Klaipėdos vaikų globos namai „Smiltelė“, įsikūrę Smiltelės gatvėje, turėjo ilgą istoriją, skirtą be tėvų globos likusių vaikų priežiūrai ir globai. Ši įstaiga, kaip ir daugelis kitų Lietuvoje, patyrė reikšmingų pokyčių, atspindinčių šalies požiūrio į vaikų globą raidą - nuo didelių institucinių globos namų iki mažesnių, bendruomeninių namų, artimesnių šeimos aplinkai. Straipsnyje apžvelgiama „Smiltelės“ istorija, jos veikla ir pertvarkos, kurios galiausiai lėmė įstaigos uždarymą.
Vaikų Globos Tradicijos Lietuvoje: Istorinis Kontekstas
Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa turi gilias tradicijas. Jau nuo seno buvo kuriamos įvairios religinės labdaros ir pasaulietinės organizacijos, kurios steigė kūdikių (pamestinukų) namus, vaikų globos prieglaudas, įvairaus tipo vaikų namus, bendrojo tipo ir specialiąsias mokyklas, vaikų sanatorijas bei kitas vaikų ir suaugusių asmenų ugdymo ir globos institucijas.
Šią problemą pirmoji susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė, kuri 1786 m. įkūrė pirmuosius vaikų namus. XIX a. Lietuvoje (Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kt.) pradėjo kurtis labdaros draugijos. Iki Pirmojo pasaulinio karo globos įstaigos veikė Vilniuje bei kituose miestuose ir miesteliuose. Tarpukario Lietuvoje buvo kuriamos nedidelės vaikų - našlaičių prieglaudos.
1940 m. birželio 15 d. Lietuvą okupavo Sovietų Sąjungos kariuomenė, ir visų labdaros organizacijų veikla buvo nutraukta, o vaikų prieglaudos suvalstybintos. 1941 m. daugelis jų buvo reorganizuotos į vaikų namus. 1944 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje jau veikė 23 vaikų namai, kuriuose gyveno 1681 auklėtinis. Didelė dalis vaikų buvo našlaičiai, kita dalis - vaikai, netekę per karą tėvų, ir vaikai, kurių tėvai negalėjo suteikti jiems reikiamos pagalbos.
Vaikų namuose buvo apgyvendinami ir globojami ikimokyklinio, mokyklinio amžiaus vaikai, paaugliai ir išimties tvarka vaikai, kurie dėl susidariusių nepalankių aplinkybių negalėjo mokytis, gyvendami savo tėvų namuose, ar negalėjo gauti paramos iš savo tėvų. Vaikų namuose auklėtiniai buvo suskirstomi į auklėjamąsias grupes, o kiekvienai grupei buvo priskiriamas auklėtojas.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
XX a. pabaigoje, 1990 m., Lietuvoje atsirado savivaldybių vaikų globos namai, vaikų globos grupės, valstybiniai ir nevalstybiniai globos namai bei socialinės globos namai vaikams su negalia.
Vaikų globos namai (VGN) teikia globos (rūpybos), ugdymo ir socialines paslaugas: be tėvų globos likusiems vaikams, kuriems nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba), bei laikinai globos namuose apgyvendintiems vaikams tol, kol bus išspręstas jų grąžinimo tėvams arba globos (rūpybos) nustatymo klausimas.
VGN savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu ir Lietuvos higienos normomis.
Klaipėdos Vaikų Globos Namai „Smiltelė“: Veiklos Pradžia ir Tikslai
Klaipėdos vaikų globos namai „Smiltelė“ (Smiltelės g. 14) buvo viena iš tokių įstaigų. Ši įstaiga buvo skirta teikti globą ir paramą vaikams, likusiems be tėvų globos.
1997 m. duomenimis, namus globojo vokiečiai, kurie atsiųsdavo naujų drabužių ir padėjo atlikti remontą.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Pertvarkos Būtumas: Nuo Institucinės Globos Prie Bendruomeninės
Nuo 2015 m. Lietuvoje pradėta įgyvendinti stacionarių socialinės globos įstaigų pertvarka, kurios tikslas - atsisakyti didelių vaikų globos namų ir apgyvendinti vaikus bendruomeniniuose vaikų globos namuose - butuose ar kotedžuose po 8 vaikus. Ši pertvarka buvo grindžiama siekiu sukurti vaikams artimesnę šeimai aplinką, integruoti juos į visuomenę ir užtikrinti geresnę socialinę adaptaciją.
Šio modelio esmė - sudaryti vaikams sąlygas gyventi mažose grupėse, dalyvauti kasdieniame gyvenime, mokytis socialinių įgūdžių ir integruotis į bendruomenę. Bendruomeniniuose vaikų globos namuose vaikai dalyvauja gaminant valgį, tvarkant namus, einant apsipirkti, mokosi bendrauti su kaimynais.
„Smiltelės“ Likvidavimas: Priežastys ir Pasekmės
Klaipėdos vaikų globos namų „Smiltelė“ likvidavimo procesas buvo susijęs su šia pertvarka. 2016 m. lapkričio 2 d. Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto nariai pritarė, jog vaikų globos namai „Smiltelė“ būtų likviduoti iki 2020 m. spalio mėnesio. Juridinis asmuo Klaipėdos vaikų globos namai "Smiltelė" (registracijos adresas Klaipėda, Smiltelės g. 14) buvo išregistruotas 2020 m. spalio mėn. 9 d., penktadienį.
Klaipėdos savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Audronė Liesytė paaiškino, kad „Smiltelėje“ tuo metu gyveno tik aštuoni vaikai, kuriuos apgyvendinus naujuose bendruomeniniuose globos namuose, įstaiga tapo nebereikalinga ir buvo nuspręsta ją likviduoti.
Darbuotojams buvo pasiūlytos darbo vietos kitose savivaldybės biudžetinėse įstaigose, o patalpose, esančiose Smiltelės g. 14, numatyta įsteigti naują Vaikų dienos centrą bei išplėsti neįgaliųjų centro „Klaipėdos lakštutė“ pagalbos į namus paslaugas. Taip pat planuojama, jog bus išplėstos neįgaliųjų centro „Klaipėdos lakštutė“ pagalbos į namus ir globos asmens namuose paslaugos, kurios šiuo metu yra teikiamos Smiltelės g. 14 patalpose.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
Bendruomeniniai Vaikų Globos Namai Klaipėdoje: Naujas Etapas
Klaipėdoje sparčiai plečiasi bendruomeninių vaikų globos namų tinklas. Didžioji dalis vaikų jau yra perkelta į bendruomeninius namus. Klaipėdoje netrukus pradės veikti jau šešti bendruomeniniai vaikų globos namai. Jie įkurti erdviame bute Herkaus Manto gatvėje.
Savivaldybė planuoja nupirkti dar vieną butą, kuriame taip pat galės įsikurti 8 vaikai, o dar vieniems bendruomeniniams namams bus pritaikytos laisvos Savivaldybei priklausančios patalpos Kalvos gatvėje. Bendruomeniniuose vaikų globos namuose Klaipėdoje jau gyvena 40 vaikų.
A. Liesytė teigia: „Apsilankęs paskutiniame bendruomeninių globos namų steigimui nupirktame ir jau suremontuotame bute įsitikinau, kad sąlygos vaikams sudarytos išties puikios. Nors visuomenėje vis kyla diskusijų dėl tokių butų kainos, manau, rezultatas yra to vertas. Be tėvų globos likusiems vaikams privalome sukurti šiuolaikines normas atitinkančią aplinką, o kartu padėti augti ir jų asmenybėms.“
Bendruomeniniams globos namams skirti butai turi būti erdvūs, ne mažesni kaip 113 kvadratinių metrų ploto. Į vieną butą kraustosi 8 vaikai, kambariuose jie gali gyventi po du, tad jiems reikia keturių kambarių, bute dar turi tilpti virtuvė, bendra erdvė vaikų susibūrimui, pagal reikalavimus būtini ir du sanitariniai mazgai.
114 kvadratinių metrų butas, kuriame veiks šeštieji bendruomeniniai vaikų globos namai, nupirktas už 124 tūkst. eurų. Papildomai kainavo ir remontas bei pritaikymas, nes buvęs erdvus butas buvo suskaidytas į tris atskirus butus, kuriuos vėl reikėjo sujungti į vieną, atnaujinti sanitarinius mazgus, keisti dujinį katilą, atlikti visų patalpų remontą. Darbai atsiėjo 36 tūkst.
Budintys Globėjai: Alternatyvi Globos Forma
Siekiant, kad kuo mažiau vaikų atsidurtų globos namuose, Klaipėdoje siekiama plėtoti ir budinčių globėjų tinklą. Budintis globėjas - tai atranką ir mokymus praėjęs asmuo, kuris iškilus poreikiui yra pasiruošęs į savo namus priimti be tėvų globos likusį vaiką, kol jam bus surasti nuolatiniai globėjai arba vaiką vėl bus pasirengę auginti biologiniai tėvai. Už vaikų globą yra skiriamos piniginės išmokos.
Jeigu Vaiko teisių apsaugos skyrius priima sprendimą paimti vaiką iš šeimos, pirmiausia ieško artimų giminaičių - senelių, tetų, dėdžių, suaugusių brolių ar seserų. Tik tuomet, kai artimų giminaičių neatsiranda, globėjų ieškoma tarp svetimų žmonių. Jeigu neatsiranda ir tokių asmenų, tada susitarus vaikai laikinai siunčiami į esamas globėjų šeimas. Klaipėdoje daugiau nei 200 asmenų globoja vaikus. Šiuo metu Klaipėdos miesto savivaldybėje jau yra ruošiami profesionalūs globėjai, tačiau įstatyminės bazės nebuvimas neleidžia jų įdarbinti ir apibrėžti socialines garantijas, nustatyti darbo apmokėjimo ir darbo tvarką.
Jeigu atsitiktų taip, kad reikėtų paimti vaiką iš šeimos, Klaipėdos miesto savivaldybėje tik esant būtinybei jie bus apgyvendinami vaikų globos institucijose.