Ritmiškas galvos trankymas, galvos purtymas ar lingavimas - tai elgesys, kuris dažnai kelia tėvų nerimą. Nors dažniausiai nerimauti nėra pagrindo, svarbu suprasti galimas tokio elgesio priežastis ir žinoti, kaip tinkamai reaguoti.
Kada galvos purtymas yra normalus reiškinys?
Įprastai galvos trankymas ar purtymas prasideda apie 6 mėnesių amžių, o piką pasiekia tarp 18 ir 28 mėnesių. Dažniausiai tai yra laikinas reiškinys, kuris praeina savaime. Štai kelios priežastys, kodėl vaikas gali purtyti galvą:
- Nusiraminimas: Ritmingas galvos trankymas ar kūno lingavimas gali padėti kūdikiui atsipalaiduoti, nusiraminti ir užmigti. Tai gali būti savotiškas supimo ar čiūčiavimo pakaitalas.
- Skausmo "perkėlimas": Vaikas gali trankyti galvą, bandydamas nukreipti dėmesį nuo kitos nemalonios būsenos, pavyzdžiui, dygstančių dantukų ar ausies uždegimo sukeliamo skausmo.
- Emocijų išreiškimas: Purtymas gali būti būdas išreikšti irzlumą, nusivylimą, nuovargį ar pyktį.
- Dėmesio atkreipimas: Siekis atkreipti tėvų dėmesį bet kokiais būdais yra visiškai natūralus mažam vaikui.
- Priežasties ir pasekmės suvokimas: Apie 8 mėnesių amžiaus kūdikiai ima suvokti priežasties ir pasekmės ryšį ir bando jį patikrinti. Galvos purtymas gali būti vienas iš būdų tyrinėti šį ryšį.
- Papildomų dirgiklių paieška: Kai kurie vaikai, ypač turintys raidos ypatumų, gali trankyti galvą, siekdami papildomų sensorinių pojūčių.
Kada reikėtų susirūpinti?
Nors galvos trankymas dažniausiai yra normalus reiškinys, kartais jis gali būti susijęs su rimtesnėmis problemomis. Kreipkitės į specialistą, jei:
- Galvos trankymas prasideda anksčiau nei 6 mėnesių amžiaus.
- Šis elgesys yra labai intensyvus ir dažnas.
- Vaikas susižaloja trankydamas galvą.
- Pastebite kitų raidos sutrikimų požymių (pvz., vėluoja kalbos raida, sunku bendrauti su kitais vaikais).
- Įtariate, kad vaikas jaučia skausmą (pvz., dėl dygstančių dantukų ar ausies uždegimo).
Kaip padėti vaikui?
Jei vaiko galvos trankymas ar purtymas nėra susijęs su rimtesnėmis problemomis, galite pabandyti šias strategijas:
- Įsitikinkite, kad vaikas nejaučia skausmo. Jei vaikui dygsta dantukai, naudokite specialius dantų skausmą mažinančius tepalus, duokite vaikui šaltą kramtuką, vėsių užkandžių.
- Sukurkite miego ritualą. Jeigu vaikas galvytę tranko prieš užmigdamas arba pabudęs ir vėl bandydamas užmigti, pasistenkite sukurti (ar pakoreguoti) miego ritualą.
- Mokykite vaiką kitų nusiraminimo būdų. Ritmingai galvytę trankančius vaikus ramina kitos ritmingos veiklos ar garsai, pavyzdžiui, sūpavimas ant rankų, supimas ant kamuolio, pasikartojančios melodijos ar metronomo garsas, šiugždančio žaisliuko gniaužymas, barškučio barškinimas.
- Stenkitės, kad vaikas nepervargtų. Nuovargis, o taip pat ir perteklinė stimuliacija, alkis bei kiti nepatenkinti fiziologiniai poreikiai gali lemti destruktyvų vaiko elgesį.
- Reaguokite ramiai. Tėvai, siekdami apsaugoti kūdikį nuo traumų, į lovelę prideda pagalvių, pliušinių žaislų, minkštų apsaugėlių, pakloja labai minkštą čiužinį. Pertekliniai (o ypač minkšti ir „palaidi“, nepritvirtinti) daiktai vaiko lovelėje ir labai minkštas čiužinys yra vieni iš staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) rizikos faktorių. Prisiminkite, kad kūdikis ar mažas vaikas neturi pakankamai jėgos, kad susitrenktų išties stipriai. Be to, jį stabdo skausmo baimė.
Sukrėsto vaiko sindromas: ką svarbu žinoti?
Svarbu atskirti įprastą galvos purtymą nuo sukrėsto vaiko sindromo (SVS). SVS - tai rimta būklė, kurią sukelia stiprus kūdikio purtymas.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: 2 metų vaikas rėkia
Kas yra sukrėsto vaiko sindromas?
Sukrėsto vaiko sindromu vadinama trauma, kurią vaikui, dažniausiai iki vienerių metų kūdikiui, sukelia suaugusieji, suėmę jį už krūtinės ties pažastimis ir stipriai pakratę. Stiprus kūdikio kratymas pirmyn atgal sukelia galvos smegenų pažeidimą, galvos kraujagyslių įtrūkimą, kraujo išsiliejimą - tai gali nutikti vos po 5 sekundžių kratymo.
Kodėl purtymas yra toks pavojingas?
Kūdikio galva yra didelė ir sunki, palyginti su kūnu, o kaklo raumenys yra silpni. Dėl šios priežasties purtymo metu galva smarkiai juda pirmyn ir atgal, sukeldama smegenų sužalojimus.
Sukrėsto vaiko sindromo požymiai:
Kūdikiai į ligoninę atvežami jiems „pasikeitus“. Jie gali dusti, springti, vemti, atsisakyti valgyti. Būna traukulių, išpūstas momenėlis. Sunkaus sindromo atveju kūdikiai atvyksta be sąmonės, gali mirti. Vėliau vaikai atsilieka psichomotoriškai: vėliau pradeda sėdėti, kalbėti, gali prarasti klausą.
Kaip diagnozuojamas sukrėsto vaiko sindromas?
Apie šį sindromą reikia pagalvoti tada, kai nėra aiškios traumos priežastys, o pasireiškia galvos traumai būdingi neurologiniai simptomai. Labai svarbu tirti vaikų akis. Akies tinklainėje kraujosruvų pasitaiko iki 80 proc., po to gali susilpnėti rega, vaikutis gali ir visai apakti. Galvos smegenų kraujosruvas ir hematomas po smegenų dangalais patvirtinama kompiuterinė tomografija. Tiksliausiai diagnozuoti smegenų pažeidimą ir subdurinę hematomą galima atliekant magnetinio rezonanso tyrimą. Diagnozuoti kaulų lūžimams reikia atlikti viso vaiko rentgenogramą. Dažnai pasitaiko sulaužytų šonkaulių, spiralinės stuburo slankstelių ataugų, būna sulūžęs krūtinkaulis, mentės.
Sukrėsto vaiko sindromo pasekmės:
Nors prognozė skiriasi priklausomai nuo vaiko amžiaus ir sužalojimų sunkumo, tačiau dažniausiai yra prasta: net apie 25 proc. kūdikių dėl patirtų sužalojimų miršta, iki 80 proc. išgyvenusiųjų patiria rimtų neurologinių sutrikimų, kitų rimtų sveikatos problemų ir visą gyvenimą trunkančią negalią. Netgi patyrusiems ne itin sunkių sužalojimų kūdikiams gali atsirasti vystymosi sutrikimo požymių. Lengvesnio supurtymo padariniai gali būti nepastebimi kelerius metus, kartais jie gali išryškėti tik vaikui pradėjus lankyti mokyklą.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti jautriam vaikui darželyje?
Ką daryti, jei įtariate sukrėsto vaiko sindromą?
Jeigu nepavyko susitvardyti ir kūdikiui sudavėte, jį papurtėte, numetėte ar kitaip grubiai su juo pasielgėte (arba įtariate, kad prieš jį smurtavo kitas asmuo), būtinai nedelsdami kreipkitės į medikus. Supurtytas vaikas gali imti vemti, tada jį reikėtų paversti ant šono, atlaisvinti kvėpavimo takus, švelniai pražiodyti. Svarbu vaiką ant šono versti iškart visu kūnu, kad galva, kaklas ir nugara būtų vienoje linijoje. Tai sumažintų pažeidimų tikimybę, jeigu vaikas būtų patyręs stuburo traumą. Jei vaikas prarado sąmonę, nekvėpuoja, būtina nedelsiant pradėti jį gaivinti, t. y. Labai svarbu atvirai papasakoti medikams visas įvykio aplinkybes.
Kaip išvengti sukrėsto vaiko sindromo?
- Niekada nepurtykite vaiko. Nei iš pykčio, nei iš gerų paskatų.
- Žinokite, kad kūdikiai verkia. Verksmas yra normalus kūdikio elgesys.
- Jei jaučiatės, kad netenkate kantrybės, paprašykite pagalbos. Pasitarkite su artimaisiais, draugais ar specialistais.
- Atsitraukite nuo vaiko, jei jaučiatės, kad netenkate savitvardos. Palikite vaiką saugioje vietoje ir nueikite į kitą kambarį, kol nurimsite.
- Išmokite nusiraminimo technikų. Gilus kvėpavimas, meditacija ar kitos technikos gali padėti jums išlikti ramiems stresinėse situacijose.
Pirmosios pagalbos užspringus vaikui svarba
Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad kartais, siekiant padėti užspringusiam kūdikiui, tėvai gali netyčia sukelti sukrėsto vaiko sindromą. Todėl svarbu žinoti, kaip teisingai suteikti pirmąją pagalbą užspringusiam vaikui.
- Užspringus mažam vaikui mažai tikėtina, kad jis iškosės svetimkūnį. Nei kūdikiui, nei vaikui negalima aklai šalinti svetimkūnio iš kvėpavimo takų, nes yra tikimybė jį nustumti giliau į kvėpavimo takus.
- Vaiką reikia pasodinti ant kelių, palenkti galvą žemiau krūtinės ir suduoti delno pagrindu 5 kartus tarp menčių - svetimkūnis turėtų pasišalinti.
- Jei svetimkūnis po šių veiksmų nepasišalina, o būklė blogėja, reikia atlikti paspaudimus, tačiau rankas reikia dėti ne ant pilvo, bet ant krūtinės. Apkabinkite krūtinę iš nugaros pusės, uždėkite delnus, sugniaužtus į kumštį, ant vidurinės krūtinkaulio dalies spenelių aukštyje, atlikite paspaudimus, kol svetimkūnis pasišalins.
- Jei užspringo kūdikis:
- Paguldykite jį ant rankos kniūbsčią, veidu žemyn ir penkis kartus stuktelkite delnu tarp menčių. Galvytę pirštais prilaikykite už apatinio žandikaulio, kad kvėpavimo takai būtų atviri;
- Apverskite kūdikį, palikite ant rankos veiduku aukštyn ir patikrinkite burnytę. Jei svetimkūnis matosi, atsargiai išimkite jį;
- Jei svetimkūnis neiškrito, ant savo rankos paguldykite kūdikį veiduku aukštyn ir penkis kartus pirštais staigiai spustelkite krūtinę krūtinkaulio viduriniame trečdalyje dviem pirštais. Vėl patikrinkite, ar burnoje nėra svetimkūnio.
- Jei nesiseka pašalinti svetimkūnio, kartokite šiuos veiksmus kol kūdikis pradės kvėpuoti, kosėti, verkti.
Atlikdami minėtus veiksmus ir nepaleisdami kūdikio iš rankų, skubėkite kviesti greitąją medicinos pagalbą. Kartokite veiksmus tol, kol svetimkūnis pasišalins arba kol atvyks medicinos pagalba.
Visuomenė turi mokėti suteikti pirmąją pagalbą, nes greitoji iš paskos nevaikščioja ir čia pat pagalbos tikrai nesuteiks - yra laikas, privažiavimas, o to laiko laukimui tikrai nėra.
Kūdikiai dažniausiai užspringsta šiais daiktais:
- Baterijomis
- Monetomis
- Sąvaržėlėmis
- Apelsino koteliu
- Riešutais
- Sėklomis
Kiti įprasti vaikų įpročiai
Galvos trankymas ar purtymas nėra vieninteliai įpročiai, kurie gali neraminti tėvus. Štai keletas kitų įprastų vaikų įpročių:
Taip pat skaitykite: Sprendimai, jei vaikas nemiega lovytėje
- Nykščio čiulpimas: Dauguma kūdikių nustoja tai daryti iki pirmojo gimtadienio, bet yra ir tokių, kurie čiulpia pirštuką iki penkerių metų amžiaus. Čiulpimas ramina vaiką, padeda jam užmigti. Geriausia šio įpročio atsikratyti iki išdygstant nuolatiniams dantims.
- Dantų griežimas: Pastebėta, kad dantimis griežia apie 50 proc. normaliai besivystančių vaikų. Tai daryti tampa įmanoma tik apie šeštą mėnesį, kai prasikala pirmieji dantukai. Ši „muzika” gali prasidėti (arba iš naujo pasikartoti) penktaisiais gyvenimo metais, kai dygsta nuolatiniai dantukai. Dažniausiai vaikai dantimis griežia miegodami ir išauga šį įprotį be didesnių pasekmių.
- Nosies krapštymas: Vaikas, krapštantis nosį, verčia tėvus jaustis nepatogiai, nes nosies krapštymas yra socialiai nepriimtinas veiksmas. Paprastai nosį pradedama krapštyti tada, kai dėl infekcijos, alergijos ar nedidelės traumos joje susidaro plutelė arba šašeliai. Tai dar labiau dirgina nosį ir taip susidaro užburtas ratas.
- Plaukų sukiojimas ar pešiojimas: Kai kurie vaikai raminasi sukdami apie pirštą savo (ar mamos) plaukus, o kai kurie mėgsta išpešti sau plaukų kuokštelius. Šių veiksmų paprastai imasi nuobodžiaudami ar pavargę. Dažniausiai įprotis išnyksta savaime, vaikui augant.
Kaip elgtis su vaikų įpročiais?
- Ignoruokite jums nepatinkančius veiksmus. Dėmesio (ypač negatyvaus) skyrimas skatina vaiką vėl netinkamai elgtis.
- Girkite mažylį už gerą elgesį. Jei į vaiką atkreipiamas dėmesys tik tada, kai jis blogai elgiasi, jis supranta, kad tokiu elgesiu gali priversti tėvus „pastebėti” save.
- Stebėkite, kas sukelia jūsų vaikui stresą. Padėkite su juo susidoroti.
- Leiskite mažyliui pareikšti nuomonę visada, kai tik įmanoma (dėl pusryčių ar aprangos pasirinkimo - aišku, tam tikrose ribose).
- Nesistenkite priversti vaiko elgtis taip, kaip jūs norite. Pasistenkite padėti jam pačiam priimti teisingus sprendimus.
- Jei įprotis kelia didelį nerimą, pasitarkite su specialistu.
Tikai ir epilepsija: kada sunerimti?
Svarbu atskirti įprastus vaikų įpročius nuo tikų ir epilepsijos.
- Tikai yra staigūs, pasikartojantys, neritmiški judesiai ar garsai. Judesiai vadinami motoriniais tikais, garsai - balsiniais tikais. Motorinių tikų pavyzdžiai: dažnas mirksėjimas, grimasavimas, galvos purtymas, gūžčiojimas pečiais ir pan. Balsinių tikų pavyzdžiai: kosčiojimas, šnarpštimas, kriuksėjimas.
- Epilepsija yra lėtinė neurologinė liga, pasireiškianti epilepsijos priepuoliais.
Jei įtariate, kad jūsų vaikas turi tikų ar epilepsijos priepuolių, kreipkitės į gydytoją.