Kūdikio netektis nėštumo metu - tai gilią ir ilgalaikę traumą sukelianti patirtis. Šis straipsnis skirtas padėti moterims ir jų artimiesiems suprasti gedėjimo procesą, atrasti pagalbą ir palaikymą, bei prisiminti, kad jie nėra vieni.
Nėštumo ir kūdikio netekties diena: pripažinimas ir supratimas
Spalio 15 d. minima nėštumo ir kūdikio netekties diena, skirta atkreipti dėmesį į šią dažnai nutylėtą problemą. Ši diena suteikia galimybę gedintiems tėvams išreikšti savo skausmą, pagerbti prarastus kūdikius ir dalintis savo istorijomis.
Emociniai iššūkiai po kūdikio netekties
Netekus kūdikio, moterys patiria įvairių emocijų, įskaitant liūdesį, pyktį, kaltę, vienišumą ir neteisybės jausmą. Psichologė S. Valevičienė teigia, kad negimusio kūdikio netektis lemia komplikuotą gedėjimo procesą, ypač nėštumo pradžioje, kai persileidimas yra tarsi nematomas ir apie jį nekalbama atvirai.
Vienišumas ir stigma
Moterys, patyrusios kūdikio netektį, dažnai jaučiasi vienišos ir stigmatizuotos. Z. Tomilinienė, Krizinio nėštumo centro vadovė, pabrėžia, jog moterys susiduria su vienišumo ir neteisybės jausmu, tačiau skatina įsisąmoninti, kad kūdikio netektis nėra bausmė ir nereikėtų savęs kaltinti.
Netinkamos reakcijos iš aplinkinių
Aplinkiniai, norėdami padėti, kartais nesąmoningai įskaudina netektį išgyvenančią moterį. S. Valevičienė atkreipia dėmesį, jog dažnai sakoma „nieko tokio“ arba „turėsit kitą vaiką“, tačiau tokie teiginiai nuvertina moters skausmą ir neleidžia jai išgedėti.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui
Pagalba ir palaikymas
Svarbu suprasti, kad gedėjimo procesas yra individualus ir kiekvienam žmogui reikia skirtingos pagalbos.
Buvimas šalia ir kantrybė
Vydmantė, save pristatanti kaip angelo mamą, teigia, kad vienam reikia pabuvimo šalia, parodymo, kad esame kartu šiame kelyje. S. Valevičienė akcentuoja, jog svarbu parodyti norą būti kartu, neskubėti, turėti kantrybės ir leisti netektį išgyvenančiai moteriai kalbėti ar tiesiog būti.
Bendravimas su panašią patirtį turinčiais žmonėmis
Z. Tomilinienė rekomenduoja bendrauti su panašią patirtį turinčiais žmonėmis, nes tai padeda suprasti, kad nesi vienas ir suteikia vilties.
Drąsa išgyventi skausmą
S. Valevičienė teigia, kad pačiai moteriai yra labai svarbu turėti drąsos būti su tuo skausmu ir tikėti, kad jis po truputėlį viduje pradės mažėti ir jį bus galima nešiotis, nes jis niekada neišsisprendžia.
Gydytojų ir socialinių darbuotojų vaidmuo
Z. Tomilinienė pabrėžia, kad išgyvenant kūdikio netektį, didelį vaidmenį turi ir gydytojų jautrumas moterims. Dažnai šeima patiria šoką ir net nežino, kad su mirusiu kūdikiu gali atsisveikinti. Ji skatina gydytojus ir socialinius darbuotojus atkreipti dėmesį į moters pasimetimą ir pasiūlyti tiek atsisveikinti, tiek palaikyti vaikelį. Kartais net siūloma nusifotografuoti, kad šeima turėtų kažkokį prisiminimą.
Taip pat skaitykite: Kaip vyrai išgyvena nėštumą
Krizinio nėštumo centras: pagalba moterims ir šeimoms
Z. Tomilinienė, pati išgyvenusi kūdikio netektį, įkūrė Krizinio nėštumo centrą, siekdama padėti moterims pamatyti, kad galimybių auginti vaiką yra, net ir esant labai nepalankioms aplinkybėms. Centras teikia psichologinę ir emocinę paramą, padeda susidoroti su netekties skausmu ir ieškoti būdų, kaip išgyventi šį sunkų laikotarpį.
Vyro vaidmuo ir gedėjimas
Psichologė S. Valevičienė atkreipia dėmesį, kad su vyrais yra didesnė problema, nes jie mažiau linkę rodyti savo slogius jausmus arba apskritai juos neigia. Tačiau vyrai taip pat jaučia sielvartą, liūdi ir pyksta praradę negimusį vaiką. Svarbu, kad vyrai gautų reikiamą paramą ir galėtų išreikšti savo jausmus.
Kaltės jausmas ir jo įveikimas
Po persileidimo moterį dažnai kamuoja neracionalus, nepagrįstas kaltės jausmas. Būtina pasakyti, kad ji nekalta dėl šios nelaimės, tačiau taip pat svarbu suprasti, kad ji jaučiasi būtent taip ir leisti jai išreikšti šį jausmą. Svarbu neužkrauti moteriai papildomos kaltės, nesustiprinti šio jausmo, bet ir nenuvertinti jo.
Gedėjimo ritualai ir atsiminimai
Svarbu, kad ir moteris, ir vyras pagarbiai žiūrėtų į savo sielvartą. Būtina neslopinti savo jausmų, nesislėpti po „geležinės moters“ ar „geležinio vyro“ kauke. Padeda įvairūs ritualai: medelio pasodinimas, laiško negimusiam vaikui parašymas, simbolinis prarasto kūdikio palaidojimas, vardo jam suteikimas ar kitoks šios netekties įprasminimas.
Poveikis tolimesniam gyvenimui
Nutrūkusio nėštumo patirtis gali paveikti tolesnį moters gyvenimą dvejopai. Labai svarbu, kad ši netektis būtų tinkamai išgedėta. Priešingu atveju gali pablogėti psichinė ir fizinė sveikata. Tačiau bet kurioje krizėje slypi ir galimybė. Paradoksalu, bet per kančią žmogus sužino, kokios didžiausios vertybės.
Taip pat skaitykite: Vyro pyktis po gimdymo
Pagalba ir parama Lietuvoje
Lietuvoje veikia organizacijos, teikiančios pagalbą ir paramą tėvams, praradusiems kūdikius:
- Angelo mama - teikia emocinę ir psichologinę pagalbą, padeda tėvams išgyventi netektį.
- Kūdikio netektis - specializuojasi pagalbos teikime tėvams, praradusiems kūdikius nėštumo metu arba netrukus po gimimo.
- VšĮ Krizinio nėštumo centras - siūlo pagalbą moterims ir šeimoms, susidūrusioms su sudėtingomis nėštumo situacijomis, įskaitant netektį.
Dvasinė parama
Vilniuje, Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje, kabo ypatingas Mergelės Marijos paveikslas, skirtas negimusiems vaikeliams. Prie šio paveikslo galima pakabinti votą už savo prarastą vaikelį, taip išreiškiant meilę ir atminimą, bei pasimelsti specialiomis maldomis.
Kaip padėti šeimai, išgyvenančiai netektį
- Būkite šalia ir parodykite nuoširdų susirūpinimą.
- Leiskite tėvams verkti ir išreikšti savo emocijas.
- Kalbėkite apie mirusį kūdikį jo vardu, jei jis buvo suteiktas.
- Skirkite dėmesio kitiems šeimos vaikams.
- Pasiūlykite praktinę pagalbą, pavyzdžiui, namų ruošoje ar maisto gaminime.
- Kvieskite pasivaikščioti ar būti gamtoje.
- Su saiku parodykite savo dėmesį paskambindami ar rodydami kitus ženklus, tačiau supraskite, kad tėvai norės ir vienumos.
Atminties išsaugojimas ir pagerbimas
Svarbu rasti būdų, kaip prisiminti ir pagerbti prarastą kūdikį. Tai gali būti specialios datos minėjimas, atminimo daikto sukūrimas arba dalyvavimas atminimo renginiuose. Frau Klapp iš „Charite“ klinikos pasakoja, kad jie stengiasi įduoti tėvams vaiko nuotrauką ir pado atspaudą, taip pat mažus rūbelius, kad jie galėtų aprengti savo mažylius atsisveikinimo metu.
Teisės ir palaidojimas
Lietuvos įstatymai leidžia palaidoti mirusius dar negimusius kūdikius. Jei kūdikis gimė po 22 nėštumo savaičių negyvas arba gimė gyvas ir mirė, jis yra registruojamas LR ir turi būti palaidotas. Jei kūdikis gimė negyvas iki 22 savaičių, galite pasiimti iš ligoninės ir palaidoti.
Sielvartas ir naujas nėštumas
Kai kurios moterys jaučia kaltę prieš vaiką, kurio ji neteko, kai pastoja vėl. Svarbu suprasti, kad, jeigu vaikas ne su tavimi, jis vis tiek tavo šeimos ir tavo asmeninės istorijos dalis ir šiuo atžvilgiu jis visada bus su tavimi. Tai ne vieno vaiko „pakaitalas“ kitu. Vietos yra abiems.
Kreipimasis į specialistus
Jei sielvartas užsitęsia ir trukdo normaliai funkcionuoti, svarbu kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą. Specialistai gali padėti įveikti sudėtingas emocijas ir atrasti būdus, kaip susitaikyti su netektimi.