Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas džiaugsmo ir nekantrumo laukiant kūdikio. Tačiau kartu tai ir metas, kai kyla daugybė klausimų, susijusių su sveikata, mityba ir pasiruošimu gimdymui. Vienas iš dažnai pasitaikančių klausimų - ar reikalingas organizmo valymas prieš gimdymą ir kaip tai padaryti saugiai. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius aspektus, susijusius su organizmo valymu prieš gimdymą, remiantis medikų rekomendacijomis ir moksliniais tyrimais.
Nerimas dėl bikinio zonos ir tuštinimosi gimdymo metu
Daugelis moterų mano, jog prieš gimdymą svarbu nusiskusti bikinio zoną. Gydytojai rekomenduoja prieš gimdymą neliesti bikinio zonos skutimosi peiliukais ar kitomis plaukelių šalinimo priemonėmis, nes gerai nematant, kas vyksta, gali likti įpjovimų, jautrių vietų. Akušeriai yra matę visko ir jiems visiškai nerūpi, kokio ilgumo plaukeliai slepiasi po kelnaitėmis. Tad geriausia neeikvoti energijos mąstant, kaip atrodo bikinio zona.
Besistanginant drauge ir pasituštinama, nes bekeliaudamas į mūsų pasaulį kūdikis spaudžia tiesąją žarną. Tuštinimasis gimdymo metu yra visiškai natūralus ir dažnai pasitaikantis reiškinys. Klizma prieš gimdymą: ar verta? Seniau buvo įprasta, jog kol dar sąrėmiai nėra per dažni atlikinėti papildomas užduotis, moteriai būdavo pasiūloma vadinamoji klizma. Visgi, akušeriai siūlo taip nesielgti. Tuštinimasis per gimdymą yra visiškai natūralus procesas, prie kurio įpratę tiek akušeriai-ginekologai, tiek ir jiems asistuojantis medicininis personalas.
Klizma prieš gimdymą: ar verta?
Seniau buvo įprasta, jog kol dar sąrėmiai nėra per dažni, moteriai būdavo pasiūloma vadinamoji klizma. T. y., dar prieš prasidedant stūmimo momentui gimdyvės organizmas būdavo išvalomas nuo išmatų, atliekant specialią procedūrą ir po to leidžiant moteriai atlikti gamtinius reikalus tualete. Visgi, akušeriai siūlo taip nesielgti. Tuštinimasis per gimdymą yra visiškai natūralus procesas, prie kurio įpratę tiek akušeriai-ginekologai, tiek ir jiems asistuojantis medicininis personalas. Tad nesukite galvos dėl tokių dalykų, o gimdymo metu irgi vargu, ar apie tai dar mąstysite. Tuštinimosi gimdymo metu išvengia tik tos moterys, kurių žarnynas būna visiškai tuščias.
Klizmos istorija ir paskirtis
Klizmos - ypač senas gydymo metodas. Manoma, kad pirmieji šią procedūrą atliko senovės egiptiečiai. Klizmos minimos Eberso (XIVa.pr.Kr) ir Edvino Smito (1700 m.pr.Kr.) papirusuose. Pasirodo, Egipto faraonai turėjo "išangės globėjus", kurie kasdien darydavo klizmas savo šeimininkams. Klizmas savo veikaluose minėjo Herodotas ir Diodaras, gyvenę antikinės Graikijos laikais. Medicinos tėvas Hipokratas siūlė šį nuostabų gydymo metodą savo pacientams, o senovės Indijoje buvo rašomi traktatai apie klizmų savybes ir jų naudojimo ypatybes.
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas būsimoms mamoms apie gimdymą
Pirmosios klizmos buvo daromos naudojant storąsias avies ar kiaulės žarnas arba pilvaplėvę su pritvirtintu sidabriniu vamzdeliu. Amerikos indėnai tuo pačiu tikslu naudojo gyvūnų tulžies pūslę, sujungtą su tuščiaviduriu kojos kaulu. Būtų sunku rasti vietą pasaulyje, kur nežinoma klizma. Ji minima net nemirtinguose Aristofano bei Šekspyro kūriniuose.
Europoje šis gydymo metodas šlovės apogėjų pasiekė viduramžiais, pirmiausia Prancūzijoje. Metraščiuose rašoma, kad Liudvikui XIV buvo daryta daugiau kaip 20 tūkstančių klizmų ne tik siekiant išvengti ligų, bet ir tikintis išsaugoti jėgas ir jaunystę.
Klizmos nauda ir rizika
Klizma - saugus ir efektyvus metodas norint pašalinti nereikalingas medžiagas iš storosios žarnos. Nurodoma, kad šis gydymo būdas tinka esant vidurių užkietėjimui, viduriavimui, sergant kai kuriomis odos ligomis, alergija, esant galvos skausmui, meteorizmui, parazitinėms žarnų ligoms ir net reguliuojant kūno svorį. Atitinkamos temperatūros ir sudėties klizmos padeda pasišalinti dujoms, slopina žarnų spazmus, palengvina daugelį nugaros skausmų, pašalina iš storžarnės toksinus. Tai vienas iš dažnai taikomų vidurių užkietėjimo gydymo metodų. Ši profilaktikos priemonė taikoma ir gimdymo metu, kai nuo užkrėtimo saugomas naujagimis. Be to, šią procedūrą lengva atlikti.
Per dažnai naudojant valomąsias klizmas pakinta normali bakterinė flora ir sutrinka žarnų veikla, dėl to gali imti trūkti organizmui būtinų medžiagų.
Itin populiarios augalinės kilmės įvairių žolių nuovirų klizmos. Tvirtinama, kad jos padeda pašalinti žarnyno dujas, malšina viduriavimą. Medaus klizma skatina žarnyno peristaltiką, teigiamai veikia antinksčių, kepenų ir tulžies pūslės veiklą. Kavos klizma rekomenduojama norint sustiprinti detoksikacinę kepenų funkciją. Burokėlių nuoviro - itin veiksmingai gydo lėtinius vidurių užkietėjimus, žarnyno disbakteriozę, skatina žarnų peristaltiką. Teigiama, kad šios klizmos poveikis yra itin švelnus, todėl ji tinka ir vaikams. Cukraus klizma rekomenduojama gydant žarnyno polipozę - ji skatina žaizdų ir opų gijimą. Pastebėjus naudingąsias Lactobacillus acidophillus savybes (šių bakterijų yra natūraliuose, termiškai neapdorotuose jogurtuose), siūloma daryti jogurto klizmas.
Taip pat skaitykite: Darnūs santykiai su gyvūnais auginant kūdikį
Klizmų tipai
- Valomosios klizmos: Siūloma esant vidurių užkietėjimui, apsinuodijus maistu, prieš rentgenologinį pilvo ertmės ir dubens organų tyrimą, proktologo apžiūrą, operacijas, gimdymą. Valomosios klizmos tikslas - iš storosios žarnos pašalinti susikaupusias išmatas ir dujas. Valomosios klizmos veikia mechaniškai ir termiškai, skystina storajame žarnyne esančias išmatas, sudirgina žarnų gleivinę, todėl sustiprėja peristaltika, palengvėja išsituštinimas. Klizmos tūris turėtų būti apie 1.0 - 1,5 litro, vanduo 25-35C. Kai kada, siekiant labiau sudirginti žarnyną, gali būti vartojamas šaltesnis 20-15C vanduo. Klizmos antgalis įkišamas apie 10cm į tiesiąją žarną. Labai svarbu, kad įkišimo metu nebūtų pasipriešinimo, pacientas nejaustų jokio skausmo. Grubiai ar naudojant jėgą kišant antgalį, galima sužaloti tiesiosios žarnos gleivinę.
- Hipertoninė klizma: Suleidžiama 50-100 ml hipertoninio tirpalo. Ypač efektyviai skatina tuštinimosi refleksą. Bet jos negalima naudoti esant uždegiminiam procesui tiesiojoje žarnoje. Patartina prieš naudojant tokią klizmą pasitarti su gydančiu gydytoju ar slaugytoja. Atliekant hipertoninę klizmą suleidžiama 50-100 ml hipertoninio tirpalo (dažniausiai vartojamas 10 proc. natrio chlorido arba 20-30 proc. magnio sulfato tirpalas). Jei gali ,pacientas turėtų išlaukti nesituštinęs 20-30 min.
- Aliejinė klizma: Jos naudojamos esant sunkiai gydomam lėtiniam vidurių užkietėjimui. Klizmos turinys supilamas švirkštu, per kateterį, kurio galas yra įkištas į tiesiąją žarną. Aliejus suminkština išmatas, pasiskirsto ant žarnos sienelės ir atpalaiduoja lygiuosius raumenis, todėl tuštintis būna lengviau. Po pirmojo pasituštinimo galima toliau atlikti ir įprastinę valomąją klizmą. Naudojamos esant sunkiam vidurių užkietėjimui,prieš atliekant valomąją klizmą, kai dėl susidariusio išmatų kamščio negalima supilti vandens į tiesiąją žarną. Aliejiniai klizmai galima naudoti skystą vazeliną, augalinius aliejus (saulėgrąžų, alyvų, kanapių) . Vienai klizmai reikia pašildyti (iki 37-40 0C) 50-100 ml aliejaus.
- Krakmolo klizma: Naudojamos siekiant nuslopinti žarnų peristaltiką ir kaip minkštinamoji medžiaga sergant ūminiu kolitu.
- Sifoninė klizma: Žarnyno valymas vyksta susisiekiančių indų arba sifono principu ir atliekamas 10 ir daugiau kartų. Sifoninės klizmos atlikimui prireiks 10-12 l švaraus vandens, 1l talpos atviro rezervuaro, 1cm diametro ir 1,5 m ilgio guminės žarnelės. Į rezervuarą supilamas vanduo, įkišamas klizmos antgalis į tiesiąją žarną apie 10cm, (gilesnį įkišimą gali atlikti tik medikas, gerai įvaldęs sifoninės klizmos atlikimo techniką). Supilama neskubant apie 1 litras vandens ir rezervuaras nuleidžiamas žemyn. Supiltas vanduo išbėga. Žarnyno valymas vyksta susisiekiančių indų arba sifono principu ir atliekamas 10 ir daugiau kartų, kaskart keičiant vandenį. Procedūra atliekama kol iš žarnyno ištekėjęs vanduo būna skaidrus. Atliekama dažniausiai gydytojo nurodymu ir jo kontrolėje. Vandens supylimui naudojamas vieno litro atviras indas , sujungtas žarnele, naudojama įprastiniai klizmai.
- Vaistinės klizmos: Tai klizmos, kurių sudėtyje yra veikliųjų medžiagų, besirezorbuojančių į kraują, tačiau nepatenkančių į kepenis.
- Maitinamosios klizmos: Tai vienas iš dirbtinio maitinimo būdų. Storajame žarnyne rezorbuojamas skystis, baltymai, aminorūgštys, vitaminai, alkoholis.
Yra naudojamos ir paruoštos, vienkartinės klizmos: vienkartinis klizmavimo rinkinys, klizmutės Mikrolax. Jų atlikimo technika yra aprašyta gamintojo pateiktoje instrukcijoje.
Klizmavimo metodika
Klizmavimas yra saugus ir efektyvus būdas, padedantis sureguliuoti storosios žarnos funkciją, išvengti vidurių užkietėjimo, padedantis esant meteorizmui, pašalinantis dujas iš organizmo. Klizmavimas - gana paprasta ir saugi procedūra. Šią procedūrą lengva atlikti. Tiesa, per dažnai naudojant valomąsias klizmas pakinta normali bakterinė flora ir sutrinka žarnų veikla, nes trikdomas tuštinimosi refleksas. Gydymo tikslu galima atlikti augalinės kilmės įvairių žolių nuovirų klizmas.
Plyšimai gimdymo metu ir epiziotomija
Dar vienas ganėtinai dažnas reiškinys gimdant natūraliu būdu - plyšimas. Kai kurios moterys įsitikinusios, jog epiziotomija (tarpvietės kirpimas) yra daug geresnis pasirinkimas. Tačiau tai - mitas. Specialistai kaip tik dažnai kartoja, jog plyšimai gyja greičiau ir dažniausiai netgi nėra tokie gilūs kaip specialiai atlikti kirpimai. Be to, plyšimų tikimybę mažina kėgelio pratimai ir specialus tarpvietės bei makšties masažas.
Geležies svarba nėštumo metu
Geležis - mikroelementas, atliekantis itin svarbias funkcijas žmogaus organizme. Esant geležies trūkumui jaučiamas bendras silpnumas ir nuovargis, dėl lėtai atsinaujinančių kūno ląstelių oda tampa plona ir sausa, atsiranda įtrūkimai lūpų kampučiuose, ima slinkti plaukai, lūžinėti nagai, pakinta liežuvio ir burnos gleivinė. Taip pat geležies trūkumas daro įtaką nervų sistemai - atsiranda polinkis į depresiją, nestabilios emocijos. Specialistų teigimu, beveik visos moterys paskutiniais nėštumo mėnesiais patiria geležies trūkumą. Taip nutinka todėl, nes šį gyvybiškai svarbų mikroelementą iš moters organizmo pasiima vaisius, kadangi likus trims mėnesiams iki nėštumo pabaigos jis auga itin sparčiai. Anemija nėštumo metu kelia pavojų tiek mamai, tiek vaisiui, kadangi kartu su geležies trūkumu abiems pradeda trūkti ir deguonies. Taip pat dėl geležies trūkumo nusilpsta imunitetas, „pasigaunamos“ įvairios infekcijos, apima dar didesnis nuovargis ir sutrikusi emocinė būklė.
Vitaminai ir mineralai nėštumo metu
Besilaukianti mama turėtų nepamiršti, kad ji yra vienintelis visų vaisiaus vystymuisi būtinų medžiagų šaltinis savo vaikui. „Geležis - vienas tokių mineralų. Ji itin svarbi tiek mamos, tiek kūdikio sveikatai. Geležis būtina kraujo susidarymui ir deguonies pernešimui. Geležies poreikis itin išauga antrajame nėštumo trimestre, kai moters organizme kraujo gerokai padaugėja. Svarbu žinoti, kad jei geležies trūks mamai, jos trūks ir vaisiui. Viena iš pasekmių - deguonies trūkumas, galintis sutrikdyti gyvybiškai svarbių organų vystymąsi“, - apie geležies svarbą kalba A.
Taip pat skaitykite: Ovuliacijos reikšmė pastojant
„Kalcis nėštumo metu svarbus ir pačiai mamai. Jeigu nėščioji kalcio gauna per mažai, vaisius jo atsargas ima iš mamos. Besilaukianti moteris tai greitai pajus - atsiras problemų su dantimis. Dauguma nėščiųjų susiduria su dar viena problema - kojų mėšlungiu, kai kurios junta ir susitraukimus gimdoje. Visa tai gali būti magnio ir cinko trūkumo požymiai. „Magnio trūkumas gali paskatinti priešlaikinį gimdymą, todėl, pajutus šiuo simptomus, magnio rekomenduojama vartoti papildomai“, - sako A. „Folio rūgštį rekomenduojama pradėti vartoti dar planuojant nėštumą. Jeigu iki pastojimo jos nevartojote, tuomet reikėtų pradėti vartoti kuo anksčiau pastojus. Folio rūgštis apsaugo vaisių nuo įvairių raidos ydų, nervų sistemos defektų. Kodėl folio rūgštį svarbu pradėti vartoti kuo anksčiau? Centrinė nervų sistema ir smegenys yra pirmieji organai, kurie pradeda vystytis. Nėštumo metu būsimai mamai reikėtų gauti ir dvigubai didesnę kiekį vitamino D. „Pakankamas vitamino D kiekis padeda apsaugoti kūdikį nuo rachito, o senatvėje - nuo osteoporozės, I tipo cukrinio diabeto, sąnarių ir kitų ligų.
Stresas nėštumo metu
Atminkite, jog stresas nėštumo metu neigiamai veikia jūsų atžalą, tad padarykite viską, ką tik galite, jog nepasiduotumėte didelei baimei ir nestresuotumėte dėl artėjančio gimdymo. Medituokite, klausykite ramios muzikos, neleiskite sau pernelyg ilgai mąstyti apie įvairias galimas gimdymo komplikacijas.
Jeigu vis tiek itin nerimaujate, ar kritiniu atveju medikai turės visą reikiamą įrangą, galite apsilankyti gimdyklose. Dažnu atveju, bent jau didmiesčiuose, yra rengiamos gimdyklų ekskursijos nėščiosioms. Lietuva gali pasigirti pakankamai gerai išvystytu ligoninių tinklu su visa reikiama įranga.
Gimdymo pasirinkimai: natūralus gimdymas ar cezario pjūvis
Daugelis mamų, pasiskaičiusios įvairių knygų ir lankydamos užsiėmimus nėščiosioms, nusprendžia, kad nori būtinai gimdyti natūraliai. Tačiau kartais susiklosto nenumatytos aplinkybės, kai tenka suvokti, kad Cezario pjūvis yra geresnė išeitis. Cezario pjūvis ar kita skubi pagalba gali būti atliekama, kai moteris pradeda gausiai kraujuoti ar pastebima, jog kūdikio būklė labai bloga. Tačiau svarbu suvokti, jog gimdant tam pritaikytoje ligoninėje, šalia yra profesionalūs medikai ir visa reikalinga įranga.
Cezario pjūvis: privalumai ir trūkumai
Per pastarąjį dešimtmetį cezario pjūvio operacijų skaičius padvigubėjo. Didelė dalis šių operacijų atliekama dėl įvairių vaisiaus ir nėščiosios patologijų. Tačiau nemažai prie jos populiarėjimo prisidėjo skausmo baimė, klaidingas įsitikinimas, jog „Cezario operacija“ yra mažiau pavojinga bei madinga.
Cezario pjūvio istorija
Cezario operacija daroma jau seniai. Ji minima žydų talmude, graikų mituose ir romėnų įstatymuose. Manoma, kad operacijos pavadinimas kilęs nuo Romos imperijos laikais galiojusio įstatymo „Lex cesarea“, kuris reikalavo, kad vaisius būtų išimtas iš gimdymo metu mirusios moters įsčių gelbėjimo ar laidojimo tikslais. Keletas šaltinių nurodo, kad garsiojo Romos imperatoriaus Gajaus Julijaus Cezario pavardė kilusi iš to, kad vienas iš karvedžio protėvių gimė šios operacijos būdu. Ilgus šimtmečius dėl prastos sanitarinės padėties ir kitų priežasčių dauguma moterų po cezario operacijos neišgyvendavo. Ši situacija kardinaliai pasikeitė pastaraisiais dešimtmečiais. Antibiotikų atsiradimas bei operacijos tobulėjimas lėmė tai, kad cezario operacija tapo viena dažniausių operacijų pasaulyje. Ši tendencija pastebima ir Lietuvoje. Deja, atsiranda medikų, kurie cezario pjūvio operacijas atlieka ir be medicininių indikacijų. Dauguma gydytojų vienbalsiai sutinka, kad vien dėl moters noro atlikti tokią operaciją neetiška.
Cezario pjūvio rizika
Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad cezario operacija patogesnė ir lengvesnė, tačiau realybė visai kitokia. Tai yra intervencija, dėl kurios padidėja kraujavimo, gimdos uždegimo, žaizdos ir šlapimo takų infekcijos rizika. Kad būtų išvengta šių komplikacijų, pooperaciniu laikotarpiu skiriami antibakteriniai, gimdą sutraukiantys, kraujo krešumą koreguojantys preparatai. Tačiau visiškai išvengti komplikacijų nepavyksta. Retesniais atvejais įvyksta šlapimo takų bei žarnyno pažeidimai ar tromboembolijos (užsikemša kraujagyslės), dėl kurių moteris gali tapti neįgali visam likusiam gyvenimui. Nereikėtų pamiršti ir anestezijos keliamo pavojaus. Cezario pjūvio operacija kelia pavojų ir naujagimiui. Dėl šios operacijos padidėja kūdikio sužalojimo, gydymo intensyvios terapijos skyriuje grėsmė ir didesnė plaučių patologijos rizika. Po cezario operacijos moteris ligoninėje praleidžia ilgesnį laiką nei gimdydama pati. Be to, ilgiau užtrunka ir organizmo atsigavimas. Ypač pavojinga, kai atliekama skubi operacija.
Natūralus gimdymas
Gimdymas natūraliais takais yra saugus ir motinai ir vaisiui, pogimdyminis laikotarpis lengvesnis nei po operacijos, gimdamas vaikas gauna streso hormonų, dėl ko jis labiau pasiruošia savarankiškam gyvenimui, būna stipresnis. Vienas dažniausių mitų - gimdyti natūraliais takais negalima dėl nėščiosios trumparegystės. Trumparegystė nėra gimdymo natūraliais takais kontraindikacija. Akių ligos, kurias galėtų komplikuoti natūralus gimdymas (stangos), yra ypač retos. Apie stangų pavojų tokiais atvejais sprendžia akių ligų gydytojas. Tik nedaugeliui moterų po cezario pjūvio operacijos negalima gimdyti natūraliais gimdymo takais. Apie 80-90 proc. moterų gali sėkmingai pagimdyti pačios, jei nėra kitų priežasčių vėl atlikti operaciją. Natūralus gimdymas geriau ir moteriai ir vaikeliui. Kiekviena moteris po natūralaus gimdymo į įprasto gyvenimo vėžias grįžta skirtingai. Gimnastika, fizinis aktyvumas padeda greičiau atsigauti. Kegelio pratimai padeda palaikyti tarpvietės raumenų tonusą, yra gera šlapimo nelaikymo ir lytinių organų nusileidimo profilaktikos priemonė.
Vaistai gimdymo metu
Gimdymo metu galite išbandyti keletą skausmo malšinimo variantų. Epidurinė anestezija yra populiari pasirinkimo galimybė, suteikianti efektyvų apatinės kūno dalies skausmo malšinimą per kateterį, įdėtą arti stuburo nervų. Alternatyviai galite ištirti natūralius metodus, tokius kaip kvėpavimo pratimai, masažas ir šilumos kompresai, kurie gali labai sumažinti diskomfortą. Technikos, tokios kaip kūno padėčių keitimas ir vandens vonios naudojimas, taip pat gali padėti valdyti skausmą ir palengvinti kūdikio nusileidimą. Palaikant šias metodus gerai parengta gimdymo komanda, pagerinate savo skausmo valdymo strategijas.
Nors daugelis moterų gimdo patiria unikaliai, supratimas apie gimdymo skausmo šaltinius ir pobūdį gali padėti jums efektyviai pasiruošti ir jį valdyti. Gimdymo skausmas daugiausia kyla iš gimdos susitraukimų, kurie būtini gimdos kaklelio atidarymui ir leidžia kūdikiui praeiti per gimdymo kelią. Įtampa ir atsipalaidavimas gali sukelti intensyvų diskomfortą. Taip pat pastebėsite, kad esminiai pokyčiai atlieka svarbų vaidmenį. Hormonai, tokie kaip prostaglandinai, kurie padeda išsiplėsti gimdos kaklei, gali padidinti susitraukimų intensyvumą, taip padidindami skausmą.
Siūlant svarų skausmo palengvėjimą, epiduralinis blokadas yra dažnas pasirinkimas daugeliui moterų gimdymo metu. Pasirinkdami epiduralinį blokadą, pasirenkate regioninę anesteziją, kuri blokuoja skausmą konkrečioje kūno srityje, ypač apatinėje dalyje. Procedūra apima jūsų sėdėjimą ar gulėjimą šono metu, kai sveikatos priežiūros specialistas atsargiai įdeda kateterį arti stuburo nervų, kurie perneša skausmo signalus. Labai svarbu, kad jūs liktumėte kuo ramūs, kad būtų palengvinta tiksliai padėtis. Nors epiduralinis blokadas gali ženkliai sumažinti skausmą, ji leidžia jums išlikti budriems ir aktyviems valdyti savo gimdymą. Kai ateis laikas, galėsite stumti, nors galite patirti sumažėjusią jausmą apatinėje kūno dalyje.
Jei jums labiau patinka vengti medicininių intervencijų, tokių kaip epiduraliniai, įvairios natūralios skausmo malšinimo technikos taip pat gali efektyviai valdyti diskomfortą gimdymo metu. Technikos, tokiu kaip kvėpavimo pratimai, masažas ir šilumos paketai naudojimas, gali būti labai naudingi. Dėmesys skiriamas jūsų kvėpavimui, kuris degina deguonį į jūsų raumenis, mažina įtampą ir skatina atsipalaidavimą. Masažas, ypač nugaros, pečių ir kojų srityse, gali paleisti endorfinus, jūsų organizmo natūralius skausmą malšinančius medžiagus, ir atitraukti nuo gimdymo skausmų. Kitas naudingas metodas yra judėjimas ir padėtis. Keičiant padėtis gimdymo metu, tokią kaip vaikščiojimas, kėlimasis į kulkšnį ar svirbelių kamuoliu, padeda jūsų organizmui susidoroti su skausmu ir gali padėti kūdikiui nusileisti. Ar galvojote apie vandens gimdymą kaip paguodžią alternatyvą valdyti gimdymo skausmą? Šis metodas apima gimdymą baseine, užpildytame šiltu vandeniu, ir galbūt net gimdymą jame. Vienas iš pagrindinių vandens gimdymo privalumų yra vandens padėjimas. Jis leidžia jums judėti lengviau nei žemėje. Ši laisvė gali padėti jums rasti patogias pozicijas per susitraukimus ir sumažinti spaudimą ant stuburo. Be to, vanduo gali sumažinti jūsų kraujospūdį, sukeliamą nerimu, suteikdamas ramų aplinką. Be to, kūdikio įėjimas į pasaulį gali būti mažiau stresiškas, nes vanduo imituoja amniono skysčio aplinką.
Kvėpavimo pratimai gali labai palengvinti gimdymo skausmą, padedant jums sutelkti dėmesį ir atsipalaiduoti per susitraukimus. Būti gerai pasiruošusiam įvairiais kvėpavimo technikomis gali padaryti didelę skirtį, kaip jūs valdote gimdymo intensyvumą. Pradėkite giliai įkvėpdami per nosį, išlaikykite tris sekundes, tada lėtai iškvėpkite per burną. Kvėpuokite lengvai ir paviršutiniškai greitesniu tempu, kai susitraukimai intensyvėja. Gali rasti kelias skirtingas vaistų galimybes, skirtas valdyti skausmą gimdymo metu, kiekvienas su savais pranašumais ir apsvarstymais. Tarp dažniausiai pasitaikančių yra epiduriniai, kurie įsitraukia skausmo malšinimo vaistų įvedimą tiesiai į stuburo sritį. Kitas variantas yra opioidiniai analgetikai, dažnai skiriami kaip injekcijos. Šie vaistai gali sumažinti skausmą, tačiau gali sukelti mieguistumą ir gali turėti poveikį jūsų vaikui, pvz., sumažinti vaisiaus širdies ritmą. Azoto oksidas, arba juokiantis dujas, yra dar vienas metodas, naudojamas valdyti gimdymo skausmą. Jis įkvepiamas per kaukę, leidžiant jums kontroliuoti jame suvartojamą kiekį. Tavo sprendimas, kurį vaistą naudoti, turėtų būti pagrįstas tavo medicinine istorija, skausmo tolerancija ir bet kokiais rūpesčiais, kuriuos gali kelti šalutiniai poveikiai. Nors vaistai gali sumažinti fizinį skausmą gimdymo metu, emocinis ir praktinis palaikymas atlieka svarbų vaidmenį jūsų bendroje gimdymo patirčiai. Išmintingai Pasirinkite Gimdymo Komandą: Apsupti save profesionalais ir artimaisiais, kurie gerbia jūsų gimdymo planą ir įsipareigoję jums jį įgyvendinti. Sukurkite Jaukų Aplinką: Nesvarbu, ar esate ligoninėje, gimdymo centre ar namuose, padarykite erdvę kuo ramesnę. Komunikuokite Atvirai ir Dažnai: Išlaikykite aiškius ryšius su savo sveikatos priežiūros teikėjais. Nepavilkite išreikšti savo poreikių, baimių ir pageidavimų.
tags: #pries #gimdyma #valosi #organizmas