Socialinė globa yra svarbi socialinių paslaugų sistemos dalis, skirta padėti asmenims, kurie dėl amžiaus, negalios ar socialinių problemų negali savimi pasirūpinti. Socialinių paslaugų teikimo principai apima decentralizaciją, prieinamumą ir adekvatumą. Decentralizacija yra pagrindinis socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo principas, siekiant užtikrinti, kad paslaugos būtų prieinamos tiems, kuriems jų reikia, ir atitiktų jų individualius poreikius.
Socialinės globos samprata ir principai
Socialinė globa - tai pagalba asmeniui ar šeimai, kuriems dėl įvairių priežasčių reikia paramos. Socialinės globos tikslas - spręsti asmens socialines problemas, organizuojant reikalingų paslaugų teikimą ir užtikrinant nuolatinę priežiūrą bei saugią aplinką. Socialinės globos paslaugos apima informacijos teikimą, konsultavimą, pagalbą namuose, slaugą namuose ir kitas bendrąsias paslaugas.
Socialinių paslaugų teikimo principai apima:
- Decentralizaciją: Tai pagrindinis socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo principas, siekiant užtikrinti, kad paslaugos būtų prieinamos tiems, kuriems jų reikia, ir atitiktų jų individualius poreikius.
- Prieinamumą: Socialinės paslaugos turi būti prieinamos tiems žmonėms, kuriems jų reikia, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, socialinės padėties ar kitų veiksnių.
- Adekvatumą: Turi būti teikiamos tokios socialinių paslaugų rūšys, kokios labiausiai atitinka socialinių paslaugų gavėjo poreikius, užtikrinant individualų ir į poreikius orientuotą požiūrį.
- Pokyčių žmoguje skatinimą: Socialinės paslaugos turi būti orientuotos į asmens gebėjimų ugdymą ir savarankiškumo skatinimą, siekiant padėti jam integruotis į visuomenę.
- Planavimą, deinstitucionalizaciją, bendradarbiavimą, atvirumą bendruomenei: Šie principai užtikrina, kad socialinės paslaugos būtų planuojamos atsižvelgiant į bendruomenės poreikius, kad būtų siekiama mažinti institucinės globos apimtis, kad būtų bendradarbiaujama tarp įvairių institucijų ir organizacijų, ir kad socialinės paslaugos būtų atviros ir prieinamos bendruomenei.
Socialinės globos skyrimas ir mokėjimas
Socialinė globa paprastai skiriama suaugusiems asmenims su negalia arba senyvo amžiaus asmenims, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. Dėl socialinės globos skyrimo gali kreiptis pats asmuo, vienas iš suaugusiųjų šeimos narių arba jo globėjas, rūpintojas. Kreiptis reikia raštišku prašymu į asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybę.
Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis yra nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens pajamas ir turtą.
Taip pat skaitykite: „Naminukų kačių namų“ veikla
Globos ir rūpybos atskyrimas
Socialinės globos negalima tapatinti su globa, nustatyta LR Civiliniame kodekse. Pagal Civilinį kodeksą, teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu, privalo paskirti asmens globėją ir rūpintoją toje srityje.
Globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, jeigu yra jo rašytinis sutikimas. Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo.
Socialinių paslaugų organizavimas ir teikėjai
Atskirų institucijų atsakomybę, organizuojant socialinių paslaugų teikimą, reglamentuoja Socialinių paslaugų įstatymas, kiti įstatymai ir poįstatyminiai aktai. Socialines paslaugas teikia valstybinės, savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, religinės bendruomenės, fiziniai bei juridiniai asmenys.
Pagrindinė atsakomybė už socialinių paslaugų teikimą tenka savivaldybėms. Pagrindiniai socialinių paslaugų teikėjai yra socialiniai darbuotojai, kurie ne tik teikia paslaugas, bet patys yra šių paslaugų organizatoriai bei koordinatoriai. Socialinio darbuotojo veiklą reglamentuoja atitinkami Lietuvos Respublikos teisės aktai.
Socialinių paslaugų gavėjai ir paslaugų gavimo tvarka
Socialinių paslaugų gavėjai gali būti įvairaus amžiaus, skirtingų socialinių grupių asmenys. Dėl socialinių paslaugų gavimo, pateikdamas prašymą, į savivaldybės socialinės paramos skyrių gali kreiptis asmuo, jo šeimos nariai, rūpintojai (globėjai) arba kiti suinteresuotieji asmenys.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir ateities vizija Pabrades globos namuose
Socialinių paslaugų klasifikacija
Socialinių paslaugų klasifikacija apima įvairias paslaugų rūšis, skirtas skirtingiems poreikiams tenkinti, įskaitant:
- Informacijos teikimas ir konsultavimas.
- Pagalba namuose.
- Slauga namuose.
- Kitos bendrosios paslaugos.
- Nestacionari ir stacionari globa.
Nestacionari ir stacionari globa
Nestacionari globos įstaiga skirta įvairaus amžiaus skirtingų socialinių grupių asmenims. Stacionari globos įstaiga skirta įvairaus amžiaus, negalios bei skirtingų socialinių grupių asmenims (seniems žmonėms, vaikams, neįgaliesiems ir kt.), kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra.
Nestacionarios globos įstaigos:
- Vaikų dienos centras.
- Dienos centras žmonėms su negalia.
- Reabilitacijos įstaigos.
- Socialinės-psichologinės pagalbos tarnyba.
Stacionarios globos įstaigos:
- Laikino apgyvendinimo namai nepilnametėms motinoms su kūdikiais.
- Reintegracijos centras.
- Psichologinės-socialinės reabilitacijos bendruomenė.
- Senų žmonių globos namai.
- Vaikų globos namai.
- Globos namai žmonėms su negalia.
Principai stacionariose globos įstaigose
Stacionariose globos įstaigose svarbu užtikrinti:
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Šv. Klaros namus
- Artimumą namų aplinkai.
- Privatumą.
- Orumą.
- Savirašką.
- Savipagalbos galimybes.
Asmenų nukreipimo ir priėmimo į stacionarias socialinės globos įstaigas bei išvykimo iš jų tvarką, minimalius reikalavimus šių įstaigų pastatams bei aplinkai, įstaigų darbuotojų etatų normatyvus reglamentuoja socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas.
Stacionarios globos įstaigos seniems žmonėms
Senų žmonių globos namai-tai juose gyvenančių asmenų namai, kuriuose gyvenimas organizuojamas taip, kad būtų kuo artimesnis namų aplinkai. Bazinės paslaugos senų žmonių globos namuose-tai paslaugos, teikiamos globos namų gyventojui, siekiant patenkinti jo pirminius gyvybinius poreikius.
Pagrindinis senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos tikslas - užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kad pagyvenę asmenys galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą, nepažeidžiant jų teisių ir orumo. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kasmet vis didesnę dalį sudaro senyvo amžiaus, t. y. 60 metų ir vyresni asmenys.
Socialinės globos paslaugomis naudojasi nemaža dalis Lietuvos gyventojų. Daugelyje socialinės globos įstaigų vykdoma veikla dar neatitinka šiuolaikinės socialinės globos sampratos. Šio personalo sudėtis bei kvalifikacija, darbo organizavimas, teisinis socialinės globos paslaugų reglamentavimas.
Atsižvelgiant į ilgalaikės globos poreikio didėjimą ir siekiant kokybiškesnio paslaugų teikimo, būtina tobulinti socialinės globos įstaigos veiklą.
Stacionarios globos įstaigos vaikams
Šiose įstaigose turi būti užtikrintas vaiko auklėjimas ir priežiūra, sudaryta aplinka, kurioje vaikas galėtų augti, vystytis ir tobulėti. Laikinos vaikų globos namai-tai socialinės globos įstaiga, kurioje laikinai apgyvendinami ir globojami vyresni negu 3 metų vaikai, netekę tėvų globos, gatvės vaikai ar dėl kitų priežasčių negalintys gyventi savo šeimoje.
Stacionarios globos įstaigos žmonėms su negalia
Stacionarios globos įstaigos žmonėms su negalia-tai socialinės globos įstaigos, kuriose įvairaus amžiaus ir įvairių negalios rūšių asmenims teikiama nuolatinė ir įvairiapusė pagalba. Tai apima globos namus vaikams su proto negalia, globos namus jaunimui su negalia ir savarankiško gyvenimo namus.
Specializuotose globos įstaigose gyvenantys asmenys nuolat gauna visapusišką aptarnavimą, tampa priklausomi nuo dienotvarkės. Taip psichikos negalią turintys asmenys pamažu praranda savęs aprūpinimo įgūdžius, motyvaciją augti ir tobulėti, o blogiausia - ilgainiui jie tampa savitikslės sistemos sraigteliais, iš kurios pasprukti tampa beveik nebeįmanoma. Vienas iš pradinių žingsnių atvirumo link galėtų būti globos namų gyventojų skatinimas naudotis bendruomenės paslaugomis.
Psichinę negalią turintiems žmonėms nereikia papildomos infrastruktūros, jiems reikia papildomų rankų ir balso, kurie padėtų integruotis į visuomenę. Galėtume atsigręžti į Didžiosios Britanijos sėkmės pavyzdį, kurioje kiekvienas žmogus su negalia turi asmeninį pagalbininką arba kitaip - atvejo vadybininką. Tai socialinis darbuotojas, kuris padeda integruotis į bendruomenę, tačiau už globojamąjį neatlieka jo kasdieninių darbų.
Dar vienas postūmis didesnei neįgaliųjų integracijai į visuomenę - darbo galimybių atvėrimas ir žmonių su protine negalia skatinimas dirbti. Deja, šis potencialas nėra plėtojamas, o užsiėmimai skirti tik praleisti dienai. Geriausiu atveju, kūriniai eksponuojami parodose, kurios neretai vyksta tose pačiose globos namuose.
Mišrios socialinių paslaugų įstaigos
Socialinių paslaugų centras-tai socialinių paslaugų įstaiga, kurioje teikiamos skirtingų rūšių socialinės paslaugos įvairioms klientų grupėms vienos įstaigos bazėje. Šio tipo įstaigų privalumas yra tas, kad jose galima efektyviau organizuoti veiklą negu įprasto tipo įstaigose.
Socialinės globos namų decentralizacija
Socialinės globos namų decentralizacija yra procesas, kurio metu didelės institucinės globos įstaigos yra pertvarkomos į mažesnes, bendruomenėje įsikūrusias įstaigas. Šis procesas yra grindžiamas principu, kad asmenys su negalia ar senyvo amžiaus asmenys turėtų turėti galimybę gyventi savarankiškai ir būti įtraukti į bendruomenę.
Decentralizacijos tikslai:
- Sukurti globos namų gyventojams sąlygas gyventi kuo artimesnėje namų aplinkai.
- Užtikrinti gyventojų privatumą, orumą, savirašką ir savipagalbos galimybes.
- Skatinti globos namų gyventojų integraciją į bendruomenę.
- Mažinti institucinės globos įtaką gyventojų savarankiškumui ir motyvacijai.
Kelmėje įsikūrusiuose grupinio gyvenimo namuose, lankėsi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Vilkaviškio rajono Savivaldybės atstovai. Pastarieji atvažiavo pasisemti patirties, kaip decentralizuoti socialinės globos namus. Decentralizuojant Šiaulių rajono Aukštelkės žmonių su proto negalia socialinės globos namų Pagryžuvio padalinį, Kelmėje nupirkta pora gyvenamųjų namų. Juose įrengti grupinio gyvenimo namai, kuriuose gyvena po dešimt proto negalią turinčių žmonių.
Šiuo metu Kelmės rajone yra treji grupinio gyvenimo namai. Grupinio gyvenimo namuose apgyvendinta dešimt moterų. Dviejų aukštų name įrengti penki miegamieji. Moterys gyvena po dvi kambaryje. Šalia namo yra nemaža teritorija, kieme - pavėsinė. Socialinės darbuotojos pasakoja, jog grupinio gyvenimo namų tikslas, kad globotiniai patys pagal išgales darbuotųsi, mokytųsi apsitarnauti ir pasirūpinti likimo draugais.
2018 metų pirmoje pusėje veiklą pradės dar 13 grupinio gyvenimo namų 96 suaugusiems asmenims su negalia ir 18 vaikų su negalia. Jie bus įkurti Kelmės, Kėdainių, Pasvalio, Šilutės, Marijampolės, Akmenės, Tauragės, Vilkaviškio rajonuose, Kaune ir Šiauliuose. Decentralizuojant globos įstaigas labiausiai baimintasi dėl darbo vietų. Tačiau perkeliant globotinius į grupinio gyvenimo namus, perkeliami ir darbuotojai.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis teigė, jog globos namų decentralizacija padės neįgaliems žmonėms integruotis į visuomenę.
Kultūros decentralizacija ir socialinis menas
Kultūros decentralizacija yra susijusi su socialinės globos namų decentralizacija, nes ji siekia užtikrinti kultūros prieinamumą visiems visuomenės nariams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ar socialinės padėties. Socialinis menas gali būti naudojamas kaip priemonė skatinti socialinę įtrauktį ir integraciją, suteikiant galimybę įvairioms visuomenės grupėms dalyvauti kūrybiniame procese ir išreikšti savo nuomonę.
Kaune projektų erdvėje „Kabinetas“ vyko diskusija, kurioje siekta aptarti kultūros decentralizacijos iniciatyvą Lietuvoje, jos iššūkius ir galimybes. Į diskusiją buvo pakviesti skirtingais veiklos principais paremtų kultūros decentralizacijos iniciatyvų atstovai: Indrė Misiulytė (meno dirbtuvės „Beepart“ Pilaitėje, Vilniuje), Austėja Bliumkytė-Padgurskienė (atvira iniciatyvų platforma „Šančių kioskas“ Kaune), Tadas Šimkus ir Goda Skėrytė (Kauno gatvės meno festivalis „Nykoka“). Visi jie atstovauja projektams, įstaigoms, veikiantiems toliau nuo geografinio miesto centro, kultūriškai neaktyviuose mikrorajonuose.
Socialinę kryptį turinčiuose projektuose aktyvaus ir pasyvaus bendravimo praktikos vertintinos kaip kūrybinio proceso dalis. Šimkutė rengė atvirus susitikimus su „Šilainiai Project“ rezidencijos dalyviais viešojoje bibliotekoje („Arbata su menininkais“), Bliumkytės-Padgurskienės platforma „Šančių kioskas“ organizuoja ekskursijas, kuriose supažindina visus kauniečius su šiuo mikrorajonu ir buria glaudesnę bendruomenę.
Kolektyvinės, dalyvaujamosios (angl. participatory) kūrybos praktikos diegtos Kauno gatvės meno festivalyje „Nykoka“: menininkė Gražvyda Andrijauskaitė Šančiuose kvietė prisijungti žmones prie kūrinio ant pastato sienos įgyvendinimo.
Socialiniai, į siauras bendruomenes nukreipti meno projektai lyg ir laukia reiklesnio rezultatų įvertinimo. Tarkim, kiekybiškai itin sėkmingas miesto pakraščio gaivinimo atvejis: „Beepart“ rengiamas „Beepositive“ festivalis į Pilaitę per 6 vieno vakaro valandas sutraukė apie 20 000 lankytojų.
Kultūros decentralizacijos iniciatyvos dažnai veikia kaip alternatyva institucijoms, tačiau imasi bendradarbiavimo su jomis, siekdamos plėsti gan siaurą, specifinę auditoriją ir, matyt, legitimuotis. Institucijų (šiuolaikinio meno bienalių, nacionalinių galerijų, didžiųjų kultūros festivalių) praktika bendradarbiauti ar bent jau priglobti bendruomenines iniciatyvas atspindi platesnio masto tendencijas sąmoningai ar formaliai papildyti savo programas kultūros politikos struktūrų skatinamomis veiklomis, tam tikrą moralinį jautrumą.
Vystantis kultūros iniciatyvoms, jų aprėpčiai, tikslams, plečiasi ir pats miestas bei kultūrinė auditorija. Iš socialinio poreikio kylantys kultūriniai projektai leidžia įvertinti kasdienę aplinką, kurti ar atskleisti miesto, mikrorajono ar savo tapatybę plačiajai visuomenei.
Iššūkiai ir galimybės
Socialinės globos namų decentralizacija susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip finansavimo stoka, darbuotojų trūkumas, visuomenės pasipriešinimas ir tinkamos infrastruktūros trūkumas. Tačiau šis procesas taip pat atveria naujas galimybes, tokias kaip geresnė paslaugų kokybė, didesnė gyventojų integracija į bendruomenę, naujų darbo vietų kūrimas ir efektyvesnis išteklių naudojimas.
Iššūkiai
- Finansavimo stoka: Decentralizacijos procesas reikalauja didelių investicijų į naujų įstaigų kūrimą, esamų įstaigų renovaciją ir darbuotojų apmokymą.
- Darbuotojų trūkumas: Socialinės globos sektoriuje trūksta kvalifikuotų darbuotojų, ypač kaimo vietovėse.
- Visuomenės pasipriešinimas: Kai kurie visuomenės nariai gali prieštarauti naujų globos įstaigų kūrimui savo bendruomenėse, baimindamiesi dėl galimo neigiamo poveikio.
- Tinkamos infrastruktūros trūkumas: Kaimo vietovėse gali trūkti tinkamos infrastruktūros, tokios kaip transportas, sveikatos priežiūros įstaigos ir kitos paslaugos, reikalingos globos namų gyventojams.
Galimybės
- Geresnė paslaugų kokybė: Decentralizuotos globos įstaigos gali teikti individualizuotas paslaugas, atitinkančias gyventojų poreikius.
- Didesnė gyventojų integracija į bendruomenę: Mažesnės, bendruomenėje įsikūrusios įstaigos gali padėti gyventojams integruotis į bendruomenę, dalyvauti socialiniame gyvenime ir užmegzti ryšius su kitais žmonėmis.
- Naujų darbo vietų kūrimas: Decentralizacijos procesas gali sukurti naujų darbo vietų socialinės globos sektoriuje, ypač kaimo vietovėse.
- Efektyvesnis išteklių naudojimas: Decentralizuotos globos įstaigos gali efektyviau naudoti išteklius, nes jos yra mažesnės ir labiau orientuotos į gyventojų poreikius.
Kontaktinė informacija Šiauliuose
Šiaulių miesto savivaldybė teikia įvairias socialines paslaugas. Žemiau pateikiami kontaktai įstaigų, turinčių teisę teikti šias paslaugas:
| Adresas | Telefonas | El. paštas | Tikslinė grupė |
|---|---|---|---|
| P. Višinskio g. | +370 41 386 482 | Suaugę asmenys su negalia (turintys intelekto, psichikos ir kitų sutrikimų, su 0-55 proc.) | |
| Žemaitės g. | +370 647 34 849 | Vaikai su negalia (turintys regos ir kitų sutrikimų, su 0-55 proc.) | |
| Žemaitės g. | +370 41 420 901, +370 650 26 956 | Suaugę asmenys su negalia (turintys judėjimo, intelekto, psichikos sutrikimų, su 30-55 proc.) | |
| Žemaitės g. | +370 657 86 741 | Suaugę asmenys su negalia (turintys intelekto sutrikimų, su 0-40 proc.) | |
| Aušros al. | +370 615 24 732 | Suaugę asmenys su negalia (sergantys Parkinsono liga, su 0-55 proc.) | |
| Aušros al. | +370 699 01 451 | Suaugę asmenys su negalia (turintys judėjimo ir kitų sutrikimų, su 30-40 proc.) | |
| Lyros g. | +370 670 50 707 | Vaikai su negalia (suaugę asmenys su negalia (turintys judėjimo, psichikos ir kitų sutrikimų, su 0-55 proc.) | |
| Vytauto g. | +370 41 524 464 | Suaugę asmenys su negalia (turintys klausos sutrikimų, su 30-40 proc.) | |
| Tilžės g. | +370 676 39 643 | Vaikai su negalia (suaugę asmenys su negalia (turintys judėjimo, regos, intelekto ir kitų sutrikimų, su 0-55 proc.) | |
| Tilžės g. | +370 640 79 997 | Vaikai su negalia | |
| Daukanto g. | +370 615 56 535 | Vaikai su negalia (suaugę asmenys su negalia (turintys judėjimo ir intelekto sutrikimų, su 0-55 proc.) | |
| Dainų g. | +370 690 14 043 | Vaikai su negalia (suaugę asmenys su negalia (turintys regos, intelekto, psichikos ir kitų sutrikimų, su 30-55 proc.) | |
| Vytauto g. |
tags: #globos #namu #decentralizacija