Vaikų kūrybiškumo ugdymo metodai: kaip skatinti ir puoselėti?

Kūrybiškumas - tai gebėjimas generuoti naujas idėjas, mąstyti originaliai ir rasti netradicinius problemų sprendimo būdus. Šis įgūdis yra itin svarbus šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame nuolat susiduriame su naujais iššūkiais ir sparčiai kintančiomis sąlygomis. Kūrybiškumas padeda ne tik profesinėje veikloje, bet ir asmeniniame gyvenime, leidžia lengviau prisitaikyti prie pokyčių, išreikšti save ir kurti naujas galimybes. Todėl labai svarbu pradėti ugdyti kūrybiškumą nuo pat mažens, suvokiant, kad tai yra ilgas, nuoseklus ir nuolat kintantis procesas.

Kūrybiškumo svarba ir nauda

Kūrybiškumo skatinimas nėra skirtas paversti kiekvieną vaiką meno genijumi. Pagrindinis tikslas - leisti vaikui pažinti save, ugdyti protinius gebėjimus, socialinius įgūdžius ir emocinį intelektą. Net jei vaikas nepasirenka meninės karjeros, kūrybiškumas jam bus naudingas bet kurioje srityje, nes padės spręsti problemas kūrybiškai, analizuoti situacijas ir rasti originalius sprendimus.

Meniniai užsiėmimai, tokie kaip tapyba ar lipdymas, turi didelę įtaką vaiko vystymuisi. Tapymas lavina stambiąją motoriką, o lipdymas - smulkiąją. Spalvų ir priemonių pasirinkimas moko matematikos. Eksperimentuodami su skirtingomis medžiagomis, vaikai tyrinėja, suvokia eksperimentų svarbą ir stiprina pasitikėjimą savimi. Menas padeda formuoti savivertę, nes vaikai, kurie jaučiasi galintys eksperimentuoti ir daryti klaidas, gali laisvai rasti kūrybiškus sprendimo būdus. Tokiu būdu vaikai skatinami mąstyti kitaip, ieškoti naujų požiūrio kampų ir pateikimo būdų.

Kūrybiškumo ugdymo metodai

Įvairių Europos ir Amerikos muziejų personalas vis dažniau pabrėžia, kad meninė veikla turi būti orientuota ne į rezultatą, o į procesą. Tai reiškia, kad svarbiausia yra ne tai, ką vaikas sukūrė, o tai, kaip jis kūrė, kokius jausmus patyrė ir ką išmoko. Žinoma, meninė veikla, orientuota į rezultatą, taip pat turi didžiulę naudą, ypač dirbant su intelekto, raidos ar kitų sutrikimų turinčiais vaikais. Tačiau siekiant ugdyti kūrybiškumą, svarbu leisti vaikui laisvai eksperimentuoti, klysti ir mokytis iš savo klaidų.

Dažnas priminimas vaikui, kad bet koks jo piešinys yra tinkamas, kad jis gali piešti ir „negražiai“, jei tik to nori, padeda įsisąmoninti savo jausmus, išgyvenimus ir leidžia su jais būti. Laisvas kūrybinis procesas formuoja įprotį ir gebėjimą priimti save visokį ir dėl to savęs nekaltinti, nežeminti, o tiesiog su visais įvairiais jausmais išbūti bei juos išveikti.

Taip pat skaitykite: Vaikų kūrybiškumo ugdymas

Pedagogų vaidmuo ugdant kūrybiškumą

Vaikų kūrybiškumo ugdymas mokykloje - pamokose, renginių ir projektų metu - labai priklauso nuo to, kaip patys pedagogai suvokia šią savybę. Nors dalis suaugusiųjų vaikų kūrybiškumo ugdymą vis dar mato kaip veiklą, orientuotą ne į kūrybinį procesą, o daliai jų stinga kompetencijų, susijusių su vaikų kūrybiškumo ugdymu, tačiau mokyklose apstu sėkmingų kūrybiškumo skatinimo pavyzdžių.

Kūrybiškas ugdymas mokykloje siejamas su įdomesniu, smagesniu mokymusi, užduočių, reikalaujančių kūrybinio mąstymo gebėjimų, pateikimu, kūrybinei veiklai palankios aplinkos sukūrimu. Pedagogas turėtų stengtis suteikti vaikams kuo daugiau įvairios patirties, neskubinti jų, neskubėti lipdyti etikečių („blogai“, „netinka“), išsiaiškinti, kas iš tiesų jiems svarbu ir ko jiems reikia, kad į mokyklą eitų su džiaugsmu, o joje jaustųsi saugūs. Taip pat svarbu nepamiršti palankių galimybių mokytis už klasės ribų esančiose tradicinėse ir netradicinėse erdvėse, kurios papildo kūrybiškumo ugdymą, tačiau, deja, ne visuomet pilnai išnaudojamos.

Kūrybinis darbas nevyksta pagal griežtą modelį, todėl pedagogui jį planuoti nėra lengva. Kūrybiškumą puoselėjantis pedagogas skatina mokinių originalų mąstymą, sudaro sąlygas eksperimentuoti, veikti savarankiškai ir pozityviai vertinti save.

Kaip ugdyti kūrybiškas asmenybes mokykloje?

• Tinkamų temų ir metodų parinkimas: Svarbi kūrybiško ugdymo aktyvinimo prielaida - tinkamų, patrauklių temų, užduočių bei mokymo(si) metodų parinkimas. Kūrybiškumą skatina galimybė naudotis ir taikyti informaciją, piešti, pasakoti istorijas, įsitraukti į vaidybinius žaidimus.
• Eksperimentavimas ir tyrinėjimas: Kūrybiniam mąstymui nuteikia įvairūs eksperimentai, aplinkos reiškinių ir daiktų tyrinėjimas, netradicinių medžiagų ir užduočių naudojimas, probleminių klausimų, skatinančių apmąstymus, pateikimas.
• Naujų užduočių ir situacijų pateikimas: Pedagogas turėtų pateikti vis naujų, amžiaus tarpsnį atitinkančių užduočių ar situacijų, kurių savarankiškas atlikimas aktyvina vaikų kūrybiškumą, vaizduotę, sudaro galimybę pasitelkti turimą patirtį, kompetencijas ir įgūdžius.
• Aplinkos tyrinėjimo skatinimas: Leiskime vaikams patiems rasti atsakymus į rūpimus klausimus sudarydami galimybę tyrinėti.
• Orientavimas į veiklas, kurių metu galima bandyti ir klysti: Vaikų fantaziją išlaisvina atviri, neturintys atsakymo variantų klausimai bei užduotys, kurios turi keletą sprendimo variantų ir suteikia pasirinkimo galimybę.
• Netikėtų klausimų pateikimas: Pasiteisinanti praktika - priversti veikti vaikų mintis netikėtomis kryptimis. Klausimai „Įsivaizduok, jeigu…", „Kas nutiktų, jeigu … ?" ir pan. ne tik puikiai sužadina minčių srautą, bet ir suteikia galimybių patiems kurti.
• Pasirinkimo laisvės suteikimas: Vaikai, kuriems yra suteikta galimybė rinktis, būna kūrybingesni nei tie, už kuriuos sprendimus priima suaugusieji. Iniciatyvumo skatinimas ugdo pasitikėjimą savimi ir kūrybingumą.

Mokytojo taikomi metodai turėtų būti apgalvoti, atitinkantys vaikų psichologinius ypatumus, pasaulio suvokimą. Vieni labiau tinka ir yra priimtini vieniems mokiniams, kiti - kitiems. Kai kuriems sunkiau sekasi dalintis idėjomis, jie nemėgsta varžytis, nori išskirtinio dėmesio ir tik jiems skirto paaiškinimo, tad bandymas įtraukti į kūrybinio mąstymo veiklas reikalauja iš mokytojo žinių, kantrybės ir išmonės.

Praktiniai metodai kūrybiškumui ugdyti

• „Bokšto metodas“: Tai grupinio darbo metodas, skatinantis kūrybiškumą ir bendradarbiavimą. Mokiniai suskirstomi į grupes po 3-6. Kiekviena grupė gauna pluoštą laikraščių ir lipnios juostos. Pirmiausia reikia sugalvoti projektą, tam skiriama apie 7 min. Kuriant projektą negalima naudotis laikraščiais ir lipnia juostele. Bokšto statybai skiriama apie 25 min. Pastatytas bokštas vertinamas pagal šiuos kriterijus: estetinė išvaizda, tvirtumas, aukštis ir galimybė perkelti bokštą.
• Fantastinio gyvūno piešimas: Pirmasis mokinys piešia gyvūno galvą, antrasis kūną ir priekinę koją/as, trečiasis - uodegą ir užpakalinę koją/as. Prašoma akcentuoti akis, nosį, burną, kojas, uodegą, netikėtai pavaizduoti gyvūno kailį, plunksnas ar išryškinti kitokią paviršiaus faktūrą. Atliekant užduotį skatinama mokinių vaizduotė, plėtojama pažintinė patirtis, galimybė bendrauti.

Kaip skatinti kūrybiškumą namuose?

Tėvai taip pat gali aktyviai dalyvauti ugdant vaiko kūrybiškumą namuose. Svarbu sukurti aplinką, kurioje vaikas jaustųsi saugus eksperimentuoti, klysti ir išreikšti save.

Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais

Šeši patarimai, kaip skatinti vaiko kūrybiškumą

1. Pasiruoškite netvarkai. Sukurkite erdvę, kurioje jūsų vaikas galėtų laisvai eksperimentuoti (ir sugadinti!). Jei orai leidžia, leiskite vaikams piešti, lipdyti lauke.
2. Venkite duoti nurodymų. Nepasakokite savo vaikui, ką gaminti ar kaip pasigaminti. Vietoj griežto pareiškimo „piešk saulę kampe“, geriau padrąsinkite, pasiūlykite maišyti spalvas, naudoti įvairų popierių, teptukus.
3. Kalbėkite konkrečiai apie meną. Kalbėdami su savo vaiku apie jo kūrinį, pabandykite būti tikslūs savo komentaruose. Pavyzdžiui, užuot pateikęs bendrą komplimentą, pabandykite kalbėti konkrečiau: „Matau, panaudojai daug violetinės spalvos. Kodėl pasirinkai šią spalvą?“
4. Tyrinėkite savo vaiko procesą. Dažnai geriausias būdas paskatinti pokalbį apie savo vaiko meną yra tiesiog pasakyti: „Papasakok man apie tai, ką padarei“, arba paklausk: „Ar tau smagu jį kurti?“
5. Negalima piešti su savo vaiku. Geriau tiesiog būkite netoliese ir kalbėkite apie vaiko kūrinius.
6. Palikite taip, kaip yra. Kai vaikas užbaigia piešinį, nesiūlykite papildymų ar pakeitimų. Vaikui svarbu jausti, kad užtenka to, ką sukūrė, net jei tai tik taškas puslapyje.

Kūrybinės idėjos naujiems atradimams

• Natūralios priemonės: Suteikite vaikui galimybę kurti natūraliomis priemonėmis. Duokite tokių dalykų kaip: pagaliukai, medžių lapai, kriauklės, akmenys, kankorėžiai, giliukai ir t.t. Leiskite visa tai klijuoti, dėlioti.
• Skutimosi putos: Purškite jas ant sviestinio popieriaus, įlašinkite šiek tiek maistinių dažų ir leiskite vaikui rankomis maišyti spalvas.

Priemonės kūrybiškumui ugdyti

Nepamirškite, kad kūrybiniam procesui prie įprastų priemonių galite drąsiai naudoti ir šias: modelinas, kreida, rankomis piešti skirti dažai, teptukai, vatos burbuliukai, kempinėlės, lengvai nuvalomi flomasteriai, popierinės nosinaitės, plunksnos, juostelės, šiaudeliai, kiaušinių dėžutės, popierinės lėkštės, drabužių segtukai, žurnalai, laikraščiai, seni tapetai, folija ir t.t.

Žaidimai kūrybiškumui lavinti

• Konstruktoriai.
• Pasakų kūrimas.
• Vaidmenų žaidimai.
• Piešimo ir tapybos rinkiniai.
• Kitos meno formos.
• Kūrimo žaidimai, tokie kaip lipdymas iš plastilino ar modelino, mozaikos kūrimas ir kt.
• Loginiai galvosūkiai.
• Stalo žaidimai.

Kūrybiškumo ugdymas kasdienėse veiklose

• Skatinkite žaisti lauke: Lauko veiklos, tokios kaip gamtos tyrinėjimas ir kūryba iš gamtos objektų, pavyzdžiui, smėlio pilių statymas, klevo lapų derinimas ir pan., gali įkvėpti naujas idėjas ir padėti išlaisvinti kūrybiškumą.
• Pasakų skaitymas ir kūrimas: Girdėdamas pasaką vaikas įsijaučia į veikėjų jausmus, išgyvena kartu su jais. Dar geriau, jei kuriate pasaką kartu su savo vaiku ir paverčiate jį pagrindiniu veikėju. Ši pasaka turėtų būti be pradžios ir pabaigos, ji tęstųsi kiekvieną vakarą. Prieš miegą vaikas galėtų išsirinkti pasakos veiksmo vietą ir laiką.
• Klausimų ir diskusijų skatinimas: Skatinkite vaikus aktyviai kelti klausimus ir diskutuokite su vaiku. Atsakymų ieškojimas, prielaidų kėlimas ir idėjų aptarimas padeda ugdyti kritinį mąstymą.
• Kritinis skaitymas: Skatinkite vaikus skaityti įvairią medžiagą, skirtingų žanrų knygas ir straipsnius arba darykite tai kartu. Vėliau galite su jais aptarti perskaitytą turinį, kelti klausimus, diskutuoti apie reikšmes.
• Probleminio sprendimo užduotys: Spręskite galvosūkius, uždavinius, kartu analizuokite probleminius klausimus ir raskite jiems sprendimo būdus. Taip ugdysite jų kritinį mąstymą ir gebėjimą spręsti problemas.
• Filosofiniai klausimai: Nors vaikai gali būti per maži, kad suprastų sudėtingą filosofiją, galite pasikalbėti su jais apie paprastus etinius ir filosofinius klausimus, kurie padės vystyti jų moralinius ir mąstymo įgūdžius. Pavyzdžiui, kas aš esu, ką reiškia būti draugu, kodėl svarbu tausoti gamtą ir t.t.
• Svarbių asmenybių istorijos: Papasakokite vaikams apie įdomias ir svarbias asmenybes, kurios pasižymėjo kūrybiškumu ir inovatyviu mąstymu.

Kūrybiškumo ugdymo iššūkiai Lietuvoje

Nors kūrybiškumo svarba pripažįstama, Lietuvoje vis dar susiduriama su tam tikrais iššūkiais šioje srityje. Daugelis užsienio ir Lietuvos mokslininkų pažymi, kad šiandienos mokyklos yra orientuotos į nekūrybinį, o reprodukcinį ugdymą. Pati kūrybiškumo samprata Lietuvoje siejama daugiausiai su menine, užklasine veikla. Kūrybiškumo ugdymą riboja vyraujanti suskaičiuojamų pasiekimų vertinimo kultūra.

Šiandien mokytojai nėra rengiami ir nėra skatinami dirbti kūrybiškai, jiems dažnai trūksta žinių bei įgūdžių apie universalų kūrybiškumo ugdymą, kritinio mąstymo raiškos strategijas. Nors mokytojai teoriškai ir pripažįsta kūrybiškumo svarbą, tačiau jiems ne visada pavyksta praktiškai jį taikyti ugdymo procese. Jie dažnai jį susieja su gerai žodžiu ir raštu reiškiamomis mintimis. Kitokios kūrybiškumo apraiškos sunkiai atpažįstamos, o jei atpažįstamos - sunkiai telpa į tradicinio vertinimo rėmus. Lietuvoje šiuolaikiškai suvokiamo kūrybiškumo ugdymo kultūra tik kuriasi.

Tyrimai ir metodikos

Lietuvoje turime nedaug originalių publikacijų bei tyrimų kūrybiškumo ugdymo tema. Tačiau yra bandoma prisidėti prie sisteminio požiūrio į kūrybiškumo ugdymą mokykloje diegimą, pradedant nuo lietuvių kalbos ir literatūros pamokų. Šio projekto esmė - skatinti kūrybinio mąstymo ugdymą, kuris leidžia tobulinti mąstymą teigiama kryptimi ir turėtų tapti visuotine siekiamybe.

Atsižvelgiant į lietuvių kalbos kūrybinio mąstymo ugdymo 4, 8 ir 11 klasėse būklės tyrimo rezultatų analizę, sukurta ir išbandyta kūrybiškumo ugdymo metodika, metodinės ir mokomosios priemonės įvairių tipų mokyklose.

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“

Rengiant kūrybiškumo ir kūrybinio mąstymo ugdymo gimtosios kalbos pamokose metodiką buvo atliktas kompleksinis situacijos tyrimas, padėjęs išryškinti kūrybiškumo ugdymo trūkumus ir įžvelgti ugdymo tobulinimo galimybes.

Tyrimo etapai

1. Palankios aplinkos tyrimas: Tai viena svarbiausiųjų kūrybiškumo ugdymo sudėtinių dalių. Tyrimo ataskaitoje aptariamos su tiriama problema susijusios kūrybiškumui palankios artimosios aplinkos charakteristikos, ypatingą dėmesį skiriant mokyklai, kaip mokytojų ir mokinių kūrybiškumo, kūrybinio mąstymo raiškos ir ugdymo aplinkai.
2. Ugdymo programų ir mokymo priemonių analizė: Parengus vieningą analizės metodiką, buvo atlikta ugdymo programų ir mokymo priemonių analizė kūrybiškumo ir kūrybinio mąstymo ugdymo aspektu.
3. Pamokų stebėjimas: Tai vienas projekte taikytų metodų, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip kūrybiškumas ugdomas lietuvių kalbos ir literatūros pamokose 4, 8 ir 11 klasėse.
4. Mokytojų ir mokinių apklausa: Tyrimo metu siekta išsiaiškinti mokytojų ir mokinių požiūrį į kūrybiškumo ugdymo situaciją, sąlygas, prielaidas ir galimybes gimtosios kalbos pamokose.
5. Kūrybinių užduočių analizė: Išanalizuota mokinių raštu atliktų kūrybinių užduočių, kurių analizė leido išsiaiškinti, kaip mokiniai mąsto ir kaip jų mąstymas atsiskleidžia atliekant užduotis, kokie yra panašumai ir skirtumai, kokios bendros tendencijos.

Šio projekto metu vykdytų tyrimų rezultatai yra pateikti apibendrinančiose išvadose, jų pagrindu formuluojamos rekomendacijos. Parengtos išvados apie kūrybiškumo ugdymo būklę Lietuvoje buvo pristatytos švietimo bendruomenei.

Kūrybiškumo komponentai

Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad norint ugdyti kūrybiškumą, pirmiausia reikia žinoti, kokius kūrybiškumo komponentus vaikams galima ugdyti, o tik tada ieškoti metodų, kaip tai daryti.

• Kognityviniai komponentai: Tai apima mąstymo sklandumą, lankstumą, detalizavimą ir kitokį mąstymą.
• Požiūrio-nuostatų komponentai: Požiūris, arba nuostatos, į savo kūrybiškumą yra vienas reikšmingiausių kūrybiškumo veiksnių.
• Emociniai ir motyvaciniai komponentai: Kūryba dažniausiai yra svarbi pačiam asmeniškai, todėl svarbu atsižvelgti į motyvacinius aspektus.
• Tarpasmeninių santykių komponentai: Vaiko įsitikinimas, kad yra kūrybiškas, kuris priklauso nuo aplinkinių požiūrio bei gebėjimo atskleisti ir pastebėti kūrybiškumą.

Aplinkos įtaka

Tinkamos aplinkos kūrybiškumui atsiskleisti įtaka yra didžiulė. Galimybė kurti kartu su kitais, išgirsti jų patvirtinimą, kad esi kūrybiškas padeda ugdyti pasitikėjimą savimi, skatina atskleisti savo kūrybiškumą. Visgi, kūrybinis vaikų darbas grupėje kūrybiškumą gali tiek skatinti, tiek ir slopinti.

Kliūtys kūrybiškumui

• Laiko trūkumas.
• Mokyklos ir socialinių normų spaudimas.
• Nepakankamas išteklių prieinamumas.

Svarbu paminėti, kad vaikams labai svarbus yra ugdytojo (mokytojo ar tėvų) vaidmuo ir gebėjimas perteikti „aš galiu“ nuostatą, mokymas nesutrikti, „nenuleisti rankų“ susidūrus su sudėtingesne ar neįprasta problema.

Kūrybiškumas ir specialūs poreikiai

Kūrybiškumo lavinimas yra svarbus visiems vaikams, įskaitant tuos, kurie susiduria su autizmo ar Aspergerio sindromu. Šiems vaikams kūrybiškumas gali būti išreiškiamas unikaliu būdu, todėl tėvams ir pedagogams svarbu atrasti metodus, kurie geriausiai tiktų individualiems jų poreikiams.

Kūrybiškumas ir emocinis intelektas

Kūrybiškumo lavinimas taip pat yra glaudžiai susijęs su emocinio vaikų intelekto ugdymu. Vaikai, kuriems suteikiama galimybė laisvai tyrinėti ir kurti, dažnai geriau supranta savo emocijas ir sugeba jas išreikšti sveikai.

Kūrybiškumo ugdymas nuo gimimo

Kūrybiškumą galima pradėti lavinti nuo pat gimimo. Net kūdikiai gali būti skatinami tyrinėti pasaulį aplink juos per žaislus ir įvairias jutimines veiklas. Tėvai tai gali daryti stebėdami, kaip vaikas sprendžia problemas, kaip jis išreiškia savo idėjas ir kaip dažnai jis ieško naujų ir originalių sprendimų. Kūrybiškumo ženklai gali būti įvairūs - nuo išskirtinių piešinių iki originalių žaidimų ir istorijų kūrimo.

Kaip elgtis, jei vaikas nenori dalyvauti kūrybinėse veiklose?

Pirmiausia svarbu išsiaiškinti, kodėl vaikas nenori dalyvauti šiose veiklose. Galbūt jam reikia daugiau paskatinimo, o gal jis bijo nesėkmės. Pabandykite įtraukti į rutiną veiklas, kurios būtų įdomesnės konkrečiam vaikui ir skatinkite jį mažais žingsniais.

Mąstymo ugdymo svarba

Vis sparčiau besikeičiančiame pasaulyje mokykloje įgytos dalykinės žinios greitai sensta, todėl šiandien specifinių žinių kaupimo poreikis menksta ir ypatingą svarbą įgauna mokėjimas kritiškai, pagrįstai ir savarankiškai mąstyti bei spręsti problemas. Mąstymo įgūdžių formavimą svarbu pradėti dar vaikystėje ir tai turėtų būti daroma ne tik mokykloje, bet ir namuose.

Mokydamiesi mąstyti, spręsti problemas, jie stiprina pasitikėjimą savimi ir suvokia, kad gali išspręsti sunkumus ir susidoroti su iššūkiais. Tai teigiamai veikia jų savigarbą ir prisideda prie savęs pažinimo. Ankstyvas mąstymo įgūdžių formavimas padeda vaikams kritiškai mąstyti, atskirti tiesą nuo klaidingos informacijos ir viską vertinti kritiškai. Teisingų mąstymo principų ugdymas taip pat prisideda prie socialinių įgūdžių stiprinimo.

Ką rodo moksliniai tyrimai?

Didžiojoje Britanijoje atliktais tyrimais nustatyta, kad kūrybingumu pagrįstas mokymas teigiamai veikia pamokų lankomumą, mokinių pasitikėjimą savimi, požiūrį į mokyklą ir mokymąsi, psichologinį klimatą, mokyklos bendruomenės ryšius ir mokinių pasiekimus.

Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie buvo mokomi kritinio mąstymo, problemų sprendimo ir kūrybiškumo, pasiekia geresnius rezultatus matematikos, kalbos, gamtos mokslų ir kitose pamokose. Be to, mąstymo principų ugdymas skatina kūrybiškumą ir naujovišką požiūrį. O žmonės, kurie moka įgyvendinti savo kūrybines idėjas, dažnai yra produktyvesni ir sugeba rasti naujus būdus spręsti problemas.

Anot specialistų, mąstymo principų mokymas taip pat gali pagerinti gebėjimą bendrauti, išreikšti savo nuomonę, klausytis kitų ir konstruktyviai bendradarbiauti. Ugdant mąstymo įgūdžius vaikai ir suaugusieji dažniau pasitiki savimi ir savo sugebėjimais. Jie mažiau baiminasi naujų iššūkių ir yra pasirengę išbandyti naujas idėjas ir galimybes.

Priemonės mąstymo gebėjimų ugdymui namuose

• Klausimų ir diskusijų skatinimas.
• Kritinis skaitymas.
• Probleminio sprendimo užduotys.
• Kūrybinės veiklos.
• Filosofiniai klausimai.
• Svarbių asmenybių istorijos.

tags: #vaiku #kurybiskumo #ugdymas