Įvadas
Vaikų globos sistema nuolat kinta, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas vaikas augtų saugioje, mylinčioje ir palaikančioje aplinkoje. Šiame straipsnyje nagrinėjama, ar egzistuoja šalių, kuriose visiškai atsisakyta vaikų globos namų, ir kokie veiksniai lemia sėkmingą vaikų globos sistemos pertvarką. Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, pastaraisiais metais aktyviai reformuoja savo vaikų globos sistemą, siekdama atsisakyti institucinės globos ir pereiti prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų.
Vaikų Globos Sistemos Reforma Lietuvoje
Pastaraisiais metais Lietuvoje įgyvendinamos vaikų globos sistemos reformos yra vienas esminių socialinės politikos pokyčių. 2014 m. buvo priimtas įsakymas „Dėl Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“, kuris inicijavo senos ir ydingos vaikų globos namų sistemos pertvarką. Šio plano tikslas - atsisakyti institucinės globos, pripažįstant, kad ši sistema yra netinkama ir atspindi posovietinį palikimą.
Institucinės Globos Atsisakymas
Vienas pagrindinių reformos žingsnių buvo vaikų globos namų išformavimas, perkeliant vaikus gyventi į butus šeimynomis. Taip pat buvo pradėta plėtoti globėjų sistema, siekiant, kad kuo mažesniam skaičiui vaikų tektų gyventi globos namuose. Per dešimtmetį Lietuvoje kryptingai atsisakyta vaikų globos namų. Pradėjus pertvarką 2014 metais, dideliuose vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 3500 vaikų.
Palydimoji Globa
Svarbi reformos dalis yra palydimoji globa, teikiama jaunuoliams, palikusiems globos namus. Dažnai susiduriama su supaprastinta samprata, kad pilnametis yra suaugęs ir nepriklausomas. Tačiau asmens nepriklausomybė yra tikslas, kuris neatsiranda vien sulaukus pilnametystės. Jaunuoliams vis dar reikalinga tiek finansinė, tiek emocinė parama.
Jungtinėse Amerikos Valstijose jaunuoliai, išėję iš globos namų, yra pripažįstami itin pažeidžiama grupe, kuriai būdingas žemesnis išsilavinimas, prastesnės darbo perspektyvos, skurdas, įsitraukimas į kriminalinę veiklą, benamystė ir ankstyva tėvystė. Net jų vaikams gresia didesnė psichikos ligų tikimybė, sunkumai mokantis ir tikimybė patekti į globos namus. Įvertinus šias rizikas, amžius, kuomet jaunuoliai palieka globą, buvo pakeistas į 21-uosius metus, siekiant geriau paruošti juos savarankiškam gyvenimui.
Taip pat skaitykite: Globos koordinatorius: vaiko gerovė
Palydimoji globa yra ilgalaikė kompleksinė pagalba jaunuoliams, kurie išeina iš globos namų, globėjų šeimos ar šeimynos ir pradeda savarankišką gyvenimą. Pagrindinis tikslas - padėti jaunuoliams išmokti būtinų įgūdžių, padėsiančių jiems tvarkytis su kasdieninėmis gyvenimo užduotimis.
Kaune palydimosios globos paslaugas teikia VšĮ „Acto Catholica Patria" veikiantis savarankiškumo ugdymo centras „Kitaip" ir „Mauros namai". Tyrimai rodo, kad dauguma jaunuolių, palikdami globos sistemą, jaučiasi nepasiruošę savarankiškam gyvenimui, jiems sunku planuoti savo finansus, susitvarkyti dokumentus, juos gąsdina nežinomybė. Priežastys - netinkamas paruošimas globos namuose, kur iki paauglystės jaunuoliai praktiškai nėra ruošiami savarankiškam gyvenimui.
Valstybės Įtaka ir Iššūkiai
Vertinant valstybės įtaką formuojant palydimąją globą, matoma, kad tik perėjimo prie bendruomeninių paslaugų plane yra įvardyti planai, siekiant suteikti apsaugotą būstą jaunuoliams, paliekantiems globos sistemą. Mažas finansavimas yra kliūtis darbuotojams plėsti savo veiklą ir suteikti paslaugas didesnei daliai asmenų. Jaunuolių gaunama pašalpa yra labai maža, o būsto problema taip pat aktuali. Norint gauti socialinį būstą, reikia „stoti" į socialinių butų eilę, kuri yra labai ilga.
Kitas iššūkis yra asmeninė jaunuolių motyvacija ir aplinkos palaikymas. Augant globos sistemoje, jaunuoliai dažnai nesulaukia pakankamai palaikymo, trūksta tikėjimo jų gebėjimais, palaikymo ir skatinimo judėti pirmyn.
Vaikų Globos Institucijų Pertvarkos Rezultatai
Vaikų globos namų uždarymas yra 2014 m. prasidėjusios vaikų globos institucijų pertvarkos dalis. Tuomet Lietuvoje veikė 95 vaikų globos namai, kurių kryptingai atsisakyta. Per dvidešimtmetį globojamų vaikų skaičius institucijose sumažėjo šešis kartus. 2002 m. vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 6700, o šiuo metu kiek daugiau nei 1000 vaikų gyvena šeimos aplinkai artimuose šeiminiuose namuose - bendruomenėje. Didžioji dalis - apie 6000 tėvų globos netekusių vaikų - gyvena šeimose: pas globėjus, budinčius globotojus, nuolatinius globotojus ar šeimynose.
Taip pat skaitykite: Teisiniai patarimai trečiųjų šalių piliečiams
Valstybės Kryptis - Į Vaikų Gyvenimą Šeimoje
Didžiųjų vaikų globos namų uždarymas rodo aiškią valstybės kryptį, kuri orientuota į vaikų gyvenimą šeimos aplinkoje. 2014 m. buvo nuspręsta, kad vaikai negali augti didelėse institucijose, atskirtose tvoromis nuo gyventojų ir realaus socialinio gyvenimo, o turi gyventi bendruomenėje, tokiuose pačiuose namuose, kaip ir gyvena visuomenė.
Globėjų Rengimas ir Nauji Institutai
Nuo 2008 m. pagal specialią programą prasidėjo globėjų rengimas, kuris įsibėgėjo 2014 m. 2018 m. nusprendus uždaryti kūdikių globos namus, veiklą pradėjo budintys globotojai, galintys priimti vaikus laikinai, šeimoje ištikus krizei. Tuo pat metu išsiplėtė ir paslaugos krizę patyrusiai šeimai - įsteigti krizių centrai šeimai, kur teikiama intensyvi pagalba, prasidėjo atvejo vadybos veikla, centralizuota vaikų teisių apsauga.
Nuo liepos 1 d. pradeda veikti naujas nuolatinio globotojo institutas. Nuolatiniai globotojai suteiks viltį vaikams, turintiems negalių ar sveikatos sutrikimų, didelėms brolių, seserų grupėms, nepilnametėms mamoms ar vyresniems kaip 10 metų vaikams.
Iššūkiai ir Perspektyvos
Nors susidomėjimas ir apsisprendimas globoti Lietuvoje auga, tačiau nuolat trūksta globėjų, budinčių ar nuolatinių globotojų. Taip pat svarbu užtikrinti, kad globėjai gautų reikiamą paramą ir mokymus, kad galėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, patyrusiais traumines patirtis.
Ar Yra Šalių, Kuriose Nėra Vaikų Namų?
Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjos vaikų klausimais Dainos Urbonaitienės, nėra šalies, kurioje visai nebūtų globojamų vaikų. Tačiau yra šalių, kuriose paslaugos organizuojamos taip, kad globos įstaigose gyventų ne daugiau kaip 6-8 vaikai, dažniausiai paaugliai, kurie yra linkę nusikalsti ar jau yra nusikaltę.
Taip pat skaitykite: Baltijos šalių vaikų finalas
Alternatyvūs Globos Modeliai
Šalys, kuriose sėkmingai sumažintas vaikų globos namų skaičius, dažniausiai taiko alternatyvius globos modelius, tokius kaip:
- Globėjų šeimos: Vaikai apgyvendinami šeimose, kurios suteikia jiems individualią priežiūrą ir palaikymą.
- Šeimynos: Mažos grupės vaikų gyvena kartu su globėjais, kurie atlieka tėvų vaidmenį.
- Bendruomeniniai vaikų globos namai: Mažos įstaigos, integruotos į bendruomenę, kuriose gyvena nedidelis skaičius vaikų.
- Budintys globotojai: Laikina globa vaikams, paimtiems iš šeimų dėl krizinių situacijų.
Veiksniai, Lemiančios Sėkmingą Pertvarką
Sėkminga vaikų globos sistemos pertvarka priklauso nuo šių veiksnių:
- Stipri politinė valia ir finansavimas: Valstybė turi skirti pakankamai išteklių globos sistemos reformai ir užtikrinti, kad paslaugos būtų prieinamos visiems vaikams.
- Globėjų rengimas ir palaikymas: Būtina rengti kvalifikuotus globėjus ir suteikti jiems nuolatinę paramą, kad jie galėtų tinkamai pasirūpinti vaikais.
- Prevencinės paslaugos šeimoms: Svarbu teikti pagalbą šeimoms, patiriančioms sunkumus, kad vaikai nepatektų į globos sistemą.
- Visuomenės įsitraukimas: Būtina skatinti visuomenės įsitraukimą į vaikų globos sistemą, kad būtų užtikrinta, jog kiekvienas vaikas jaustųsi saugus ir mylimas.
Lietuvos Pasiekimai ir Ateities Tikslai
Lietuva per pastarąjį dešimtmetį pasiekė didelę pažangą vaikų globos srityje. Sumažėjo vaikų, gyvenančių institucinėse įstaigose, skaičius, išplėtota globėjų sistema ir įsteigtas nuolatinio globotojo institutas. Tačiau dar yra daug iššūkių, kuriuos reikia įveikti. Būtina užtikrinti, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje augtų šeimai artimoje aplinkoje, gautų reikiamą paramą ir galėtų visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.
Ateities Tikslai:
- Užtikrinti, kad kiekvienas vaikas, netekęs tėvų globos, augtų šeimoje ar šeimynoje.
- Plėtoti palydimosios globos paslaugas, kad jaunuoliai, palikę globos sistemą, būtų tinkamai pasiruošę savarankiškam gyvenimui.
- Skatinti visuomenės įsitraukimą į vaikų globos sistemą ir mažinti stigmą, susijusią su globojamais vaikais.
- Užtikrinti, kad globėjai gautų reikiamą paramą ir mokymus, kad galėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, patyrusiais traumines patirtis.