Žymūs Marijampolės Krašto Žmonės: Biografijos ir Pasiekimai

Šis straipsnis skirtas išnagrinėti žymių Marijampolės krašto žmonių biografijas, atskleidžiant jų indėlį į kultūrą, sportą ir kitas sritis. Siekiama ne tik pristatyti šių asmenybių gyvenimo kelią, bet ir parodyti jų įtaką Marijampolės kraštui ir Lietuvai.

Kultūros Asmenybės

Aktorius Algirdas Grašys

Algirdas Grašys, baigęs Lietuvos konservatorijos aktoriaus meistriškumo katedrą 1957 m., buvo Kapsuko (Marijampolės) dramos teatro aktorius 1956-59 m. Jis sukūrė daugiau kaip 70 vaidmenų, daugiausia charakterinių. Grašio sceninį gyvenimą lydėjo vaidmenys, reikalaujantys ypatingo jautrumo ir organikos. Aktorius kiekvieną kartą scenoje sukurdavo įsimintiną ir įvairiai žiūrovų auditorijai suprantamą personažo portretą. Visiems aktoriaus Algirdo Grašio vaidmenims būdinga gyvenimo tiesa, didelė meilė žmogui.

Aktorinės karjeros pradžioje aktorių lydėjo lyrinio herojaus amplua. Jo herojus kalbėjo aukštaitiškai ir tai buvo vienas pirmųjų bandymų sovietiniais metais scenoje kalbėti tarmiškai. Rytų aukštaičių tarmė smagiai skambėjo ir Algirdo Grašio humoro programose. Žmonės suprasdavo potekstę, kai po perkeltine prasme būdavo paslėpta tai, ko nevalia sakyti viešai. Publika perprasdavo ponu Braču vadinamo Algirdo Grašio humorą. 2009 metais leidykla „Žuvėdra" išleido knygą „Algirdo Grašio legendos".

Aktorius Antanas Žekas

Antanas Žekas gimė 1931 m. gegužės 17 d. Kėdainių apskr., Šėtos valsčiuje, Kirdeikių kaime. Baigė Kauno „Aušros" gimnaziją. Teatro meno A. Žekas mokėsi Vilniaus valstybinėje dramos studijoje jos 2-oje laidoje (pedagogai Juozas Gustaitis, Regina Senkutė, Jonas Kavaliauskas). 1953-1957 m. studijavo aktorystę Vilniaus valstybinėje konservatorijoje. Teatrinę karjerą pradėjo dar 1956 m. Marijampolės (tuometinio Kapsuko) dramos teatre. 1958 m. vaidino Kauno jaunojo žiūrovo teatro trupėje, su kuria kartu nuo 1959 m.

Greta darbo KVDT aktorius entuziastingai skleidė teatro meno idėjas, puoselėjo poezijos teatro idėją radijo ir televizijos laidose, kurioms rašė scenarijus, kūrė personažus, taip pat režisuodamas poetinius vakarus Kauno menininkų namuose, spektaklius Kauno profsąjungų rūmų dramos kolektyve. Baigęs aktyvią karjerą teatre, aktorius pasinėrė į literatūrinę kūrybą. 2003 m. jis tapo Lietuvos rašytojų sąjungos nariu.

Taip pat skaitykite: Nuo vaikystės iki Kanarų

Svarbiausi A. Žeko vaidmenys:

• 2000 Feliksas. A.Žekas. Slankų medžioklė. Režisierius A.Lebeliūnas.
• 1999 Džonsonas. W. B. Yeats. Žodžiai lango stikle. Režisierius G. Padegimas.
• 1999 Dželubis. T. Stoppard. Arkadija. Režisierius Valius Tertelis.
• 1998 Bangstonas. A. Strindberg. Šmėklų sonat. Režisierius G. Padegimas.
• 1998 Ževakinas. N.Gogol. Vedybos. Režisierius V. Tertelis.
• 1995 Tardytojas. K. Miyamoto, M. Fukazawa. Japonijos Naktys. Režisieriai S.Yamada ir J. Ohmine.
• 1994 Dažytojas. Pilyje prie pat giraitės. Režisierius A.Lebeliūnas.
• 1993 Karalius. B.Pūkelevičiūtė. Aukso žąsis. Režisierė B. Marcinkevičiūtė.
• 1991 Viršininkas. Kalnų kalba. Režisierius J. Jurašas.
• 1991 F. Dürrenmatt. Romulus Didysis. Režisierius G. Padegimas.
• 1991 A.Čechov. Vyšnių sodas - Režisierius J.Dautartas.
• 1991 Tėvas. J.M. Synge. Šaunuolis iš vakarų pakrantės. Režisierius H.Vancevičius.
• 1990 Kankelotas. Jurašienė. Smėlio klavyrai. Režisierius J.Jurašas.
• 1989 Rimaldis. K. Saja. Dialogai. Režisierius V.Žilėnas.
• 1988 G. Jankus. Amžinas keleivis. Režisierius J. Ivanauskas.
• 1987 Č. Aitmatov. Golgota Režisierius J. Vaitkus.
• 1986 Užeigos šeimininkas. A.Strindberg. Kelyje į Damaską. Režisierius G. Padegimas.
• 1985 Sachsė. J. Grušas. Herkus Mantas. Režisierius V.Balsys.
• 1983 J. Marcinkevičius. Erelnyčia. Režisierius V. Balsys.
• 1982 A. Camus. Kaligula. Režisierius J.Vaitkus.
• 1982 S. Zlotnikov. Scenos prie fontano. Režisierius G.Rudenko.
• 1982 Leitenantas. J. Glinskis. Kristibaba. Režisierius V.Valašinas.
• 1982 Policininkas. T. Wailder. Mūsų miestelis. Režisierius G. Padegimas.
• 1982 Daktaras. Šatrovas. Mėlynieji žirgai raudonoje pievoje. Režisierius J.Vaitkus.
• 1982 Kritikas. V. Palčinskaitė. Kristijano Anderseno rožė. Režisierius G. Padegimas.

A. Žeko scenarijai:

• 1959 „Mergelė gulbelė".
• 1967 „Žaislai pyksta".
• 1972 „Gulbė karaliaus pati".
• 1992 „Kalėdų nakties vaiduokliai" (pagal Č. Dikensą).
• 1995 „Miegančioji gražuolė" (pagal Pero).
• 1967 „Stebuklingas žodis" premjera.
• 2000 „Slankų medžioklė".
• „Kauno TV plius" serialui penki scenarijai „Kriminalinės istorijos".
• Du eiliuoti scenarijai IV - jų (1991m.) ir V -jų (1995m.) Pasaulio lietuvių sporto žaidynių uždarymui.

Sporto Asmenybės

Marijampolės Gydytojai - Senjorų Futbolo Entuziastai

Spalio 23 dieną Plungėje įvyko Lietuvos senjorų futbolo turnyras, skirtas miesto garbės piliečiui, buvusiam ilgamečiui Plungės rajono futbolo rinktinės, 1956 metais iškovojusios Lietuvos čempiono vardą, treneriui, vienam iš Plungės sporto mokyklos įkūrėjų, pedagogui Antanui Jadziauskui ( 1931-2021m.m.) atminti.

Šiame turnyre, gindamas Lietuvos medikų - senjorų futbolo rinktinės spalvas dalyvavo ir žinomas Marijampolės ligoninės gydytojas, didelis futbolo entuziastas, beje, šį žaidimą žaidžiąs nuo jaunų dienų, o senjorų futbolą žaidžiantis nuo 55 metų, jau aštuntą gyvenimo dešimtmetį pradėjęs, Albertas Sanulaitis. Lietuvos medikų -senjorų rinktinės garbę gina ir kitas marijampoliečiams pažįstamas gydytojas, Aivaras Dovydaitis.

Pasak Alberto, Lietuvos medikų - senjorų futbolo rinktinė kasmet dalyvauja Europos bei pasaulio senjorų futbolo čempionatuose vykstančiuose įvairiuose kraštuose. Malonu, kad 2017 metais Austrijoje vykusiame pasaulio čempionate, Lietuvos medikų senjorų futbolo rinktinė tapo net vicečempione. Komandos dalyvavimas turnyruose dalinai finansuojamas iš įvairių šaltinių, tačiau didžioji dalis lėšų, vis tik yra pačių medikų asmeniniai pinigai.

Taip pat skaitykite: Apie Algį Mickūną

Grįžtant prie turnyro Plungėje reiktų pastebėti, jog be šalies medikų senjorų futbolo rinktinės jame, taip pat dalyvavo Plungės, Šiaulių, Kretingos, Žagarės ir Klaipėdos senjorų futbolo komandos. Žaidžiama buvo ne tradicinėje, bet perpus sumažintoje futbolo aikštėje, kamuolys mušamas į mažesnius, panašius į rankinio vartus, o rungtyniaujama du kėlinius trunkančius po 15 minučių.

Kiti Žymūs Asmenys

Jurgis Krikščiūnas

Jurgis Krikščiūnas gimė 1919m. Samaroje (Gorkyje). Bolševikų siautėjimo metu jo šeimai teko patirti didelius nepriteklius ir badą. 1921m. su tėvais grįžo į Lietuvą, apsigyveno Marijampolės apskr. Ašmintos (vėliau Prienų) valsčiuje, Ašmintos kaime pas senelius. Tėvas Antanas Krikščiūnas buvo inžinierius-topografas. Tuoj po grįžimo buvo mobilizuotas, pradėjo dirbti inžinerinius darbus, organizavo Lietuvos karo topografijos skyrių ir jam vadovavo iki bolševikų okupacijos 1940 metais. 1922m. tėvai gavo butą Aukštojoje Panemunėje prie Karo mokyklos, vėliau pasistatė medinį namą Aukštojoje Panemunėje, Klevų g.5. Čia Rimvydas ir augo su savo dviem jaunesnėmis seserimis Aldona (g.l921m.) ir Elvyra (g.l925m). 1940 birželio mėnesį Lietuvą okupavus bolševikams, rugsėjo mėnesį buvo paleistas į atsargą. Tada įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto statybos fakulteto geodezijos skyrių. Mokėsi iki 1943 metų kovo mėnesio, t.y.

Stasys Jarmala

Stasys Jarmala, Juozo, gimė 1908 m. lapkričio 6 d. Tėvas - Juozas Jarmala, Juozo, iš savo tėvo paveldėjo 16 ha žemės gražioje vietovėje ant Nemuno kranto. Nuo mažens Stasys siekė mokslo. Vasarą dirbdavo visus ūkio darbus, talkino tėvams, o rudenį ir žiemą lankė Alytaus gimnaziją. Tėvas labai didžiavosi savo mokytu sūnumi. Šią gimnaziją Stasys baigė 1929 metais. Jam malonu buvo būti tarp žmonių, su jais bendrauti, jiems padėti. Todėl sąmoningai siekė tapti mokytoju. Įstoti į aukštąją mokyklą dėl lėšų stokos negalėjo, todėl baigęs Alytaus gimnaziją lankė trijų mėnesių mokytojų kursus Kaune. 1931 m. 22 metų jaunuolis išvyko į Rokiškio aps., Miliūnų k. Dirbdamas Bajorų, Burokiškio pradinėse mokyklose pasižymėjo kaip veiklus žmogus, geras organizatorius. Glaudžiai bendradarbiavo su mokinių tėvais, kaimo gyventojais.

Vladas Montvydas

Vladas Montvydas gimė 1911 m. Šilalės r. Gatautiškės kaime. Kaimas prigludęs prie Lūksto ežero, o netoliese dunkso, apipintas legendom, Medvėgalio kalnas. Tėvai buvo Gatautiškės dvaro darbininkai. Sunkus buvo šio šimtmečio pradžioje bežemio žemdirbio gyvenimas -tebeslėgė Rusijos priespauda, skurdas, vargas, ligos, daug gyvybių nusinešdavo į kapus. Ona Lukšienė, mūsų Mama, buvo šviesi kaimo moteris: mokėjo skaityti ir leido mokytis savo vaikus.

Onutė Preilauskaitė-Lukšienė

Onutė gimė 1929 m. kovo 4 dieną ūkininkų Stasio Preilausko ir Petronėlės Barčaitės-Preilauskienės šeimoje. Tėvai valdė 10 ha ūkį Tauragės aps., Eržvilko vls., Pagirių kaime. Šeimos ištekliai leido vyriausiajai dukrai suteikti išsilavinimą ir Onutė 1945 m. Pagirių ir aplinkiniai kaimai antrąją bolševikinę okupaciją sutiko su nerimu, nes gerai prisiminė žudynes Rainių miškelyje, birželio tremtį ir kitas baisenybes. Tačiau visi buvo patriotiškai nusiteikę ir ruošėsi atremti okupantų išpuolius. Partizanų vadovybės paprašyti, Stasys ir Petronėlė Preilauskai įruošė savo gyvenamajame name slėptuvę 4 partizanams. Stasys Preilauskas, žinodamas koks gresia pavojus, jei kuris iš šeimos narių prasitars apie slėptuvę arba besilankančius partizanus, suklupdęs visą šeimą prieš kryžių Dievo vardu prisaikdino laikyti paslaptį, neprasitarti ne tik priešams, bet ir draugams apie pogrindžio veiklą.

Taip pat skaitykite: Algio Laurinačio gyvenimas ir darbai

Juozas Vitkus

Juozas Vitkus, antrasis sūnus iš šešių Vitkų šeimos vaikų gimė 1901 m. gruodžio 10d. Mažeikių apskrities Skuodo-Ketūnų kaime Bočelio sodyboje prie Šerkšnės upelio, apie 7 km. nuo Tirkšlių. Bočelis Mykolas per „liustraclją" iš Šerkšnių dvaro buvo gavęs apie 12 dešimtinių žemės. Tėvas Juozapas Vitkus paveldėjo ūkį, tačiau turėjo mokėti bočeliui gan didelę „išimtinę". Šeima sunkiai vertėsi. 1904m. pradžioje Juozapas Vitkus slapta išvykoj JAV, nes prasidėjus Rusijos-Japonijos karui, nenorėjo eiti į rusų armiją. 1906m. pasikvietė žmoną Marijoną su 3 vaikais atvykti į JAV. Žmona, pardavusi ūkelį ir atsiteisusi su „išimtine", su vaikais - Jadvyga, Juozeliu ir Valerijonu - išvyko iš Lietuvos. Tačiau Londone Marijoną sulaikė, kadangi ji sirgo trachoma, o Amerika sergančių emigrantų neįsileisdavo. Marijona, nemokėdama svetimos kalbos, neturėdama ryšio su Tėvyne ir vyru, pateko į vargą. Vaikus atidavė į prieglaudą, o ši juos išdalino anglų šeimoms.

Antanas Baltūsis-Žvejys

Antanas Baltūsis-Žvejys gimė 1915 m. Vilkaviškio aps., pasiturinčio ūkininko šeimoje. Be Antano, šeimoje augo dar 4 sūnūs ir viena duktė. Buvo gyvas, judrus, sportiškas ir gabus, ypač matematikai ir tiksliesiems mokslams. 1938 m., pašauktas į kariuomenę, įstojo į Karo mokyklos husarų aspirantūrą, kurią baigęs gavo jaunesniojo leitenanto laipsnį ir buvo išleistas į atsargą. 1939 m. rugsėjo mėn., prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, buvo mobilizuotas į kavalerijos dalinį ir pakeltas leitenantu. Užėjus vokiečiams, buvo paskirtas Pilviškių valsčiaus policijos viršininku, tačiau netrukus už priešingas pažiūras dėl žydų persekiojimo buvo suimtas. Maždaug po trijų savaičių paleistas, mokytojavo toliau. 1943 m. vengdamas suėmimo, įstojo į 255 lauko žandarmerijos savisaugos batalioną Kaune. Buvo paskirtas kuopos vadu ir pakeltas kapitonu.

Juozas Kasperavičius

Kadaise Lietuvoje gimus vaikeliui, sako, ateidavo nuo upės laumės, iš lankose pakilusių rūkų naujagimiui ausdamos kelią. O egiptiečiai pasikliaudavo žvaigždėmis. Jei, pasak jų, kiekvieno žmogaus likimas užrašytas žvaigždėse, tai 1912-ųjų planetos tą liepos 17-osios naktį ant Mituvos krantų, Kasperavičių troboj, Juozukui įtraukus pirmą deguonies gurkšnį, susiklostė labai nepalankiai. “Keturiasdešimt penktųjų žiemą, sužinoję, kad jis namuose, būrelis vyrų nuvykome kviesti į partizanų būrį. - Jūsų reikalas. Tai liudija, kad pats lemtingiausias J.Kasperavičiaus sprendimas nebuvo atsitiktinis. Jo mąstymas ir situacijos suvokimas buvo pagrįstas aiškia logika. Romantiškomis greitų permainų nuotaikomis tuo laiku gyveno beveik visa Lietuva. Vakaruose, visai netoli jo gimtinės, Karaliaučiaus žemėje, dar tebegaudė karo kanonada. Rusų kariuomenėn gaudomi patrankų mėsai vyrai slapstėsi kur kas išmanė. Ne iš bailumo, o dėl to, kad nematė jokio reikalo tarnauti raudonųjų okupantų tikslams ir laikė tai Tėvynės išdavimu.

Juozas Šibaila

Juozas Šibaila gimė 1905 m. kovo 18 d. Vadėnų k. (dab.Varėnos r., Alytaus aps.), o krikštytas Nedingės bažnyčioje 1905 m. kovo 20 d. Jo tėvas buvo Tomas Šibaila, motina Ona Bingelytė, krikšto tėvas Vincentas Zajančkauskas, o krikšto motina Morta Vaškelienė1. Šibailos pilnas vardas Juozapas buvo vartojamas tik oficialiuose dokumentuose ir tai ne visuose. Kaip antai jo vyriausiojo sūnaus Vytauto, gimusio 1930 m. rugpjūčio 24 d. Ukmergės aps., Panoterių k., gimimo aktų registracijos knygose 1930 m. rugsėjo 17 d. a/į Nr.49 ir sovietų laikais jam išduotame pase rašomas jo tėvo vardas Juozas, o jauniausiojo sūnaus Jono Kęstučio, gimusio 1935 m. sausio 27 d. Ukmergės aps., Kurklių vls., Vaičiuliškio k., gimimo aktų registracijos knygoje 1935 m. kovo 19 d. a/į Nr.30 rašoma, kad jo tėvas Juozapas Šibaila. Juozo tėvas Tomas Šibaila ir motina Ona Bingelytė tuokėsi apie 1883 m., nes 1885 m. gegužės 5 d. jau gimė vyriausias jų sūnus Edvardas. Tuo metu jie tarnavo Varėnos r., Marcinkonių apyl., Dubininkų k. Abu buvo beraščiai, be…

tags: #algis #laurinaitis #marijampole #gimimo #metai