Gediminas Zujus - žinomas kompozitorius, muzikos prodiuseris, dėstytojas ir novatoriškų projektų iniciatorius, gimęs Kaune. Jo kūrybinis kelias apima įvairias sritis - nuo muzikos filmams iki tarptautinių projektų, vienijančių Baltijos šalių menininkus. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius jo biografijos ir kūrybos bruožus, remiantis pateikta informacija.
Vaikystės prisiminimai ir muzikinės karjeros pradžia
Muzika Gedimino Zujaus gyvenime atsirado anksti. Jis prisimena menininkų susibūrimus bute Karo ligoninės gatvėje Kaune, kur prieš daugiau nei penkis dešimtmečius vyko vakarėliai. Viename iš jų mažas Gediminas buvo paragintas pagroti pianinu aklai dainininkei Beatričei Grincevičiūtei. Vėliau jis mokėsi skambinti fortepijonu meno mokykloje.
G. Zujus šmaikštavo, kad jis buvo antrasis Lietuvoje, turintis tokį muzikos instrumentą. Iki tol akademinį atlikėją į savo grupę pakvietė Kęstutis Lušas. „Koncertai, grojimai restoranuose, vestuvėse, privačiuose vakarėliuose… Prasidėjo artima pažintis su džiazu, pop kultūra“, - sakė G. Zujus.
Jo tėčio, aviacijos dėstytojo, inžinieriaus doc. Juozo Zujaus, tuometinio Informacijos instituto direktoriaus supratingumas ir geranoriškumas padėjo įrengti pirmąją Lietuvoje profesionalią, privačią įrašų studiją. Didžioji būtinų darbų dalis tuomet buvo padaryta ir įrangos sukonstruota pačių steigėjų rankomis.
Gimtadieniai ir įsimintinos dovanos
Ilgą laiką G. Zujus nešventė gimtadienių, tačiau vėliau vėl pajuto norą pabūti su artimaisiais ir bičiuliais. Jis prisimena mokyklos laikus, kai klasiokai varžydavosi, kas bus pakviestas į jo gimtadienio puotą didžiuliame sode Šančiuose. Suaugus gimtadienio šventės tapo retesnės, o jubiliejai buvo minimi tik artimųjų rate.
Taip pat skaitykite: Lietuvos sporto legenda - Gediminas Bardauskas
Pašnekovas įsimintiniausia gimtadienio dovana pavadino skrydį oro balionu, kurį jam įteikė du kartus: pirmą kartą - buvę mokiniai, dabar žinomi muzikos prodiuseriai, antrą kartą - LNK laidoje oreivis, žurnalistas Giedrius Leškevičius.
Pirmoji privati garso įrašų studija Lietuvoje
Svarbus G. Zujaus karjeros etapas - pirmosios privačios profesionalios garso įrašų studijos įkūrimas Lietuvoje. Jo tėvo supratingumo dėka buvo įrengta studija, kurioje didžioji dalis darbų buvo atlikta steigėjų rankomis.
„Klientai plūdo pas mus. Net didžiąsias metų šventes sutikdavau studijoje. Visi skubėdavo į namus su eglutėmis, o aš į studiją troleibusu. Iš pradžių buvo skaudu. Vėliau įpratau. Gal tai ir lėmė vis mažėjantį norą švęsti - gimtadienius, naujuosius, kitas sukaktuves?“ - svarstė G. Zujus.
Trumpa tylos pauzė G. Zujaus karjeroje buvo vienintelė - kai jo pagrindiniai užsakovai sau ir kolegoms „atvėrė“ kelius į užsienį - Egidijus Sipavičius į Olandiją, o Žilvinas Žvagulis - į Dubajų. G. „Bet ji ilgai nesitęsė. Darbų visada užteko“, - kalbėjo „Bravo“ statulėlės už geriausią metų prodiuserio vardą pelnytojas.
Reikšmingi ir novatoriški darbai
G. Zujus savo karjeroje įgyvendino nemažai reikšmingų ir novatoriškų darbų. Vienas iš jų - 2016 metais sukurtas projektas „Baltijos sutartinė aplink pasaulį“ („Baltic Song Around The Globe“). Tai buvo virtualus renginys, skirtas Juodojo kaspino (Baltijos kelio) dienai, kuriame gyvai koncertavo žinomi Lietuvos, Latvijos ir Estijos bei šių šalių išeivijos atlikėjai. Koncertą vainikavo specialiai G. Zujaus sukurtas kūrinys lietuviškų sutartinių pagrindu, kuris vienu metu buvo atliktas Vilniuje, Los Andžele, Čikagoje ir Melburne.
Taip pat skaitykite: Apie Gediminą Grikštą
Dalyvauti šiame unikaliame projekte buvo pakviesti Veronika Povilionienė, Petras Vyšniauskas, a.a. Kęstutis Lušas, Gediminas Laurinavičius, kiti žymūs Lietuvos atlikėjai, Australijos Melburno kolektyvas „Pamesta klumpė“, JAV Los Andželo K. Daugirdo vadovaujama vyrų vokalinė grupė, jauna, bet jau Amerikoje labai žinoma dainininkė Agnė Giedraitytė iš Čikagos. Latvijai atstovavo dainininkė Baiba Skurstenė-Serdiukė, o Estijai - žymioji Sofia Rubin.
2017 metais didelio dėmesio sulaukė G. Zujaus kūrinio „Trance4notes“ simfoniniam orkestrui, chorams, vargonams, perkusijai ir vokalams premjera „prezidentiniame“ Vasario 16 dienos koncerte Nacionalinėje filharmonijoje. Taip pat tarptautinė „Scenos ir estetikos“ mokykla, vykstanti jau 11 metų, kultūrinės edukacijos internetu realiam laike projektas „Virtuali klasė", muzikos ir iniciatyvų festivalis „Šančių kultūros kiemas“.
Naujausias jubiliato darbas - daina „Vienybės banga“, kurią Baltijos kelio 30-mečio koncerto finale 2019 metais atliko lietuvių, latvių ir estų scenos žvaigždės - Merūnas Vitulskis, Samanta Tina ir Ille Saar.
Muzika dokumentiniam filmui „Prezidentas“
G. Zujus sukūrė muziką dokumentiniam filmui „Prezidentas“. Jis teigė, kad muzika turi būti tvirta ir lakoniška, be pagražinimų. Pagrindinė muzikinė tema buvo ADAM, kuri atitinka prezidento Adamkaus pavardės šaknį. Muziką šiam filmui G. Zujui dar 2019 metais pasiūlė vienas iš filmo kūrėjų - televizijos laidų vedėjas ir prodiuseris Arūnas Valinskas.
Dokumentinio filmo „Prezidentas“ idėja dar 2018 metais kilo žurnalistei Daivai Žeimytei-Bilienei ir televizijos laidų prodiuseriui A. Valinskui. Filmo kūrėjos - televizijos žurnalistė D. Žeimytė-Bilienė ir režisierė Giedrė Genevičiūtė teigia, kad G. „Prezidentas“ yra trečiasis dokumentinis kino filmas, kuriam G. Zujus sukūrė muziką.
Taip pat skaitykite: Apie Gediminą Žiemelį
Šančių kultūros kiemas
G. Zujus daug laiko praleidžia Vilniuje, kur dirba ir gyvena, tačiau radęs laisvą minutę skuba į Kauną. Jis turi namus Šančiuose, kuriuos 1924 metais pastatė jo prosenelis Lietuvos kariuomenės savanoris Jonas Jankauskas. Šių namų kieme vyksta kultūros festivaliai, buriasi menininkai.
G.Zujus pasakoja, kad jo būstą gimtajame mieste kauniečiai jau praminė Šančių kultūros kiemu. Dėl kelis kartus per metus čia rengiamų nemokamų renginių G.Zujus įrengė ir sceną, įsigijo dešimtis sulankstomų kėdžių, žvakių, atbaidančių uodus.
Šančių kultūros kieme viešėjo ir du kartus „Auksinio scenos kryžiaus“ laimėtojai - stalo teatro spektaklio „Eglė Žalčių karalienė“ kūrėjai, Kauno styginių kvartetas, solistės Greta Rimdeikaitė ir Oleksandra Zaykova. Specialiai į šį festivalį atvyko Švedijos kompozitorė, buvusi Švedijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, dainininkė Edita Saaf bei Škotijoje įkurta „Quark Effect“ - bene ryškiausia Lietuvoje šiuolaikinės improvizacinės muzikos grupė, apjungianti akustinės bei elektroninės muzikos principus į vieną bendrą muzikinę kalbą.
Miuziklas „Kelyje į Laisvę“
Lietuvos etnografijos muziejuje buvo pristatytas miuziklas „Kelyje į laisvę“, kurio kūrėjas - Gediminas Zujus. Jis - kūrybinės jaunimo stovyklos, jau septynioliktą kartą subūrusios talentingus lietuvius iš viso pasaulio, rezultatas, rašoma spaudos pranešime.
Šiemet Rumšiškėse vykstančioje kūrybinėje stovykloje vokalo, šokio ir vaidybos įgūdžius lavino lietuviškų šaknų turintys atlikėjai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinių Arabų Emyratų, Australijos, Didžiosios Britanijos, Olandijos, Malio, Airijos, Latvijos ir Lietuvos. Jauniausia dalyvė - dešimtmetė Sofia Koneva atskrido iš Dubajaus. Vyriausiu stovyklautoju buvo devyniolikmetis Ajay Adesoji.
Šių metų miuziklas „Kelyje į laisvę“, kaip sako jo kūrėjai, yra tarsi kelionė per lemtingus Lietuvos istorijos dešimtmečius nuo 1918 iki 1990 metų. Tarpukario viltis, partizanų kova, tremtinių skausmas, sovietinės tylos metas ir Sąjūdžio dainuojanti revoliucija susijungia į vieną pasakojimą apie tai, ką reiškia būti laisviems.
„Dino Fest“
G. Zujus pakvietė nusipelniusius bendražygius ir kolegas į Kauną, Šančius, į „Dino fest“. Tai - jo antrieji, protėvių namai, kurių kieme jau ne vienerius metus organizuojami įsimintini renginiai, rašoma pranešime spaudai.
Spalio pradžioje garbingą jubiliejų minės ir dar vienas iškilus kaunietis - Kęstutis Ignatavičius. Praeityje garsus muzikantas šiuolaikinėje visuomenėje žinomas kaip ceremonmeisteris, sutuokęs dešimtis tūkstančių porų.
Šančių menų mokykla
Naujausias G. Zujaus projektas - „Šančių menų mokykla“, kurią planuojama atidaryti iki metų pabaigos. Kompozitorius tokiu būdu nori veikliems, gabiems, kūrybingiems ir entuziazmo kupiniems žmonėms suteikti vietą, laiką ir galimybę perteikti savo žinias, o jaunimui - išnaudoti savo potencialą, perimti žinias, patirtį ir generuoti naują kokybę.
„Šančių menų mokyklos“ tikslas - padėti suprasti menus ir atrasti savyje glūdinčias kūrybines „gysleles“. Mokykloje bus mokomi scenos menai, kūryba ir vizualieji menai.
Kūrybos apžvalga ir ateities planai
Peržvelgdamas savo kūrybinį kelią, G. Zujus nieko nesigaili. Anot jo, viską reikėjo patirti, iškentėti, išjausti, išgyventi, buvo ir daug nuostabių akimirkų. Tačiau jis pabrėžia, kad jo kūrybos srityje yra dar daug nerealizuotų dalykų.
G. Zujaus teigimu, jo kūryba pastaraisiais metais krypsta link akademinės muzikos. Santykis su ja, kompozitoriaus teigimu, prasidėjo dar Čikagoje, kuomet buvo pristatytas kūrinys „Trance4notes“.
Ateityje G. Zujus planuoja susikoncentruoti ir fokusuotis ties akademine muzika. Jis yra pradėjęs porą kūrinių, tad greitu metu galima tikėtis naujienų.