Vaikų vėmimas ir viduriavimas yra dažni simptomai, ypač susiję su virusinėmis žarnyno infekcijomis. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias virusines žarnyno ligas, tokias kaip rotavirusas, noravirusas ir adenovirusas, jų simptomus, gydymo būdus ir prevencines priemones. Taip pat atkreipsime dėmesį į tai, kaip atpažinti dehidrataciją ir kada kreiptis į gydytoją.
Dažniausios priežastys: virusinės žarnyno infekcijos
Dažniausiai vaikai vemia ir viduriuoja dėl virusinių žarnyno ligų, tokių kaip rotavirusinės, noravirusinės, adenovirusinės ir kitų virusų sukeltų žarnyno uždegimų. Šios infekcijos yra labai užkrečiamos ir gali greitai plisti tarp vaikų, ypač darželiuose ir mokyklose.
Rotavirusas
Rotavirusas yra pagrindinė stipraus viduriavimo priežastis kūdikiams ir mažiems vaikams visame pasaulyje. Šis virusas kelia rimtą grėsmę sveikatai, ypač dėl galimos dehidratacijos ir komplikacijų, tokių kaip elektrolitų disbalansas ir širdies bei kraujagyslių sistemos sutrikimai. Rotavirusinė infekcija dažniausiai pasireiškia karščiavimu, pilvo skausmu, vėmimu bei vandeningu viduriavimu, kuris gali trukti nuo trijų iki aštuonių dienų.
Norovirusas
Noro virusas, dar vadinamas „žiemos vėmimų liga“ arba „skrandžio gripu“, yra virškinamojo trakto virusinė infekcinė liga. Šiuo virusu gali užsikrėsti visų amžiaus grupių asmenys, tačiau didžiausias sergamumas pastebimas vaikams iki 9 metų. Norovirusinės infekcijos simptomai dažniausiai praeina po 24-60 valandų ir apima vėmimą, vandeningą viduriavimą, pykinimą, raumenų bei sąnarių skausmus, pilvo, galvos ir raumenų skausmus, bendrą negalavimą ir karščiavimą.
Adenovirusas
Adenovirusas dažniausiai pažeidžia ne tik virškinamąjį traktą, bet ir kvėpavimo takus. Kitaip nei rotavirusas ar norovirusas, adenovirusinės infekcijos metu vaikui iš pradžių gali pradėti sloguoti, kosėti, karščiuoti, jam užguls nosį, o vėliau atsiras vėmimas ir viduriavimas. Adenovirusinei infekcijai taip pat būdingas aukštas, dažnas ir atkaklus karščiavimas (39-40 ̊C), kuris gali tęstis iki 10-14 dienų.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: 2 metų vaikas rėkia
Pirmosios pagalbos principai: skysčių ir druskų atstatymas
Pagrindinis principas, jei vaikas staiga pradėjo vemti ar viduriuoti, yra užtikrinti pakankamą skysčių ir druskų kiekį, kad vaiko būklė nesikomplikuotų ir jis nedehidratuotų. Skysčiai yra pati svarbiausia pirmosios pagalbos ir gydymo priemonė vemiant ir viduriuojant tiek vaikui, tiek suaugusiajam.
Skysčių poreikio nustatymas
Svarbu žinoti, kiek skysčių vaikas turėtų išgerti per dieną. Fiziologinis skysčių poreikis skaičiuojamas pagal vaiko svorį. Tėvai turėtų žinoti šį skaičių, nes labai dažnai vaikai netenka daug skysčių ir nesirgdami. Orientacinis vaiko paros skysčių poreikis pagal vaiko svorį, kai vaikas sveikas, apima visus skysčius, kuriuos jis gauna dienos bėgyje: vandenį, arbatą, sriubą, sultis, sultingus vaisius.
Girdymo taisyklės
Po kiekvieno vėmimo ir paviduriavimo vaikas turi išgerti tam tikrą kiekį druskinių tirpalų, tinkamų vaikų amžiui, pvz., „Rehydron optim“, „Hydral plus“, „Hipp ORS 200“, „Gastrolit“ ir pan. Kiekvieną kartą paviduriavus, reikia išgerti 10 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio, o kiekvieną kartą pavėmus - 5 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio.
Svarbu pradėti girdyti skysčius praėjus dviem valandoms po vėmimo. Skysčių nereikėtų duoti iš karto labai daug, nes vaikas gali juos išvemti. Reikėtų duoti po truputį: po šaukštelį kas 5-10 minučių. Taip pat galima vaikui po truputį skysčių įlašinti į burną su vienkartiniu švirkštu (be adatos) arba duoti atsigerti per šiaudelį.
Krūtimi maitinamiems kūdikiams, kurie vemia ir viduriuoja, reikėtų dažniau pasiūlyti krūtį. Šiuo atveju labai svarbu, kad mama (žindyvė) gertų labai daug skysčių.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti jautriam vaikui darželyje?
Mitybos rekomendacijos
Kai vaikas vemia ir viduriuoja, jis valgyti gali ne bet ką, nes šie simptomai rodo, kad serga žarnynas. Šiuo atveju netinkamas yra aštrus, keptas, riebus, daug prieskonių turintis maistas, taip pat pienas ir pieno produktai, termiškai neapdoroti (žali) vaisiai ir daržovės, bei jų sultys, saldumynai, picos, gazuoti gėrimai.
Jei rotavirusine ar kita žarnyno infekcija sergantis vaikas nenori valgyti, nereikėtų jo versti valgyti. Svarbiausia, kad jis gautų pakankamai skysčių ir druskų, kurių netenka viduriuodamas. Vaikas gali savaitę nevalgyti arba valgyti labai mažai (trapučių, duoniukų, barankų kramsnojimas idealiai tinka šiuo atveju) ir jam nieko nenutiks. Pasveikęs vaikas atsigriebs dvigubai.
Medikamentinis gydymas ir probiotikai
Nėra stebuklingų piliulių, kurios labai greitai išgydytų žarnyno infekcijas. Ligas gydo ne vaistai, gyja pats organizmas ir mes arba jam padedame, arba ne. Vėmimas ir viduriavimas yra normali fiziologinė organizmo reakcija į virusą, bakteriją arba toksinus - organizmas stengiasi visus mikrobus pašalinti lauk, kad jie nekenktų vaikui ir kad jis pasveiktų. Pagrindinis tikslas gydant vaiką - išvengti dehidratacijos, o ne stabdyti viduriavimą ar vėmimą. Vaistai, stabdantys viduriavimą ar vėmimą, gali padaryti nemažai žalos.
Yra pakankamai klinikinių įrodymų apie gerųjų žarnyno bakterijų naudą žarnyno infekcijų atveju. Probiotikai gali padėti sumažinti viduriavimo trukmę ir intensyvumą sergant rotaviruso infekcija. Probiotikai yra gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami tinkamais kiekiais, gali teigiamai paveikti sveikatą, stiprinant žarnyno mikroflorą.
Režimas ir aplinka
Žarnyno infekcija sergančiam vaikui yra labai svarbus poilsis ir ramybė, nes liga vaiką labai išsekina. Net ir sveikstantis vaikas gali būti irzlesnis, tad idealiausia aplinka tokiam vaikui yra namų aplinka, o geriausias vaistas - tėvų dėmesys, supratingumas ir globa. Miegas yra svarbus bet kokia liga sergančiam vaikui, tad ir šiuo atveju vaikui reiktų leisti miegoti tiek kiek jis nori, nes miegodamas vaikas sveiksta.
Taip pat skaitykite: Sprendimai, jei vaikas nemiega lovytėje
Neskubėkite vaiko, sirgusio žarnyno infekcija, leisti į kolektyvą, nes viduriuodamas vaikas netenka labai didelės savo organizmo apsaugos - gerųjų žarnyno bakterijų, mineralų, nusilpsta vaiko imunitetas. Todėl vaikas darželyje ar mokykloje labai greitai gali „pasigauti“ kitą, pvz., kvėpavimo takų virusą. Taip pat reikia turėti omenyje, kad vaikas persirgęs virusine žarnyno infekcija (rota-, adeno-, noravirusine), virusą su išmatomis išskiria dar apie savaitę.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreiptis į gydytoją reikia, kai vaikui pasireiškia dehidratacijos požymiai, tokie kaip neįprastas mieguistumas, burnos džiūvimas ir odos sausumas, didelis troškulys, įdubusios akys ar verkimas be ašarų, vaikas nesišlapina ar šlapinasi labai mažai, oda pilkšvo atspalvio.
Taip pat kreiptis į gydytoją reikia, jei vėmimas gali būti vienas iš bakterinių ligų požymių, tokių kaip tonzilitas, meningitas, plaučių uždegimas, šlapimo organų infekcijos, šias ligas dažniausiai lydi karščiavimas.
Dehidratacijos požymiai ir gydymas
Dehidratacija yra didžiausias pavojus sveikatai, ypač mažiems vaikams, kuriems reikalingas greitas ir tinkamas gydymas. Dehidratacijos požymiai:
- Burnos sausumas
- Sumažėjęs šlapinimasis
- Vangumas, mieguistumas
- Progresuojantis silpnumas
- Sąmonės sutrikimai
- Įdubusios akys
- Verkimas be ašarų
- Odos sausumas ir pilkšvas atspalvis
Dehidratacijos atveju svarbu užtikrinti pakankamą skysčių ir elektrolitų vartojimą, siekiant atstatyti prarastus skysčius ir elektrolitus. Sergantiesiems gali būti skiriami rehidratacijos tirpalai, tokie kaip oraliniai rehidratacijos druskų tirpalai (ORS). Esant sunkiai dehidratacijai, gali prireikti intraveninio skysčių papildymo.
Prevencija
Pagrindinė specifinė rotavirusinės infekcijos profilaktika yra skiepai. Pagrindinė nespecifinė žarnyno infekcijų ir kitų virusinių infekcijų profilaktika yra kruopštus rankų plovimas pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko, parduotuvės, poliklinikos, kitos viešos įstaigos, prieš valgant.
Vakcinacija
Vakcinacija yra viena iš efektyviausių rotaviruso infekcijos prevencijos priemonių. Šiuo metu yra du patvirtinti rotaviruso vakcinos tipai, kurie yra saugūs ir veiksmingi mažinant ligos pasireiškimą ir komplikacijas. Vakcinacija yra rekomenduojama kūdikiams nuo 6 iki 32 savaičių amžiaus ir yra įtraukta į daugelio šalių skiepų programas.
Higiena
Svarbus rotaviruso infekcijos prevencijos aspektas yra tinkama asmeninė higiena. Tai apima reguliarų ir efektyvų rankų plovimą su muilu ir vandeniu, ypač prieš valgį, po tualeto naudojimo arba po kontakto su sergančiais asmenimis. Taip pat reikėtų laikytis maisto saugumo taisyklių, tinkamai plauti vaisius ir daržoves bei laikyti maistą tinkamomis sąlygomis.
Izoliacija
Sergant rotaviruso infekcija, svarbu izoliuoti sergantįjį nuo sveikų asmenų, kad būtų išvengta infekcijos plitimo. Sergantysis turėtų likti namuose, kol simptomai sustos arba sumažės, o kontaktai su kitais šeimos nariais turėtų būti ribojami.
Enterovirusai: simptomai, gydymas ir komplikacijos
Kasdien susiduriame su įvairiomis virusinėmis infekcijomis, tačiau viena iš jų ypač išsiskiria savo paplitimu ir poveikiu vaikams - tai enterovirusai. Šie nematomi priešai gyvuoja ištisus metus ir yra nepaprastai atsparūs aplinkos veiksniams, todėl jais lengva užsikrėsti. Vaikai, turintys dar tik besiformuojantį imunitetą, yra ypač pažeidžiama grupė.
Enteroviruso tipai
Enterovirusams priskiriama apie 70 skirtingų virusų rūšių, iš kurių tik 10-15 yra pavojingos žmogaus sveikatai. Rinovirusai - dažniausia peršalimo priežastis. Bėrimai ant rankų, kojų bei burnoje (angl. Galvos, gerklės skausmasSimptomai dažniausiai laikosi nuo 3 iki 7 dienų.
Enteroviruso bėrimai
Siekiant atskirti entero viruso bėrimus, svarbu atsiminti kelis pagrindinius faktorius:
- Bėrimai dažniausiai atsiranda ant rankų, kojų ir burnos, kartais ir tarpvietės, užpakaliuko odoje.
- Bėrimai yra mažos raudonos dėmelės arba pūslelės.
- Enterovirusai dažniausiai plinta vasarą ir rudenį, tad bėrimų atsiradimas šiuo metu gali būti papildomas ženklas, kad tai enterovirusinė infekcija.
Kaip užsikrečiama enterovirusu?
Enterovirusai dažniausiai plinta per užterštą maistą, vandenį arba per kontaktą su užkrėstais asmenimis, dėl neplaunamų rankų. Enterovirusai lengvai išgyvena rūgštinėje skrandžio terpėje ir dauginasi žarnyne, todėl jie lengvai perduodami ir per oralinį-fekalinį kelią. Visų užsikrėtimo galimybių pagrindas yra - bloga asmens higiena, kuri įskaito netinkamą kosėjimo, čiaudėjimo etiketą, retą rankų plovimą (prieš maistą, po apsilankymo tualete ar viešose erdvėse).
Kaip gydomas enterovirusas?
Kadangi enterovirusinė infekcija dažniausiai yra lengva ir praeina savaime per kelias dienas ar savaites, gydymas paprastai apsiriboja simptomų kontrole ir paciento būklės stebėjimu. Jei pacientas karščiuoja bei jaučia įvairius kūno skausmus, gali būti skiriami karščiavimą, skausmą, temperatūrą mažinantys vaistai, tokie kaip paracetamolis ar ibuprofenas. Jei yra virškinimo trakto sutrikimų (viduriavimas, vėmimas), rekomenduojama laikytis švelnios, lengvai virškinamos dietos, kad nebūtų dirginamas skrandis ir žarnynas.
Sunkių enteroviruso formų (pvz.: aseptinio meningito, miokardito) atvejais gali prireikti hospitalizacijos, intensyvios priežiūros ir palaikomojo gydymo. Tai gali apimti intraveninių skysčių vartojimą, deguonies terapiją ar net dirbtinį plaučių ventiliavimą, jei atsirado rimtų kvėpavimo sutrikimų.
Galimos enteroviruso komplikacijos
Enterovirusinės infekcijos paprastai yra lengvos ir praeina be komplikacijų, tačiau tam tikrais atvejais, ypač vaikams ar tiems, kurių imuninė sistema yra nusilpusi, jei jos nėra laiku gydomos, gali išsivystyti rimtesnės komplikacijos:
- Meningitas
- Miokarditas ir perikarditas
- Rankų, kojų ir burnos liga
- Encefalitas
- Poliomielitas
- Pleurodynia (Bornholmo liga)
- Naujagimių enterovirusinė infekcija
Skiepai nuo enteroviruso
Šiuo metu specifinių skiepų nuo visų enterovirusų nėra, tačiau egzistuoja poliomielito vakcina, kuri apsaugo nuo vieno iš pavojingiausių enterovirusų - polioviruso, sukeliančio poliomielitą (sunkų raumenų paralyžių, kartais net visam gyvenimui). Ši vakcina yra itin svarbi siekiant išvengti sunkių poliomielito komplikacijų, ypatingai vaikams.