Mėnesių mėnesius vaikas su džiaugsmu eina į darželį, o staiga vieną rytą - ašaros ir nenoras. Ką daryti? Šiame straipsnyje išnagrinėsime galimas priežastis, kodėl vaikas nenori eiti į darželį, ir pateiksime patarimų, kaip padėti jam prisitaikyti.
Įžanga
Tokia situacija, žinoma, glumina, bet iš anksto tikrai nėra reikalo pulti į paniką! Juk ir suaugusiesiems pasitaiko tokių dienų, kai net ir labiausiai mėgstamoms veikloms nekyla rankos. Visiškai normalu, kad tokia savijauta aplanko ir mūsų mažuosius. Svarbu išsiaiškinti priežastis ir padėti vaikui įveikti šį etapą.
Galimos Priežastys, Kodėl Vaikas Nenori Eiti Į Darželį
Priežasčių, kodėl vaikas gali nenorėti eiti į darželį, yra įvairių. Svarbu atidžiai stebėti vaiko elgesį ir pasikalbėti su juo, kad išsiaiškintumėte tikrąją priežastį.
- Sveikatos būklė ir bendra savijauta: Pirmiausia, įsitikinkite, ar vaikas neserga, ar jis pavalgęs ir gerai pailsėjęs. Ar pastaruoju metu nepasikeitė nusistovėjęs dienos ritmas? Ar neartėja namuose šventė ar svečių vizitas, kurį vaikas, galbūt, baiminasi praleisti būdamas darželyje?
- Atsiskyrimo nerimas: Mažiems vaikams sunku atsiskirti nuo tėvų, ypač jei jie nėra įpratę būti vieni be artimųjų. Darželis - pirmoji vieta, kurioje atsidūręs vaikas sužino, kad mama jam nepriklauso, kad mama gali dingti ir vėl ateiti. Jam baisu ir neramu, jis dar nėra išbandęs pasitikėjimo pedagogais, nepažįsta vaikų, o mama dingsta. Vaikui pasireiškia savisaugos instinktas, baimė.
- Neigiama patirtis darželyje: Vaikas galėjo patirti nemalonių įvykių darželyje, pavyzdžiui, konfliktų su kitais vaikais, nemalonų auklėtojos elgesį ar kitus nepatogumus. Dažnos priežastys - nepatinkanti auklėtoja, vaikas, kuris yra nuskriaudęs, taip pat dažną vaiką neraminanti priežastis - pietų miegelis. Jeigu grupėje yra vaikas, kuris galbūt yra stumtelėjęs, užgavęs, ji bijo, kad tai gali pasikartoti. Trečioji priežastis - tai darželio taisyklės, režimas, kurio reikia laikytis, ir daugelio vaikų siaubas - pietų miegas.
- Pokyčiai grupėje ar namuose: Pasikeitęs darbuotojas, prisijungęs naujas vaikas ar išėjęs geriausias draugas gali paveikti vaiko norą lankyti darželį. Taip pat pokyčiai šeimoje gali kelti vaikui naujus klausimus, įtampas, reikalavimus, neužtikrintumą.
- Dėmesio trūkumas: Vaikas gali jausti, kad namuose gauna daugiau dėmesio nei darželyje, todėl nenori ten eiti.
- Adaptacijos sunkumai: Pradėjus lankyti darželį, vaikas gali būti pavargęs nuo naujos rutinos ir didelio kiekio socialinių sąveikų.
- Darželio aplinka ir taisyklės: Vaikui gali nepatikti darželio aplinka, taisyklės ar dienos režimas.
Kaip Išsiaiškinti Priežastį?
Svarbu kalbėtis su vaiku, stebėti jo elgesį ir bendrauti su darželio auklėtojomis.
- Kalbėkitės su vaiku: Jei jūsų vaikas jau geba kalbėti ir savo jausmus gali išreikšti žodžiais, pradėkite diskusiją apie jo dieną darželyje, paklauskite ką valgė, su kuo žaidė, ar ėjo į lauką, ar buvo įdomu ir smagu, ar nori rytoj eiti į darželį ir žaisti su draugais? Daugeliu atveju, tikėtinas teigiamas atsakymas ir tai dažniausiai identifikuoja vaiko prisirišimo ir iš to kylančią nerimo jausmo problemą. Klauskite vaiko konkrečių klausimų, pavyzdžiui, kokia veikla darželyje yra jo mėgstamiausia, o kuri kelia daugiausiai sunkumų.
- Stebėkite vaiko elgesį: Atkreipkite dėmesį į vaiko nuotaiką, apetitą, miegą ir kitus elgesio pokyčius.
- Tarkitės su pedagogais: Jei vaikas užsisklendęs ir nepasakoja apie savo dieną darželyje, arba iš pokalbio neaiškėja nenoro eiti į darželį priežastys - nedvejokite, pasikalbėkite su pedagogais. Išsiaiškinkite, ar yra kokių nors pokyčių grupės aplinkoje, gal pasikeitė darbuotojas, ar prisijungė naujas vaikas, o gal grupę paliko geriausias jūsų sūnaus ar dukters draugas. Pasidomėkite, ką, anot pedagogų, darželyje vaikas mėgsta ir nemėgsta, kaip jam sekasi bendrauti su kitais bendraamžiais. Dažniausiai, tokios diskusijos metu, išryškėja smulkūs dienos epizodai, kurie galimai neramina ar erzina vaiką.
Strategijos, Kaip Padėti Vaikui Prisitaikyti Prie Darželio
Išsiaiškinus priežastį, galima imtis veiksmų, kad vaikas vėl norėtų lankyti darželį.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, kai vaikas nenori į darželį: efektyvūs sprendimai
- Sukurkite teigiamą požiūrį į darželį: Kalbėkite apie darželį kaip apie smagią vietą, kurioje galima žaisti su draugais ir mokytis naujų dalykų. Leiskite vaikui jus mokyti dainuoti darželio dainas, parodykite, kad esate sužavėti tuo, ko jis išmoko darželyje. Namuose pabaikite piešti darželyje pradėtą piešinį, skatinkite diskusiją apie tai, ką, jo nuomone, apie užbaigtą piešinį pasakytų jo auklėtoja, pasiūlykite kitą dieną jį nusinešti į darželį ir parodyti auklėtojai bei draugams. Su auklėtoja aptarkite kitos dienos darželio veiklas ir jau iš vakaro pradėkite su vaiku diskutuoti apie tai kokia smagi ir įdomi diena laukia rytoj.
- Atsisveikinimo ritualas: Patikslinkite, kada atvažiuosite jo pasiimti ir ką veiksite vakare - gal užsuksite į parduotuvę, gal kartu gaminsite vakarienę ir lauksite grįžtančio tėčio, gal dėliosite dėlionę. Taip sukursite vaiko pasąmonėje teigiamus vaizdinius ir praskaidrinsite jo nuotaiką. Trumpas ir nuoseklus atsisveikinimo ritualas gali padėti vaikui jaustis saugiau. Galite sugalvoti slaptą pasisveikinimą, apkabinimą ar kokį nors trumpą žodį, kuris taps jūsų kasdieniu ritualu. Svarbiausia - atsisveikinti aiškiai ir be ilgų dvejonių.
- Asmeninis daiktas: Kita, dažnu atveju, veiksminga priemonė - vaiko asmeninio daikto atsinešimas į grupę. Tai gali būti nuotrauka, iš pasivaikščiojimo parke parsinešta šakelė, kino teatro bilietas, knyga, bet koks priminimas apie istoriją ar įvykį, kuriuo mažylis norėtų pasidalinti su auklėtojomis ir grupės draugais.
- Bendraukite su auklėtojomis: Aptarkite su auklėtojomis vaiko problemas ir kartu ieškokite sprendimo būdų.
- Įsijunkite į darželio veiklas: Jei turite galimybę, dalyvaukite darželio renginiuose ir veiklose. Maži vaikai, stebėdami, kaip pagarbiai ir nuoširdžiai bendrauja jų šeima ir pedagogai, mato, kad abu pasauliai - namai ir ikimokyklinio ugdymo įstaiga - yra susiję. Tokioje aplinkoje jie jaučiasi saugūs, sumažėja arba išnyksta išsiskyrimo su tėvais nerimas.
- Būkite kantrūs ir supratingi: Prisitaikymas prie darželio gali užtrukti. Būkite kantrūs ir palaikykite vaiką.
- Niekada negąsdinkite darželiu: Venkite sakyti frazes kaip „Jeigu neklausysi, nuvesiu tave į darželį“ ar „Jeigu neverksi, tada galėsi likti namie“. Tai gali sukelti dar didesnį neigiamą požiūrį į darželį.
- Pažintinis laikotarpis: Kadangi laiko tarpas, kuomet Miglė nelankė darželio, yra netrumpas, siūlyčiau paprašyti močiutės dar pabūti, jeigu mamytė dirbanti, ir pamėginti pasipratinti darželyje iš naujo. Savaitę pavaikščioti kaip adaptaciniu laikotarpiu, kuomet pradėjote jį lankyti, po truputį. Pabūti darželyje iš pradžių po porą valandų, iki pietų, o vėliau ilginti buvimo laiką.
- Namų režimas: Dėl to svarbu, kad vaikas ir savaitgaliais turėtų tam tikrą dienotvarkę: pietų miegą, valgio laiką. Tai vaikus mažiau išblaško ir nesukelia bereikalingo darželio ir namų atmosferos supriešinimo.
- Leiskite vaikui nuspręsti: Jei vaikas nenori persiauti šlepečių, vertėtų nupirkti naujas - tas, kurias išsirinks pats vaikutis. Jei orai tinkami ir vaikas neperkais nenusirengęs lauko drabužių, tada galima palikti su jais, jei mažyliui taip geriau.
Kada Kreiptis Į Specialistą?
Jeigu vaikas jau ilgą laiką kategoriškai atsisako eiti į darželį ir jį tai stipriai veikia emociškai, gali būti verta pasitarti su vaikų psichologu. Kreiptis reikėtų, jei:
- Vaikas nuolat patiria didelį stresą, stipriai verkia ir tai trunka ilgiau nei kelias savaites.
- Jis rodo stiprius nerimo požymius (pvz., skundžiasi pilvo ar galvos skausmais be medicininės priežasties).
- Pastebite kitus elgesio pokyčius, tokius kaip uždarumas, agresija ar miego sutrikimai.
- Vaikui pasireiškia psichosomatiniai požymiai, pavyzdžiui, vėmimas, galvos skausmas, pilvo skausmas, temperatūros kilimas.
- Vaikas pasakoja apie darželį liūdnas istorijas, kaip jis jaučiasi nepriimtas, vienišas arba kaip tik apie darželį nenori nieko pasakoti.
- Pastebima, kad nevyksta akademinė pažanga.
- Vaikas praranda apetitą, pasikeičia miego kokybė.
- Nėra aktyvaus bendradarbiavimo tarp mokytojų ir tėvų, tėvai negauna atsakymų apie vaiko savijautą, pasiekimus.
- Vaikas kalba apie vertybes, kurios nėra priimtinos šeimoje.
- Vaikas niekada nenori eiti į darželį, o apie jį užsiminus - tai jam sukelia stiprias nemalonias emocijas.
Saugumo Užtikrinimas Darželyje
Vaikų saugumas yra vienas svarbiausių prioritetų tėvams. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, pasitaiko atvejų, kai vaikai dingsta, todėl tėvų nerimas dėl jų atžalų saugumo yra suprantamas. Svarbu žinoti, ką daryti dingus vaikui.
Ką daryti dingus vaikui:
- Kreipkitės į policiją: Jei dingus vaikui ar paaugliui tėvai mano, kad jam gali grėsti pavojus - būtina nedelsiant kreiptis į policiją. Pranešant apie vaiko dingimą reikia pateikti visą žinomą informaciją, taip pat tą informaciją, kuri tėvams pastaruoju metu kėlė nerimą - pasikeitęs vaiko elgesys, bendravimo ratas, konfliktai ir panašiai.
- Veiksmų planas: Dingus vaikui tėvai pirmiausiai turėtų patikrinti jiems žinomas galimas vaiko buvimo vietas, pabandyti susisiekti su vaiku telefonu, socialiniais tinklais, komunikavimo programėlėmis. Rekomenduotina išlikti ramiems ir nusiųsti žinutę, jog vaikas žinotų, kad tėvai laukia jo saugiai grįžtant namo. Tokioje žinutėje ypač svarbu negąsdinti vaiko neigiamomis pasekmėmis: negrasinti, nežadėti bausmės.
- Informacijos rinkimas: Tėvai taip pat turėtų išsiaiškinti, kokius daiktus su savimi pasiėmė vaikas (telefonas, kompiuteris, dokumentai, pinigai, drabužiai - kokiais buvo apsirengęs ir galėjo pasiimti su savimi). Jei yra galimybė - patikrinti vaiko kompiuteryje, planšetėje jo susirašinėjimą, naršymo istoriją - galbūt paaiškės jo paskutiniai kontaktai, suplanuotas susitikimas, domėjimosi pobūdis ar kita naudinga informacija.
- Informacija policijai: Policijai tėvai turėtų pranešti visą jiems žinomą informaciją - be nurodytos aukščiau - kur vaikas pastaruoju metu lankėsi, jo įprasta dienotvarkė, maršrutai, kas paskutinis kontaktas, kada paskutinį kartą ir kokiu būdu tėvai bendravo su vaiku ir pan. Jei vaikas bėga ne pirmą kartą - pas ką jis lankėsi (buvo surastas) ankstesnių dingimų metu, kokios priežastys jį paskatino bėgti anksčiau, su kuo vaikas bendrauja, kokiomis komunikavimo programėlėmis naudojasi, kokių rūpesčių, negalavimų turi (turėjo) ir pan.
- Kreipkitės į karštąją liniją: Dingus vaikui skambinkite nemokamu numeriu 116 000 pranešimams dėl dingusių vaikų. Paskambinus šiuo numeriu, Bendrojo pagalbos centro (112) konsultantas informaciją apie dingusį vaiką perduoda teisėsaugai ir esant poreikiui sujungia su karštosios linijos konsultantu pagalbai gauti. Karštosios linijos paslaugos teikiamos visą parą, 7 dienas per savaitę, dingusių vaikų artimieji nemokamai gali gauti tiek psichologinę, tiek teisinę pagalbą. Į karštąją liniją galima kreiptis ne tik dingus vaikui, bet ir norint pasikonsultuoti prevenciškai - šiuo trumpuoju numeriu gali skambinti tiek vaikų tėvai, tiek patys vaikai, kurie pabėgę iš namų bijo į juos sugrįžti.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: 2 metų vaikas rėkia
Taip pat skaitykite: Kaip padėti jautriam vaikui darželyje?