Nors kraujas kūdikio išmatose dažniausiai nėra itin pavojingas simptomas, apie tai visuomet reikėtų informuoti gydytoją. Šiame straipsnyje aptarsime galimas kraujo atsiradimo kūdikio išmatose priežastis, simptomus ir ką daryti pastebėjus kraujo pėdsakų.
Išmatų Spalvos Pokyčiai Kūdikiams
Pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais galite pastebėti ir rudų, ir žalsvų, ir gelsvų išmatų. Šie atspalvių pokyčiai yra visiškai normalūs nepriklausomai nuo maitinimo būdo. Tačiau kartais išmatose galima pastebėti ir kraujo pėdsakų - dažniausiai tėvai dėl to labai susirūpina.
Kaip Atpažinti Kraują Išmatose?
Kraujas išmatose, medicininiu terminu vadinamas hematochezė, gali pasireikšti įvairiais būdais. Jis gali būti ryškiai raudonas, tamsiai raudonas ar net juodas. Tamsiai raudonas ar juodas kraujas gali rodyti kraujavimą virškinamojo trakto viršuje, pavyzdžiui, skrandžio ar plonosios žarnos srityje. Kraują galima atpažinti pagal šiuos požymius:
- Smulkūs kraujingi siūleliai.
- Natūralaus kraujo spalvos dryžiai.
- Stambesni kraujo pėdsakai.
- Gleivės su krauju.
Daugeliu atvejų kraujas kūdikio išmatose nereiškia kažkokios patologijos ir nekelia grėsmės.
Dažniausios Kraujo Pasirodymo Išmatose Priežastys
1. Išangės Įtrūkimai (Plyšimai)
Kūdikiams viduriai užkietėja gana dažnai. Dėl vidurių užkietėjimo taip pat gali atsirasti mažų išangės plyšimų (įtrūkimų), dėl kurių ant išmatų paviršiaus galima pastebėti kraujo pėdsakų. Kartais įtrūkimai matomi atidžiai žiūrint į išangę, tačiau kartais įtrūkimų gali atsirasti ir išangės viduje. Tai irgi labai dažna kraujo atsiradimo kūdikių išmatose priežastis. Dėl šios priežasties kraujas bus ryškiai raudonos spalvos. Dažniausiai išangės įtrūkimai sugyja savaime per 4-6 savaites.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: 2 metų vaikas rėkia
Skausmo malšinimas esant išangės įtrūkimams: Jei numanote, kad kūdikiui galėjo užkietėti viduriai, bandykite koreguoti mitybą.
Kelios rekomendacijos:
- Atsisakyti karvių pieno produktų.
- Į kasdienį racioną įtraukti daugiau skaidulų turinčio maisto.
- Užtikrinti, kad kūdikis gautų daugiau skysčių (tačiau svarbu prisiminti, kad jeigu dar nepradėjote primaitinimo, papildomų skysčių kūdikiui duoti nereikėtų).
Jeigu vaiko žarnynas nebūna nuolat perpildytas, šie įtrūkiai sugyja savaime.
2. Alergija Maistui
Turint alergiją tam tikriems maisto produktams, gaubtinėje žarnoje kyla uždegimas, todėl į išmatas gali patekti kraujo. Bene dažniausiai kūdikiams pasitaikanti - alergija karvių pieno baltymui. Kūdikiai taip pat gali būti alergiški kitiems įprastiems maisto produktams - kviečiams (jų glitimui), kiaušiniams, riešutams, sojų produktams ir kt. Nuspėti, kad išmatos tapo kraujingos dėl alergijos, padeda ir kiti simptomai - odos bėrimas, vėmimas ir / ar viduriavimas.
3. Krūtimi Maitinančios Mamos Spenelių Problemos
Jei krūtimi maitinančios mamos speneliai yra sutrūkinėję, kraujuoja, žįsdamas kūdikis dalį kraujo nuryja, todėl išmatose susiformuoja tamsiai raudonos arba juodos dėmės. Pabandžius pakoreguoti žindymo padėtį, pasistengus kūdikiui krūtį paduoti taisyklingai, galima sumažinti spenelių traumavimą, skausmą ir kraujavimą.
4. Uratai Naujagimiams
Uratai yra šlapimo rūgšties druskos. Jos atsiranda, nes naujagimio šlapimas yra itin koncentruotas. Šlapime esant uratų, naujagimio sauskelnėse galima pastebėti rausvų ar raudono-oranžinio atspalvio dėmių, kurias galima supainioti su kraujo dėmėmis. Tai viena iš vadinamųjų pereinamųjų naujagimių būklių.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti jautriam vaikui darželyje?
5. Žarnų Invaginacija
Dar viena galima kraujo kūdikio išmatose priežastis - žarnų invaginacija. Tai susirgimas, kurio metu vienas žarnos segmentas įlenda į kitą. Užsikimšus žarnynui, pasireiškia stiprus ir staigus skausmas, vėmimas, išmatos tampa gleivėtos, kraujingos, atrodo tarsi želė. 4 -10 mėnesių kūdikiams dažnai būna žarnų invaginacija ( viena žarna įsimauna į kitą). Dažniausiai plonoji žarna įsimauna į storąją ir sutrinka žarnų turinio judėjimas. Priepuolio metu vaikas verkia, o vėliau tampa tylus ir išblyškęs. Vaikas gali vemti, jo pilvukas įtemptas ir išpūstas. Reikia skubiai kreiptis į gydytoją.
6. Infekcijos
Kraujingas viduriavimas dažniausiai būna dėl infekcijos - salmoneliozės arba anaerobinių bakterijų, patekusios į organizmą su maistu. Dar viena priežastis - dizenterija. Apie infekciją gali įspėti ir viduriavimas, gleivės išmatose. Tikslią priežastį gali nustatyti tik gydytojas.
7. Clostridioides difficile (C. difficile)
8. Prarytas Kraujas Gimdymo Metu
Naujagimis per gimdymą gali praryti mamos kraujo, o po kurio laiko kraujas pasišalina per virškinamąjį traktą.
9. Vaikų Išangės Patologiniai Pokyčiai
Vaikų išangės patologiniai pokyčiai dažniausiai atspindi storojoje žarnoje vykstančius patologinius procesus. Tačiau neretai išangės ligos tampa lėtinio vidurių užkietėjimo pirmine priežastimi.
10. Hemorojus
Hemorojus - tai išangės kanalo kaverninių kūnelių didėjimas ir slinkimas žemyn. Hemorojus yra dažniausia tiesiosios žarnos liga suaugusiesiems. Vidinis hemorojus vaikams išimtinai retas ir dažniausiai susijęs su portine hipertenzija. Vaikų amžiuje dažnesnis išorinis hemorojus. Jo priežastimi dažniausiai yra stipri stanga tuštinantis dėl vidurių užkietėjimo, viduriavimo ar tuštinimosi įgūdžių patologijos. Klinikinių simptomų išorinis hemorojus nesukelia. Dažniausiai tėvai atsitiktinai pastebi melsvus mazgelius šalia išangės vaikui pasituštinus, kurie neužilgo pradingsta. Vaiko apžiūros metu ties išangės išoriniu kraštu galima pamatyti melsvus poodinius mazgelius, ypač jei vaikas verkia ar paprašytas stanginasi. Čiuopiant mazgeliai minkšti ir neskausmingi. Jei įvyksta ūmi mazgo trombozė, vaikas pajunta stiprų skausmą išangėje. Apžiūrint matomas iškilęs virš odos mėlynos spalvos mazgas. Čiuopiant mazgas kietas ir labai skausmingas. Kartais kavernozinis kūnelis plyšta ir susiformuoja poodinė kraujosruva ar kraujuoja į išorę.
Taip pat skaitykite: Sprendimai, jei vaikas nemiega lovytėje
11. Apie Išangę Esančios Odos Uždegimas (Išangės Dermatitas)
Vaikas skundžiasi skausmu, deginimu, niežuliu išangės srityje. Skausmas sustiprėja tuštinimosi metu, todėl maži vaikai atsisako sėstis ant puoduko, vyresniems pastebima noro tuštintis slopinimo elgsena. Vystosi vidurių užkietėjimas. Kartais pasituštinama su kraujo priemaiša. Dažnai kelnytės būna suteptos kraujingu-pūlingu sekretu. Ūmiais atvejais maži vaikai gali karščiuoti. Dažniausi uždegimo sukėlėjai A grupės beta-hemolitinis streptokokas, auksinis stafilokokas, grybeliai. Apžiūrint matyti aiškiai ribotas apie išangę esančios odos paraudimas, pabrinkimas, blizgesys, šlapiavimas. Sergant šia liga būtinas pasėlis ligos sukėlėjui išsiaiškinti. Išangės infekcinį dermatitą reikia atskirti nuo kitų odos ligų, pasireiškiančių bėrimu išangės srityje.
12. Kraujavimas iš Virškinamojo Trakto
Kraujavimas iš virškinamojo trakto - tai ūmus, gausus, dažnai lėtinis ir nepastebimas arba ,,slaptas“ kraujavimas iš viršutinės virškinimo kanalo dalies (stemplė, skrandis, dvylikapirštė žarna) ar apatinės virškinimo kanalo dalies (tuščioji, klubinė, storoji ir tiesioji žarna). Iš visų kraujavimo iš virškinamojo kanalo atvejų apie 80-90 % yra kraujavimas iš viršutinio trakto, ir tik apie 10-20 % - kraujavimas iš apatinio virškinimo kanalo dalies. Dažniausios priežastys galinčios sukelti kraujavimą iš viršutinio virškinamojo trakto dalies yra skrandžio ir dvylikapirštės žarnos erozijos, dvylikapirštės žarnos opa, varikoziniai stemplės ar skrandžio dugno mazgai, skrandžio opa. Kraujuojančios skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos ir erozijos dažniausiai sąlygojamos Helicobacter pylori infekcijos ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo. Dažniausios kraujavimo priežastys iš apatinio virškinimo kanalo dalies yra divertikuliozė, angiodisplazija, uždegiminės žarnų ligos (Krono liga, opinis kolitas), žarnyno onkologiniai susirgimai ir išangės bei tiesiosios žarnos pažeidimai (išangės įplėšos, hemorojus). Kraujavimo iš virškinomojo trakto požymius ir simptomus lemia trys pagrindiniai faktoriai: kraujavimo greitis, prarasto kraujo kiekis ir gretutinės ligos. Simptomatika gali pasireikšti ūminiu ar lėtiniu mažakraujystės sindromu. Požymiai, kuriuos patys galime pastebėti kraujuojant iš viršutinio virškinimo trakto dalies yra vėmimas šviesiu ar tamsiu ,,kavos tirščių” krauju, kuris atsiranda dėl kraujo hemoglobino sąveikos su druskos rūgštimi, taip pat gali būti stebimos juodos, nemalonaus kvapo, lipnios išmatos. Esant kraujavimui iš apatinio virškinimo trakto dalies gali būti stebimos šviesaus ar tamsesnio kraujo padengtos išmatos ar su išmatomis susimaišęs kraujas, krešuliai ir kt. Dažnai esant negausiam kraujavimui iš žarnyno požymių gali ir nebūti. Labai svarbu išmokti ir laiku atpažinti geležies stokos ir besivystančios, ar jau esančios geležies stokos mažakraujystės požymius, kuri labai būdinga esant užsitęsusiam lėtiniam ,,slaptam” kraujavimui iš žarnyno. Reikia atminti, kad geležies stokos, vien iš bendro kraujo tyrimo, ypač pradinėse stadijose, tiksliai įvertinti negalima - reikia remtis tikslesniais tyrimais: feritinu, serumo geležies koncentracija, transferinu, transferino saturacija ir kt., kuriuos aptarsime kitoje dalyje. Jeigu jaučiate geležies stokai ar geležies stokos mažakraujystei būdingus požymius, tokius kaip: plonėjanti, sausa oda ir gleivinės, įtrūkimai odoje ar gleivinėje, slenkantys, lūžinėjantys plaukai, skonio ar kvapo jutimo pakitimai, emocinis nestabilumas, sunkumas susikaupti, nuovargis, o didėjant geležies stokai ir besivystant mažakraujystei gali atsirasti ir bendras silpnumas, širdies plakimas, oro trūkumas, alpimai ir kt. Kraujavimo iš virškinamojo trakto rizikai, diagnozei, komplikacijoms bei dėl jų atsirandančioms gretutinėms būklėms nustatyti būtina įvertinti klinikinius simptomus ir požymius, atlikti laboratorinius ir instrumentinius (endoskopinius) tyrimus. Vienas iš reikšmingiausių ir svarbiausių rizikos veiksnių, sukeliančių skrandžio ir dvylikapirštės žarnos erozijas bei opaligę, ir dėl to atsiradusį kraujavimą, yra Helicobacter pylori infekcija. Ar asmuo buvo užsikrėtęs H. pylori infekcija ir/ar šiuo metu yra užsikrėtęs, parodo serologinis kraujo tyrimas - Helicobacter pylori IgG antikūnai. Jeigu pacientui buvo taikytas gydymas antibiotikais, siekiant išnaikinti šią bakteriją, gydymo (eradikacijos) efektyvumui ne anksčiau kaip 4 savaitės po gydymo gali būti atliktas Helicobacter pylori antigeno išmatose tyrimas. Siekiant įvertinti kitas galimas kraujavimo priežastis rekomenduojama atlikti kraujo krešėjimo tyrimus, skrandžio (72-4), kasos (Ca 19-9), karcinoembriogeninį antigeną (CEA) ir kitus vėžio žymenis. Slapto kraujavimo tyrimas išmatose (IFOBT testas) padeda įvertinti galimas mažakraujystės priežastis ir nustatyti kraujavimą iš apatinės ar viršutinės virškinimo kanalo dalies.
Diferencinė Diagnostika
Viduriavimas kūdikiams ir mažiems vaikams gali būti susijęs ir su sisteminės ligomis. Šios amžiaus grupės pacientų viduriavimui būdingi sepsio, bendros intoksikacijos klinikiniai požymiai, tačiau ne visada. Tokius vaikus būtina stebėti, ypač esant sudėtingai diferencinei diagnostikai. Dažniausios ligos, kurioms būdingi pavieniai viduriavimai, yra vidurinės ausies uždegimas, bakterinės kilmės faringitas, šlapimo takų infekcija, pneumonija, meningitas, bakterijų sukeltas sepsis. Vėmimo ir viduriavimo epizodai galimi sergant apendicitu, daliniu žarnų nepraeinamumu, cikliniu vėmimo sindromu, funkcinės kilmės viduriavimu.
Kraujas Vyresnių Kaip 2,5 Metų Vaikų Išmatose
Kraujas vyresnių kaip 2,5 vaikų išmatose pasitaiko gana dažnai. Vyresniems vaikams taip pat gali atsirasti tiesiosios žarnos traumų. Jeigu kraujuojant išangei dar ir skauda pilvą, reikėtų susirūpinti.
Ką Daryti Pastebėjus Kraujo Kūdikio Išmatose?
Bet kuriuo atveju, jeigu vaiko išmatose pastebėjote kraujo, kreipkitės į gydytoją. Vaikai skirtingi ir mitybos įpročiai kiekvieno individualūs. Pirmiausia, niekada nereikėtų panikuoti. Supratimas apie galimas priežastis, simptomus ir veiksmus, kurių reikia imtis, gali padėti tėvams geriau reaguoti ir užtikrinti vaikų sveikatą. Visada patariama būti budriems ir nepraleisti jokių simptomų, kad būtų galima gauti reikiamą gydymą laiku.
Kitos Tuštinimosi Sutrikimų Priežastys
Vaikams dažnai sutrinka tuštinimas. Vienas iš dažniausių sutrikimų - vidurių užkietėjimas - būna 10 proc. vaikų. Laiku nepašalinus priežasties ar netinkamai gydant, užkietėjimas gali tapti lėtiniu. Sutrinka virškinimo organų funkcija, žarnyne ima kauptis nuodingosios medžiagos ir jomis apnuodijami kiti organai, prasideda mažakraujystė, vaikas lėčiau auga. Jei vidurių užkietėjimas užsitęsia, vaiką gali varginti pasikartojantys pilvo skausmai, išmatų nelaikymas, skausmas tuštinantis. Nuolatinė baimė, kad tuštinantis skaudės, pažeidžia vaiko psichiką. Šie pokyčiai tampa ypač ryškūs, kai vaikas pradeda nesulaikyti išmatų.
Vaiko tuštinimasis gali sutrikti dėl įvairių priežasčių: neteisingo tuštinimosi įgūdžių ugdymo, netaisyklingos ir nevisavertės mitybos, įgimtų ar įgytų virškinimo sistemos, endokrininės sistemos, nervų sistemos organų ligų, psichikos sutrikimų.
Tuštinimosi Įgūdžių Ugdymas
Jei vaiką pradėsite pratinti prie puoduko per anksti, kol jis valingai nekontroliuoja tuštinimosi, nieko nelaimėsite, nes jis paprasčiausiai nesuvoks, ko iš jo norite. Bet jei vaikui ilgą laiką leisite nevaržomam tuštintis į sauskelnes, jis išsiugdys įprotį tai daryti ir nesupras, kodėl mama ji staiga ėmė barti už nevalyvumą. Ir vienu ir kitu atveju jis tuštinimąsi susies su prievarta ir stengsis jį slopinti.
Labai dažnai viduriai užkietėja vaikui pradėjus lankyti vaikų darželį ar mokyklą. Pasikeitusi aplinka, neįprasta tuštinimosi vieta, nejaukūs, neužtikrinantys intymumo tualetai, gėdijimasis svetimų žmonių, bendraamžių patyčios, griežtas tuštinimuisi skirtas laikas (pvz., pertraukos tarp pamokų) sukelia nemalonius pojūčius ir vaikas stengiasi kentėti, t.y. sulaikyti tuštinimąsi.
Tuštinimasis gali sutrikti, kai maitinimas neatitinka vaiko būklės ar gyvenimo sąlygų kaitos (liga, karščiavimas, kelionė, klimato pasikeitimas), jei duodama gerti per mažai skysčių. Sulaikyti tuštinimąsi vaiką verčia ir psichologinis diskomfortas, kai mamos priežiūrą pakeičia močiutė ar auklė. Kiekvienas uždelstas išsituštinimas tampa nemaloniu ir skatina vaiką dar atkakliau sulaikyti išmatas. Valingai sulaikydamas išmatas, vaikas sukelia sau lėtinį vidurių užkietėjimą, patenka į „uždarą ratą“.
Išmatų Nelaikymas
Jei vaikas ir virš 4 metų nesiliauja tepti išmatomis apatinių drabužių ar tuštintis į juos bei kitose tam netinkamose vietose, tai jau ligos - pirminio išmatų nelaikymo - požymiai. Minėti reiš kiniai gali atsirasti ir vaikui, iki tol turėjusiam normalius tuštinimosi įgūdžius.
Pirminio išmatų nelaikymo priežastimi gali būti vaiko ir motinos santykių konfliktas. Tokių vaikų mamos yra griežtos, kontroliuojančios, dominuojančios, perfekcionistės, emociškai šaltos. Dėl to jos labai griežtai moko vaikus tualeto įgūdžių. Vaiko reakcija į tokį mamos elgesį yra nesąmoningas kerštas, kuris pasireiškia nevalingu tuštinimusi. Kartais tėvai nepakankamai dėmesio skiria vaiko įgūdžių ugdymui.
Apie 80-95 proc. atvejų funkcinio išmatų nelaikymo priežastimi yra lėtinis vidurių užkietėjimas. Dauguma vaikų nesuvokia tuštinimosi dažnio pakitimų ir tėvams nesiskundžia. Tėvams ypač sunku pastebėti vaikų, lankančių vaikų darželį ar mokyklinio amžiaus vaikų tuštinimosi sutrikimus, nes vaikai didžiąją dalį laiko praleidžia ne namie. Susirūpinama tik tuomet, kai vaikas pradeda tepti išmatomis apatinius drabužius. Tačiau tai jau komplikuoto vidurių užkietėjimo požymis. Kuo liga ilgiau trunka, tuo sunkiau ją išgydyti.
Išmatų nelaikymo priežastimi gali būti ir vaiko psichologinės raidos sutrikimai, centrinės nervų sistemos, tiesiosios žarnos bei išangės raumenų ligos. Ilgai trunkantis išmatų nelaikymas gali sąlygoti vaikų emocinius sutrikimus. Vaikas jaučiasi kaltas dėl savo negalios. Bijodamas bendraamžių patyčių vengia kolektyvo, sportinių užsiėmimų, kultūrinių renginių. Jis tampa uždaru, siaurėja jo interesų ratas. Pats vaikas su savo problemomis susitvarkyti nesugeba, o ir iš artimųjų dažnai nesulaukia paramos. Įsisuka ydingas ratas. Emociniai sutrikimai progresuoja virsta psichosomatinėmis ligomis.
Taigi jei Jūsų vaikas ilgai neįpranta tuštintis į puoduką ar tualetą, tepa išmatomis apatinius drabužius ar išsituština ne tam skirtoje vietoje, vertėtų pasitarti su gydytoju. Jis Jums padės išsiaiškinti, ar tai auklėjimo spragos, ar ligos požymiai.
Išangės Įplėša
Dažniausiai pasitaikanti vaikų, ypač mažamečių, išangės liga yra išangės įplėša. Taip vadinamas išangės kanalo gleivinės išilginis įtrūkimas. Dažniausiai serga 4 mėnesių - 4 metų amžiaus vaikai. Berniukai ir mergaitės serga vienodai dažnai. Mažiems vaikams įplėšos dažniausiai būna ūminės ir paviršinės. Vyresniems vaikams ir paaugliams gali būti ir lėtinės įplėšos. Dėl įvairių priežasčių atsiradus paviršiniam gleivinės įtrūkimui vaikas jaučia stiprų skausmą tuštinimosi metu. Kartais skausmas išlieka kelias ar keliolika minučių po pasituštinimo. Įvairios trukmės ir intensyvumo skausmą išangėje vaikas gali jausti ir tarp pasituštinimų. Dėl to vaikas vengia tuštintis. Kitas dažnas simptomas - kraujo priemaiša išmatose ar lašas ant tualetinio popieriaus. Dažnai odos - gleivinės sandūroje išangės krašte matoma papilominė išauga. Dėl skausmo ir sutrikusios kraujotakos, išangės raumenų spazmo, infekcijos išangės kanalo gleivinės defekto vietoje, išangės įplėšos savaime sugyja labai retai.
Tuštinimosi Problemos Dažnos 6 Mėn.-4 Metų Vaikams
Pasak vaikų chirurgės R.Dagilytės, tuštinimosi problemos gali prasidėti bet kokiame amžiuje, tačiau dažniausios jos 6 mėn.-4 metų vaikams: „Manoma, kad apie 25 proc. visų ilgalaikių vidurių užkietėjimų prasideda maždaug nuo pusės metų amžiaus, kai pradėjus primaitinimą keičiasi žarnyno mikroflora ir žarnyno veikla, todėl gali pradėti kietėti viduriai, atsirasti tuštinimosi sutrikimų. O 2-4 metų vaikų amžiaus grupėje dažniausiai pradedama mokyti tuštintis ne į sauskelnes, vaikai pradeda lankyti darželius, kur, anot gydytojos, gal ne visuomet užtikrinama maloni, saugi aplinka pasituštinti, todėl vaikai pradeda vengti tai daryti, o tai skatina vidurių užkietėjimą ir kitas iš to sekančias problemas. Tai gali būti tiek trumpalaikė, tiek ilgalaikė problema. Dažnai situacijai tai gerėjant, tai pablogėjant, neskubama kreiptis į medikus, o nepastebėtos ar neišspręstos problemos, prasidėjusios darželyje, gali lydėti vaiką ir į mokyklą.“
Požymiai, Į Kuriuos Tėvai Turėtų Atkreipti Dėmesį
Nėra griežtų normų, kaip dažnai turėtų pasituštinti sveikas vaikas. Todėl tuštinimosi sutrikimus vertiname ne tik pagal tai, kaip retai ar dažnai vaikas tuštinasi. Tuštinimosi sutrikimus reikėtų atpažinti jei:
- Vaikas tuštinasi rečiau nei 2 kartus per savaitę.
- Tampa neramus prieš tuštinimąsi, stangrinantis verkia, traukia kojytes prie pilvo.
- Pasituštinus stebimos labai gausios išmatos arba priešingai - pasituštinama labai nedideliu kiekiu.
- Vengia / bijo puoduko.
- Skundžiasi išangės srities skausmu.
- Vargina dažni pilvo skausmai.
- Sumažėja apetitas.
- Teplioja kelnaites.
- Vaikas slepiasi tuštinantis arba suglaudžia kojas, siūbuoja pirmyn ir atgal, bandydamas sulaikyti tuštinimąsi.
- Dažnai kartojasi šlapimo takų infekcijos.
- Anksčiau jau nebesišlapinančiam į kelnaites vaikui prasideda šlapimo nelaikymas.
Patarimai, Kaip Išvengti Vaikų Tuštinimosi Problemų
Norint išvengti tuštinimosi sutrikimų vaikų chirurgė R.Dagilytė pirmiausia pataria tėvams ugdyti gerus vaiko tuštinimosi įgūdžius. Neretai problemos prasideda, kai vaikui nėra užtikrinama vieta ir laikas, kada gali neskubėdamas pasituštinti. Todėl reikėtų laikytis keleto principų:
- Visų pirma, reikėtų užtikrinti saugią, ramią aplinką, kurioje vaikas galės pasituštinti.
- Pratinkite vaikus eiti pasituštini bent vieną kartą per dieną, maždaug tuo pačiu paros metu.
- Jei vaikas nori pasituštinti, būtinai užtikrinkite, kad jis tai ir galėtų atlikti.
- Jei vaikas pasiskundė skausmingu tuštinimosi - neverskite toliau stangrintis.
- Jokiu būdu nebauskite už įvykusias nelaimes, negėdinkite, bet apdovanokite ar pasveikinkite už pasisekimus.
Kiti svarbūs principai, galintys padėti užkirsti kelią tuštinimosi sutrikimams: skaidulomis praturtinta mityba, pakankamas skysčių gėrimas ir fizinio krūvio didinimas.
Diagnostika ir Gydymo Būdai
Funkcinis vaikų vidurių užkietėjimas, pasak gydytojos, diagnozuojamas remiantis paciento skundais. Kartais, siekiant papildomų duomenų, gali būti atliekama pilvo echoskopija, tačiau diagnozės pagrindas išlieka vaiko patiriami skundai. Įtariant organinės kilmės vidurių užkietėjimą atliekami specifiniai tyrimai: skydliaukės hormonų koncentracijos nustatymas, ištyrimas dėl celiakijos, irigogramos, rektoskopija ar net diagnostinės operacijos.
Gydymo prireiks ne visuomet. Gydymo būdai:
- Chirurginis gydymas.
- Antibiotikai.
- Papildomi skysčiai.
- Mitybos pokyčiai.