Vaikų agresija, įskaitant savęs žalojimą, yra sudėtingas reiškinys, kuris gali kelti nerimą tėvams ir ugdytojams. Svarbu suprasti, kad vaikų mušimas, įskaitant save, dažnai yra susijęs su emocinėmis, socialinėmis ir vystymosi problemomis, o ne tik su vaiko charakteriu. Šiame straipsnyje aptarsime galimas priežastis, kodėl vaikas save muša, kaip atpažinti agresyvų elgesį, kokios yra veiksmingos elgesio korekcijos strategijos ir kur kreiptis pagalbos.
Vaikų mušimosi priežastys
Vaikystėje vaikai mušasi, tai yra fenomenas. Jei vaikas instinktyviai mušasi šiandien, tėvams, globėjams ar ugdytojams kyla reakcija panaši į šoką. Ypač jei jų vaikas kaukšteli kitam vaikui ar suaugusiam. Tai nepriimtina šiandieninėje kultūroje. Suaugę savo pavyzdžiu vaiką moko, kaip reikia reaguoti į savo ir kitų agresyvų elgesį.
Vaikai dažniausiai savo elgesį reguliuoja pagal tai, kokias pasekmes jis sukelia. Todėl svarbu išsiaiškinti, kas sukelia vaiko netinkamą elgesį, gal nuovargis, alkis, ar kita lengvai pašalinama priežastis bei nustatyti, kokias pasekmes vaikas gauna pasielgęs netinkamai, nes kai vaikas pasielgia netinkamai, o Jūs jį aprėkiate arba mušate, tai vaikui gali būti Jūsų trūkstamas dėmesys, nesvarbu, kad neigiamas.
Štai keletas galimų priežasčių, kodėl vaikas gali save žaloti:
- Emocinės problemos: Pyktis, baimė, stresas, liūdesys ar kitos stiprios emocijos gali paskatinti vaiką save žaloti. Vaikai, dar nemokantys tinkamai išreikšti savo jausmų verbaliai, gali naudoti fizinę jėgą kaip būdą išreikšti savo emocijas.
- Socialinės priežastys: Patyčios, atstūmimas, socialinė izoliacija ar kitos socialinės problemos gali sukelti agresiją ir savęs žalojimą.
- Auklėjimo stilius: Jei vaikui nėra nustatytų aiškių taisyklių ir ribų, jis gali jaustis nesaugus ir prarasti kontrolę, o tai gali pasireikšti agresyviu elgesiu. Taip pat, jei vaikas stebi smurtą namuose ar kitur, jis gali išmokti smurto kaip būdo spręsti problemas.
- Ribų tikrinimas: Kai vaikai muša tėvus, jie taip bando ribas, tikrina, koks elgesys yra tinkamas. Dar nemokėdamas verbaliai komunikuoti, vaikas naudoja savo kūną išraiškai.
- Fiziologiniai veiksniai: Nuovargis, alkis, diskomfortas ar skausmas gali padidinti vaiko dirglumą ir paskatinti agresyvų elgesį. Taip pat jei vaikui kažką fiziškai skauda, pradėti mušti save jis gali tiesiog norėdamas nusiraminti. Dažni atvejai - kūdikiui dygsta dantys arba prasidėjo ausies uždegimas.
- Dėmesio siekimas: Vaikai gali save žaloti, kad atkreiptų tėvų ar kitų suaugusiųjų dėmesį.
- Nevykėliškumo jausmas: Vaikai rodo nevykėliškumą, kai tokiu elgesiu gali pasiekti Jūsų dėmesio ir užuojautos.
- Kerštas: Vaikas nori keršyti tada, kai jaučiasi nepelnytai nuskriaustas, todėl svarbu su vaiku elgtis sąžiningai.
- Baimė ir nesaugumas: Dažna agresijos priežastis yra baimė ir nesaugumas. Kaip reaguojame į pavojų, lemia pirmaisiais gyvenimo metais (ne)įgytas saugumo jausmas. Svarbi ir kultūrinė aplinka, tai, kas toleruojama ir yra priimtina ankstyvoje vaikystėje vaiko aplinkoje.Smurtinio elgesio stebėjimas, pavyzdžiui, ekranuose, taip pat skatina agresyvų vaikų elgesį. Per anksti vaikų pamatyti intensyvūs veiksmo filmai apie superherojus, fantastines būtybes gali sukelti nerimastingas būsenas. Nerimas yra būsena, po kuria slepiasi neišreikšti jausmai, baimė, kuri yra neįvardinta.
- Temperamentas: Temperamentas gali veikti taip, kad vaikas greičiau pasiduoda emocijai, kaip sako „užsiplieskia“. Bet visi gali išmokti pakvėpuoti, padaryti pauzę, bent menką, kad emocija neužvaldytų kūno.
- Autizmas: Kai vaikas reguliariai save muša ir tai nėra susiję su pykčio priepuoliu ar ūmiu skausmu, savęs žalojimas gali būti siejamas su autizmu. Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai gali ne tik muštis, bet ir žnaibytis, kandžiotis, trankyti galvą ir t. t. Visa tai jiems - būdas nusiraminti.
- Išmoktas elgesys: Tai reakcijų rodymo įprotis susiformavęs priklausomai nuo to kaip jo artima aplinka įprastai reaguoja į stipresnes emocijas (pyktį, liūdesį, nepasitenkinimą ir pan.) Jei į stiprią vaiko emociją atsakoma dar stipresne suaugusio emocija, vaikas to natūraliai mokosi. Jei vaiko emocijos paneigiamos, ar net už jas yra gėdinamas, vaikas išmoksta impulsus užgniaužti, bet tik iki tam tikros ribos. Susikaupusios, neįvardintos, nesuvoktos emocijos prasiveržia visa jėga ir dažnai pačiu netinkamiausiu metu.
Kaip atpažinti agresyvų elgesį
Svarbu atidžiai stebėti vaiko elgesį ir ieškoti šių požymių:
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: 2 metų vaikas rėkia
- Fizinė agresija: Mušimas, spardymas, kandžiojimas, stumdymas, daiktų mėtymas.
- Verbalinė agresija: Rėkimas, šaukimas, įžeidinėjimai, grasinimai, pašaipos.
- Socialinė agresija: Apkalbos, atstūmimas, ignoravimas, manipuliavimas.
- Autoagresija: Savęs žalojimas, pvz., mušimas, kandžiojimas, trankymas galva į sieną.
- Kiti požymiai: Pyktis, irzlumas, nekantrumas, impulsyvumas, sunkumai kontroliuojant emocijas, miego ir valgymo sutrikimai.
Taip pat, vaiko kūno kalba gali rodyti, kad jis yra įtemptas, nervingas, arba agresyvus.
Elgesio korekcijos strategijos
Svarbu suprasti, kad nėra vieno universalaus sprendimo, tinkančio visiems vaikams. Elgesio korekcijos strategijos turėtų būti pritaikytos individualiems vaiko poreikiams ir situacijai. Tačiau, yra keletas bendrų principų, kurie gali būti naudingi:
- Nustatykite aiškias taisykles ir ribas: Vaikai turi žinoti, koks elgesys yra priimtinas, o koks ne. Taisyklės turėtų būti aiškios, nuoseklios ir atitinkančios vaiko amžių. Jei tokios taisyklės neegzistuoja vaikas paprasčiausiai gali nežinoti, koks elgesys yra tinkamas, o koks ne. Taisyklių gali būti iki dešimties. Teisę nustatyti taisykles turi ir vaikai. Labai dažnai vaikai nori, kad tėvai ant jų nerėktų. Elgesio taisykles naudinga aptarti einant į įvairias viešas erdves, pvz.: prieš einant į parduotuvę, susitarti ką ir kiek pirksite. Reikalavimai vaikui turi būti adekvatūs jo amžiui ir vystymosi raidai. Skirtingi tėvai skirtingai sudėlioja ribas ir tai padeda jiems geriau orientuotis, dėl kokio vaiko elgesio, drausminti vaiką, o į kokį nekreipti dėmesio.
- Būkite nuoseklūs: Jei vaikas pažeidžia taisyklę, svarbu reaguoti nuosekliai ir taikyti atitinkamas pasekmes.
- Skatinkite pozityvų elgesį: Pagirkite vaiką, kai jis elgiasi tinkamai. Tai sustiprins teigiamą elgesį ir motyvuos vaiką elgtis gerai ateityje. Skatinimo priemonės. Tai, kaip vaikas yra skatinimas už tinkamą elgesį, kaip jis yra giriamas, įvertinimas, apdovanojamas. Pats geriausias vaiko paskatinimas ir netinkamo elgesio prevencija yra laiko leidimas su vaiku, skiriant visą dėmesį tik vaikui, darant tai, ką nori vaikas. Papirkinėti vaiką daiktais ar pinigais nėra gera strategija, geriau siūlyti laiko leidimą kartu: valgyti ledus, eiti į kiną, žaisti boulingą ir pan. Formavimas - tai teigiamo elgesio pastiprinimas. Pastiprinamas net panašus elgesys į norimą. Pastiprinama po kiekvienos užduoties.
- Mokykite vaiką tinkamų bendravimo strategijų: Padėkite vaikui išmokti išreikšti savo jausmus ir poreikius be agresijos ir smurto. Mokykite vaiką empatijos, kad jis galėtų suprasti kitų žmonių jausmus ir reakcijas. Svarbu mokyti, padėti vaikui išsireikšti verbaliai - ko nori ar nenori, ką jaučia. Tai rodome ir savo pavyzdžiu. Svarbu pripažinti vaiko būklę ir emociją. Svarbu ir įvardinti ką galima daryti - patrepsėti, pašaukti ir pan.
- Būkite geras pavyzdys: Vaikai mokosi stebėdami suaugusiuosius. Jei jūs elgiatės agresyviai, vaikas gali išmokti, kad tai yra priimtinas būdas spręsti problemas.
- Valdykite savo emocijas: Kai vaikas elgiasi agresyviai, svarbu išlikti ramiems ir kontroliuoti savo emocijas. Jei jūs reaguosite pykčiu, tai tik pablogins situaciją.
- Nekaltinkite ir negėdinkite vaiko: Tai tik sustiprins neigiamas emocijas ir paskatins agresyvų elgesį. Svarbu negėdinti vaiko, nes tai ne tik nepadeda, bet ir kelia pyktį, pagiežą.
- Pripažinkite vaiko jausmus: Leiskite vaikui suprasti, kad jūs suprantate, kaip jis jaučiasi. Tai padės jam jaustis mažiau vienišam ir labiau suprastam.
- Ieškokite priežasčių: Stenkitės suprasti, kodėl vaikas elgiasi agresyviai. Tai padės jums rasti veiksmingesnius būdus, kaip jam padėti. Psichologai rekomenduoja tėvams nekreipti dėmesio į vaiko agresiją, bet ieškoti priežasčių, kodėl vaikas taip elgiasi. Tėvai turėtų būti atviri ir pasikalbėti su vaiku, kad suprastų, kas gali turėti įtakos jo elgesiui.
- Sukurkite saugią aplinką: Vaikas turi jaustis saugus ir mylimas. Tai padės jam sumažinti stresą ir nerimą, kurie gali paskatinti agresyvų elgesį.
- Ribokite smurtą ekranuose: Stebėkite, ką vaikas žiūri per televizorių, kompiuterį ar kitus įrenginius. Smurtas ekranuose gali padidinti agresyvų elgesį.
- Pertrauka: Jei vaikas piktybiškai elgiasi netinkamai (pvz.: mėto daiktus, muša brolį, kandžiojasi ir pan.:), galima naudoti pertrauką. Tai paskutinė priemonė. Naudoti retai. Pasirinkti neutralią pertraukos vietą (pvz.: prieangis, koridorius). Neturi būti bausmės ar paskatinimo elementų. Nusiuntimas į savo kambarį netinka. Pertrauka turi turėti aiškias taisykles.
- Atsiprašymas: Dažnai kyla diskusijų apie atsiprašymo reikalingumą. Suaugusiam suklydus, netinkamai pasielgus ar sureagavus, visada svarbu atsiprašyti vaiko, bet nuoširdžiai įvardinant dėl ko gaila, koks elgesys buvo netinkamas.
Drausminimo priemonės
Tai, kaip vaikas yra sudrausminamas, jei elgiasi netinkamai, pvz.: kol nesusitvarko žaislų vakare, negali žiūrėti mėgstamo filmuko. Blogiausia, kai tėvai tik gąsdina nubausti vaiką, bet niekada ir neįvykdo to, ką pažadėjo. Dažniausia vaikai iš žodžiu nepasimoko, reikia taikyti ir pasekmių metodą, kai po netinkamo elgesio seka neigiama pasekmė. Slopinimas - neigiamo elgesio ignoravimas. Apsimesti, kad niekas nevyksta. Nieko nesakyti, nežiūrėti, nerodyti išraiškų.
Svarbu prieš pradedant vaikui taikyti drausminimo priemones, aptarti su vaiku kokio elgesio tikitės iš jo ir kokiais būdais jis bus skatinimas ir kaip drausminamas. Prieš paskirdami bausmę, vaiką perspėkite (pvz.: ,,Gali nusiraminti ir toliau žaisti smėlio dėžėje, jei nenusiraminsi, eisime namo. Tada galite suskaičiuoti iki trijų ir leisti vaikui nurimti.).
Kur kreiptis pagalbos
Jei vaiko agresyvus elgesys yra sunkus, dažnas ar kelia nerimą, svarbu kreiptis į profesionalus. Štai keletas specialistų, kurie gali padėti:
Taip pat skaitykite: Kaip padėti jautriam vaikui darželyje?
- Psichologas: Gali padėti tėvams suprasti, kodėl vaikas elgiasi agresyviai, ir rekomenduoti veiksmingas elgesio korekcijos strategijas.
- Vaikų psichiatras: Gali įvertinti vaiko psichinę sveikatą ir nustatyti, ar agresyvus elgesys yra susijęs su kokiu nors psichikos sutrikimu.
- Pedagogas: Gali padėti tėvams suprasti, kaip reaguoti į vaiko elgesį mokykloje ir rekomenduoti veiksmingus būdus, kaip padėti vaikui išmokti gerbti kitus ir kaip užkirsti kelią tolesniam agresyviam elgesiui.
- Šeimos terapeutas: Gali padėti šeimai išspręsti konfliktus ir pagerinti bendravimą.
Taip pat, galima kreiptis į Tėvų liniją. Ten galima paskambinti kiekvienos dienos vakare ir pakalbėti su profesionaliu psichologu, kuris tikrai patars, padės, palaikys tose situacijose, kuriose mums patiems nėra labai aišku ir lengva.
Susitaikymas
Itin svarbus aspektas - „susitaikymas”. Mūsų kultūroje vaikai dažnai mokomi nesipykti, bet nemokomi nuoširdžiai susitaikyti. Čia itin svarbus tėvų elgesys pasibaigus konfliktui - ritualas, parodantis, kad viskas gerai. Svarbu pabrėžti atkurtą ryšį. Netinkamas būdas - materialus apdovanojimas.
Tėvų vaidmuo
Tėvai yra svarbiausi vaiko gyvenime ir turi didelę įtaką jo elgesiui. Todėl, siekiant išvengti vaiko mušimosi, tėvai turi būti atidūs ir stebėti savo vaiko elgesį. Svarbu laiku pastebėti, kai vaikas pradeda rodyti agresyvų elgesį, ir ieškoti būdų, kaip jį nuraminti ir padėti jam išmokti tinkamų bendravimo strategijų.
Taip pat skaitykite: Sprendimai, jei vaikas nemiega lovytėje