Trakų Skaisčiausios Dievo Motinos gimimo stačiatikių cerkvė, įsikūrusi pačiame Trakų širdyje, Maironio ir Vytauto gatvių sankirtoje, yra svarbus miesto dvasinio gyvenimo akcentas. Ši vieno bokšto cerkvė, neturinti varpinės, mena ilgą ir įdomią istoriją, glaudžiai susijusią su Trakų krašto stačiatikių bendruomene ir Lietuvos istorija.
Parapijos įkūrimas ir cerkvės statyba
Trakų Stačiatikių Šv. Dievo Motinos Gimimo Parapija oficialiai įregistruota Trakų rajono savivaldybėje 1996 m. rugsėjo 9 d. Parapijos veikla pagal EVRK klasifikaciją priskiriama religinių bendrijų veiklai, o tai reiškia, kad pagrindinė jos paskirtis yra religinės bendruomenės aptarnavimas ir dvasinių paslaugų teikimas vietos gyventojams.
Sprendimas statyti stačiatikių cerkvę Trakuose buvo priimtas 1861 m. Šios iniciatyvos rėmėjais tapo aukšti Rusijos imperijos pareigūnai. Rusijos imperatorienė Marija Aleksandrovna paaukojo 6000 rublių, o Kauno ir Panerių geležinkelio tunelių statytojas G. Adelsonas dovanojo 50 tūkstančių plytų.
Cerkvės statybos darbai prasidėjo 1862 m. gegužės 8 d. Valstybės turtų rūmų inžinierius A. Polozovas buvo paskirtas prižiūrėti statybos darbus. Inžinierius A. Polozovas pritaikė tipinį cerkvės projektą pasirinktai statybos vietai. Mūrinis pastatas liko standartinės struktūros ir formų stačiatikių kulto statiniu be jokių individualių bruožų. 1862 m. rugpjūčio 18 d. įvyko statybos darbų pradžios iškilmės, o 1863 m. rugsėjo 22 d. cerkvė jau buvo pašventinta, suteikiant jai seniau miesto pietiniame gale buvusios Skaisčiausios Dievo Motinos cerkvės vardą.
Už sėkmingą darbą inžinieriui A. Polozovui Rusijos imperatorienė padovanojo auksinį žiedą su brangakmeniais, kurį jam įteikė Vilniaus generalgubernatorius M. Muravjovas.
Taip pat skaitykite: Meilė ir tikėjimas vaikams
Įdomu tai, kad pastatyta cerkvė iš pradžių neturėjo varpinės. Vėliau, 1868 m., architektas Samoilovas parengė varpinės projektą, tačiau nežinia, ar jis buvo įgyvendintas.
Trakų bazilika ir jos reikšmė
Trakų miestas garsėja ne tik stačiatikių cerkve, bet ir Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika, kuri puikuojasi ežerų apsuptame Trakų pusiasalyje. Savo mastu ir didybe ji prilygsta Trakų salos pilies rūmams. Lietuvoje iš viso yra aštuonios bazilikos, o Trakų bazilika yra viena iš jų.
Ši bažnyčia yra ne tik unikalus tikėjimo ir Lietuvos kultūros istorijos paminklas, bet ir itin garbingas bazilikos titulas jai suteiktas pagal specialius kriterijus, nustatytus Domus Ecclesiae, t. y. Dievo kulto ir sakramentų tvarkos dekrete. Kriterijai taikomi tiek pastatui, tiek gyvajai Bažnyčiai, t. y. joje besirenkančiai tikinčiųjų bendruomenei. Be to, bazilikos titulu pabrėžiamas ypatingas bažnyčios ryšys su popiežiumi.
Trakų bazilikos pagrindiniame altoriuje šešis šimtmečius pagarbiai kabo Dievo Motinos paveikslas, kuris prieš 300 metų susilaukė popiežiaus Klemenso XI dovanotų karūnų. Vertas dėmesio ir 2015 m. Švč. Bazilikos titulo suteikimas įpareigoja rodyti pavyzdį kitoms bažnyčioms aktyviu bendruomenės gyvenimu, sielovada bei vedant šventines liturgines apeigas. Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje Šv.
Stebuklingas Trakų Dievo Motinos paveikslas
Dar prieš susilaukiant popiežiaus pripažinimo, apie Švč. Mergelę Mariją ir jos Kūdikį vaizduojantį paveikslą sklido garsas po visą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Nuo pat pirmų XVII a. metų prie paveikslo buvo kabinami votai, padėką už sulauktas stebuklingąsias malones išreiškiančios dovanos, pavyzdžiui, širdelės pavidalo dirbinėliai iš tauriųjų metalų ar vėriniai. Originalus gotikinių bruožų XV a. tapytas paveikslas turi ypatingą istorinę reikšmę.
Taip pat skaitykite: Apie „Visi Dievo Vaikai Šoka“
Kitoje paveikslo pusėje užrašyta, jog tai Bizantijos imperatoriaus Emanuelio II Paleologo dovana Lietuvos valdovui - Vytautui Didžiajam - krikšto proga. Tas pats užrašas byloja, jog tai Dievo Motina Nikopėja, kas graikų kalboje reiškia „pergalingoji“. Tikima, kad XII a. Pagrindiniame Trakų bazilikos altoriuje kabantis stebuklingasis paveikslas bėgant amžiams buvo pertapytas. Restauratorių tyrimai parodė, kad ankstesnis Marijos atvaizdas buvo gotikos stiliaus, Švč. Mergelė vaizduota stovinti, vienplaukė, galbūt su rožių vainiku ant galvos.
Paveikslas, matyt, pasirodė esąs per didelis naujam altoriui, todėl nupjauta apatinė jo dalis, iš naujo išraižytas ir perauksuotas fonas, Marijos figūra pertapyta bizantine stilistika, virš paveikslo kabo anksčiau patį paveikslą puošusi prabangi karūna. Marijos su Kūdikiu atvaizdas žavi auksuotais kalstytos sidabro skardos aptaisais bei popiežiaus dovanotais auksiniais vainikais. Smulkios raižybos XV-XVI a.
Jubiliejiniai metai ir varpai
Jubiliejinių metų proga 2017 m. konsekruojant didįjį bazilikos altorių, buvo iškilmingai pašventinti nauji varpai. Jie išlieti garsioje brolių Kruševskių varpų liejykloje Vengruve, Lenkijoje. Didysis varpas yra skirtas Trakų Dievo Motinos - Lietuvos Globėjos - garbei. Jis sveria net 700 kg!
Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 8 d. - ypatingi metai. Popiežiaus Pranciškaus vainikuota Trakų bazilika žymi 300 metų Dievo Motinos paveikslo karūnavimo jubiliejų. Be to, sukanka 100 metų nuo Lietuvos valstybės atkūrimo. Lietuvos vyskupai ir Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius paskelbė Trakų Dievo Motinos - Lietuvos Globėjos - metais. Trakų Dievo Motinos paveikslo svarba Lietuvos istorijoje neginčijama.
Trakų bažnyčios ir Vytautas Didysis
Kelionę į Trakus iš tolo pirmiausiai pasveikina ne įžymioji Trakų salos pilis, bet ant kalvos iškilusi Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia. Šio kultūros paveldo paminklo svarbą pabrėžia simbolinis faktas: įsteigta Vytauto Didžiojo Trakų bažnyčia niekada nebuvo uždaryta ar naudota ne pagal savo paskirtį. 1409 m. gegužės 24 dieną Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas fundacine privilegija įsteigė parapinę bažnyčią, tituluojamą Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo ir Šv. Evangelisto Jono vardais.
Taip pat skaitykite: "Dievo Vaikų" sektos apžvalga
Trakų bažnyčia yra neatsiejama ir nuo paties Vytauto Didžiojo asmenybės. Tvirtindamas save kaip vieną iš didžiųjų Europos valdovų, Vytautas ėmėsi bažnyčių fundavimo ir parapijų steigimo Lietuvoje misijos. Visos Vytauto funduotos bažnyčios buvo tituluojamos Dievo Motinos vardu. Trakų bažnyčios vieta taip pat liudija išskirtinį Lietuvos suvereno pasirinkimą.
Atlaidai ir šventės Trakuose
Su šiuo atvaizdu taip pat siejama visoje Lietuvos didžiojoje kunigaikšysteje garsi Dievo Motinos „Trakinės“ atlaidų tradicija. Kasmet per liturginę Dievo Motinos šventę rugsėjo 8 dieną į Trakus suplaukdavo minios žmonių iš visų LDK žemių. Anuomet tiek ir pati bažnyčia, tiek ir stebuklingojo Dievo Motinos paveikslo karūnavimas XVIII a. buvo siejamas su prieš beveik tris šimtus metų neįvykusiu Vytauto Didžiojo karūnavimo iškilme.
Kasmet Trakinių atlaidai vyksta rugsėjo 1-8 d. „Aukojamos Šv. Mišios, eina piligrimai, atvažiuoja chorai. Kunigai, vyskupai sako pamokslus. Kiekvienais metais per rugsėjo atlaidus jaunimas (apie 300 dalyvių) ryte išeina nuo Aušros vartų ir visą dieną eina pėsčiomis giedodami, melsdamiesi iki Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos. Šventės tradicija siekia XVIII amžių, kuomet 1718 m. rugsėjį popiežius Klemensas XI atsiuntė karūnas Trakų Marijai, garsėjančiai malonėmis bei stebuklais, kai buvo surengta iškilminga vainikavimo šventė. „Suvažiavo tūkstančiai žmonių.
Trakų krašte įspūdingai švenčiama ir Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena - Žolinė. „Man norėjosi, kad po Mišių mes neišsibarstytume, o dar labiau pasidžiaugtume. Kilo mintis paveikslo kopiją ant specialių neštuvų nešti Trakų miesto gatvėmis, liudijant, kad tai - mūsų dangiškoji Mama, kuri jungia mus visus - ir tikinčius, ir netikinčius, ir katalikus, ir brolius stačiatikius, ir brolius karaimus, ir jaunus, ir senus. Norėjosi, kad tai būtų linksma eisena, kelianti pasididžiavimą, kad šioje žemėje tikroji karalienė yra Trakų Madona. Tai mūsų dvasinė Motina, kurią mes didingai nešame ir rodome visiems - praeiviams, turistams, atsitiktinai papuolusiems į miestą. Visi jungiasi į tą eiseną. Didžiulį ne tik vietos gyventojų, bet ir turistų dėmesį pritraukianti Žolinės eisena, pradžioje sumanyta kaip vienkartinis renginys, Trakų gatvėmis šiemet rugpjūčio 15-ąją vyks jau vienuoliktą kartą.
Puoselėdama ir praktikuodama savo gilias tradicijas Trakų krašto sentikių bendruomenė (dar vadinama senosios stačiatikybės tradicijų ir apeigų saugotojais) bendra malda ir susikaupimu stiprina bendrystę, tradiciškai melsdamasi netoli Trakų esančiuose Daniliškių kapinėse. Manoma, kad Daniliškių kaimas daug šimtmečių buvo sentikių bendruomenės centru.
Parapijos veikla šiandien
Remiantis naujausiais įmonės duomenimis, 2024 metais vidutinis darbuotojų skaičius siekė 1, o darbuotojų skaičius, lyginant su 2023 metais, išliko nepakitęs. Pagal nuosavybės tipą, TRAKŲ STAČIATIKIŲ ŠV. DIEVO MOTINOS GIMIMO PARAPIJA yra privati įmonė, kurioje daugiau kaip 50 % įstatinio kapitalo priklauso Lietuvos fiziniams ir juridiniams asmenims, o jos sudėtyje nėra užsienio investuotojų kapitalo. Šis faktas rodo vietinį kapitalą ir stiprią sąsają su nacionaline bendruomene.
Analizuojant verslo faktus ir rekvizitus, galima pastebėti, kad įmonės dydžio kategorija yra mikro, todėl jos veiklos apimtys ir finansiniai rodikliai, tokie kaip atlyginimai, pajamos ir pelnas, yra atitinkamai nedideli. Tačiau stabilus darbuotojų skaičius ir ilgametė veiklos istorija nuo 1996 metų liudija apie įmonės gebėjimą išlaikyti veiklos tęstinumą ir prisitaikyti prie pokyčių. Įmonės tvarumas grindžiamas nuosekliu veiklos vykdymu ir glaudžiu ryšiu su vietos bendruomene.
Pačiame Trakų miesto centre stovinčioje Trakų Skaisčiausios Dievo Motinos gimimo stačiatikių cerkvėje sausio mėnesį švenčiami Viešpaties Krikšto atlaidai - tai viena svarbiausių stačiatikių švenčių. Šventovėje meldžiamasi, šventinamas vanduo. Viešpaties Krikšto atlaidai neatsiejami ir nuo maudymosi kryžiaus forma iškirstoje eketėje - tikima, kad sausio 19 d. vanduo įgyja gydomųjų galių.
Angelų kalva
Aut.Rekomenduojame dalyvauti pažintinėje ekskursijoje „Atrask Angelų kalvą“. Joje pasakojama apie šį nuolat gausėjantį ąžuolinių angelų skulptūrų ansamblį, vainikuojantį reikšmingiausių, vienoje architektūrinėje diagonalėje išsidėsčiusių Trakų dvasinių statinių - Trakų stačiatikių Šv. Dievo Motinos gimimo cerkvės, Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčios ir Trakų salos pilies - seką. Angelų kalva tarsi simbolinis „vainikas“ Trakams. Jį sudaro įvairios, beveik penkių metrų aukščio ąžuolinės angelų skulptūros, simbolizuojančios pagrindines krikščioniškąsias vertybes - Meilę, Viltį, Tikėjimą, Gyvybę, Dvasios stiprybę, Dvasios ramybę, Taiką, Atjautą, Pasiaukojimą, Bičiulystę, Santarvę ir kt. Ekskursijos trukmė - 45 min. Grupė - iki 40 asmenų.
Stačiatikybė Lietuvoje
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje skirtingų religijų atstovai visuomet sugyveno draugiškai. Tai liudija ir sostinės Vilniaus architektūra - katalikų, protestantų, žydų, stačiatikių maldos namai čia, atrodo, glaudžiasi vieni šalia kitų. O Vilniaus senamiestis net padalytas į katalikų ir stačiatikių puses. Jei nuo Valdovų rūmų Pilies gatve kilsite į viršų link Rotušės aikštės, pastebėsite, kad cerkvės stovi į rytus (į kairę) nuo šios gatvės, o katalikiškos bažnyčios - į vakarus (į dešinę). Toks padalijimas turi svarbią simbolinę reikšmę: cerkvės stovi rytuose, nes Stačiatikių Bažnyčia dar vadinama Rytų Bažnyčia, o katalikai priklauso Vakarų Bažnyčiai.
Stačiatikiai yra antra pagal tikinčiųjų skaičių krikščionybės kryptis Lietuvoje. Pirmosios cerkvės LDK pastatytos XIV a. Vilniuje ir Trakuose. Galima sakyti, kad stačiatikybė išplito dėl kilmingųjų meilės ir politikos ryšių - LDK kunigaikščiai dažnai vesdavo rusų kunigaikštytes ir neversdavo jų atsisakyti stačiatikybės. Iš Vilniaus mieste esančių cerkvių išsiskiria Skaisčiausios Dievo Motinos Ėmimo į dangų soboras senamiestyje. Šiuos maldos namus kunigaikštis Algirdas pastatė žmonai Julijonai Tverietei 1346 m. XV a. pradžioje soboras tapo stačiatikių Katedra, kurioje pamaldas laikydavo vyskupas.
Skaisčiausios Dievo Motinos Ėmimo į dangų soboras
Skaisčiausios Dievo Motinos Ėmimo į dangų soboras svarbus ir dėl architektūros. Dauguma cerkvių papuoštos kupolais, kuriuos dėl specifinės formos vadina svogūnais - stačiatikių Katedra tokio kupolo neturi. Soboras pastatytas gotikiniu stiliumi, tiksliau, jis priskiriamas „gynybinei“ gotikai. Įprastos gotikinės bažnyčios lengvos ir grakščios, išstypusios į viršų, o „gynybinės“ gotikos bažnyčių ir cerkvių kampus remia bokštai, jų sienos storos, masyvios.
Kiekvienos stačiatikių bažnyčios centre stovi ikonostasas, ant kurio kabo šventieji paveikslai - ikonos. Stačiatikiai ikonas laiko langu į šventąją tikrovę, todėl ne tik dega žvakes prieš jas, bet ir melsdamiesi joms lenkiasi, jas bučiuoja. Beveik visos Skaisčiausios Dievo Motinos Ėmimo į dangų sobore esančios ikonos nutapytos XIX a., o jų stilius artimesnis ne tradicinei ikonai, bet vakarietiškam paveikslui.
Kaip ir dauguma Vilniaus bažnyčių ir cerkvių, stačiatikių Katedra buvo ne kartą atstatyta. Labiausiai šventovė nukentėjo per XVII-XVIII a. gaisrus ir karus. Seniau atstatinėjant bažnyčias nesiekta išsaugoti jų pradinės išvaizdos, originalaus stiliaus, todėl ir soboras atstatytas ne gotikos, o daug puošnesniu baroko stiliumi. Tikintiesiems soboras sugrąžintas po 1863 m. sukilimo, kurį Lietuvoje numalšino Rusijos imperijos okupacinė armija. Šventovė dar kartą atstatyta pagal rusų architektų Nikolajaus Čiagino ir Aleksandro Riazanovo projektą: nugriautos naujos pertvaros, atrastos senosios gotikinės kolonos ir išlikę skliautai.