Įvadas
Vaikų globos namai yra socialinės globos įstaigos, kurios teikia apgyvendinimo ir globos paslaugas vaikams, likusiems be tėvų globos, tiek ilgalaikėje, tiek trumpalaikėje perspektyvoje. Šiame straipsnyje nagrinėjama vaikų globos namų socialinių paslaugų įvertinimo metodika, atsižvelgiant į finansavimo ypatumus, įstaigų steigimą, tyrimo metodus ir kitus svarbius aspektus.
Vaikų globos namų finansavimas: "paslaugų krepšelis vaikui"
Audito duomenys atskleidžia, kad vaikų globos namams dažnai neskiriama pakankamai lėšų pastatų renovacijai ir patalpų remontui. Auditoriai teigia, kad pagal dabartinę tvarką finansuojami patys vaikų globos namai, o ne vaikui teikiamos socialinės paslaugos. Todėl būtina įvesti "paslaugų krepšelį vaikui" - tikslines lėšas, skirtas konkretaus vaiko globai finansuoti, įskaitant darbuotojų atlyginimus, socialinį draudimą, mitybą, aprangą, avalynę ir kvalifikacijos tobulinimą.
Finansuojant vaikui teikiamas socialines paslaugas, būtų galima taikyti vieningą vaikų globos namų finansavimo politiką, teikti paslaugas pagal individualius poreikius, racionaliau planuoti globos namų tinklą, stiprinti jų finansinį savarankiškumą, sukurti objektyvią finansavimo sistemą ir pasiekti vaiko globos tikslus.
Šiuo metu vieno vaiko išlaikymas per mėnesį skirtinguose globos namuose skiriasi. Valstybinėse įstaigose ši suma svyruoja nuo 811,64 Lt iki 2007,31 Lt, o savivaldybių globos namuose - nuo 453,82 Lt iki 1884,02 Lt. Tokie skirtumai rodo, kad vaikui skiriama nevienodai finansinių išteklių. Nėra nustatyto vieningo piniginio "krepšelio" vienam vaikui, todėl finansiniai ištekliai dažnai skiriami tik minimaliems poreikiams užtikrinti. Svarbu suvienodinti vieno vaiko išlaikymą, nes statistiniai duomenys rodo, jog finansavimas skiriasi ne tik skirtingose Lietuvos apskrityse, bet ir atskiruose vaikų globos namuose.
Valstybė turėtų nustatyti fiksuotą mėnesinį arba metinį finansavimą vieno vaiko išlaikymui, kad būtų užtikrintas tolygus finansavimas visoje šalyje. Taip pat svarbu įvesti paslaugų krepšelį vaikui, kuriuo būtų vadovaujamasi nustatant globos įstaigoms vienodas asignavimų lėšas. Šiuo metu išlaidos komunalinėms paslaugoms, transportui, ryšiams, mitybai, aprangai, patalynei, medikamentams ir personalo kvalifikacijos kėlimui sudaro 30,5 proc. valstybinių globos namų biudžeto, o savivaldybių globos namuose - atitinkamai 63,4 proc. ir 36,2 proc.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Vaikų globos namų steigimas Lietuvoje
Lietuvoje veikia trijų tipų vaikų globos namai: valstybiniai, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) VGN. Valstybinių VGN steigėjas yra apskrities viršininko administracija, o savivaldybių VGN steigėjas - savivaldybės administracija.
Vaikų globos įstaigų steigimą lėmė naujos socialinės problemos ir būtinybė jas spręsti. 2004 m. audito duomenimis, Lietuvoje buvo 32 valstybiniai vaikų globos namai, kurių steigėjas - apskrities viršininko administracija. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestų savivaldybių teritorijose buvo 37 proc. šių įstaigų. Savivaldybių vaikų globos namų, kurių steigėjos - savivaldybių administracijos, buvo 32 (10 iš jų - laikini VGN). NVO vaikų globos namų 2004 m. buvo 19 (8 iš jų - laikini vaikų globos namai).
Nuo 2001 m. iki 2004 m. atsirado dvejomis įstaigomis daugiau. 2000 metais šios įstaigos iš viso buvo keturiolika, 2001 metais sumažėjo vienais globos namais. Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nustatytos šios priežastys, dėl kurių vaikams nustatoma laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba): tėvams neterminuotai ribota tėvų valdžia, tėvai nesirūpina vaiku, netinkamai auklėja, tėvams apribota tėvų valdžia, tėvai mirę, skurdas šeimoje, tėvų liga, smurtas šeimoje, tėvai dingę, atlieka bausmę, tėvai išvykę į užsienį. Šis skaičius 2003 metais lyginant su 2001 metais padidėjo 3,8 proc. Šis skaičius vaikų globos namuose 2003 metais lyginant su 2001 m padidėjo 11,8 proc. šiuo laikotarpiu sumažėjo 6,3 proc. (50,5 tūkst.). Prieš tai jau minėtos audito ataskaitos duomenimis, 2003 metais keturiolikoje savivaldybių nebuvo nei valstybinių, nei savivaldybių, nei NVO organizacijų vaikų globos namų. Šis skaičius vaikų globos namų buvo 30, 0 2005 metais trimis globos namais daugiau - 33 globos namai. Šis skaičius šiuo laikotarpiu buvo pats didžiausias. Šis skaičius vėl sumažėjo dviem įstaigomis.
Tyrimo metodika
Tyrimas buvo organizuojamas keliais etapais, naudojant skirtingus tyrimo metodus ir apklausiant skirtingus respondentus. Pirmasis etapas buvo atliekamas apklausiant globos namų vadovus, o kitame etape dalyvavo vaikų globos namų globotiniai - vaikai. Apklausoje dalyvavo ir vaikai, kaip socialinių paslaugų klientai (gavėjai), nes svarbu, kaip jie vertina jiems teikiamas paslaugas globos namuose.
Iš viso tyrime dalyvavo 95 respondentai. Struktūrizuoto interviu apklausoje dalyvavo 3 proc. Vilniaus miesto valstybinių vaikų globos namų vadovai, anketinės apklausos tyrime dalyvavo 97 proc. Vilniaus apskrities valstybiniai vaikų globos namai: "Vilniaus antrieji vaikų globos namai", "Vilniaus tretieji vaikų globos namai", Vilniaus vaikų globos namai "Gilė". Šiuose globos namuose atlikti tyrimai, nes Vilniaus mieste sukoncentruoti ketveri Vilniaus apskrities valstybiniai vaikų globos namai, kurių steigėjas - apskrities viršininko administracija. Vaikų globos namų administracija geranoriškai sutiko, kad jų įstaigose būtų atliekami tyrimai. Apklausos būdai: struktūrizuotas interviu, anketinė apklausa.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Struktūrizuoto interviu metodu atliktas tyrimas apklausiant vaikų globos namų vadovus. Interviu - asmeninis pokalbis su vienu žmogumi pagal iš anksto parengtą vieningą struktūrą, siekiant sužinoti respondento nuomonę, vertinimus, požiūrį, patirtį, susijusią su analizuojama tema. Tai kokybinis tyrimas metodas, kurį naudojant renkami duomenys tiesioginio asmeninio pokalbio su vienu žmogumi metu. Kokybiniai tyrimai leidžia išsiaiskinti galimas nuomones, vertinimus, požiūrius tendencijas, o jo išvados yra daugiau aprašomojo pobūdžio. Juo pasiaiskinti socialinių paslaugų administravimo kokybės būklę valstybiniuose vaikų globos namuose. Klausimai struktūrizuoto interviu tyrimui su įstaigos vadovais sudaryti blokais, vadovaujantis H. Fajolio teoriniais administravimo principais.
Šias atskiras klausimų grupes sudaro tokie H. Fajolio klausimai Vilniaus vaikų globos namuose. Tyrimui atlikti vaikams buvo išdalintos anketos. Šio metodo tikslas - sužinoti subjektyvią respondentų - vaikų (globotinių) nuomonę apie jiems teikiamas socialines paslaugas kokybę, gyvenimo sąlygas Vilniaus miesto valstybiniuose vaikų globos namuose.
Interviu su vaikų globos namų vadovais vyko jų darbo vietoje. Respondentai buvo prašomi pakomentuoti klausimus, pareikšti savo nuomonę. Interviu trukmė: 50 - 60 min. Atliktas tyrimas duomenys laikomi patikimais, nes iš 203 galimų apklausti asmenų, faktiškai tyrime dalyvavo 95 respondentai (iš viso apklausta 47 procentai respondentų).
Globos namų vadovų kompetencija ir veiklos planavimas
Siekiant giliau panagrinėti globos namų vadovų kompetenciją, buvo pasidomėta, koks jų išsilavinimas (1 priedas). Visi respondentai teigė turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą. H. Fajolis akcentavo, kad siekiant organizacijoje gero administravimo, svarbų vaidmenį atlieka idealus, kompetentingas vadovas, turintis reikiamas žinias, kad galėtų spręsti vadovavimo, techninius, komercinius, finansinius klausimus. Taip pat, kad jis pajėgtų įveikti vadovavimo, organizavimo, kontrolės sunkumus.
Klausimu, kokia vadovų vadovavimo patirtis, buvo siekiama išsiaiškinti, ar globos namų vadovai disponuoja vadovavimo patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais bei kompetencija kryptingo, kokybiško administravimo užtikrinimui globos namuose. "Antrasis vaikų globos namai" vadovė atsižvelgiant į jos ilgametę (apie 26 metus) vadovavimo patirtį, vadovaujantis H. Fajolio teorija, turi kompetenciją, reikalingą kokybiškam administravimui užtikrinti globos namuose. Šisysis vaikų globos namai" vadovas administruoja šią įstaigą taip pat ilgą laiką (apie 10 metų). Dabartinio vadovo vadovavimo patirtis šioje įstaigoje maždaug dveji metai.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
Globos įstaigos vadovės interviu metu buvo klausiama (1 priedas), koks jos stažas dabartiniuose globos namuose. Šisysis globos namų" vadovai teigė, kad jie virš dvidešimt metų dirba šiose įstaigose. Interviu metu su vadovais buvo analizuojama, ar įstaigose iš viso sudarinėjami veiklos planai (1 priedas), kuriuose numatoma įmonės veikla. Taip pat buvo aptariamas laikotarpis, kuriam tokie veiklos planai sudaromi.
"Antruosiuose vaikų globos namuose" veiklos planai sudarinėjami kiekvieną mėnesį. Taip pat rengiamas metinis planas, kuriame numatomos visos aktualios darbo sritys. Šiuosiuose vaikų globos namuose" veiklos planai sudaromi kiekvieną metų ketvirtį. Po to sudaromas bendras metinis planas. Vaikų globos namuose "Gilė" sudaromas veiklos planas vieną kartą per metus. Šis veiklos planas sudarymo tikslas numatyti bei prognozuoti darbus, personalą bei išteklius. Anot H. Fajolio veiklos planas padeda panaudoti įmonės išteklius bei pasirinkti geriausią administravimo metodą siekiant kryptingos organizacijos veiklos.
Klausimu, kaip globos namuose planuojamas finansavimas iš valstybės biudžeto kitiems metams, siekta išsiaiškinti, kokiais kriterijais remiantis planuojamas biudžetas vaikų globos namuose. Pasak H. Fajolio, prognozės būtinos, kad priemonės atitiktų tikslus. Globos įstaigos vadovės teigimu, nustatant būsimų metų finansavimo poreikį, remiamasi prieš tai buvusiu finansavimu. Įvertinami bei socialinio draudimo dydžiai, finansavimo poreikis mitybai, apavui, medikamentams, elektrai, šildymui. Jei prieš tai buvusiais metais, vadovai kartu su Vaikų globos namų taryba nustatė, kad trūko finansinių išteklių, jei globos įstaigos neišvengė skolų, tokiu atveju kitais metais siekiama gauti didesnį finansavimą. Parengiamas projektas, kuriame numatytas didesnis finansavimas iš valstybės biudžeto, nurodomos priežastys, kodėl reikia didesnio finansavimo.
Remiantis duomenimis, didžiausias finansavimas 2001 - 2005 metais buvo skirtas vaikų globos namams "Gilė". Mažiausias finansavimas iš visų grafike pavaizduotų įstaigų 2001 - 2005 metų laikotarpyje skirtas "Tretiesiems vaikų globos namams". Šis skirtumas lyginant su kitomis globos įstaigomis labai nežymus. Struktūrizuoto interviu metu su vadovais, buvo analizuojami normatyvai, kuriais vadovaujasi globos namai, nustatydami lėšas poreikį globotinių mitybai, aprangai, patalynei, medikamentams. Jaunimu nesivadovaujama. Vadovės teigimu, jei būtų gyvenama tiksliai pagal valstybės nustatytas normas, kitoms buitinėms reikmėms nuolat trūktų finansinių išteklių. Todėl galima daryti išvadą, kad globos įstaigos nesilaiko reikalavimų, valstybės nustatytų normų, o tai neužtikrina efektyvaus paslaugų administravimo.
Mūsų nuomone, valstybė, sudarydama normatyvus globotinių išlaikymui, turėtų atsižvelgti į realų globos įstaigos finansavimo poreikį. Globos namų vadovai nurodė, kad išlaidos vieno vaiko išlaikymui per mėnesį viršija tūkstantį litų (tiksli suma nenurodyta). Jų tvirtinimu, į šią sumą įeina samdomų darbuotojų darbo užmokestis, socialinis draudimas, įstaigos išlaikymas, maistas, apavas, rūbai globotiniui. Taigi, maždaug tūkstantis litų kainuoja valstybei vieno vaiko išlaikymas globos namuose per mėnesį. Interviu metu vadovams buvo pateiktas klausimas dėl kišenpinigių, skiriamų globotiniams globos namuose. "Antrasis globos namai" bei globos namai "Gilė" vadovės teigimu, vaikams kišenpinigiai jų administruojamuose globos namuose neskiriami, nes jų skyrimas nenumatytas vaikų poreikiams iš valstybės biudžeto.
Šiuosiuose globos namuose" kišenpinigiai skiriami vaikams, kurie gerai mokosi. Kišenpinigiai jiems - kaip paskatinimo priemonė. Jie paramos gavėjo statusą. "Antrasis globos namai" vadovas tvirtino, kad kišenpinigių skyrimas globotiniams nėra būtinas, nes vyresni vaikai patys vasaros metu įsidarbina "kiemsargiais", "auklėtojos padėjėjais". Mūsų požiūriu, kišenpinigių skyrimas atlieka svarbią funkciją kaip paskatinimo priemonė. Kita svarbi jų skyrimo vaikams pusė ta, kad vaikai išmoksta taupyti pinigus.
Finansavimo skirtumai vaikų globos namuose (2001-2005 m.)
Remiantis tyrimo duomenimis, finansavimas tarp vaikų globos namų 2001-2005 metais skyrėsi.
tags: #vaiku #globos #namu #socialiniu #paslaugu #ivertinimas