Kūdikio verksmas yra vienas iš pagrindinių būdų, kuriais mažylis bendrauja su pasauliu. Kai kūdikis verkia, tėvams ne visada aišku, kokia šio verksmo priežastis. Yra žinoma, kad kūdikiui verkiant, pakyla mamos ar tėčio kraujospūdis. Pati gamta sureguliavo taip, kad išgirdę verksmą, skubėtume padėti vaikui. Tačiau kartais atrodo, kad kūdikis verkia be jokios aiškios priežasties, o tai gali sukelti tėvams nerimą ir sumišimą. Šiame straipsnyje aptarsime galimas kūdikio verksmo priežastis ir pateiksime patarimų, kaip elgtis tokiais atvejais.
Kaip Suprasti, Kodėl Verkia Kūdikis?
Suprasti, kodėl verkia kūdikis, gali būti sudėtinga, tačiau atidžiai stebėdami kūdikį ir atsižvelgdami į įvairius veiksnius, galite nustatyti galimą priežastį. Pateikiame jums galimas priežastis bei pagalbos būdus, kaip padėti mažyliui:
1. Alkis
Garsus vaiko verksmas dažnai gali reikšti, kad jis alkanas. Sužinoti, ar ši versija teisinga, galite tokiu būdu: ištieskite savo ranką prie vaikučio veido. Jei jis alkanas, prasižios, tarsi ieškodamas krūties, ims čiulpti jūsų delną ar pirštą.
Pagalba vaikui: Pirmus gyvenimo mėnesius mažylis praalksta kas 3-4 valandas, o kartais ir dar dažniau. Iki 6 mėnesių kūdikiui pakanka mamos pieno (arba mišinėlio), jei gydytojas nerekomendavo primaitinimo pradėti anksčiau. Vaikas žindomas pagal poreikį.
2. Pilvo Diegliai
Jei jūsų kūdikiui 1-3 mėnesiai, visai gali būti, kad jis verkia iš skausmo, kamuojamas pilvo dieglių. Vaikai, kuriems skauda pilvuką, verkia netolygiai: verksmas tai pagarsėja, tai prityla. Kiti požymiai: vaikas riečia kojytes prie pilvo, muistosi.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: 2 metų vaikas rėkia
Pagalba vaikui: Paimkite kūdikį ant rankų, prispauskite jo pilvuką prie savo šilto kūno (oda prie odos kontaktas). Pamasažuokite pilvuką laikrodžio rodyklės kryptimi. Šiluma šiek tiek sumažina skausmą.
3. Nešvarios Sauskelnės
Kai kurie jautrūs mažyliai gali verkti ir tada, kai pasišlapina ar pasituština. Mažam kūdikiui rekomenduojama keisti sauskelnes ne rečiau kaip kas tris valandas arba dažniau, jei jis pasituština. Nepatogiai dėl pilnų sauskelnių besijaučiančio mažylio verksmas yra ne toks garsus, kaip, pavyzdžiui, alkano. Jis labiau kniaukia, zirzia, o ne rėkia visu balsu.
Pagalba vaikui: Pakeisti sauskelnes. Jei vaikas pasituština, nuplaukite užpakaliuką. Drėgnąsias servetėles naudokite ypatingu atveju, kelionėje arba kai neturite galimybės namuose apiplauti vaikučio po tekančiu šiltu vandeniu. Prieš pakeičiant sauskelnes, leiskite kūdikiui pabūti pliku užpakaliuku. Oro vonios jam bus naudingos.
4. Karšta
Visai gali būti, kad vaikui yra karšta. Rūpestingos mamos neretai persistengia ir namuose prirengia vaiką taip, lyg eitų į lauką. O kur dar pūkinė antklodė, kuria užkloja mažylį… Tai, kad vaikui per karšta, parodys ne tik jo nepatenkintas balselis, bet ir rausvi žandukai, sušilęs kūnelis (užkiškite ranką ties spranduku).
Pagalba vaikui: Nuklokite šiltas antklodes ir perrenkite vaiką švariais, sausais rūbeliais. Jei jis atrodo ištroškęs, pažindykite.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti jautriam vaikui darželyje?
5. Pervargimas
Tai tikrai labai dažna kūdikių verksmo priežastis. Vaikus gali pervarginti įvairūs aplinkos dirgikliai - šviesos ir garsai prekybos centre, zyziantis televizorius, užgriuvę svečiai į namus, rodantys jam ypatingą dėmesį. Toks mažylis tampa verksmingas ir jo negalima sudominti jokia iki tol jam buvusia įdomia veikla.
Pagalba vaikui: Panešiokite ramiai vaikelį, pavėžinkite vežimėlyje, leiskite pagulėti ramioje aplinkoje. Vaikus raminamai veikia liūliavimas, ramus mamos balsas, fizinis kontaktas su ja. Kuo vaikas mažesnis, tuo mažiau jam reikia dirgiklių.
6. Nepatogumas
Kūdikis gali jaustis nepatogiai dėl įvairių priežasčių: jis nugulėjo vieną šoną, o ant kito pasiversti pats dar nemoka, guli nepatogioje lovelėje, pernelyg prigludę rūbai, aštrios jų etiketės ir t.t. Nemokėdamas pasakyti, ką jaučia, žodžiais, mažylis ima verkti. Jei nepatogumas susijęs su jo gulėjimo poza, kūdikis gali mostaguoti rankomis ir kojomis.
Pagalba vaikui: Paguldykite vaiką ant kitos pusės, aprenkite patogiais, švelnaus audinio ir judesių nevaržančiais rūbeliais.
7. Nuobodu
Vaikams reikia artumo nuo pirmųjų minučių šiame pasaulyje. Ne veltui iš karto gimę jie dedami mamai ant krūtinės. Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikis jaučia ypatingą artumą su mama ar kitu žmogumi, kuris jį nuolat prižiūri. Tai, kad mažylis verkia dėl to, kad jam nuobodu, suprasite jį pakalbinę ir priglaudę. Jei verksmas tada liaujasi, vadinasi, jūs atspėjote jo nerimo priežastį.
Taip pat skaitykite: Sprendimai, jei vaikas nemiega lovytėje
Pagalba vaikui: Bendraukite su vaiku, glauskite, myluokite, kalbinkite jį, kai tik turite laisvo laiko. Jei turite išeiti į kitą kambarį, o mažylis verkia, pasiimkite pagal galimybes jį su savimi.
8. Dygsta Dantys
Vidutiniškai pirmieji dantys išdygsta 6-9 mėnesių vaikams. Tačiau pasitaiko ir išimčių, kai dantukai prasikala ir 4 mėnesių, ir gerokai vyresniam kūdikiui. Verkdami dėl dantų dygimo skausmo, kūdikiai kiša rankas į burną, stipriai kanda į mamos paduotą pirštą, graužia viską, kas tik pasitaiko po ranka.
Pagalba vaikui: Duokite kūdikiui specialių kramtukų, kad jis galėtų pasikasyti niežtinčias dantenas. Kai kurie kramtukai prieš naudojimą gali būti palaikomi šaldytuve.
Medicininės Priežastys, Kodėl Kūdikis Verkia
Neurologė Milda teigia, jog dirbant vaikų neurologijos srityje kasdien sutinkama bent keletas šeimų, kurios atvyksta pasikonsultuoti dėl vaikų, ir ypač kūdikių, miego problemų. Pradžioje vyksta abiejų pusių - tėvų ir kūdikių - gyvenimo adaptacija, tad neramios naktys būna varginančios. Ilgainiui tėvai apsipranta, adaptuojasi ir neretai gydytojams tik tenka pasakyti, kad tai visiškai normalu, natūralu ir su laiku praeis. Dažnai pačioms šeimoms reikia įdėti pastangų, sekti dienotvarkę, pakoreguoti dienos ritmą, nes neramų miegą lemia ne medicininės priežastys ir vaistų receptas jų neišspręs.
Tačiau yra situacijų, kuomet reikalinga medicininė gydytojo konsultacija ir pagalba:
- Kai kūdikis vietoj miego verkia, jaučia skausmą. Nebūtinai skausmas bus dėl pilvo problemų ar augančių dantukų. Tai gali būti fizinis diskomfortas dėl odos problemų - sausumo, alergijų, bėrimų, niežulio, dėl nosies problemų - adenoidų, alerginės slogos.
- Geležies elemento stoka. Neretai, jeigu nėščioji sirgo anemija, kūdikis taip pat gali turėti geležies stokos simptomų.
- Specifiniai, epilepsiniai reiškiniai miego metu. Tokiu atveju daromi išsamesni miego tyrimai, skiriamas gydymas medikamentais.
- Vaikai, kuriems augant ryškėja raidos sutrikimai kūdikystėje neretai turi neramų miegą.
- Kai kūdikis miega per daug, neatsibunda valgyti.
- Kai atsisako valgyti, valgo tik primigęs ar valgydamas atpylinėja. Tuomet stebime bendrą raidą, reakcijas, vertiname ar vaikas neturi raumenų tonuso pakitimų.
Naktiniai Siaubai
Naktiniai siaubai - tai tipiški ir labai specifiniai prabudimai, kuriuos seka klyksmas, siaubas akyse, platūs vyzdžiai, prakaitavimas. Vaikas gali muštis, neatpažinti ir negirdėti jūsų, nepasiduoti raminimui. Tai neretai vyksta pirmoje nakties pusėje, praėjus 2 - 3 valandom nuo užmigimo. Tėvai dažnai pastebi tikslų laiką, kuomet tai prasideda. Trukmė gali būti nuo kelių minučių ir net iki valandos.
Tokių naktų vaikas pats neprisimena, jis gilia miega, nors ir atrodo prabudęs. Daugiau bejėgystės tai suteikia tėvams stengiantis išbūti šalia, kai atrodo, kad niekuo negali padėti. Pirmieji naktiniai siaubai gali pasireikšti ties antruosius vaiko metus, didžiausias pikas ties 3 - 5 metais. Dažniausiais atvejais tai būna darželinio amžiaus vaikai, o tęstis gali ir iki paauglystės. Karantino metu ir bendrai greitėjant mūsų gyvenimo tempui pastebima, kad tokias neramias naktis patiria vis mažesni vaikai. Daugelis vaikų jas gali būti patyrę bent kartą gyvenime.
Lunatikavimas priskiriamas tai pačiai miego sutrikimų grupei, tik tai labiau ramus veikimas. Abiem atvejais nereikia vaiko žadinti, nes neretai to padaryti jums tiesiog nepavyks. Leiskite, kad miegas netrikdomai pereitų visas fazes, o jums tereikia išbūti šalia ir pasirūpinti vaiko saugumu. Lygiai taip pat nerekomenduojama vaiko specialiai žadinti, kad nuvesti į tualetą, bandant atpratinti nuo miegojimo su sauskelnėmis.
Skirtingai nuo košmarų sapnavimo, jie vyksta paryčiais, greito miego fazėje. Vaikas juos atsimena, gali papasakoti. Neretai naktiniai siaubai siejami su raidos šuoliais, kai smegenys intensyviai keičiasi. Yra teorijų sakančių, kad tai vyksta dėl atsirandančios šlapimo pūslės kontrolės, kuomet 2 - 3 metų amžiaus vaikams formuojame tualeto įpročius. Pilna vaiko šlapimo pūslė siunčia signalą smegenims, jog reikia prabusti, bet pilnai neprabundama.
Vieno atsakymo, kodėl taip vyksta nėra, nes žiūrint į statistiką, tai gali vykti vienam vaikui iš visos darželio klasės ar vienam suaugusiajam iš didelės įmonės. Tad vien tik su vaikyste ir raidos etapais nesiejama. Matyt, tai yra genetiškai nulemtas smegenų ypatumas, ne liga, o žmogaus tapatybės dalis. Taip pat, jeigu giminėje yra žmonių, turinčių šį miego sutrikimų, tai gali būti paveldima.
M.Rimeikė dalinasi asmenine patirtimi: „Mūsų dukros atveju būna du variantai. Taikusis - daug skaudaus verkimo, prašosi išeiti iš miegamojo. Tokiu atveju atsisėdu kitame kambaryje ant kilimo, imu ją į glėbį ir linguodama dainuoju lopšines. Ir piktasis - rėkia, stumia, priešinasi bet kokiam kontaktui. Tuomet atsisėdu šalia jos ant kilimo, kol ji vartosi, pyksta ir tiesiog saugau, kad neužsigautų iki kol vėl užmiega. Kartais tai trunka 15 minučių, o kartais ir visą valandą."
Svarbiausia, kad šiose situacijose tėvai stengtųsi išbūti ramiai, naudotų sau ir vaikui tinkamus nusiraminimo metodus, suprastų, kad vaikui tai nėra pavojinga ir, kad tai praeis. Taip pat reikėtų įspėti aplinkinius žmones, kurie nėra su tuo susidūrę, kad visų nepažadinti ir neišgąsdinti.
Pagalba Ramesniam Miegui
Vaikų augimas kupinas naujovių ir pasikeitimų. Tad miego sutrikimai gali atsirasti dėl pervargimo, pokyčių, adaptacijos darželyje, atostogų su nauja miego vieta, gimusių sesių ar brolių, sunkių artimųjų ligų, šeimoje juntamos įtampos, nerimo. Vaikai jautriai reaguoja į aplinką ir iš mūsų perima daugybę emocijų. Tai priminimas ir mums, suaugusiems, atkreipti dėmesį ir pradėti kontroliuoti savo emocijas.
Tokiais atvejais siūloma leisti vaikui daugiau pailsėti, ilginti miego laiką, bandyti eiti anksčiau miegoti. Tikrai padeda ir dienoraščio, dienos įvykių, užrašymas. Tuomet tėvai tampa dėmesingesni ir pradeda savaime valdyti vaiką įtakojančius rizikos veiksnius. Kaip prevencinė priemonė naudojamas ir tikslinis vaiko žadinimas 15 - 20 minučių prieš prasidedant naktiniam siaubui, jei tik jis kartojasi dažnai ir pradžios laikas visuomet yra panašus. Taip suardoma miego fazių seka, kad nepasiekti piko stadijos.
Įtakos, žinoma, turi ir per ilgas ekranų naudojimas, vaizdų perkrova, nesveikas maistas, saldumynai, kofeinas. Būtent dėl to vaikiška kakava prieš miegą tikrai nėra tinkamiausias pasirinkimas. Kai kuriuos jautresnius ar raidos sutrikimų turinčius vaikus veikia ir mėnulio pilnaties fazė. Pastebint tokius pasikartojimus, šeimai taip pat reikėtų šiuo periodu kiek sulėtinti gyvenimo tempą. Nepamirškite ir pačio vaiko temperamento, jeigu jis labai judrus ir aktyvus dieną, naktį jo smegenys toliau dirba.
Miglė dalinasi asmenine patirtimi: „Kai pradėjau žymėtis dienos įvykius, po kurios turėdavome sunkią naktį, greitai pastebėjau priežastis, dėl kurių tai vyko būtent mūsų dukrai. Viena iš jų buvo mano pačios stresas, tad jeigu turėdavau įtemptą dieną, dukrą migdydavo vyras. Taip pat ją neigiamai veikia sunkus vakarienės maistas, kai dienos metu turime per daug įvairių įspūdžių arba jie vyksta per arti miego laiko. Tokiais atvejais dvigubai prailginame laiką prieš miegą ir apie valandą laiko praleidžiame vandenyje, t. y. duše ar vonioje. O pramogą renkamės tik vieną per dieną, pirmoje dienos pusėje. Toks laiko sulėtinimas praktiškai panaikinimo mūsų neramaus miego problemą."
Tėvai kartais ieško stebuklingos, viską išsprendžiančios piliulės, bet jos nėra. Tikrai nerekomenduojama vaikams duoti jokių miego gerinimo sirupų. Jie nesprendžia problemos, o tik nutolina sprendimą, kad vis tiek reikalinga peržiūrėti vaiko dienotvarkę, miego rėžimą ir kitus aspektus. Taip pat yra ir kitų nemedikamentinių padedančių priemonių, tokių kaip kvėpavimo pratimai, vaikų joga. Nebent šeima ruošiasi kažkokiam labiau stresą keliančiam įvykiui, kaip tarkim operacijai, tokiu atveju asmeniškai pagal kiekvieno vaiko situaciją gali būti skiriami papildai, bet tik kaip laikina pagalbinė priemonė, šalia visų kitų šeimoje daromų veiksmų.
Konsultuojant šeimas neretai pastebima, jog patys tėvai per jautriai reaguoja ir kad ne kiekvienas verksmas prieš miegą, miego metu ar ką tik prabudus yra problema, kurią reikia spręsti. Kūdikio verksmas yra labai natūrali komunikacijos priemonė. Yra daugybė paprastų priežasčių dėl ko jie gali verkti - galbūt pritrūko pietų miego, gal išsibudino ne toje miego fazėje, gal karšta ar šalta. Lygiai taip pat, kaip ir mes, vaikai yra skirtingo temperamento, vieni gal yra ryto mėgėjai, kiti vakaro, o gal tiesiog tą dieną „išlipo ne ta koja iš lovos". Kūdikio verkimas - normalus reiškinys. Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis kūdikis verkia vis daugiau ir verksmo apogėjų pasiekia sulaukęs trijų mėnesių. Po to jis verkia vis mažiau.
Terapinė Verksmo Prasmė
Tačiau pastaraisiais metai vis dažniau kalbama apie terapinę verksmo prasmę. Kad ir kas ką sakytų, visiškai pasiruošti emociniam krūviui, pirmą kartą tapus tėvais, paprasčiausiai neįmanoma. Sunku nuspėti ir tai, kaip elgsimės ir reaguosime kūdikiui pravirkus. Kūdikių verksmo svarba neabejotina. Jei gebėtume į jį nereaguoti, tai grėstų žmonijos išnykimu.
Akivaizdu, kad evoliucija nesuteikė kūdikiams gebėjimų savarankiškai išgyventi po gimimo, tačiau aprūpino juos puikiai veikiančiu įrankiu, kuris užtikrintai ir greitai suorganizuoja pagalbos. Greta tiesioginio poveikio smegenims, remiantis 2014 metais atlikto tyrimo su moteriškos lyties pelėmis rezultatais, galima teigti, kad verksmas keičia ir motinų hormoninę pusiausvyrą. Teigiama, kad kūdikiui pravirkus, motinos organizme išsiskiria didesnis oksitocino, kartais vadinamo „meilės hormonu“, kiekis.
Kitas plataus mąsto tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 700 motinų, gyvenančių 11-oje valstybių, penkiuose skirtinguose žemynuose, įrodė, kad kūdikių verksmas ne tik sukelia panašias reakcijas motinų smegenyse, bet ir jų elgesyje. Nepriklausomai nuo to, kokioje šalyje gyvena, mamos reaguodavo į kūdikio verksmą jį paimdamos, sūpuodamos ir kalbindamos. Tyrėjus nustebino ir universaliai greita reakcija į kūdikio verksmą. Oksfordo universiteto neuromokslininkė Katie Young patvirtino, kad kūdikio verksmas yra vienas tų garsų, į kurį smegenys reaguoja greičiausiai, net jei verkia ne mūsų vaikas! Reakcija į daugelį kitų garsų nebuvo tokia intensyvi. Veikla buvo pastebima smegenų dalyse, atsakingose už emocijų apdorojimą, kalbą bei atpildą. Akivaizdu, kad pasirinkimo nereaguoti į vaikų verksmą neturime. Esame užprogramuoti gana natūraliai reakcijai - atliepti vaiko poreikius.
Tačiau kodėl vaiko verksmas sukelia tėvams tiek streso ir nevaldomų reakcijų? Mūsų kultūroje gana neįprasta ne tik patiems rodyti emocijas, bet ir natūraliai priimti kitų emocijų išraiškas. Ypač vaikų. Atsidūrus šalia verkiančio vaiko dažnai atsiranda nenumaldomas vidinis spaudimas kuo greičiau išjungti verksmo programą, visai nesusimąstant, kokia jo prigimtis ar priežastis. Vaikų ašaros nejučiomis iškelia giliai paslėptas pačių mūsų vaikystės patirtis, reakcijas, kurių sulaukdavome savo liūdesio, pykčio ar nusivylimo akimirkomis. Dalis suaugusiųjų gerai pamena, kaip juos vaikystėje barė, gėdijo ar net baudė už tai, kad jie nesiliauja verkti. Kiti mini, kad tėvai verksmą tildydavo švelnesniais būdais: nukreipdami dėmesį ar pasiūlydami maisto. Taip, anksčiau ar vėliau mes liaudavomės verkti. Ir užaugome tikėdami, kad kažkas turi teisę nuspręsti, kokios mūsų emocijos yra priimtinos (geros), o kokios ne. O gal net pasakyti, kaip mes turėtume jaustis. Užaugome tikėdami, kad mums paliepus ir mūsų vaikai turi liautis verkę. Nes tas verksmas kažkoks erzinantis ir nepatogus, tarsi kokios mažos skruzdėlytės kąstų į nugarą sulig kiekvienu garsu. O kur dar aplinkinių žvilgsniai, jei verksmas pratrūksta viešoje vietoje?!
Kartais atrodo, kad tėvai pasiruošę padaryti bet ką, kad tik kuo greičiau „sutaisytų“ pravirkusį vaiką. Atsisakyti savo poreikių, vežioti mašina po rajoną, nupirkti tą nelemtą meškiną - nekelsi gi scenos žaislų parduotuvėje, nukreipti dėmesį apsimeluojant, kad už lango yra tigras, o kartais tiesiog pakeltu balsu užrikti: „Baigsi tu ar ne?!?“ - lyg vaikas verktų, norėdamas mus paerzinti, ir galėtų nustoti, vos mums paliepus. Galima būtų pagalvoti, kad tyla yra visų problemų sprendimas. Ar tikrai? O kur dingsta verksmo priežastis?
Raidos psichologė Dr. teigia: „Verksmas turi dvi svarbias paskirtis: komunikacijos ir gydymo. Visi žino, kad kūdikiai verkia, norėdami pranešti apie savo pagrindinius poreikius: alkį, miegą, šaltį ar artumo poreikį. Tačiau terapinė verksmo reikšmė dar menkai žinoma. Kūdikiai kartais verkia, kad atsikratytų streso ar išsigydytų traumas, net ir po to, kai visi jų tiesioginiai poreikiai yra patenkinti“. Kūdikiai yra ypač jautrūs išorinei stimuliacijai. Tai, kas mums atrodo įprasta, jie mato ir patiria pirmą kartą: nauji žmonės, gyvūnai, kvapai, garsai, šviesos. Jie taip pat be galo atviri juos prižiūrinčių suaugusiųjų būsenoms, kurie yra jų savotiškas pasaulio lakmuso popierėlis. Psichologai teigia, kad kūdikiai kaupia ir stresą, patirtą iki gimimo bei paties gimimo metu. Kiek paaugusiems vaikams net ir džiaugsmingi įvykiai, tarkime, gimtadienio šventė, gali tiesiog sukelti per daug emocijų.
Laimei, kūdikiai yra aprūpinti nuostabiu savigydos įrankiu ir gali įveikti streso padarinius natūraliu, gydančio verksmo būdu. Nors daugybė psichoterapeutų jau kurį laiką siūlo savo pacientams išsiverkimo terapiją, po kurios žmonės jaučiasi ne tik sveikesni emociškai, bet ir fiziškai, panašus požiūris į kūdikių verksmą yra dar labai neįprastas. Svarbu žinoti, kad vaikai niekada neturi būti paliekami verkti vieni. Vaikai jaučia daug didelių jausmų, tačiau turi labai mažai priemonių juos išreikšti. Jie net negali rimtai paprieštarauti, jei juos ima ant rankų visai nesimpatiška tetulytė! Vyresnių vaikų verksmas irgi neturi būti ignoruojamas. Svarbu jautriai būti šalia, priimti ir padėti įvardinti jų patiriamas emocijas bei kantriai pagelbėti pasirinkti tinkamiausią jų išraišką. Kuo daugiau mes žinome apie vaikų poreikį paleisti susikaupusias emocijas, tuo lengviau keisti savo įsitikinimus ir atsikratyti noro bet kokiomis priemonėmis „sutaisyti“ verkiančius vaikus.
tags: #vaikas #verkia #be #priezasties