Filmuose ir socialinėje medijoje dažnai matome, kaip gražiai šuo bendrauja su kūdikiu. Tačiau nauji tėveliai dažnai nerimauja, kad šuo po kūdikio gimimo mažiau ėda, yra vangus, išgyvena depresiją. Specialistų nuomone, tam yra keletas priežasčių, tačiau svarbiausia - tinkamas pasiruošimas iki gimstant vaikeliui. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip paruošti augintinius vaikelio gimimui, kokie gyvūnai tinkamiausi šeimoms su vaikais ir kaip užtikrinti darnius santykius tarp vaiko ir gyvūno.
Pasiruošimas nėštumo metu
Turintiems augintinį, nėštumo laikotarpį rekomenduojama išnaudoti pasiruošimui. Nors tiek šunys, tiek katės geba prisitaikyti prie įvairių gyvenimo pokyčių, pradžioje gali pasireikšti pavydas dėl dėmesio, nukreipto į kūdikį.
Rutinos pokyčiai
Gimus kūdikiui, kinta mūsų kasdienybė ir įpročiai, tad patariama jau iš anksto į rutiną įtraukti tam tikrų pokyčių, kurie būtų susiję su gyvūnui įprastais veiksmais (žaidimais, valgiu).
Naujos taisyklės
Normalu, kad jauna šeima planuoja turėti kūdikį, tad ir šuns auklėjimas turėtų būti apgalvotas iš anksto ir taisyklės numatytos į priekį. Įsivaizduokite, šuo visą gyvenimą namuose karaliavo ant sofos ar lovos. Natūralu, jog gimus vaikui taisyklės pasikeis. Todėl privalu dar prieš planuojant vaiką ar nėštumo metu lėtai ir saugiai keisti nusistovėjusias taisykles. Visgi reikia turėti omeny, jog tai yra ilgas darbas ir šuo supras viską ne iš karto.
Kūdikio garsai
Kūdikiai, susidurdami su tam tikru diskomfortu (skausmu, alkiu, išsekimu), dažniausiai verkia - tai gali varginti gyvūnus. Todėl verta nėštumo metu išmokyti šunį reaguoti į komandas, kurios pasakytos tyliai. Ypač naudinga bus šuniui žinoti tyliai pasakytas „sėdėk“, „gulėk“, „pabūk“ komandas, jos pravers vaikui miegant.
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas būsimoms mamoms apie gimdymą
Pirmasis susitikimas su kūdikiu
Kūdikiui gimus, rekomenduojama gyvūnui atnešti pirmąją antklodę ar drabužėlį - taip šuo arba katinas galės susipažinti su naujuoju kvapu. Kai su naujagimiu grįšite namo, palaukite bent kelias minutes. Pirmiausiai į vidų įženkite vieni, pasisveikindami taip, kaip įprastai, o vėliau atsargiais judesiais, rankose laikydami naująjį šeimos narį, supažindinkite mažylį su gyvūnu.
Inga Niaunytė-Mackevičienė pasidalijo patirtimi, kaip jie su vyru pratino Beną prie pokyčių: iš anksto surinko ir pastatė lovytę, kad šuo apsiprastų su daiktų išdėstymu, davė uostyti kūdikiui ruošiamą kraitelį. Po gimdymo moteris vyrui įdavė iš ligoninės parvežti dukrytės kepurę - kad gyvūnas susipažintų su nauju kvapu, o grįžus iš ligoninės apuostyti ir apžiūrėti leido ir patį naujagimį.
Svarbi persona
Beveik dešimtmetį škotų terjeras Big Benas klaipėdietės Ingos Niaunytės-Mackevičienės namuose gyveno pateisindamas savo vardą - kaip pats svarbiausias asmuo. Šeimininkės nėštumas Benui tapo tikru išbandymu. Pirmą naktį šuo padėjo šeimininkei: kėlėsi kartu, visur ją lydėjo, tačiau vėliau nusprendė, kad miegas svarbiau. Moteriai neramu, kad visus tris mėnesius, kai namuose atsirado kūdikis, šuo liūdnas, nelabai domisi nei ja, nei dukryte Izabele.
Priežiūra ir dėmesys
Vienas iš svarbiausių dalykų siekiant sklandaus vaiko ir gyvūno santykio yra laikas ir kantrybė. Jei iki gimstant vaikui kate rūpinosi tik besilaukianti moteris, katė gali pajusti didelę atskirtį. Pradėjus laukti mažylio reikėtų, kad ir kiti šeimos nariai labiau globotų katę, dažniau su ja pažaistų. Reikia, kad katė pasitikėtų visais namiškiais ir labiau prie jų prisirištų.
Svarbu leisti keturkojui suprasti, kad vaikas yra aukščiau jo, o vaikui paaiškinti, kad šuo yra gyva būtybė ir kaip nepridera su juo elgtis.
Taip pat skaitykite: Ovuliacijos reikšmė pastojant
Dėmesio trūkumas
Tokia situacija išsivysto dėl paprasčiausios priežasties: šeimininkai keturkojui pradeda skirti kur kas mažiau dėmesio nei prieš vaiko gimimą, taip pat stipriai pakeičia taisykles namie. Jie jaučia tą dėmesio, meilės nebūvimą, todėl patarčiau pagalvoti, kaip ir kas galėtų vedžioti jūsų šunį (jeigu jis neproblematiškas), kol jūs esate užimti su kūdikiu. Galbūt galėtumėte pagalbos prašyti iš tėvų, draugu.
Užimtumas
Rekomenduočiau duoti šuniui uostymo žaidimų, kurie leistų per uostymą medžioti skanėstus. Tokiu atveju šuo jausis reikalingas, jis galvos, jog yra „super“ medžiotojas, nes pats sumedžioja sau maistą - taip jis pavargs. Taip pat kiekvienam šuniui tinka ir žaislo paieškos žaidimai.
Augintinio pasirinkimas
Niekas negalėtų prieštarauti, kad vaiko augimui ir vystymuisi yra svarbu supažindinti jį su aplink supančia gyvybe. Vienas iš būdų tai padaryti - įsigyti naminį gyvūnėlį. Vaikai dažniausiai nori turėti augintinį - šunį, katę, papūgą ar kitą gyvūnėlį.
Šunys
Monika pasakoja, jog samojedai - tai veislė, kuri tikrai mėgsta vaikus. Senovėje netgi viena iš jų paskirčių buvo šildyti vaikus.
Ugnė Nedzinskaitė kalbino Skirmantę Ušurliakienę, žurn. Ar tiesa, kad šeimos, kuriose yra mažų vaikų, turėtų rinktis tik tam tikras šunų veisles? Dar vienas variantas - priglausti suaugusį šunį. Dažnai turintys vaikų žmonės nesiryžta tokiam sprendimui, tačiau renkantis suaugusį šunį galima tiksliau išsiaiškinti jo charakterį, pomėgius, dresuotumą.
Taip pat skaitykite: Atsakomybė už smurtą
Inga Kasparienė sako, kad vaiko atsiradimas augintinėms nesukėlė didelio streso, nes augdamos dviese jos buvo įpratusios dalintis dėmesiu. Be to, nors šunys namuose mylimi, šeimininkės teigimu, niekada nebuvo labai „popinami ir čiūčiuojami kaip vaikai“. Su augintiniais buvo leidžiamas laikas, kas esą nelabai pasikeitė ir dabar. Vipetai iš prigimties gana santūrūs šunys ir, pasak I. Kasparienės, dėmesio reikalauja gana pasyviai, tačiau moteris stengiasi jo skirti kuo daugiau.
Katės
Šeimoje atsiradus naujagimiui katė gali pasijusti atstumta ir pamiršta. Kad taip neatsitiktų, naujagimio kraitelį, kambarį, žaislus katė turi ištyrinėti dar iki parsivežant mažylį iš gimdymo namų. Iš anksto turi būti pratinama prie naujų garsų, kvapų, daiktų, nes kartu su kūdikiu namie pasikeis aplinka ir dienos režimas. Tai reiškia, kad gali pasikeisti katės savijauta. Katė gali tapti nerami, prarasti apetitą, pradėti įkyriai trintis į daiktus, išsituštinti ne vietoje. Šitaip ji visais įmanomais būdais bando apsaugoti savo valdas ir bausti už tai negalima.
Jeigu jūsų dėmesys, kačių skanėstai ar nauji žaislai nepadeda, galbūt katei nurimti padės specialūs feromonų preparatai, pasitarkite dėl jų vartojimo su veterinarijos gydytoju.
Vaikas ir gyvūnas: saugumo užtikrinimas
Svarbu šuniui išugdyti pagarbą šeimininkui, tačiau nereiškia, kad šuo turi bijoti žmogaus. Lygiai taip pat svarbu žmogui jausti pagarbą augintiniui ir jo poreikiams (miegui, maitinimuisi).
Monika priduria, jog šunys nors ir supranta, jog nė dvejų metukų nesulaukęs sūnus yra šeimos narys, jo nelaiko aukštesnėje grandyje, nei kad yra jie patys.
Ribojimai
Kai šunys būdavo šalia vaiko, ramiai juos pagirdavau, bet jei imdavo labai įnirtingai lįsti, šiek tiek padidindavau atstumą ir leisdavau domėtis toliau. Tėvai stebėdavo, kad vaikui miegant kitame kambaryje šunys būtų su suaugusiais. I.Kasparienė aiškina, kad viena kalyčių labai šokli, tad smalsumo vedama galėjo įšokti į vaiko lovelę. Dar viena taisyklė, kurios šeima visada laikosi - tarp suaugusiojo ir vaiko neleisti įsiterpti šuniui.
Pamokos vaikams
Vaikai turi išmokti su gyvūnu elgtis švelniai, lėtai prisiartinti. Taip pat reikia išmokyti taisyklingai paimti katę ir suprasti jos siunčiamus ženklus. Neleiskite kelti kačiuką už sprando, spausti pilvelį ir krūtinės ląstą. Pamokykite suimti po priekinėmis kojomis, o kita ranka prilaikyti užpakalines letenas. Taip pat vaikai turi išmokti taisyklingai glostyti gyvūną: nuo viršugalvio - išilgai nugaros. Jie turi išmokti laikytis higienos taisyklių, pažaidę nusiplauti rankas.
Agresyvus elgesys
Taip pat patariama neignoruoti agresyvaus šuns elgesio. Svarbiausias veiksnys, lemiantis, ar šuo agresyvus, yra ne jo veislė, o auklėjimas.
S.Ročka pateikia paprastos situacijos pavyzdį: paaugęs, čiupti išmokęs vaikas, griebia šuniui už ausies arba staigiai į ją spygteli. Šuo į tai sureaguoja staigiai atšokdamas ir netyčia snukiu trinkteli vaikui. Žinoma, bus kaltinamas ir engiamas šuo, nors tai yra šeimininko kaltė.
Augintinių nauda vaikams
Augintiniai plečia vaiko akiratį, padeda geriau pažinti pasaulį, suvokti gyvenimą bei jo ciklą: gimimą, mirtį, ligas bei dauginimąsi. Vaikai išmoksta, kad reikia gyvūnui atleisti už visokius nusižengimus, klaidas ir toliau jį mylėti. Jau žinoma, kad vaikas, užaugęs kartu su šunimi ar kitu naminiu gyvūnu, yra labiau empatiškas draugams ir artimiesiems. Be to, tokie vaikai lengviau atlieka užduotis ugdymo įstaigoje, nes mažiau blaškosi.
Naminių gyvūnėlių laikymo privalumai akivaizdūs ir sveikatos požiūriu - skatina fizinį aktyvumą, gerina psichinę sveikatą bei mažina psichinių sutrikimų pavojų. Nustatyta, kad maži vaikai, turėję nuolatinį kontaktą su šunimi, rečiau serga įvairiomis infekcijomis ir rečiau vartoja antibiotikus.
Atsakomybė
Atsakomybė už kitą, štai pirmas dalykas, ko vaikas mokosi, kai šeimoje yra augintis. Mes visi atsakingi vieni už kitus. Gyvenime vyksta nuolatiniai mainai, už rūpestį atlyginama meile, atsidavimu, už nepriežiūrą - pasmerkimu. Bendras hobis (gyvūno auginimas) vaikams gali padėti susirasti draugų. Tai puiki tema pokalbiams, ypač nedrąsiems vaikams. Šuniuko dresavimas ugdys vaiko kantrybę, žaidimai su augintiniu neleis liūdėti. Gyvūno buvimas šalia kels saugumo pojūtį, dažnam vaikui tai puiki pagalba kovojant su baimėmis, naktiniais košmarais. Šuns vedžiojimas - puikus būdas judėti, daugiau laiko praleisti gryname ore. Gyvūnai mums suteikia neišsenkančias meilės atsargas. Namuose, kur yra gyvūnas, vyksta nuolatinis keitimasis švelnumu, meile ir rūpesčiu, o vaikas neišvengiamai tampa to liudininku ir dalimi.
Alergijos
Dievo keliai nežinomi. Pirmas dalykas, jei šeima nori įsigyti katę ar šunį (dažniausiai dominuoja šie du gyvūnai), reikia peržiūrėti savo giminę. Jeigu yra įgimtų alergikų, gyvūno geriau neįsigyti. Todėl, kad vaikas po gimimo gali įsijautrinti. Tuomet reikia su gyvūnu išsiskirti, o gyvūnas jau yra tapęs šeimos nariu. Gerai jei yra galimybę gyvūną priglausti pas senelius ar dar kur, kur galima aplankyti, bet tai yra skausminga. Jei giminėje alergiškų žmonių nėra, tuomet gyvūną galima įsigyti ir nusiraminti, kad viskas bus gerai. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad giminėje reikia ieškoti alergijos bendrąja prasme, ne konkrečios alergijos gyvūnams, kadangi alergija pasireiškia įvairiai. Žmogus gali būti alergiškas dulkių erkutėms, o jei vaikas gaus to geno, lemiančio alergiją, niekas negarantuos, kad jis neįsijautrins dėl, pavyzdžiui, katės.