Cukrinis diabetas - tai endokrininė liga, kuriai būdingas padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje dėl sutrikusios hormono insulino funkcijos. Insulinas skatina gliukozės patekimą iš kraujo į ląsteles, reguliuodamas baltymų, riebalų ir angliavandenių apykaitą. Sutrikus insulino išskyrimui ar funkcijai, gliukozė nepatenka į ląsteles, bet kaupiasi kraujyje, sukeldama ląstelių badavimą ir ryškų gliukozės padaugėjimą. Ši liga gali paveikti bet kokio amžiaus žmones, įskaitant vaikus, todėl svarbu žinoti simptomus ir suprasti, ką daryti.
Cukrinio diabeto tipai ir ypatybės
Skiriami keli diabeto tipai, iš kurių dažniausi yra pirmasis ir antrasis tipai.
- Pirmojo tipo diabetas: Vystosi dėl kasos salelių ląstelių destrukcijos, dažniausiai autoimuninės kilmės. Būdingas greitas simptomų išsivystymas, ryškus insulino trūkumas, didelė hiperglikemija ir ketozė dėl riebalų skilimo. Nevartojantiems insulino pacientams išsivysto gyvybei pavojinga diabetinė ketoacidozė. Dažniausiai pasireiškia jauniems žmonėms, bet gali išsivystyti bet kuriame amžiuje. Lietuvoje kasmet diabetu suserga apie 70-80 vaikų.
- Antrojo tipo diabetas: Būdinga slapta pradžia, dažnai besimptomis ir nediagnozuojamas daug metų. Pacientų organizmas vis dar gamina insuliną, tačiau nepakankamai, kad išlaikytų PG koncentraciją normos ribose. Dažniausiai serga vyresni nei 45 m. žmonės, tačiau susirgti gali ir jaunesnio amžiaus pacientai ar net vaikai.
Cukrinio diabeto rizikos faktoriai
Cukrinio diabeto rizikos faktorių yra gana daug, tačiau ligą sukelia ne vienas kuris nors, bet įvairūs jų deriniai. Didelę reikšmę turi paveldėtas polinkis.
- Nutukimas
- Netinkama mityba
- Nesaikingas alkoholio vartojimas
- Rūkymas
- Amžius (dauguma žmonių amžėdami mažiau juda, praranda raumenų masę ir priauga svorio)
- Genetinis polinkis
Cukraus kiekio kraujyje simptomai vaikams
Svarbu kuo anksčiau pastebėti pirmuosius diabeto požymius ir kreiptis į medikus, kad pritaikytų gydymą. Vaikams cukrinis diabetas dažniausiai diagnozuojamas dviem gyvenimo tarpsniais - 3-5 metais ir paauglystėje, 12-15 metais.
- Padažnėjęs poreikis šlapintis: Jeigu organizme sutrikusi insulino gamyba arba jeigu insulinas savo darbo neatlieka, inkstai negali filtruoti kraujyje esančio cukraus. Dėl to padidėja inkstams tenkantis krūvis, jie bando gauti iš kraujo papildomo skysčio, būtino susikaupusiam cukrui ištirpyti, todėl šlapimo pūslė beveik nuolat būna pilna. Vaikas gali pradėti dažniau šlapintis, daugiau vartoti skysčių, jiems gali mažėti arba neaugti kūno svoris. Gali pradėti šlapintis naktimis, nors anksčiau to nedarė. Per parą mažylis gali "prisiusioti" visą trilitrį.
- Nenumalšinamas troškulys: Jeigu vaikas ėmė vartoti daug daugiau skysčių nei paprastai, tačiau vis tiek niekaip negali numalšinti troškulio, negalima atmesti galimybės, jog dėl to kaltas cukrinis diabetas - ypač jei troškulys sutampa su padažnėjusiu šlapinimusi.
- Svorio kritimas: Ryškus pirmojo tipo diabeto atveju. Tuomet kasa liaujasi gaminusi insuliną. To priežastys gali būti dvi: arba kasos ląsteles užpuolė virusai ir prasidėjo autoimuninė organizmo reakcija (t.y. insuliną gaminančių ląstelių atmetimas), arba organizmas ima ieškoti naujo energijos šaltinio, kad aprūpintų ląsteles būtinu cukraus kiekiu, todėl ima nykti raumenų ir riebalų audiniai. Gali pradėti kristi kūno svoris, nes ląstelės negauna energetinės medžiagos - gliukozės.
- Silpnumas, greitas nuovargis: Dėl jų taip pat kaltas cukrus. Iš maisto jis patenka į kraują, kur insulinas turėtų padėti organizmo ląstelėms cukrų pasisavinti. Ląstelės cukrų naudoja gyvybinei energijai palaikyti. Gana anksti pasireiškia silpnumo priepuoliai. Vaikas gali skųstis, kad jaučiasi neįprastai.
- Kiti požymiai:
- Pablyškusi oda.
- Slenkantys plaukai.
- Padažnėjusios odos užkrečiamosios ligos, oda tampa sausa, niežti.
- Blogiau gyjančios žaizdos.
- Prisidauginusios karpos.
- Labai norisi saldumynų.
Pavojingi simptomai ir būtina pagalba
Jei į siunčiamus SOS nereaguojama, gali sutrikti organizmo medžiagų apykaita, skysčių pusiausvyra, atsiranda ketonų (iš vaiko burnos sklinda specifinis - rūgusių obuolių, acto kvapas), gali ištikti gyvybei pavojinga ketoacitozė, vaikas gali netekti sąmonės. Kritinė būklė - kai vaikas patenka į ketocidozinę komą, pasidaro vangus, silpnas, vemia. Ši koma gali ištikti labai staiga, ryte vaikas dar bėgioja ir valgo, o vakare guli visiškai bejėgis.
Taip pat skaitykite: Gliukozės normos nėštumo metu
Gliukozės kiekio kraujyje tyrimai
Paprastai cukrinio diabeto diagnozė ir nustatoma atlikus gliukozės tyrimą iš kraujo. Jei nevalgius pirmą kartą aptinkamas padidėjęs gliukozės kiekis, diagnozė iš karto neužrašoma į ligos istoriją. Tyrimą būtina atlikti pakartotinai. Jei du kartus nustatomas didesnis nei norma gliukozės kiekis, tuomet vaikas siunčiamas į gydytojo endokrinologo konsultaciją.
- Gliukozės kiekis kraujyje nevalgius: Sveiko žmogaus kraujyje gliukozės kiekis nevalgius yra 3,33-5,55 mmol/l. Gliukozės norma tiek vaikams, tiek suaugusiems yra vienoda 3,33-5,55 mmol/l. Kraujo tyrimą būtinai reikia atlikti nevalgius, nes suvalgytas maistas labai padidina gliukozės kiekį.
- Gliukozės toleravimo mėginys: Jo metu atliekami du gliukozės tyrimai, vienas -nevalgius, o antrasis - vaikui išgėrus gliukozės miltelių tirpalo.
- Glikozilinto hemoglobino tyrimas (HbA1C): Jis parodo trijų mėnesių gliukozės koncentracijos vidurkį. Glikuotas hemoglobinas (HbA1C) gali būti tiriamas bet kada, net pavalgius. Jis parodo, kokia gliukozės koncentracija buvo pastaruosius tris mėnesius (tikslesnis tyrimas, be to, tinkamas sekti ligos eigai).
Jeigu nustatomas 5,6-7,5 mmol/l gliukozės kiekis, laikoma, kad žmogui yra prediabetas. Esant gliukozės kiekiui nuo 6,6 mmol/l iki 7,7 mmol/l, gali būti įtariamas ne cukrinis diabetas, o gliukozės tolerancijos sutrikimas. Tai būklė, kai organizmas ne visiškai spėja pasisavinti gliukozę.
Pagal įstatymus, vaikams priklauso kas dvejus metus atlikti profilaktinį gliukozės tyrimą. Šiuolaikinė technika leidžia tai padaryti net paėmus kraują iš piršto.
Ką daryti, jei įtariate padidėjusį cukraus kiekį?
- Kreipkitės į gydytoją: Pastebėjus bent vieną iš minėtų simptomų, būtina kreiptis į gydytoją, kuris atliks reikiamus tyrimus ir nustatys diagnozę.
- Stebėkite gliukozės kiekį kraujyje: Jei gydytojas rekomendavo, reguliariai matuokite gliukozės kiekį kraujyje namuose.
- Laikykitės gydytojo rekomendacijų: Jei diagnozuotas diabetas, griežtai laikykitės gydytojo nurodymų dėl mitybos, fizinio aktyvumo ir vaistų vartojimo.
Gyvenimo būdo pokyčiai sergant cukriniu diabetu
Tiek pirminio, tiek antrinio CD atveju kraujyje cirkuliuoja per daug gliukozės. Todėl svarbu laikytis tam tikrų gyvenimo būdo pokyčių.
- Mityba: Tinkamas maistas sergant cukralige labai svarbus. Todėl jo pasirinkimui derėtų skirti pakankamai daug dėmesio. Valgyti ne rečiau kaip kas 3-4 val., t. y. Vengti dideliu glikemijos indeksu pasižyminčių maisto produktų (aukščiausios rūšies miltai, poliruoti ryžiai ir t.t.).
- Fizinis aktyvumas: Sportas padeda sumažinti cukraus kiekį kraujyje, deginti kalorijas, gali padėti numesti svorio, gerina kraujotaką, padeda sureguliuoti kraujospūdį ir kt. Vidutinio intensyvumo fizinei veiklai per savaitę patariama skirti ne mažiau nei 2,5 val. (t. y. 150 min.).
- Streso valdymas: Stresas skatina organizmą išskirti tokius hormonus kaip adrenalinas ir kortizolis.
Ar galima išvengti cukrinio diabeto?
Nors I tipo cukrinio diabeto išvengti negalima, II tipo diabeto riziką galima sumažinti gyvenimo būdo pokyčiais:
Taip pat skaitykite: Kas yra cukraus kreivė vaikams?
- Sveika mityba
- Reguliarus fizinis aktyvumas
- Svorio kontrolė
- Mažinkite suvartojamo alkoholio kiekį: Saikingas alkoholio vartojimas yra ne daugiau kaip vienas gėrimas per dieną moterims ir du gėrimai per dieną vyrams.
- Meskite rūkyti: Aktyvūs rūkaliai susiduria su 30-40 proc. didesne diabeto rizika.
Taip pat skaitykite: Sveika vaikų mityba ir cukrus