Algis Mickūnas - iškili asmenybė Lietuvos filosofijos padangėje, kurio gyvenimo kelias vingiavo per karą, studijas ir akademinę veiklą. Šis straipsnis skirtas nušviesti jo biografiją, kūrybos bruožus ir filosofines pažiūras, remiantis įvairiais šaltiniais ir paties A. Mickūno įžvalgomis.
Gimimo vieta ir emigracija į JAV
Algis Mickūnas gimė 1933 m. lapkričio 29 d. Krikliniuose, Panevėžio apskrityje. 1944 m., artėjant frontui, A. Mickūnas pasitraukė į Vakarus, o 1949 m. emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas.
Tarnyba Korėjos kare
Kadangi Amerikoje buvo sunku rasti pragyvenimo šaltinį, A. Mickūnas savo noru tapo šauktiniu į kariuomenę. Dalyvavo Korėjos kare (1950-1953 m.), buvo sužeistas. Į JAV jis grįžo įgudęs karys. Karo patirtis paliko gilų įspūdį A. Mickūnui ir turėjo įtakos jo susidomėjimui filosofija.
Studijos ir akademinė veikla
Po karo A. Mickūnas pradėjo studijuoti psichologiją, literatūrą ir filosofiją. 1955-1964 m. studijavo inžineriją Ilinojaus technologijos institute, o 1959-1964 m. - filosofiją De Paulio universitete Čikagoje. Vėliau studijas tęsė Vokietijoje (1964-1966 m.) ir Čikagos bei Emory (Atlanta) universitetuose (1967-1969 m.).
Nuo 1969 m. A. Mickūnas dėsto Ohajo universitete, o nuo 1986 m. - šio universiteto profesorius. Jis taip pat yra vizituojantis profesorius Indijos, Japonijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Gvatemalos, Lietuvos, Peru, Prancūzijos, Šveicarijos, Vokietijos ir kitų šalių universitetuose. A. Mickūnas įkūrė mokslo tarptautinių draugijų, studijų centrų įvairiuose universitetuose.
Taip pat skaitykite: Nuo vaikystės iki Kanarų
Profesoriaus emerito A. Mickūno nuopelnai nepriklausomai Lietuvai, jos humanitariniams mokslams ir universitetams yra ypač dideli. Nuo 1990 m. lietuvių kalba išleistos A. Mickūno knygos.
Mokslinių interesų sritys
A. Mickūną domina įvairios sritys:
- Fenomenologija
- Istorija
- Sociologija
- Antropologija
- Kosmologija
- Politinė filosofija
- Rytų ir Vakarų civilizacijų lyginamieji tyrimai
Pasak A. Mickūno, nesidomėti niekuo - tai „Griekas“ senoviškai tariant.
Filosofijos bruožai
A. Mickūnas yra fenomenologijos atstovas. Jis nagrinėja tik tai, kas vyksta iš tikrųjų, nieko neimprovizuoja. Žmogus mąsto tik apie tai, kas yra iš tikrųjų. Save laiko paprastu kaimo vaikiu, nors gerų manierų ir elegantiškumo jam galėtų pavydėti net inteligentai. Profesorius yra žmogus, kuris klausia, abejoja ir ironizuoja (Sokrato pobūdis).
A. Mickūnas pasižymi idėjų universalumu, civilizacijų polilogu, skatina laisvą, nestandartinį, kartais provokuojantį mąstymą. Tokios charakterio ypatybės gali būti siejamos su sveika mąstytojo prigimtimi, atsinešta iš lietuviško kaimo, ir ši prigimtis A. Mickūnui leido įveikti visus gyvenimo išbandymus - nuo išeivio buitinių socialinių peripetijų, Korėjos karo patirties pakilti iki akademinio gyvenimo aukštumų.
Taip pat skaitykite: Žymūs žmonės iš Marijampolės
Politinės pažiūros
Politikoje A. Mickūnas teigia, kad valstybę kuria tauta, žmonės yra ta kuriamoji jėga. „Politikai yra mūsų tarnautojai, išrinkti viešojoje erdvėje visų bendru sprendimu ir sutartomis taisyklėmis. Ir jei mūsų išrinktieji nesilaiko tų taisyklių, jų elgesys prilygsta kriminalui. Kiekvienas turime prisiimti atsakomybę už savo išrinktus politikus ir garsiai išreikšti pilietinę poziciją, kai jie nesilaiko susitarimo sąlygų“, - filosofavo A. Mickūnas.
A. Mickūnas: „Savaime suprantama, klysti yra žmogiška. Tačiau jei žmogus pareigingas, jis klaidas privalo ne tik pripažinti, bet ir ištaisyti. Turime atrasti savyje drąsos sakyti tiesą. Ir ją privalome skleisti viešojoje erdvėje. Man juokingai skamba žodžiai, kai žmogus sakosi esantis apolitiškas. Nėra ir negali būti apolitiškų žmonių.“
A. Mickūnas: „Išrinktieji į valdžią turi nepamiršti, kad jie - mūsų tarnai. Užmiršusiesiems apie savo tarnystę reikia priminti. O tas priminimas turi nuskambėti viešojoje erdvėje, kad jį girdėtų visi. Jei nėra viešosios erdvės - nėra ir filosofijos. Šitos tezės, kurias viešai deklaruoju, buvo žinomos jau senovės Graikijoje. Jei Lietuvoje to nėra, vadinasi, nėra ir demokratijos. Už laisvę, demokratiją, viešąją erdvę atsakome visi. Laisvi būsime tik tada, kai atsakingumo reikalausime iš politikų. Jei to nėra dabar, tai nereiškia, kad nebus. Turime iš valdžios reikalauti ir jai priminti, kad išrinktieji turi rūpintis ne savo siaurais interesais.“
Knyga "Summa Erotica"
A. Mickūnas yra knygos "Summa Erotica" autorius. Summa erotica - tai knyga, kurioje filosofiškai apmąstoma erotinė patirtis. Skirtumas tarp erotikos, ugningo gyvenimo ir paprasto lytiškumo - didžiulis.
Bibliografija
Svarbiausi A. Mickūno veikalai:
Taip pat skaitykite: Algio Laurinačio gyvenimas ir darbai
- Tyrinėjant fenomenologiją (Exploring Phenomenology 1974 21990, su D. Stewartu, lietuvišku pavadinimu Fenomenologinė filosofija 1994)
- Prasmė, dialogas ir įkultūrinimas: Ugdymo fenomenologinė filosofija (Meaning, Dialogue and Enculturation: Phenomenological Philosophy of Education, su J. R. Scudderiu, 1986)
- Komunikacijos mokslas: Jo fenomenologiniai pagrindai (Science of Communication: Its Phenomenological Foundation 1990)
- Technokratija prieš demokratiją: Komunikacijos politikos problemos (Technocracy vs. Democracy: Issues in the Politics of Communication 1997, abu su J. J. Pilotta)
- Demokratija šiandien: Straipsniai ir esė (2007)
- Pastovumas ir tėkmė: Kultūros fenomenologijos apybraižos (2007)
- Filosofijos likimas (su A. Šliogeriu, 2009)
- Summa erotica (2010)
- Estetika: menas ir pasaulio patirtis (2011)
- Civilizacijos, kultūros, gyvenamieji pasauliai (Civilizations, cultures, lifeworlds) (2012)
- Dieviškasis kompleksas ir laisvas mąstymas (The divine complex and free thinking) (2012)
- Per fenomenologiją į dzenbudizmą (2012)
- Socialinė vertybė ir individuali vertė (Social value and individual worth) (2012)
- Šiuolaikiniai Vakarai: du gyvenamieji pasauliai (Modern West: two life worlds) (2013)
- Fenomenologinė filosofija ir jos šešėlis (su D. Jonkumi)
- Kultūros logika (The logic of culture)
- Mokykla, mokytojai, mokiniai (2014)
- Visuomenė, aplinka ir pasaulis (Society, environment and world) (2014)
- Europos projektas (The project Europe) (2015)
- Lietuva ir globalizacija (Lithuania and globalization) (2016)
- Kosminė sąmonė (2017)
- Socialinės teorijos gyvenamas pasaulis ir metodas (The Lived World of Social Theory and Method) (2017)
- Istorija, kalba, suvokimas (2018)