Šiame straipsnyje nagrinėjama sudėtinga vyro, apsimetančio kūdikiu, psichologija. Gilinsimės į galimas tokio elgesio priežastis, apžvelgsime vyrų neištikimybę ir šeimos santykius, šiuolaikinio auklėjimo normas ir jų kritiką, kompleksus ir psichologinę sveikatą, vyrų vienišumą ir socialinius iššūkius, pasakų įtaką ir vaikų psichologiją, tėvystės iššūkius ir vyro jaudulį, vyrų psichologiją meilėje bei patarsime, kaip elgtis po neištikimybės fakto.
Vyrų neištikimybė: problemos ženklas santykiuose
Šiuolaikinėje visuomenėje neištikimybė yra dažnas reiškinys. Vieni tai slepia, kiti apsimeta, kad to nėra, o treti ne tik pasimėgauja kito skoniu, bet ir palieka savo žmoną su vaikais dėl naujos „gyvenimo meilės“. Vienaip ar kitaip, neištikimybė rodo, kad sutuoktinių gyvenime yra problemų.
Skaudi tema, nes partneriui nusukus į „kairę“, jaučiamės išduoti, pažeminti, nuskriausti ir pan. Bet ar tikrai? Ar tikrai partneris, įsliuogęs į kitos lovą, realiai mums kažką padarė? Taip, yra visokios priesaikos „iki grabo lentos“, „būsiu ištikimas“, „būsiu tik tavo“. Visai nesvarbu, kur būtų prisiekta, esmė ta pati - kiek procentų sutuoktinių to laikosi? Labai mažas. Todėl, kad manome, kad sutuoktinis, kai tik užmovėme jam žiedą, iš karto patapo mūsų nuosavybe ir jis privalo būti ištikimas. Todėl, kad buvome pasipūtusios ir tokios geros nuomonės apie save “Kur jis ras geresnę, gražesnę, fainesnę??”. Ogi pasirodo, kad tavo vyras gali patikti ir kitai moteriai! Bet ar suprantate, kad visa tai buvo tik fantazijos ir didžiulė iliuzija? Jos įdiegiamos jau vaikystėje per pasakas, romantinius filmus, kuriuos, jei pastebėjote, dažniausiai rodo iki tos vietos, kai „jie susituokė ir ilgai bei laimingai gyveno“. Toliau jų gyvenimai nerodomi ir aplamai, asmeniškai aš nepamenu filmo, kuriame būtų rodomas normalus normalios šeimos gyvenimas.
Jei jūsų šeimoje pakvipo vadinamąja neištikimybe, reiktų pirmiausiai ne užsipulti vyrą ir jo šviežiąją mylimąją, o atsisukti į save. Todėl, kad esu girdėjusi ne vieną moterį, kuri po tokio fakto sužinojimo, tiesiog negali tverti savo kailyje iš …pykčio. Sakoma, „Moteris po neištikimybės arba prabunda arba tampa pikta“. Taigi, pasirodo, kad iš šio nemalonaus fakto dargi galima išspausti naudą ir labai netgi didelę :) Tokią, kuri visam laikui pakeis jūsų gyvenimo, laimės, partnerystės principus. Ir nuo to laiko pradėsite gyventi visiškai kitaip. Bet reikia neleisti gyvenimo užvaldyti pykčiui, nes yra didelė tikimybė dabar jau “ištekėti” už jo ir likti amžinai nepatenkinta “boba”. Todėl siūlau net nepradėti. Ok, papykite, paverkite, pagailėkite savęs, paburnokite ant vyro, bet labai trumpai. Nereiktų to ištęsti į metų metus psichologinį savęs žudymą, nes pagalvokite - KOKIU TIKSLU taip elgiatės? Nes jei pyksiu, verksiu, isterikuosiu - jis sugrįš? Įvykęs faktas pasikeis? Mes staiga tapsime laimingi? Aš tapsiu rami? Ne. Niekas nepasikeis. laimei antra pusė nėra reikalinga. gyvenimo (ir kitų žmonių tuo pačiu) kontroliuoti mes negalime. jei sunku susitvarkyti pačiai, kreipkitės į psichologę moterį.
Kaip elgtis po neištikimybės fakto
- paleiskite ir palinkėkite jam sėkmės (nes jam jos prireiks :)); Paleisti gali tik mylinti širdis. Jei negalite paleisti, būkite sąžininga sau - jūs to vyro nemylite, tiesiog juo naudojatės arba jis jums atstojo tėvą ir dabar jaučiatės kaip išduotas vaikas, jums tiesiog baisu. Tokiu atveju dar reikės ir suaugti.
- padėkokite Gyvenimui, kad šis žmogus buvo šalia.
- apsispręsti, ar norite toliau su šiuo žmogumi gyventi.
Šiuolaikinis auklėjimas: psichiatro kritika
Psichiatras kritikuoja šiuolaikines auklėjimo normas, kurios jau nepasiteisino. Jis tvirtina, kad pernelyg laisvai auklėdami vaikus mes sukuriame jiems klaidingą pasaulio vaizdą. Kitaip tariant, juos kvailiname. O bijodami jiems sukelti neigiamas emocijas padarome meškos paslaugą ir užaugę jie nesugeba įveikti kasdienių sunkumų.
Taip pat skaitykite: Kaip vyrai išgyvena partnerės nėštumą
Didžiausia klaida - kai tėvai būna nenuoseklūs. Pavyzdžiui, jei pasakote ką nors ir nuomonę pakeičiate, jūsų vaikas tai būtinai pastebės. Jei ką nors nusprendėte, turite laikytis to iki galo. Negalite leisti vaikui, kad jis jūsų nuomonę pakeistų. Reikia kalbėti su savo vaiku, ir jei jis ginčydamasis pasakytų svaresnių argumentų, - o to tikriausiai niekada neatsitiktų, - man reikėtų pakeisti savo nuomonę. Tačiau Švedijoje praktikuojamas itin laisvas auklėjimas. Vaikai sprendžia viską. Man tai nepatinka, bet aš negaliu būti pernelyg autoritariškas. Mano vaikai tai pastebės ir ims maištauti. Aš turiu kreipti dėmesį į tai, ką aplinkui daro kiti tėvai. Tyrimai rodo, kad vaikai linkę kopijuoti, mėgdžioti, tačiau dažniau draugus negu tėvus.
Jei į auklėjimą žiūrėsite pernelyg laisvai ir nuolat pildysite vaiko užgaidas, išlepinsite jį, teks nuolat kariauti. Ypač sunku moderniose šeimose, kur abu tėvai dirba. Jūs tiesiog neturėsite laiko, pradėsite pyktis su antrąja puse ir galiausiai išsiskirsite, o tai vaikui bus dar blogiau. Aišku, leiskite vaikui pareikšti nuomonę, parodyti emocijas, bet galiausiai spręskite jūs. Šeima - ne demokratija. Jūs už vaiką žinote daugiau. Vaikas turi žinoti, kad jūs esate suaugęs.
Jei vaikas žino, kad tėvai jį myli, žinoma, galima ant jo rėkti. Vaikui būtų kur kas baisiau turėti tokį tėvą, kuris vaidina teatrą, - apsimeta išliekantis ramiu, nors viduje yra supykęs. Būti supykusiam yra normali žmogiška būsena. Nenormalu yra niekada nepykti. Kvaila sakyti, kad negalima skatinti vaikų tarpusavyje konkuruoti. Kai kuriems tai patinka. O tiems, kurie nemėgsta, leiskite to nedaryti.
Kompleksai ir psichologinė sveikata
Psichologiniais kompleksais vadiname žmonių įsivaizdavimus apie savo fizinius, protinius bei psichologinius trūkumus ir polinkį juos perdėti. Jie kelia gilius išgyvenimus, dažniausiai slepiamus nuo aplinkinių.
Kadangi pačių įvairiausių kompleksų ištaka yra vaikystėje, paprastai kompleksuoja žmonės, kuriems jų vaikystės šeimoje nepavyko išsiugdyti pilnavertiškumo jausmo. Vaikai, kuriuos supa šilta palanki šeimos atmosfera, kai tėvai visada šalia, palaiko ir drąsina, vargu ar kentės nuo nevisavertiškumo komplekso.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vyrui po vaiko gimimo?
Moterys dažniausiai kompleksuoja dėl išorės, figūros. „Moteriškais“ laikomi Pelenės kompleksas, kai moteris, įkvėpta vaikystės pasakų, meilės romanų bei melodramų pasyviai laukia „savo princo“ vietoj to, kad veiktų; Amazonės kompleksas (moters negatyvus požiūris į vyrą); „mokytojos“ kompleksas (siekama įrodyti savo teisybę, kritikuoti, mokyti kitus gyventi taip, kaip „dera“).
Daugiau kompleksų turi tie žmonės, kurie nemyli savęs. Greičiausiai jie neišmoko to vaikystėje. Pagrindinis jų elgesio motyvas: baimė nepatikti, būti atstumtam. Jie nuolat mano, kad daro kažką ne tą ir atrodo ne taip kaip reikia. Užslopindami savo interesus iš visų jėgų stengiasi įtikti partneriui bei kitiems.
Nepasitenkinimas savo fizinėmis ar psichologinėmis savybėmis paprastai kyla bet kuriam žmogui, ir tai yra normalu. Kompleksas tampa problema, kai žmogus negeba įsisąmoninti nepasitenkinimo priežasties, ir jį užvaldo panika ar depresija.
Paradoksalu, bet kompleksų buvimas byloja apie gerą psichinę sveikatą. Žmogaus be kompleksų savęs suvokimas tikėtinai yra sutrikęs, jei jam nesvarbu, ką apie jį mano kiti. Kompleksai nėra liga ar trūkumas. Žmogus skirtingai nuo gyvūnų nuo pat gimimo nuolat jaučia savo jėgų ir galimybių trūkumą bei stengiasi tai kompensuoti siekdamas tobulumo. Tokioje situacijoje kompleksai - tai stimulas, bet ne stabdis.
Dažniausia kompleksų priežastis - neteisingas auklėjimas. Pagrindinės tėvų klaidos, kurios dažnai paleidžia kompleksų mechanizmą: lygina savo vaiką su kitais; labai retai giria; viską leidžia; myli ir vertina jį tik už tam tikras savybes ar laimėjimus, o ne už tai, kad jis jų vaikas; nepadeda vaikui kurti santykių su aplinkiniais.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai nėštumo metu vyrams
Vyrų vienišumas ir socialiniai iššūkiai
Vienišumo problema ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje iš tiesų duoda niūrų toną. Tai nėra ta tema, kurią būtų galima išsigalvoti, tai tema, kurios realumas fiksuojamas įvairiose statistikose ir tyrimuose. Pasak „Eurostat“ 2017 metais atlikto tyrimo, vyrus ši slegianti savijauta kamuoja labiau nei moteris. Tad būtent jie labiau jaučia artimų santykių stygių ir neturi su kuo pasikalbėti apie pojūčius ar problemas.
Svarbiausias, anot jo, yra psichologinis apsektas, nes „vyrai apskritai labiau linkę savo emocijas ir mintis laikyti savyje. Jie yra labiau uždaresni ir dar nėra taip laisvai rodantys savo vidinį pasaulį.“ Dar viena priežastis, kodėl vyrams sunkiau kalbėti apie savo išgyvenimus, yra auklėjimo ir gajaus visuomenės stereotipo išraiška, kuomet dar vaikystėje berniukams diegiamas suvokimas, kad vyrai neverkia.
Pasakų įtaka ir vaikų psichologija
Būna laikas, kuris tinka tam tikriems raidos žingsniams žengti, ir vaikystė yra laikas mokytis užpildyti didžiulę spragą tarp dvasinės patirties ir tikrojo pasaulio. Suaugusiajam, kuris vaikystėje nesusidūrė su pasakų fantazijomis arba šiuos atsiminimus išstūmė, pasakos gali atrodyti beprasmės, fantastinės, baisios ir visiškai neįtikėtinos. Suaugusįjį, kuris dar neintegravo tikrovės ir vaizduotės pasaulių taip, kad būtų patenkintas, pasakos glumina. Tačiau suaugusysis, kuris savo gyvenime įstengia integruoti racionalią tvarką ir pasąmonės nelogiškumą, palankiai vertins būdus, kuriais pasakos padeda vaikui siekti tokios integracijos. Ir vaikui, ir suaugusiajam, kuris, kaip Sokratas, žino, kad net ir išmintingiausiame iš mūsų dar slypi vaikas, pasakos atskleidžia tiesas apie žmoniją ir jį patį.
Daugeliui vaikų jis ateina į galvą kaip sprendimas tada, kai santykiai būna pernelyg sudėtingi, todėl vaikas negali jų nei sutvarkyti, nei suprasti. Šis būdas padeda kaipmat išsiaiškinti visus prieštaravimus. Taip buvo vienai koledžo studentei, kuri prisiminė įvykį, nutikusį, kai ji dar nebuvo sulaukusi penkerių. Vieną dieną prekybos centre mergaitės motina staiga ant jos labai supyko, ir mergaitė buvo visiškai priblokšta, kad motina gali taip su ja elgtis. Einant namo motina ir toliau ją piktai barė, kalbėjo, kokia ji niekam tikusi.
Tėvystės iššūkiai ir vyro jaudulys
Vaikas - ne tik finansinė našta, kuri keliasdešimt metų melš jo piniginę, dabar vyras praras, ką turėjo, kai žmona labiausiai mylėjo jį ir daugiausia dėmesio skyrė jam. Su kūdikiu nepakonkuruosi. O blogiausia tai, kad tuo vaiko įžūlumu tolydžio žavisi jo motina. Maža to! Vyras net neturi teisės parodyti savo antipatijos! Jis pradeda įtarti, kad tas kūdikis ir buvo tikrasis jo žmonos tikslas. Ji tarsi būtų radusi savo pašaukimą. Moteris negali šito suprasti, jai atrodo, kad jam trūksta natūraliausių jausmų. Manome, kad tėvo jausmus maitina tas pats šaltinis, kaip ir motinos: natūrali, spontaniška, instiktyvi meilė naujagimiui.
Vyrų psichologija meilėje
Santykiuose, kaip žinia, abi lytys elgiasi skirtingai. Vyriška psichologija meilėje labai skiriasi nuo moteriškos, ir dailiosios lyties atstovės turėtų į tai atsižvelgti. Svarbiausia čia ne tiek sakyti, kad visi vyrai yra tokie, o visos moterys - tokios. Greičiau norima apmąstyti savo gyvenimą ir pažvelgti, kaip galime padėti vieni kitiems geriau suprasti ir taip laisviau bei suprantamiau mylėti kitą.
Tylos supratimas
Tai, kad vyras yra šiek tiek tylesnis, dar nereiškia, kad būtinai yra kažkas negerai. Gera skatinti vyrus mokytis daugiau reikšti savo mintis, tačiau tai sakydami neturėtumėte jų tylos laikyti priežastimi nerimauti. Vyrai gali būti santūrūs, kai kalbama apie jų emocijas, tačiau tai ne visada reikia traktuoti kaip tam tikrą psichologinę disfunkciją. Tiesą sakant, kartais tai yra būtent tai, ką gydytojas ir nurodė, ypač situacijoje, kuri ir taip yra emociškai įtempta.
Teigiamas poveikis elgesiui
Geriausias būdas pakeisti vyro elgesį - ne jį barti, o apeliuoti į jo giliausią dorybės jausmą. Jei pasakysite vyrui, kad norite, jog jis atliktų tam tikrą užduotį, ir tada kuo konkrečiau išsakysite savo poreikius, labiau tikėtina, kad jis užduotį atliks. Tačiau jei tiesiog skųsitės, kad „jis visada“, „jis niekada“ arba „jis negali“ padaryti to ir ano, vyras, apimtas nevilties tiesiog nuslinks į šalį, o galiausiai visai nebekreips dėmesio į šią „melodiją“. Užuot tai dariusi, išbandykite šiek tiek pozityvesnį ir labiau įkvepiantį požiūrį. Kad ir kaip moteris norėtų, jog vyras pats tai išsiaiškintų, kartais ji turi nuryti savo išdidumą ir tiksliai pasakyti jam, ko trokšta jos širdis (o ne tik tai, kas jai nepatinka). Nekartokite, ko jis nepadarė… niekada, verčiau pasakykite, ko jums reikia, kad jis padarytų (ir būtų), ir kiek daug tai jums reikštų.
Vizualinis suvokimas
Vyrai yra vizualūs sutvėrimai. Visi turime silpnybių, o vyrai yra itin jautrūs kalbant apie regėjimo pojūčius. Žinoma, yra daug privalumų būti vizualiai jautriu, tačiau šioje pernelyg seksualizuotoje kultūroje yra daugiau nei pakankamai aspektų šią savybę nusveriančių į priešingą pusę. Ne atsitiktinumas, kad, statistiškai kalbant, su priklausomybe nuo pornografijos susiduria daug didesnis skaičius vyrų nei moterų. Tai nereiškia, kad moterys turi nuolat vaikščioti išsipusčiusios, bet reikia turėti mintyje, kad savo išvaizda pasirūpinti yra labai svarbu. Kai pro šalį eina moteris, vilkinti elegantiška suknele, kuri nėra pernelyg atvira, ji patraukia daugumos sveikų vyrų žvilgsnį. Tačiau jie žvelgia į ją kaip į asmenį. Tuo metu, kai moteris vilki daug jos kūno atidengiantį drabužį, žvilgsnis nejučiom „prilimpa“ prie atviros kūno vietos.
"Savo kambarėlis"
Vyrams kartais reikia išeiti į „savo kambarėlį“. Neretai vyrai yra kaltinami tuo, kad yra bejausmiai… ir tam tikrais atvejais tai gali būti tiesa. Tačiau negalima taip paprastai visko apibrėžti. Tiesa yra ta, kad vyrai yra giliai emocingi. Tik savo jausmus jie reiškia visai kitaip nei moterys. Užklupus sunkumams, užuot išlieję emocijas, vyrai paprastai pasirenka kitą kelią - jie užsidaro „savo kambaryje“. Tai dažniausiai yra prisiminimai - vieta, kur viešpatauja saulės šviesa ir linksmybė. Vieniems toks „kambarėlis“ gali būti spoksojimas į televizorių, kitiems - muzikos klausymas, dar kitiems - žvejyba ar užsidarymas garaže. Tokio elgesio esmė - kovos mechanizmas, į kurį turi būti atsižvelgta. Kitais žodžiais tariant, vyrui reikia leisti išeiti į „savo kambarėlį“.
Laisvalaikio svarba
Į laisvalaikį vyrai žiūri taip pat rimtai, kaip ir į darbą. Tai, kaip vyrai stebi sporto varžybas ir gali iki išnaktų apie tai diskutuoti su draugais, žaidžia kompiuterinius žaidimus ar įsitraukia į kitas „nesvarbias“ veiklas, gali atrodyti paviršutiniška veikla ir bevertis laiko švaistymas. Tačiau reikia suprasti, kad mėgstama sporto komanda ar kiti asmeniniai projektai jam nėra lengvabūdiškumas. Taip, didžiajame svarbių dalykų sąraše su šia savo aistra jis nepadės maisto ant stalo, neišgelbės pasaulio, bet jam (tam tikru primityviu būdu) tai yra kūrybos niša, kurioje jis gali dalyvauti ir kur jo poelgiai jam yra labai svarbūs. Jūs neprivalote tapti gerbėja viso to, ką jūsų mylimasis daro, bet supratimas to, ką visa tai jam reiškia, jums padės jo pomėgių nelaikyti beprasme veikla. Parodykite bent šiek tiek susidomėjimo tuo, ką daro jūsų partneris, ir netruksite įsitikinti, kaip toli, kalbant apie judviejų tarpusavio santykius, jus tai gali nuvesti.
Reikalingumo jausmas
Vyrui svarbu žinoti, kad jis yra reikalingas. Vienas iš feminizmo tikslų yra įrodyti, kad vyrai nėra reikalingi, nes moterys gali pačios savimi visiškai pasirūpinti. Tačiau šiandien ir taip akivaizdu, kad moterys gali daryti viską tą patį, ką daro vyrai. Ir nors tai daugeliu aspektų yra tikrai šaunu, deja, tai ne visuomet duoda laukiamų rezultatų. Paprasčiausiai dėl to, kad galimybė viską daryti pačiai dar nėra raktas į laimę. Tam, kad būtume laimingi (ir geresni kaip žmogiškosios būtybės) mums reikalinga, kad būdami skirtingi savo prigimtimi mes vienas kitą papildytume ir padėtume vienas kitam tapti geriausiais savimi. Jei paklaustumėte vyro, ko reikia, kad jis būtų laimingas, atsakymas greičiausiai skambėtų panašiai: tai, ko man reikia, yra žinojimas, kad tau manęs reikia, ir dar svarbiau - kad tu nori, kad aš būčiau tavo didvyris… Žinojimas, kad mano buvimas šiame pasaulyje jį keičia, nepaisant to, jog yra vyrų, kurie jį daro blogesnį. Tad leisk man (net paprašyk manęs) padaryti ką nors dėl tavęs ir leisk man dėl to pasijusti įvertintam (net jei tu man leisi pasijusti vertesniam, nei iš tikrųjų esu). Mielos moterys, šiuos nedidelius „riteriškumo“ darbus vyrai daro ne todėl, kad nori parodyti, jog pačios kažko nesugebėsite atlikti, bet todėl, kad tokiu būdu nori jus pagerbti!
Vaikas ar partneris?
Jei su vyru elgsitės lyg su vaiku, jis tam neprieštaraus. Jei motina daro viską už savo mažą berniuką, jis nemokės jums patarnauti būdamas vyru. Ir jei žmona stengsis viską atlikti už savo vyrą, jos vyras mielai atsitrauks, nes juk ji pati viską sugeba atlikti! Jokiu būdu nesakome, kad moterys/mamos neturi nieko daryti dėl savo vyrų, tačiau kuomet jos stengiasi atlikti viską, vyrai praranda galimybę mokytis patarnauti. Gyvenime dažniausiai yra geriau duoti nei gauti, tačiau kalbant apie moters ir vyro tarpusavio santykį yra geriau gauti, nei duoti. Tiesa, taip elgiatės greičiausiai vedina geranoriškumo, tačiau tokiu būdu jūs pati prisidedate prie jo kaltės.
Moralinių nuostatų svarba
Jei turite didelių lūkesčių dėl judviejų tarpusavio santykių, kad ir ką darytumėte, nenuleiskite moralinių nuostatų kartelės per žemai! Ši pagunda yra dažna seksualinių santykių srityje ir ypač todėl, kad dažniausiai vyrai yra tie, kurie daro spaudimą moteriai „nuleisti kartelę“. Vienas geriausių barometrų, pamatuojančių vyro tvirtybę, yra patikrinimas, ar jis sugeba save kontroliuoti ir, ne ką mažiau svarbu, ar jis turi pakankamai pagarbos ir gerbia jus kaip asmenį, jūsų asmens vientisumą. Kita vertus, vyras, kuris sugeba susivaldyti ir priima iššūkį šioje srityje, tikėtina, kad ir tolesniame gyvenimo kelyje išliks ištikimas tvirtoms moralinėms nuostatoms. Dar daugiau, vyrai, kurie sugeba susivaldyti, daugiau energijos skiria romantikai santykiuose puoselėti.
Problemų sprendimas vs. išklausymas
Vyrai nenori klausyti jūsų problemų, jie nori jas išspręsti. Gana dažnai, kai moteris nori papasakoti apie savo problemas vyrui, jis negali susilaikyti nepasiūlęs jai vieno ar kito sprendimo. Tačiau sprendimo jai nereikia - jai reikia išklausymo ir bent truputėlio užuojautos. Dažnai šioje vietoje įsiplieskia kivirčai ir priekaištai dėl to, kad jis jos nesupranta. Tai žinodama galite jam tiesiog priminti, kad jums rūpi ne sprendimai, bet laikas bei pastangos, kuriuos jis skirs tiesiog tam, kad jus išklausytų.
Detalės vs. visuma
Vyrai mato mišką ten, kur moterys mato medžius. Moterys yra labiau linkusios pastebėti detales, kai vyrai tuo metu mato visumą. Gal todėl atsidarę šaldytuvą vyrai dažniausiai jame mato maistą, tačiau niekaip neranda pieno, kuris, pasirodo, ten stovi prieš pat nosį?.. Be to, tarpasmeniniuose santykiuose moterys yra linkusios į užuojautą bei supratimą, kai vyrams yra svarbu kryptis, kuria šie santykiai veda. Tačiau abu šie požiūriai yra vienodai svarbūs, kad gyventume laimingoje ir teisingoje visuomenėje.
Supratimo kliūtys
„Tu niekada manęs nesuprasi…“ Viena dažniausių kliūčių mylėti ir nepasitenkinimo priežasčių tarpusavio santykiuose yra jausmas, kad kitas manęs negirdi ar nesupranta. Kad suprastume savo mylimąjį ar mylimąją tuomet, kai dėl ko nors nesutariame, yra svarbu prisiminti, jog tai, kad jaučiamės nekalti, dar neatleidžia mūsų nuo kaltės. „Žinau, kad nenorėjai pažeminti manęs šį vakarą, tačiau aš taip jaučiausi“ - ir viena, rodos, subtili detalė gali gerokai palengvinti situaciją neįsisukant į kaltinimo ir įsiskaudinimo ratą. Santykiai ir jausmai - daugiau moterų sritis, tad vyrams neretai čia yra tikrai keblu susigaudyti. Esmė ta, kad gyvenime kartais susiklosto situacijos, kai neturėdami jokių blogų intencijų savo veiksmais ar žodžiais kitą asmenį įskaudiname, nuviliame ar net įžeidžiame. Ir tai ne dėl to, kad norėtume to specialiai. Tiesiog mūsų suvokimas gali būti labai skirtingas. Tačiau svarbu yra tai, kaip mes išreiškiame savo nepasitenkinimą dėl susiklosčiusios situacijos. Tokie apibendrinimai kaip „tu niekada nesuprasi manęs…“ ar „tu niekada nesiklausai…“ gali stipriai sujaukti tarpusavio santykius, nes moteris, kuri, kaip jau anksčiau minėjome, tiesiog sutverta santykiams, tokiais žodžiais tikrai nesunkiai įtikins vyrą, kad jis iš tiesų niekada jos nesupras. Tuo metu atskleisdama vyrui savo tikrąsias emocijas bei jausmus, kaip „aš jaučiuosi įskaudinta dėl…“ arba „mane nuvylė…“ ji gali padėti jam geriau suprasti. Tad suteikite jam šansą!
Romantikos puoselėjimas
Romantikos puoselėjimas yra abiejų reikalas. Taip, moterims nepatinka atskleisti tai, ką jos norėtų išgirsti iš savo vyrų, nes tai yra taip neromantiška, tačiau vyrams šioje vietoje reikia bent trupučio pagalbos. Nerasite vyro, kuris būtų spontaniškas iš niekur nieko. Be to, gali būti, kad jis neturėjo progos išmokti kūrybiškai išreikšti savo meilę. Tad bent truputis nuorodų, ko iš jo tikėtumėtės šioje srityje, jam tikrai pagelbėtų.
Tėvo įtaka vyriškumui
Vyras vyriškumo mokosi iš savo tėvo. Jei viskas už jį buvo padaroma tuomet, kai jis buvo dar vaikas, jis gali to paties tikėtis ir iš jūsų. Jei su savo tėvu jis neturėjo artimo ryšio, tuomet galite tikėtis, kad emociškai jis gali būti atsitolinęs ir nuo jūsų. Jei augdamas savo šeimoje jis nematė šilto santykio tarp motinos ir tėvo, jam gali tekti įdėti daug pastangų, kad sugebėtų parodyti savo meilę jums. Jei jo tėvas neišmokė melstis, nenustebkite, kai šiuo klausimu jis pasirodys abejingas su savo vaikais. Tačiau tai nereiškia, kad visi šie dalykai, kuriuos jis patyrė ar kurių negavo, yra nepakeičiami. Tai veikiau reiškia, kad jo laukia iššūkiai, ir jei tu juos geriau suprasi, būsi ta, kuri padėsi jam juos lengviau įveikti!
#