Nėštumas ir žindymas yra ypatingi laikotarpiai kalės gyvenime, reikalaujantys ypatingos priežiūros ir dėmesio mitybai. Tinkamas kalės maitinimas po gimdymo yra gyvybiškai svarbus tiek jos pačios sveikatai, tiek jos šuniukų gerovei. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius kalės mitybos poreikius po gimdymo, į ką atkreipti dėmesį ir kaip užtikrinti, kad ji gautų viską, ko reikia.
Nėštumo ir žindymo fiziologija
Kalių nėštumas vidutiniškai trunka 63 dienas, o žindymas - dar keletą savaičių. Šiuo laikotarpiu kalės organizmas patiria didžiulį krūvį, todėl tinkama mityba yra ypač svarbi. Jeigu vaikingai arba žindančiai kalei trūksta maistinių medžiagų, tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų ir pakenkti jos šuniukams.
Energijos ir riebalų poreikis
Vaikingoms ir žindančioms kalėms reikia labai daug energijos. Tiesą sakant, žindančioms kalėms reikia 4-8 kartus daugiau energijos negu sveikiems suaugusiems šunims. Didesnis riebalų kiekis subalansuotame ėdale padeda šia energija apsirūpinti.
Virškinamumas - svarbus faktorius
Jeigu ėdalas gerai virškinamas, vaikingos arba žindančios kalės organizmas įsisavina daugiau maistingųjų medžiagų. Tai svarbu, nes padeda šuniui gauti daugiausia naudos iš kiekvieno suėsto kąsnelio.
Rekomenduojamas ėdalas
Rekomenduojama kuo greičiau pereiti prie ėdalo „Hill’s® Science Diet® Puppy“. Šiuose ėdalo produktuose yra pakankamas kiekis būtinų maistinių medžiagų, kurios padeda šuniukams vystytis ir ateiti į pasaulį puikios formos. „Puppy Savory Chicken Entrée“ (konservuotas) yra puikus pasirinkimas.
Taip pat skaitykite: Ką turite žinoti apie kalės gimdymą
Ko vengti?
Nerekomenduojama vaikingų ir žindančių kalių šerti ėdalu „Science Diet® Puppy Large Breed“. Šiame ėdale nepakanka kalcio ir kalorijų ypatingiems tokios kalės poreikiams patenkinti. Visoms vaikingoms arba žindančioms kalėms, nesvarbu, kokios jos veislės, rekomenduojama rinktis kurį nors iš pirmiau išvardytų „Science Diet® Puppy“ ėdalo produktų.
Specialūs patarimai šeriant vaikingą arba žindančią kalę
Vaikingai kalei duokite tiek ėdalo, kiek nurodyta ant pakuotės ir šerkite šuniukams skirtu ėdalu tol, kol šuniukai nebus nujunkyti. Paklauskite veterinaro ar gimus šuniukams turėtumėte užtikrinti, kad mama kalė galėtų ėsti kiek ir kada panorėjusi. Tai gali padėti įpratinti šuniukus prie įprasto ėdalo, be to, nereikės nerimauti dėl to, ar kalei pakanka energijos.
Kada pradėti šerti šuniukus gyvūnų ėdalu?
Dauguma šuniukų kietu ėdalu pradeda maitintis sulaukę 3-4 savaičių. Sulaukę 6-7 savaičių jie jau turėtų būti visiškai nujunkyti. Tada turėtumėte nuspręsti, koks ėdalas tinkamiausias jūsų šuniukams, atsižvelgiant į jų veislę ir tikėtiną dydį užaugus.
Raw mityba (žalia mėsa)
Nėščios kalytės mitybos poreikiai skiriasi nuo vidutinio suaugusio šuns. Nėštumo laikotarpiu joms reikia daugiau kalorijų ir specifinių maistinių medžiagų. Gerai subalansuota raw mityba gali patenkinti šiuos poreikius, aprūpinti dideliu kiekiu baltymų, sveikų riebalų ir būtinų vitaminų bei mineralų. Baltymai, ypač iš žalios mėsos, yra labai svarbūs šuniukų raumenų, audinių ir organų vystymuisi.
Raw mitybos principai nėštumo metu
- Pirmosios 4 savaitės: galima šerti kalytę taip, kaip įprastai, nedidinant maisto kiekio.
- Nuo 5 savaitės: maisto kiekį reikėtų padidinti 20-30%.
- Iki 6 savaitės: šuniukai pradės augti, o kalytės skrandžio talpa sumažės. Tai reiškia, jog ją reikės šerti mažesniais kiekiais, bet dažniau.
Svarbiausios maistinės medžiagos raw mityboje
- Baltymai: Gyvybiškai svarbus amino rūgščių šaltinis, padedantis kalei palaikyti sveiką šuniukų vystymąsi. Geriausias baltymų šaltinis yra vištienos, kalakutienos, jautienos, avienos ir žuvies mėsa (jei ji nėra alergiška nė vienam iš jų).
- Riebalai: Padidinus šuns suvartojamų riebalų kiekį (tai geriausia padaryti iki 6 nėštumo savaitės), galima patenkinti didesnį kalorijų poreikį. Iki to laiko turėtumėte padidinti jos suvartojamos raudonos mėsos kiekį su didesniu riebalų kiekiu ir sumažinti liesos / baltos mėsos suvartojimą. Tai reiškia, kad reikėtų rinktis jautienos arba avienos mėsą.
- Riebalų rūgštys: Omega 3 riebalų rūgštys yra labai svarbios nėščiai kalytei, kadangi jos padeda vystytis vaisiaus smegenims ir nervų sistemai. Jos taip pat naudingos ir regėjimui.
- Vitaminai: Svarbiausi vitaminai nėščiai kalytei yra vitaminas C, vitaminas D ir folio rūgštis, dar vadinama B9. Vitaminas C gali padėti įsisavinti geležį į organizmo sistemą, tačiau jis taip pat padeda formuotis audiniams ir gali palaikyti stiprią imuninę sistemą. Daugumoje vaisių, daržovių ir organų mėsos yra daug vitamino C. Vitaminas D padeda tinkamai pasisavinti kalcį - jo galima rasti lašišoje ir skumbrėje.
- Mineralai: Kalcis, geležis ir fosforas nėštumo ir žindymo laikotarpiu reikalingiausi mineralai. Geležis padeda formuotis raudoniesiems kraujo kūneliams ir užkirsti kelią anemijai, kuri gali būti dažna problema. Pavyzdžiui, žuvyje, saldžiosiose bulvėse ir morkose, taip pat organų mėsa, pavyzdžiui, jautienos širdis, kepenys ir inkstai, yra geriausi geležies šaltiniai. Fosforas taip pat kaip kalcis gali palaikyti gerą šuniukų kaulų vystymąsi, o geriausi jo šaltiniai yra visi gyvūnų audiniai ir žuvys.
Ko vengti raw mityboje?
Nors Omega 3 ir žuvų taukai yra naudingi, reikėtų vengti menkių kepenų aliejaus, nes jame per daug vitamino A. Įrodyta, kad šėrimas žalia mėsa, kai šunys šeriami neperdirbtais ir žaliais gyvūniniais produktais, yra naudingas laktacijos metu.
Taip pat skaitykite: Priežastys, Simptomai ir Prevencija
Raw mityba po gimdymo
Maitinanti kalytė gamina pieną, kuriame yra gausu būtinų maistinių medžiagų, kurių šuniukams reikia tinkamam augimui, vystymuisi ir stipriai imuninei sistemai. Neapdoroti baltymai yra esminis motinos raciono komponentas, padedantis gaminti pieną ir aprūpinti šuniukus būtinomis amino rūgštimis. Be to, riebalai iš žalios mitybos šaltinių, tokių kaip organai ar riebi žuvis, yra energijos atsarga laktacijos laikotarpiu.
Jei pagimdžiusi kalytė nori valgyti po gimdymo, neturėtumėte jos stabdyti. Jei raw mityba yra subalansuota, tuomet kol ji maitina savo šuniukus, jai galima duoti maisto tiek, kiek jai norisi. Vienintelis laikas, kai galite apriboti jos maisto suvartojimą - būtų pirmą savaitę arba jei vada buvo labai maža.
Šuniukams gimus, mama turėtų grįžti prie savo idealaus svorio, t.y. svorio, kuris buvo prieš pastojant, ir turėtų išlaikyti šį svorį tol, kol šuniukai bus nujunkyti. Tai truks nuo penkių iki šešių savaičių, o didžiausias pieno poreikis bus nuo trečios iki penktos savaitės. Kai atpratinate (atjunkote) šuniukus nuo motinos pieno, turėtumėte sumažinti jai duodamo maisto kiekį.
Kalcio papildai: pro ir contra
Dėl kalcio papildų naudojimo nėštumo ir žindymo metu nuomonės skiriasi. Kai kurie veterinarijos gydytojai rekomenduoja duoti kalcio papildų, ypač paskutinėmis nėštumo dienomis ir po gimdymo, kai kalė mažiau ėda. Tačiau kiti perspėja, kad besaikis kalcio davimas gali įtakoti eklampsijos atsiradimą.
Eklampsijos rizika
Eklampsija - tai būklė, atsirandanti dėl kalcio trūkumo organizme. Tačiau, kaip paradoksalu, per didelis kalcio kiekis taip pat gali sukelti eklampsiją. Todėl labai svarbu pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju dėl kalcio papildų dozavimo.
Taip pat skaitykite: Lietuviškos tapatybės analizė „Kalės vaikuose“
Alternatyvios nuomonės
Kai kurie specialistai teigia, kad jei kalė normaliai valgo pilnavertį maistą, nėra jokio būtinumo kimšti ją kalciais, netgi priešingai, duodant kalcio papildomai didesnė rizika iššaukti eklampsiją. Jie rekomenduoja duoti kalcio gal po vieną tabletę paskutinėm nėštumo dienom, kai kalė gerokai mažiau ėda ir nuo gimdymo duoti priklausančiom dozėm.
Kalcis ir oksitocinas
Jei gimdymo metu reikalingas oksitocinas (gimdymą skatinantis vaistas), svarbu žinoti, kad kalcis būtinai turi būti suleidžiamas prieš leidžiant oksitociną (15-20 min). Kalcis sukelia gimdos susitraukimus, gali išprovokuoti eklampsiją, todėl iki gimdymo jį duoti ne tik kad netikslinga, bet ir pavojinga.
Apsilankymai pas veterinarą
Jeigu įmanoma, kalės nėštumo ir žindymo metu lankykitės pas veterinarą kas savaitę, kad galėtumėte stebėti kalės būklę ir užtikrinti, jog patenkinti jos mitybos poreikiai. Svarbu, kad su veterinarijos gydytoju konkrečiai susitartumėte dėl to, kaip dažnai jis turėtų apžiūrėti vaikingą kalę ir gimusius šuniukus. Nedelsdami pradėkite rūpintis šuniukais. Kas 1 ar 2 dienas registruokite šuniukų svorį, raidą ir aktyvumą. Šie duomenys gali būti labai naudinga informacija veterinarui, kuris rūpinsis šuniukais per pirmuosius jų gyvenimo metus.
Kitos svarbios rekomendacijos
- Paruoškite vietą šuniavimuisi: Iš anksto reikia paruošti kalei vietą šuniavimuisi.
- Venkite aktyvios veiklos: Nėščios kalės dresuoti, neleidžiama aktyvi veikla.
- Užtikrinkite nuolatinį priėjimą prie vandens: Kalei visada turi būti šviežio vandens.
- Stebėkite išskyras: Jei tik atsirado pūlingų, negero kvapo išskyrų - nedelsdami kreipkitės į veterinarą!
- Patikrinkite spenius: Nuolatos patikrinkite, ar neatsirado sukietėjimų speniuose, jei jų yra - gerai juos išmasažuokite, kad tik neprasidėtų uždegimas - mastitas.
- Karpykite šuniukų nagučius: Labai dažnai karpykite mažyliams nagučius, kurie augs neįtikėtinu greitumu, kitaip jie bežįsdami sudraskys motinos pilvą.
Klaidingi mitai apie kalės kergimą
- Kergimas dėl sveikatos: Manymas, jog kalę reikėtų sukergti nors vieną kartą, tai apsaugotų nuo susirgimo vėžiu ir pan., yra klaidingai skleidžiamas gandas.
- Motinystės džiaugsmas: Taip pat nesąmonė yra tai, kai augintinės šeimininkas pareiškia “noriu, kad mano šuo patirtų motinystės džiaugsmą”, “mano kalytė, nors ir neveislinė, turi teisę į motinystę”.
Reikėtų priminti, kad net ir laukiniame pasaulyje tik patys stipriausi, vikriausi, gudriausi susilaukia palikuonių, nes natūrali atranka yra žiauri, o išgyvena tik geriausi. Nusprendę sukergti kalytę, žinokite, kad stipriai rizikuojate jos sveikata. Ji gali nugaišti gimdymo metu arba netrukus po to, ir tai nėra tokie jau reti atvejai, o Jūs net neturėsite laiko savo sielvartui, nes kiaurą parą turėsite rūpintis likusiais cypsinčiais našlaitėliais.
tags: #kales #maitinimas #po #gimdymo