ar į paieškos laukelį įrašius raktinį žodį. Tokia informacija gali stipriai suklaidinti, nes kiekvieno ankstuko ligų ar negalavimų požymiai gali stipriai skirtis. Todėl tai, ką patyrė viena forumo mamytė, nebūtinai išgyvens kita. Viskas priklauso nuo konkretaus naujagimio sveikatos būklės.
Kiek vėliau apima nusivylimas ir liūdesys. Kankina kaltės jausmas. Gali atsirasti noras užsisklęsti nuo viso pasaulio. Atrodys, kad laikas sustojo, o jūs esate atskirta nuo gyvenimo. Galite patirti prieštaringų jausmų - meilę, prisirišimą, atskirtį. Esate įdirgę ir jautrūs.
Gimdymo datos nustatymas ir pernešiojimas
„Ne visos moterys gimdo tą dieną, kuri laikoma preliminaria gimdymo diena. Todėl kelios dienos prieš ar po numatytos datos dar nereiškia, kad tai - neišnešiotumas ar pernešiojimas, - pasakoja gydytoja akušerė ginekologė. - Iškilus klausimams, reikėtų pasikonsultuoti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju ar akušeriu, atkreipti dėmesį į nėščiosios kortelę, kurioje turėtų būti surašyta visa aktuali informacija apie reikalingus tyrimus ar gimdymą.“
Gimdymo terminas apskaičiuojamas pagal vokiečių mokslininko Franco Karlo Nėgelės formulę, sukurtą 1812 metais. Skaičiuojant gimdymo terminą, svarbu žinoti paskutinių menstruacijų pirmąją kalendorinę dieną, prie jos pridėti 7 dienas bei atimti 3 mėnesius (jeigu menstruacijų ciklas trunka 28 dienas). Taip apskaičiuojama numatoma gimdymo diena. Priklausomai nuo reguliaraus menstruacijų ciklo trukmės, ši formulė atitinkamai koreguojama. Nėštumo trukmė visada skaičiuojama savaitėmis. Žmogaus nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių. Reali trukmė - trumpesnė, nes ovuliacija, kurios metu moters organizme apvaisinamas kiaušinėlis, įvyksta maždaug dviem savaitėm vėliau, nei paskutinių menstruacijų pradžia. Dažnai moterys nežino tikslaus ovuliacijos ir galimo pastojimo laiko, todėl visame pasaulyje nėštumo trukmė skaičiuojama pagal šią formulę, kuri yra pakankamai tiksli, kad gydytojai akušeriai ginekologai ir akušeriai galėtų ja vadovautis klinikiniame darbe. Tikslesnį nėštumo laiką padeda nustatyti ir nėštumo pradžioje atliekamas ultragarsinis nėščiosios tyrimas.
Taip pat skaitykite: Auklė Makfi ir didysis sprogimas
Remiantis nustatyta nėštumo trukme, paskiriamas būtinų tyrimų laikas. Tiksli nėštumo trukmė svarbi ir tam, jog prasidėjus gimdymui būtų galima nustatyti, ar gimdymas vyksta laiku - ar tai ne priešlaikinis gimdymas arba pernešiojimas. Priešlaikiniu gimdymas laikomas tada, kai naujagimis gimsta anksčiau nei 37 savaitę. Gimdymas, įvykęs likus trims savaitėms iki numatyto gimdymo termino, laikomas savalaikiu, o vaikelis yra išnešiotas. Pernešiojimu laikoma, kai nėštumas tęsiasi dvi ar daugiau savaičių po numatyto gimdymo termino. Todėl praėjus tik kelioms dienoms po numatytos gimdymo dienos, negalima sakyti, kad tai - jau pernešiojimas.
Tikrieji gimdymo pradžios simptomai - reguliarūs gimdos susitraukimai (sąrėmiai). Gimdymo pradžia nustatoma vertinant pokyčius gimdos kaklelyje, kai dėl reguliarių susitraukimų jis pradeda atsiverti. Artėjantį gimdymą taip pat gali išduoti nereguliarūs ir reti gimdos susitraukimai, vaisiaus vandenų nutekėjimas, kuris nebūtinai yra gimdymo pradžios požymis. Tačiau dažniausiai, esant išnešiotam nėštumui, nutekėjus vaisiaus vandenims prasideda ir gimdymas. Kiekvienai nėščiajai gimdymas prasideda individualiai. Kartais prasidėję reguliarūs gimdos susitraukimai nurimsta, o kartais ir nereguliarūs gimdos susitraukimai gali pakeisti gimdos kaklelio atsivėrimą. Pajutus skausmingus, reguliarius, dažniau nei kas 10 minučių pasikartojančius gimdos susitraukimus (sąrėmius), kurie laikui bėgant tik stiprėja, reikėtų vykti į Nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyrių. Taip pat į Gimdymo skyrių reikėtų atvykti nutekėjus vaisiaus vandenims. Nors vaisiaus vandenų nutekėjimas nebūtinai gali reikšti gimdymo pradžią, tai yra būklė, dėl kurios gydytojams akušeriams ginekologams reikia įvertinti situaciją ir spręsti, ką daryti toliau. Kartais, nutekėjus vaisiaus vandenims, gimda pradeda reguliariai susitraukinėti ir prasideda gimdymas. Pradėjus kraujuoti, sutrikus vaisiaus judesiams (kurie iki tol buvo gerai juntami, tačiau tapo silpni ar visai nejuntami) reikėtų nedelsti ir kuo greičiau vykti į Nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyrių.
Daiktai, kuriuos reikia pasiimti į ligoninę
Nėščiosioms reikėtų turėti asmens dokumentą ir nėščiosios kortelę, kurioje surašyti atlikti tyrimai ir gydytojų rekomendacijos bei išvados. Be šių dokumentų reikėtų pasiimti asmens higienos reikmenis, pavyzdžiui, dantų šepetėlį, chalatą, pižamą ir įklotus. Žinant apytikslį naujagimio svorį, rekomenduojama įsidėti ir drabužių, skirtų naujagimiui, sauskelnių. Taip pat galima pasiimti negazuoto mineralinio vandens, juodojo šokolado.
Artimo žmogaus dalyvavimas gimdyme
Rekomenduojama, kad gimdymo metu šalia nėščiosios būtų jai artimas žmogus, kad moteris jaustųsi kuo komfortiškiau ir jaustų mažesnį stresą. Remiantis moksliniais duomenis, artimo žmogaus dalyvavimas gimdyme pagerina moters savijautą, sumažina nuskausminamųjų vaistų poreikį. Svarbu, kad žmogus, kuris dalyvaus gimdyme, galėtų padėti ir rūpintųsi nėščiosios savijauta ir poreikiais. Gimdyme gali dalyvauti ne tik vyras/partneris, bet ir kitas artimas nėščiajai žmogus: mama, sesuo, draugė arba dula.
Gimdymo datos po pagalbinio apvaisinimo
Skaičiuojant gimdymo datą, svarbu atsižvelgti ne tik į paskutinio menstruacijų ciklo pirmąją dieną, bet ir į kitus veiksnius. Pavyzdžiui, atlikus pagalbinį apvaisinimą, skaičiuojant gimdymo terminą, atsižvelgiama į embriono įsodinimo laiką, todėl ši skaičiuoklė keičiasi. Anksti atlikus ultragarsinį tyrimą, jis gana tiksliai parodo tikrąjį nėštumo laiką, todėl kartais nėštumo terminas skaičiuojamas būtent pagal šį tyrimą.
Neišnešiotas naujagimis: priežiūra ir ypatumai
Kartais vaikelis taip skuba išvysti šį pasaulį, kad net nesulaukia jam skirto gimimo termino. Jis gimsta toks trapus, toks mažytis, ir toks gležnas, kad net baisu paimti į rankas. Neišnešiotas naujagimis arba dar kitaip vadinamas ankstuku - nuo 22 iki 37 nėštumo savaitės gimęs kūdikis, sveriantis 500 ar daugiau gramų. Visi šie išvardinti požymiai yra normalūs neišnešiotam kūdikiui ir nereikėtų nerimauti, kad jūsų anksti gimęs vaikelis atrodo kitaip negu kiti vaikai. Vienas svarbiausių dalykų, kurį reikėtų žinoti apie per anksti pasaulį išvydusį vaikelį tas, kad ankstukai nesugeba sureguliuoti tinkamos kūno temperatūros, taigi jų gyvybinių funkcijų užtikrinimui būtina aplinka, kurioje nuolat palaikoma tinkamai reguliuojama temperatūra. Didžiausia rizika kyla patiems mažiausiems, vos iki 29 savaičių mamos įsčiose praleidusiems, mažyliams. Per metus tokių naujagimių Lietuvoje gimsta iki 150. Kadangi patiems mažiausiems ankstukams prireikia nemažai laiko, kol jie pradeda reguliuoti kūno temperatūrą, kūdikis pirmiausia gyvena inkubatoriuje, kuriame palaikoma 36-37 laipsnių temperatūra. Sutvirtėjęs vaikelis perkeliamas į skyrių, kur juo jau rūpinasi mama - pratina žįsti, atlieka kasdienius svėrimus, keičia sauskelnes ir pan. Nors vaikutis jau gali būti su mama, vis tik iki maždaug 35 savaitės jo kvėpavimas stebimas prie pėdos prijungtu davikliu.
Kūdikį išrašius iš ligoninės, rūpestis ir ypatinga priežiūra dar nesibaigia. Nors namo parkeliavęs vaikelis jau geba savarankiškai kvėpuoti, pats valgo, tinkamai tuštinasi bei gali pasirūpinti savo kūno temperatūra, būtent šiam svarbiam darbui jis sueikvoja itin daug energijos. Todėl namuose neužtikrinus kūdikiui tinkamos temperatūros (nuo 23 iki 25 laipsnių šilumos), jis su maistu gaunamas kalorijas naudos ne svoriui priaugti, bet viso kūno temperatūrai palaikyti. Kita vertus - ankstukai, kaip ir kiti vaikai, taip pat perkaista, tad svarbu nepersistengti šildant namus. Maitinti ankstukus rekomenduojama dažniau, bet po mažiau. Nesijaudinkite, jei jūsų vaikelis ilgokai žinda krūtį. Turėkite kantrybės - neišnešiotukai traukia ne taip aktyviai ir užtrunka ilgiau kol pasisotina. Jei matote, kad kūdikis pavargo, nebevarginkite jo. Leiskite pailsėti. Primaitinsite vėliau. Jei vis tik nerimaujate, kad mažylis suvalgo per mažai, pasikonsultuokite su savo gydytoju, galbūt papildomam primaitinimui reikalingi mikroelementais, aminorūgštimis ir vitaminais praturtinti mišinėliai. Ankstukams itin reikalingas vitaminas E, nes anksčiau gimę vaikučiai, būdami mamos įsčiose, nespėja pakankamai prikaupti šio vitamino atsargų. Nerekomenduojama ankstuko pradėti primaitinti savo nuožiūra. Vos tik kilus klausimams, atsiradus neramumams ar manant, kad mitybos režime reikėtų kažką keisti, būtinai pasitarkite su mažylį prižiūrinčiu gydytoju.
Kaip ir auginant bet kurį kitą naujagimį, taip ir prižiūrint ankstuką, labai svarbi tiek namų, tiek jo asmeninės aplinkos higiena - nepamirškite sterilizuoti buteliukų, čiulptukų, pientraukio. Neišnešiotukui tai itin svarbu, nes jo atsparumas infekcijoms ypatingai žemas, o bet kokia, net ir iš pirmo žvilgsnio „nekalta“ liga gali būti pavojinga. Dėl šios priežasties labai svarbu stebėti ir kitus, su mažyliu kontaktą turinčius žmones. Jeigu seneliams, dėdėms, tetoms ar kitiems giminaičiams bei draugams pasireiškia nors menkiausi peršalimo simptomai, neleiskite jiems matytis su vaiku. Ankstukui, priešingai nei vyresnio amžiaus ar pilnai išnešiotam vaikui, net ir tokie lengvi negalavimai gali kelti rimtą pavojų. Todėl nebijokite įžeisti aplinkinių, atsisakydami juos priimti į svečius. Beje, neišsigąskite jei nuo pirmų dienų mažylis nepriauga svorio. Gali būti, kad per pirmas 2 savaites jis ne tik, kad nepriaugs svorio, bet ir neteks jo.