Maitinimas Krūtimi: Mitybos Įtaka Kūdikiui ir Mamai

Maitinimas krūtimi yra ne tik natūralus, bet ir itin svarbus procesas, lemiantis kūdikio sveikatą ir vystymąsi. Nors kartais sakoma, kad nėštumo metu moteris turėtų valgyti už du, tai nėra visai tiesa. Energijos poreikis nėštumo metu išauga, tačiau palyginti nežymiai. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip žindyvės mityba veikia kūdikį, kokie produktai gali sukelti problemų ir kaip užtikrinti, kad tiek mama, tiek kūdikis būtų sveiki ir laimingi.

Žindyvės Mitybos Svarba

Esant nepakankamai, skurdžiai ar stipriai apribotai žindyvės mitybai, jos organizmas naudos savo atsargas tam, kad būtų užtikrinta pakankama pieno gamyba ir optimali motinos pieno sudėtis. Tačiau svarbu suprasti, kad mamos mityba turi įtakos ne tik pieno kiekiui, bet ir jo kokybei.

Pagrindiniai Mitybos Elementai

Žindyvės mityba turėtų būti subalansuota ir įvairi, aprūpinanti organizmą visomis reikalingomis medžiagomis. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos elementus:

• Baltymai: Nuo antrojo nėštumo trimestro ir žindymo metu baltymų kiekis išauga iki 1,1 g/kg per parą ir turi sudaryti 20 proc. suvartojamos paros energijos.
• Angliavandeniai: Nėščiajai ar žindyvei reikalingas angliavandenių kiekis yra apie 50 proc. suvartojamos paros energijos. Svarbu rinktis lėtai įsisavinamus angliavandenius.
• Riebalai: Riebalai turėtų sudaryti 30 proc. suvartojamos paros energijos, tačiau svarbu, kad būtų vartojami sveikatai palankūs riebalai. Nėštumo ir žindymo metu ypač svarbios ir naudingos yra omega-3 riebalų rūgštys.
• Skaidulinės medžiagos: Svarbios virškinimui ir sotumo jausmui palaikyti.
• Vanduo: Nėštumo ir žindymo metu išauga skysčių poreikis.

Vitaminai ir Mineralai

Nėštumo ir žindymo metu išauga įvairių vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis. Kai kurių iš jų - ženkliai:

• Vitaminas D: Svarbus kaulų ir imuninės sistemos vystymuisi.
• Vitaminas B12: Būtinas nervų sistemos funkcijai ir raudonųjų kraujo kūnelių gamybai.
• Folio rūgštis: Svarbi ląstelių dalijimuisi ir augimui.
• Vitaminas A: Reikalingas regėjimui, imuninei sistemai ir odos sveikatai.
• Vitaminas C: Stiprina imuninę sistemą ir padeda įsisavinti geležį.
• Geležis: Svarbi raudonųjų kraujo kūnelių gamybai ir deguonies pernešimui.
• Kalcis: Būtinas kaulų ir dantų stiprumui.
• Jodas: Svarbus skydliaukės hormonų gamybai, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą.

Jodo poreikis daugumai moterų yra didesnis nei gaunamas su maistu, tačiau ne tik jodo trūkumas, bet ir didelės dozės yra žalingos.

Taip pat skaitykite: Viskas apie kūdikių maitinimą mišiniais

Kalorijų Poreikis Žindymo Metu

Svarbu pažymėti, kad papildomų kalorijų poreikis išlieka viso žindymo metu, net ir pradėjus primaitinimą, bet žindymui retėjant. Iki kūdikio primaitinimo (t.y. ~ pirmuosius 6 mėn.) pieno gamyba yra intensyviausia, vėliau ji kiek nuslopsta, tačiau žindymo pradžioje yra sunaudojama dalis motinos kūno riebalų atsargų ir jie nebegali būti naudojami kaip energijos šaltinis. Lietuvos akušerių ginekologų draugijos pateikiamose rekomendacijose teigiama, kad žindančios moterys netenka svorio būtent dėl kūno riebalų atsargų sunaudojamo: per pirmuosius 6 mėn.

Produktai, Galintys Sukelti Problemų Kūdikiui

Neretai pasitaiko situacijų, kai kūdikis jautriai reaguoja į tam tikrus mamos suvalgytus produktus. Kūdikio irzlumas, pilvuko diegliai ar pūtimas, bėrimai, atpylimai - visa tai gali būti ženklas, kad jam netinka tam tikros maisto medžiagos. Tai gali būti dėl kelių priežasčių:

• Kūdikio virškinimo sistema netoleruoja (nėra pasirengusi suvirškinti) tam tikrų medžiagų.
• Kūdikis yra alergiškas tam tikriems maisto produktams. Tai rimtesnė problema, nei maisto netoleravimas.
• Kūdikį veikia tam tikros maiste esančios medžiagos (pvz., kofeinas).

Mama neturėtų atsisakyti produkto vien todėl, kad vaikui tai sukėlė pilvuko pūtimą: dauguma „rizikingų“ produktų yra sudėtinė sveikos mitybos dalis ir tikrai ne visiems vaikams dėl jų kyla bėdų. Vienaip ar kitaip, tiek mamų stebėjimai, tiek mokslininkų tyrimai rodo, kad tam tikri produktai gali būti įtraukti į „rizikingų“ produktų sąrašą visai pagrįstai.

Dažniausiai Pasitaikantys "Rizikingi" Produktai

• Kava, šokoladas, juoda ir žalia arbata, kofeinas: Šiuo atveju problemą sukelia ne patys produktai, o juose esantis kofeinas. Jei geriate daug kavos, kofeino patenka ir į kūdikio organizmą (beje, iš ten kofeinas pasišalina lėčiau, nei iš jūsų organizmo).
  • Sprendimas: Nėra būtina šių produktų atsisakyti. Užteks tik apriboti jų vartojimą - ypač, jei pastebite kūdikio elgesio pasikeitimus. Stenkitės kofeino turinčių gėrimų gerti kuo mažiau, gerkite juos tuoj po žindymo - kad iki kito maitinimo kofeino koncentracija kraujyje būtų minimali. Rinkitės kavą be kofeino, o juodą šokoladą pakeiskite pienišku - jame kofeino yra mažiau. Kavą, juodąją ar žaliąją arbatą galite pakeisti raudonąja arbata - joje nėra kofeino.
• Pieno produktai: Karvės pienu kūdikių iki vienerių metų maitinti nerekomenduojama. Mažylio organizmas gamina per mažai fermentų, reikalingų karvės pieno baltymams suskaldyti.
  • Sprendimas: Sumažinkite pieno produktų vartojimą, arba kuriam laikui visai jų atsisakykite. Stebėkite, ar pagerės kūdikio savijauta.
• Citrusiniai vaisiai, braškės, pomidorai: Citrusiniuose vaisiuose - apelsinuose, greipfrutuose, citrinose, mandarinuose, pomelo - yra rūgščių, kurios dirgina vis dar besiformuojančią, jautrią kūdikio virškinimo sistemą. Mažyliui gali pūsti pilvuką, prasidėti bėrimai, jis gali atpilti.
  • Sprendimas: Kelis pirmus mėnesius atsisakykite citrusinių vaisių.
• Daržovės iš kryžmažiedžių (arba kitaip bastutinių) šeimos: Bastutinės daržovės yra žinomos kaip skatinančios pilvo pūtimą.
  • Sprendimas: Tikrai ne visos žindančios mamos šį faktą galėtų patvirtinti - kai kurios valgo kopūstus be jokio „šalutinio poveikio“ kūdikiui. Tinkamos šios daržovės judviem ar ne, galite nustatyti tik bandymo būdu.
• Alkoholis: Specialistų teigimu, tikimybė, kad kūdikiui pakenks kartais prie pietų stalo išgeriama vyno taurė, yra nedidelė. Tačiau didesni kiekiai neigiamai veikia jo raidą, aktyvumą ir augimą.
• Cukrus: Vartojant daug cukraus, jo kiekis motinos piene padidėja, o tai gali paveikti insulino lygį kūdikio kraujyje.
• Prieskoniai ir prieskoninės daržovės: Kaip kūdikis reaguos į čili pipirą ar česnaką, priklauso nuo daugelio dalykų, pavyzdžiui, nuo to, kokį maistą valgydavote nėštumo metu. Dažniausiai žindomiems kūdikiams nepatinka aitrioji (čili) paprika, pipirai, česnakas.
• Mėta, petražolės, šalavijai: Šios prieskoninės žolelės slopina pieno gamybą. Būtent mėtų arbata rekomenduojama kaip natūrali priemonė pieno gamybai nutraukti, kai kūdikis yra atjunkomas nuo krūties.
• Žuvis: Kaip ir nėštumo metu, reikėtų vengti didelių plėšrių jūrinių žuvų, kuriose yra didesni gyvsidabrio kiekiai: skumbrės, ryklio, kardžuvės, jūrinių ešerių, tuno.
• Gazuoti gėrimai: Juos reikėtų vartoti saikingai ne tik nėštumo ar žindymo laikotarpiu. Gazuotuose gėrimuose (taip pat ir gazuotame vandenyje) yra daugiau natrio, nei reikia normalioms organizmo funkcijoms palaikyti.

Kaip Stebėti Kūdikio Reakcijas

Jeigu įtariate, kad tam tikras maisto produktas sukelia kūdikiui diskomfortą, pabandykite jį pašalinti iš savo mitybos kelioms dienoms ir stebėkite, ar pagerėja kūdikio savijauta. Jei simptomai išnyksta, galite pabandyti vėl įtraukti tą produktą į savo mitybą ir stebėti, ar jie vėl atsiranda.

Žindymas Sergant ir Vartojant Vaistus

Blogai pasijutusiai ar susirgusiai žindančiai mamai kyla natūralūs klausimai: ar galima tęsti žindymą susirgus? Ar galima žindyti vartojant vienus ar kitus vaistus? Ar teko girdėti „močiučių patarimą“, kad mamai sergant būtina pieną nutraukti ir duoti kūdikiui tik virintą?

Taip pat skaitykite: Kaip maitinti naujagimį mišinuku

Atvirkščiai, susirgus mamos kūne pradeda gamintis su liga kovojantys antikūnai, kurie su pienu perduodami ir vaikui. Yra vos keletas tikrai sunkių užkrečiamų ligų, kuriomis sergant ir/ar kurias gydant žindymas nerekomenduojamas, pavyzdžiui, ŽIV, AIDS, aktyvios formos tuberkuliozė, vėžys.

Požiūris, kad susirgus ir vartojant vaistus, žindyti draudžiama neturi pagrindo. Mamos baiminasi vartoti vaistus, manydamos, kad jie pateks į pieną. Tiesa ta, kad vartojant įprastas, rekomenduojamas daugumos vaistų dozes į motinos pieną patenka tik labai nedideli vaisto kiekiai.

Skausmą ir karščiavimą mažinant kitu populiariu vaistu, paracetamoliu (jo yra daugelyje vaistų nuo peršalimo ir gripo simptomų), maksimali jo koncentracija motinos pieną pasiekia 1-2 valandos po vartojimo, vaisto į pieną išsiskiria kiek daugiau - iki 2% motinos suvartotos vaisto dozės.

Nors vaistų į motinos pieną patenka labai mažai, turėkite mintyje, kad kuo mažesnis kūdikis, tuo didesnė vaistų pašalinio poveikio rizika.

Faktoriai, Įtakojantys Vaistų Patekimą Į Pieną

• Vaisto koncentracija: Kuo didesnė vaisto dozė, tuo didesnė tikimybė, kad jo pateks į pieną.
• Dažnas žindymas: Dažnas žindymas gali padidinti vaisto koncentraciją piene.
• Krūtų anatomija: Iškart po gimdymo krūtyse, tarp pieno liaukų ląstelių (laktocitų) yra daug mažyčių tarpų pro kuriuos lengviau prasiskverbia ne tik kūdikio imunitetui svarbūs imunoglobulinai, bet ir vaistai.
• Kūdikio šalinimo sistemos branda: Naujagimio organizmas dar tik mokosi virškinti maistą ir šalinti nereikalingas medžiagas.

Pavyzdžiui, maitinančiai mamai nerekomenduojama vartoti pakankamai įprastą aspiriną, manoma, padidinantį Rėjė sindromo riziką.

Taip pat skaitykite: Svarbūs aspektai: Kalės maitinimas

Dažniausiai Vartojami Vaistai Žindymo Metu

• Vaistai nuo alergijos: Antihistamininiai vaistai nuo alergijos yra gan saugūs, tačiau jie gali slopinti pieno gamybą, sukelti mieguistumą tiek mamai, tiek ir kūdikiui.
• Antibiotikai: Didžioji dalis antibiotikų yra tinkami žindyvėms ir jų pienu maitinamiems kūdikiams, tačiau mažylius gali nežymiai išberti ir/ar prasidėti viduriavimas.
• Homeopatiniai preparatai: Jų veiksmingumas nėra įrodytas, todėl prieš vartojant reikėtų pasitarti su gydytoju.
• Vaistažolių arbatos: Peršalus ar kamuojant virškinimo sutrikimams geriamos šalavijų, čiobrelių, mėtų arbatos nėra žalingos kūdikiui, tačiau jos slopina pieno gamybą.

Kaip Pasirinkti Vaistus Žindymo Metu

• Vaisto būtinumas: Ar vaistas tikrai būtinas? Galbūt galima rasti alternatyvų gydymo būdą.
• Vaisto pasirinkimas: Pasirinkite vaistą, kuris yra saugiausias žindymo metu.
• Vaisto tipas ir forma: Žindyvei, jeigu tik įmanoma, reikėtų rinktis lokaliai veikiančius, ne plataus spektro vaistus. Taip pat labiau tinka ne leidžiami (intraveniniai), o geriamieji vaistai.
• Vartojimo laikas: Daugumą vaistų rekomenduojama vartoti prieš pat maitinimą, tuomet jie dar nespės pasklisti po motinos organizmą ir nepateks į pieną.
• Vartojimo atidėjimas: Jei įmanoma, atidėkite vaisto vartojimą iki tol, kol kūdikis nebebus maitinamas krūtimi.

Emocinė Mamos Savijauta ir Žindymas

Tapus mama ir pradėjus žindymo kelionę moters emocinis gyvenimas yra veikiamas žindymo metu vykstančių procesų moters organizme. Tačiau egzistuoja abipusis ryšys tarp žindymo ir moters emocinės savijautos. Dažniausiai žindymas dovanoja daug laimės, švelnumo, džiaugsmo, būties prasmės išgyvenimų, bet nebūtinai tik taip - būna visaip.

Daugeliui moterų žindymo akimirkos yra vienos maloniausių gyvenime ir atneša pilnatvės jausmą. Žindymas joms siejasi su emociškai labai glaudžiu ryšiu su vaikeliu. Tuo metu būna neapsakomai gera į vaikelį žiūrėti, bučiuoti jam galvytę, glausti prie savęs, uosti jo kvapą. Kai kurios moterys žindymą patiria kaip malonų emociškai, tačiau kūno pojūčiai išlieka neutralūs. Taigi, būna visaip ir nereikėtų savęs kaltinti ar smerkti, jei mums kažkuria prasme tai nėra malonu. Viskas priklauso ne tik nuo mūsų nusiteikimo ir noro išgyventi vienus ar kitus jausmus ir pojūčius, bet ir nuo mūsų galimybių šiuo metu. Fiziniai pojūčiai ir emociniai potyriai yra neatsiejami nuo moters bendros fizinės ir dvasinės savijautos, jos emocinės būsenos.

Kai moteris pradeda žindyti, jos organizmas yra veikiamas hormonų, kurie keičia tiek jos kūno fiziologiją, tiek emocinę būseną. Taigi, vien žvelgiant iš fizinių veiksnių pusės, motinystė, ypač susilaukus pirmojo vaikelio ir pradėjus žindyti, yra ypatingas laikas. Moteris tampa motina - tuo, kuo iki tol niekada nebuvo ir jaučiasi taip, kaip dar niekada nesijautė. Šalia užduoties priimti pokyčius savyje, reikia pajėgti pasirūpinti vaikeliu, santykiais su vyru ir artimaisiais, buitimi, dar susidėlioti ir darbinės veiklos planus, o galbūt ją ir tęsti. Taigi, iššūkių tikrai daug, tad ir streso, kurį tenka išgyventi, netrūksta.

Žindymo metu mama ne tik atiduoda, bet ir gauna atlygį sau. Gamta per moters fiziologiją rūpinasi, kad motina suteiktų vaikeliui ne tik geriausią maistą, bet ir saugią emocinę erdvę. Mokslinių tyrimų metu buvo įrodyta, jog žindančios moterys lengviau susidoroja su stresu, lyginant su nežindančiomis. Pastebėta, kad tai siejasi su oksitocino poveikiu. Žindymas ne tik tausojančiai veikia moters savijautą, sumažindamas motinystėje išgyvenamą stresą, bet ir padeda geriau pailsėti. Žindyme dalyvaujantis hormonas prolaktinas prailgina moters gilaus miego fazę. Taigi, natūralu, kad moterys, kurios žindo, savo savijautą įvertina geriau, nei tos, kurios nežindo.

Tyrimais rastas ryšys tarp ilgalaikio žindymo ir motinų depresijos simptomų - žindymas gali sumažinti moterų, tapusių mamomis, tikimybę susirgti depresija arba švelnina jos sunkumą. Pastebėta, kad moterų, kurioms nebūdingi depresijos požymiai, kraujyje oksitocino kiekis didesnis, lyginant su moterų, kurioms depresijos simptomai būdingi.

Gamta daugybe būdų pasirūpina, kad motina globotų savo vaiką. Žindymas žinduoliams yra būtina sąlyga, kad patelės, susilaukusios jauniklių, elgtųsi motiniškai ir rūpintųsi savo jaunikliais. Oksitocinas padeda kurti mamos ir vaiko ryšį. Ne veltui, šalia visų kitų nuopelnų, oksitocinas dar vadinamas ir meilės, prieraišumo hormonu.

Stresas ir Žindymas

Vaikelio neramumo priežasčių yra labai daug. Vienos jų kyla iš prigimtinio temperamento, kai vaikas tiesiog stipriau ir jautriau reaguoja į viską, kas aplink jį ir jame vyksta. Kitos priežastys gali būti sąlygotos situacijos ar prastos savijautos. Ir vis dėlto, kiek pagrįsta manyti, jog žindomas vaikas neramus todėl, kad nerami jo mama?

Viena iš priežasčių, susijusių su žindymu, yra, buitine kalba kalbant, tokia, jog stresas persiduoda per mamos pieną. Streso hormono kortizolio kiekis mamų ir jų žindomų vaikų kraujyje yra panašesnis nei mamų ir vaikų, kurie maitinami mišiniu. Taigi galima daryti prielaidą, kad žindymo metu iš mamos vaikui pereinantys hormonai suvienodina jų abiejų streso hormonų lygius. Pastebėta, jog kūdikiai, kurių kraujyje yra daugiau kortizolio, pasižymi didesniu neigiamu emocionalumu, lyginant su kūdikiais, kurių kraujyje kortizolio mažiau. Neigiamas emocionalumas - tai polinkis išgyventi neigiamas emocijas, didelis emocinis jautrumas, nerimastingumas ir emocijų kontrolės stoka. Visi išvardyti ypatumai puikiai apibūdina neramius vaikus.

Neramus Vaikas - Nerami Mama?

Pažvelkime į situaciją ir kitu kampu. Pasirodo, kad galima būtų sakyti ir taip: „Neramus vaikas - nerami mama.“ Mokslininkai nustatė, jog nuo vaiko temperamento priklauso mamos elgsena su vaiku ir judviejų santykiai. Taip pat pastebėta, kad nuo vaiko temperamento priklauso ne tik tai, kaip mama jį augina, bet net ir tai, kaip tėvai augindami vaiką sugeba bendradarbiauti tarpusavyje.

Išskiriamas sunkaus temperamento vaiko tipas, kuris apibūdinamas kaip sunkiai prisitaikantis prie kintančių aplinkybių, patiriantis ir išreiškiantis daug neigiamų emocijų, stipriai reaguojantis į įvairius dirgiklius. Tokie vaikai turi itin jautrią nervų sistemą ir į viską reaguoja labai emocionaliai. Jie jautresni ir įvairiems auklėjimo niuansams, tad tokiems vaikams lengviau padaryti tiek neigiamą, tiek teigiamą įtaką. Pastebėta, kad mamos, auginančios sunkaus temperamento vaiką (-us), savo motinystę vertina prasčiau - jaučiasi blogesnėmis mamomis, nei tos, kurių vaikai lengvesnio temperamento.

#

tags: #maitinimas #krutimi #maistas #persiduoda #kudikiui #kada