Kirmėlinės infekcijos, arba helmintozės, yra dažna problema, ypač tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius vaikų kirmėlių gydymo būdus, pradedant tradiciniais vaistais ir baigiant natūraliomis priemonėmis. Svarbu suprasti, kad savarankiškas gydymas gali būti pavojingas, todėl prieš pradedant bet kokį gydymą būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Kas yra helmintozės ir kaip jomis užsikrečiama?
Helmintozės - tai kirmėlinės ligos, kurias sukelia į žmogaus organizmą patekusios parazitinės kirmėlės, dar vadinamos helmintais. Dažniausiai pasitaikančios helmintozės vaikams yra askaridozė, trichurozė, ankilostomiazė, enterobiozė, šistosomozė, toksokarozė ir cisticerkozė.
Vaikai dažniausiai užsikrečia kirmėlinėmis infekcijomis dėl šių priežasčių:
- Netinkami higienos įgūdžiai: Vaikai dažnai nesiplauna rankų po žaidimų lauke, prieš valgį ar pasinaudoję tualetu.
- Užterštas maistas ir vanduo: Vaikai gali užsikrėsti valgydami neplautus vaisius ir daržoves arba gerdami užterštą vandenį.
- Kontaktas su užkrėstais gyvūnais: Vaikai gali užsikrėsti kirmėlėmis per kontaktą su užkrėstais naminiais gyvūnais.
- Žaidimai užterštoje aplinkoje: Vaikai gali užsikrėsti žaisdami smėlio dėžėse ar kitose vietose, kur yra užterštas dirvožemis.
Helmintozių sukeliama žala
Nors vaikų helmintozės retai būna mirtinos, jos gali turėti neigiamą poveikį vaikų sveikatai ir vystymuisi. Kirmėlinės infekcijos gali sukelti:
- Sulėtėjusį augimą
- Pablogėjusias pažintines funkcijas
- Mažesnį intelekto koeficientą (IQ)
- Mokymosi sunkumus
- Sumažėjusį produktyvumą
- Virškinimo trakto sutrikimus
- Anemiją
- Imuniteto susilpnėjimą
Bendrieji simptomai
Helmintozės klinikinis pasireiškimas ir simptomai priklauso nuo ekspozicijos, šeimininko organizmo imlumo ir imuninės sistemos būklės. Aktyvios helmintozės vaikams sukelia nemažai lėtinių ligų, kurios lemia ilgalaikius fizinio ir kognityvinio vystymosi sutrikimus. Dėl helmintozių sukeliamo lėtinio mitybos nepakankamumo sulėtėja vaikų augimas, mažėja fizinis pajėgumas. Šie požymiai gali išnykti išgydžius kirmėlinę infekciją, tačiau kai kuriais atvejais gali likti nuolatiniai. Negana to, helmintozės lemia sumažėjusį mokyklos lankymą, prastesnius mokymosi rezultatus, pablogėjusias kognityvines funkcijas ir jų raidą, o kartais ir išliekančius prastesnius protinės veiklos rezultatus suaugus.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: 2 metų vaikas rėkia
Dauguma helmintozių sukelia šeimininko organizme T ląstelių pagalbininkių 2 (Th2) atsaką, padidėjusią interleukinų (IL-4, IL-5, IL-9, IL-10, IL-13) sekreciją, o tai lemia eozinofiliją bei padidėjusią imunoglobulino E (IgE) koncentraciją kraujo serume. Ši reakcija ryškiausia sergant ūmine infekcija, kai kirmėlės keliauja audiniais.
Specifiniai kiekvienos helmintozės simptomai priklauso nuo vietos, kurioje parazituoja konkretus organizmas.
Specifiniai simptomai
Kiekviena helmintozė pasižymi specifiniais simptomais, priklausomai nuo parazito rūšies ir lokalizacijos organizme.
- Enterobiozė (spalinės): Dažniausiai pasireiškia perianaliniu niežuliu, ypač naktį.
- Askaridozė: Gali sukelti tiek ūminę, tiek lėtinę infekciją. Ankstyvojoje fazėje, kai lervos migruoja plaučių audiniu, vaikams gali pasireikšti urtikarinis bėrimas, švokštimas, kosulys, dusulys, kraujo atkosėjimas ar astminė būklė. Vėliau gali pasireikšti pilvo skausmas, pilvo pūtimas, maisto medžiagų malabsorbcija, žarnų nepraeinamumas.
- Trichurozė: Dažniausiai būna besimptomė, tačiau gali sukelti kolitą - lėtinį pilvo skausmą, viduriavimą, sumažėjusį apetitą, anemiją. Sunkiais infekcijos atvejais gali išsivystyti tiesiosios žarnos iškritimas.
- Ankilostomiazė ir nekatoriazė: Dažniausiai yra besimptomės. Prasiskverbusios per odą, sukelia eriteminį, papulinį bėrimą bei niežulį patekimo vietoje. Vėliau gali pasireikšti geležies stokos anemija, astenija, pilvo skausmas, viduriavimas.
- Šistosomozė: Ūminė šistosomozė sukelia Katajamos karštinę, pasireiškiančią karščiavimu, nuovargiu, bendru silpnumu, urtikarija, galvos skausmu, hepatosplenomegalija, mialgija.
Tradiciniai gydymo būdai
Įtarus užsikrėtimą parazitinėmis kirmėlėmis, reikėtų kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimus. Dažniausiai naudojami antihelmintiniai vaistai, tokie kaip mebendazolas, albendazolas ar pyrantelio pamoatas. Šie vaistai veiksmingai naikina kirmėles ir jų kiaušinėlius žarnyne.
Antihelmintiniai vaistai, priklausomai nuo vaisto, yra vartojami neilgai, pavyzdžiui, gali būti paskirta vienkartinė vaisto dozė arba vaistas vartojamas kelias dienas. Dažniausiai to pakanka išnaikinti parazitus. Svarbu žinoti, kad antihelmintiniai vaistai neveikia „į ateitį“, t.y. jie sunaikina tik esamas kirmėles, bet neapsaugo nuo pakartotinio užsikrėtimo.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti jautriam vaikui darželyje?
Svarbu laikytis gydytojo nurodymų dėl dozavimo ir gydymo trukmės. Taip pat svarbu gydyti visus šeimos narius, kad būtų išvengta pakartotinio užsikrėtimo.
Natūralios priemonės
Kai kurie žmonės renkasi natūralias priemones kirmėlių gydymui. Tačiau svarbu pabrėžti, kad mokslinių įrodymų, pagrindžiančių šių priemonių veiksmingumą, yra nedaug. Be to, natūralios priemonės gali sąveikauti su vaistais arba sukelti šalutinį poveikį. Todėl prieš naudojant bet kokias natūralias priemones būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Kai kurios natūralios priemonės, kurios kartais naudojamos kirmėlių gydymui:
- Česnakas: Teigiama, kad česnakas turi antiparazitinių savybių.
- Moliūgų sėklos: Moliūgų sėklose yra junginių, kurie gali padėti pašalinti kirmėles.
- Pelynas: Pelynas tradiciškai naudojamas kaip antiparazitinė priemonė.
- Berberinas: Šio junginio yra tokiose žolėse kaip paprastasis berberis. Keliuose tyrimuose nustatyta, kad berberinas gali sumažinti parazitų skaičių.
- Papajos sėklos: Viename tyrime nustatyta, kad papajų sėklos gali sumažinti apvaliųjų kirmėlių kiaušinėlių skaičių išmatose.
- Probiotikai: Probiotikai gali padėti atkurti žarnyno mikroflorą ir sustiprinti imuninę sistemą.
Mitybos pokyčiai
Yra įrodymų, kad dieta, kurioje gausu vitamino A ir mineralų seleno bei cinko, gali pagerinti natūralią organizmo apsaugą nuo parazitų infekcijos.
Natūralios medicinos ekspertai rekomenduoja:
Taip pat skaitykite: Sprendimai, jei vaikas nemiega lovytėje
- Vengti kavos, cukraus, alkoholio ir rafinuotų grūdų.
- Į savo maistą įtraukti daugiau česnako.
- Padidinti valgomų morkų, saldžiųjų bulvių ir moliūgų kiekį.
- Atkurti „gerąsias” bakterijas žarnyne, naudodami daug probiotikų turinčius maisto produktus, pavyzdžiui, jogurtą.
- Valgykite maisto produktų, kuriuose gausu vitamino C ir B grupės vitaminų.
- Venkite žalios mėsos ar žuvies.
Prevencija
Geriausias būdas apsisaugoti nuo kirmėlių infekcijos - laikytis higienos taisyklių:
- Dažnai plauti rankas su muilu ir vandeniu, ypač po pasinaudojimo tualetu, prieš valgį ir po kontakto su gyvūnais.
- Reguliariai kirpti nagus ir juos valyti.
- Vengti nagų kramtymo.
- Plauti vaisius ir daržoves prieš valgant.
- Gerai termiškai apdoroti mėsą, žuvį ir paukštieną.
- Reguliariai dehelmintizuoti naminius gyvūnus.
- Vengti gerti vandenį iš atvirų vandens telkinių.
- Saugoti maistą nuo užteršimo dulkėmis arba žemėmis.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei įtariate, kad jūsų vaikas turi kirmėlių, svarbu kreiptis į gydytoją. Gydytojas atliks reikiamus tyrimus ir paskirs tinkamą gydymą.
Taip pat kreipkitės į gydytoją, jei jūsų vaikui pasireiškia šie simptomai:
- Stiprus pilvo skausmas
- Vėmimas
- Viduriavimas
- Karščiavimas
- Kraujas išmatose