Ginekologija yra svarbi medicinos sritis, skirta moters reprodukcinės sistemos sveikatos priežiūrai. Ji apima įvairių moterų sveikatos problemų diagnozavimą, tyrimų atlikimą ir gydymą, pradedant nuo menstruacinio ciklo sutrikimų, nėštumo diagnozavimo, jo sklandaus sekimo bei gimdymo, baigiant menopauze ir įvairiomis ginekologinėmis ligomis. Planuojant šeimos pagausėjimą, svarbu pasiruošti ir įvertinti savo sveikatą, kad nėštumas būtų kuo sklandesnis ir kūdikis gimtų sveikas. Šiame straipsnyje aptarsime, kokius tyrimus rekomenduojama atlikti planuojant nėštumą, kokie yra svarbūs pasiruošimo etapai ir kokios rekomendacijos padės užtikrinti sveiką nėštumo eigą.
Kodėl svarbu planuoti nėštumą?
Sprendimas planuoti šeimos pagausėjimą suteikia daug malonių emocijų, tačiau kartu sustiprina atsakomybės ir nerimo jausmą. Ar kūnas pasiruošęs? Ar pavyks greitai pastoti? Ar kūdikis vystysis gerai ir bus sveikas, ar gimdymas neįvyks anksčiau nei planuota, ar kūnas pasiruošęs ir neužklups sveikatos bėdos? Naujos gyvybės sukūrimas ir išnešiojimas devynis mėnesius pareikalauja daug moters jėgų. Tad svarbu pasiruošti ir nėštumo laikotarpiui, ir jau planuojant kūdikį įvertinti savo sveikatą bei pradėti gyventi sveikiau.
Kada kreiptis į gydytoją?
Paprastai pirmasis vizitas pas ginekologą-akušerį rekomenduojamas mergaitėms tarp 13 ir 15 metų amžiaus arba prasidėjus menstruacijoms. Moterims rekomenduojama reguliariai lankytis pas gyd. akušerį-ginekologą, net jei nėra jokių simptomų ar skundų. Jei pastebite nereguliarias, pernelyg skausmingas ar gausias menstruacijas, būtina kreiptis į gydytoją akušerį-ginekologą. Bet koks skausmas dubens srityje, pilvo apačioje, lytinių santykių metu ar menstruacijų metu yra signalas, kad reikia kreiptis į gyd. akušerį-ginekologą. Planuojant nėštumą ar sužinojus apie nėštumą, būtina kreiptis į akušerį-ginekologą.
Reguliarios ginekologinės apžiūros padeda anksti nustatyti ir užkirsti kelią galimoms sveikatos problemoms, tokioms kaip moters lytinių organų onkologinės ligos, gimdos kaklelio vėžys, kiaušidžių cistos ar lytiškai plintančios infekcijos. Ginekologas gali teikti svarbias konsultacijas dėl vaisingumo, nėštumo planavimo, kontracepcijos ir menopauzės. Ginekologas - akušeris gali rekomenduoti įvairius tyrimus, kurie padeda įvertinti moters sveikatos būklę ir užkirsti kelią rimtesniems susirgimams. Šie tyrimai yra esminiai moters sveikatai palaikyti ir užkirsti kelią rimtesnėms ligoms, nes ankstyva diagnostika dažnai yra raktas į sėkmingą gydymą.
Pasiruošimas nėštumui: ką reikia žinoti?
Prevenciškai naudinga pradėti ruoštis nėštumui bent prieš tris mėnesius.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Žalingų įpročių atsisakymas
Svarbiausia atsisakyti žalingų įpročių - alkoholio, rūkymo. Tai aktualu ir moteriai, ir jos partneriui, kuriam, beje, bent tris mėnesius prieš pradedant planuoti kūdikį reiktų vengti ir pirties, nes karštis gali pabloginti spermos kokybę.
Mityba ir vitaminai
Mityba taip pat turi didelę reikšmę, nors moteris gali maitintis sveikai ir natūraliai iš maisto produktų gauti geležies bei kitų vitaminų ir mikroelementų, visgi papildomai vartoti reikia folio rūgštį (400 mcg kasdien). Didelę reikšmę turi ir vitaminas D, jo trūkumas nustatomas daug gyventojų. Na, o vengti reikia žalio, neapdoroto, labai riebaus, greitojo maisto - tai padės kontroliuoti svorį ir išvengti sveikatos sutrikimų.
Emocinė būklė
Planuojant kūdikį moteriai svarbu nurimti, o baimių būna daug. Ypač pirmą kartą pacientės nežino, ko tikėtis, ar viskas bus gerai.
Kontracepcija
Jei buvo naudojama spiralė arba implantas, pasak gydytojos akušerės ginekologės I. Sučkovos, pirmiausiai su savo gydytoju reikėtų aptarti, kada galima nutraukti kontracepcijos vartojimą.
Svorio kontrolė ir fizinis aktyvumas
Tiek viršsvoris, tiek svorio trūkumas gali apsunkinti pastojimo galimybę. Be to, fizinis aktyvumas prieš nėštumą ir jo metu gali sumažinti gestacinio diabeto, preeklampsijos tikimybę. Todėl taip svarbu būti aktyvioms ir kontroliuoti svorį. Idealu, jei kūno masės indeksas yra 18.5-25, žinoma, gydytojos I. Sučkovos teigimu, suprantama, kad priklausomai nuo aplinkybių, ne visuomet pavyksta sureguliuoti svorį iki nėštumo, tačiau tai gali daryti įtaką.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Kokius tyrimus atlikti planuojant nėštumą?
Apsilankius pas gydytoją ginekologą įvertinama gimdos kaklelio būklė, ar nėra pakitimų. Kai kurios ligos, pavyzdžiui, gimdos polipai, miomos arba endometriozė, gali trukdyti pastoti, tad pirmiausiai ją reikia gydyti. Dėl papildomų tyrimų sprendžiama priklausomai nuo rizikos faktorių. „Kuo vyresnė moteris, tuo labiau didėja rizikos. Nuo 35 metų ne tik mažėja šansai pastoti, bet ir didėja chromosominių anomalijų tikimybė. Tačiau, jei šeimoje buvo genetinių ligų atvejų, prieš nėštumą, nepriklausomai nuo amžiaus, reikėtų kreiptis į genetikus. Dar vienas svarbus rizikos rodiklis yra keli persileidimai iš eilės dėl neaiškios priežasties arba pirmas vaikas gimė su chromosomine patologija, tokioms poroms svarbu kreiptis į genetikus, atlikti ištyrimą dėl paveldimų ligų dar prieš planuojant nėštumą“, - akcentavo akušerė ginekologė I.
Planuojant pastoti, reikėtų atlikti šiuos medicininius tyrimus:
- Bendras kraujo tyrimas: Atliekamas bendras kraujo tyrimas, feritino (parodo organizmo geležies atsargas), vitamino D tyrimas. Kraujo tyrimai ne tik nustato kraujo grupę ir rezus faktorių dėl grupių nesuderinamumo, bet ir geležies kiekį kraujyje, kuris nėštumo metu yra itin svarbus. Tyrimų programas taip pat sudaro ir mikroelementų bei elektrolitų, kepenų, skydliaukės, rizikingų infekcijų serologinė bei lytiškai plintančių ligų molekulinės diagnostikos PGR metodu, tyrimai. Programa sudaryta atsižvelgiant į simptomatiką ir visuomenėje dažniausiai pasitaikančias ligas.
- Ginekologinis tyrimas: Paimamas tepinėlis, atliekamas makšties tyrimas, patikrinamas gimdos kaklelis, gimda, priedai. Jeigu šio tyrimo metu atsiranda kokių nors neaiškumų, gydytojas rekomenduoja ultragarsinį dubens tyrimą.
- Genetinis tyrimas: Jei šeimoje buvo genetinių ligų atvejų, prieš nėštumą, nepriklausomai nuo amžiaus, reikėtų kreiptis į genetikus. Dar vienas svarbus rizikos rodiklis yra keli persileidimai iš eilės dėl neaiškios priežasties arba pirmas vaikas gimė su chromosomine patologija, tokioms poroms svarbu kreiptis į genetikus, atlikti ištyrimą dėl paveldimų ligų dar prieš planuojant nėštumą.
- Šlapimo pasėlio tyrimas: Šlapimo pasėlio tyrimas besimptomei bakteriurijai nustatyti atliekamas 12+0-16+6 nėštumo savaitę prieš siunčiant nėščiąją pas gydytoją akušerį ginekologą. šis tyrimas turi būti atliktas ir tuo atveju, jei nėščioji pirmą kartą apsilanko pas sveikatos priežiūros specialistą vėliau nei 16+6 nėštumo savaitę. Jeigu šlapimo pasėlio tyrimas besimptomei bakteriurijai nustatyti neigiamas, šis tyrimas nekartojamas, o bendras šlapimo tyrimas gali būti atliekamas nuo 24+0 nėštumo savaitė. Jeigu šlapimo pasėlio tyrimas besimptomei bakteriurijai nustatyti teigiamas (yra bakterijų augimo požymių), tyrimas tęsiamas - atliekama antibiotikograma.
- Kiti tyrimai: Gydytojas gali rekomenduoti ir kitus tyrimus, atsižvelgiant į individualią moters sveikatos būklę ir rizikos faktorius.
Papildomos rekomendacijos planuojant nėštumą
Vitaminai ir papildai
- Folio rūgštis: Tiek moterims, tiek vyrams rekomenduojama pradėti vartoti folio rūgštį bent kelis mėnesius iki nėštumo. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad jei šeimoje buvo apsigimimų, vaisiaus sklaidos defektų, moteris serga epilepsija, cukriniu diabetu arba turi viršsvorio, tuomet folio rūgšties galima vartoti net iki 5 mg per dieną. Rekomenduojama nėščiajai vartoti po 0,4 mg/d. arba 5mg/d. iki pastojimo ir tęsti iki 12 nėštumo savaitės.
- Vitaminas D: Moterims patariama vartoti vitaminą D. Renkantis vitaminus, svarbu, kad juose būtų pakankamai jodo. Vitaminas D reguliuoja kalcio ir fosfatų kiekį organizme. Šios maistinės medžiagos palaiko jūsų kaulus, dantis ir raumenis sveikus.
- Omega-3: Omega-3 riebalų rūgštys, riebalų rūšis, natūraliai randama daugelio rūšių žuvyse, padeda skatinti kūdikio smegenų vystymąsi. Jei nevalgote žuvies ar kito maisto, kuriame yra daug omega-3 riebalų rūgščių, rekomenduojam vartoti omega-3 riebalų rūgščių papildus. Valgykite dvi ar tris porcijas žuvies ar vėžiagyvių per savaitę prieš pastojant.
- Inositolis: Taip pat rekomenduojama vartoti inositolį, moterims sergnačioms policistinių kiaušidžių sindromu (PKS).
Nėštumo metu galima vartoti tik tuos papildus, kurie pirkti vaistinėse ir skirti nėščiosioms. Papilduose esantys vitaminų ir mikroelementų kiekiai turi būti adaptuoti nėštumui. Kiekvienu atveju reikėtų pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju akušeriu ginekologu.
Mityba
Nėščiosioms reikėtų valgyti tris kartus per dieną, galima du kartus užkandžiauti. Maisto racioną turėtų sudaryti grūdiniai patiekalai, daržovės, vaisiai, liesa varškė, mėsa bei žuvis.
Fizinis aktyvumas
Besilaukiančioms moterims rekomenduojama skirti laiko fiziniam aktyvumui, tačiau jeigu iki tol intensyviai nesportavote verčiau nepersistengti ir pastojus. Reguliariai mankštinkitės (bent 150 minučių per savaitę), kad palaikytumėte sveiką kūną ir sumažintumėte stresą.
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
Sveikas svoris
Siekite sveiko svorio, nes per mažas arba per didelis svoris gali paveikti vaisingumą ir nėštumo eigą. Prieš pastodamos moterys turėtų atkreipti dėmesį į savo kūno svorį, dažnai pernelyg lieknos moterys turi sunkumų pastojant, nes per jų ciklą gali nevykti ovuliacija. Jūsų svoris iki pastojimo padės nustatyti svorį, kurį jūs turite pasiekti nėštumo metu. Labai mažas arba didelis svoris gali kenkti ovuliacijai ir jūsų bei jūsų mažylio sveikatai.
Streso valdymas
Praktikuokite streso mažinimo technikas, tokias kaip meditacija, joga ar giluminio kvėpavimo pratimai.
Vyro vaidmuo
Dauguma vyrų negalvoja apie savo vaidmenį būsimojo kūdikio sveikatai. Iš tiesų geriausia, ką galite padaryti savo būsimam sūnui ar dukrai - tai pasiruošti žmonos pastojimui. Spermos gamyba prasideda lytinio brendimo metu ir tęsiasi iki gyvenimo pabaigos. Papildomai reikia dar apie 20 dienų, kad spermatozoidas įgautų galimybę judėti ir būti vaisingas. Štai kodėl svarbu suteikti sau mažiausiai 90 dienų pasiruošti apvaisinti. Tai, ką jūs valgote, kaip fiziškai ruošiatės ir kaip jus veikia supanti aplinka, turi poveikį kiekvienam spermatozoidui, kuris pasigamins per 3 mėnesius nuo šio momento. Kai spermatozoidai visiškai subręsta, jie yra „laukimo salėje“ - sėklidės prielipyje (lot. epididymis), kol „nepakvies pareiga“.
Kai ruošiatės vaiko pradėjimui, valgydami ir gerdami gaunate maisto medžiagų, iš kurių susidarys sperma. Mitybos įpročius keisti lengviau, jei darysite tai kartu su žmona. Sveika mityba svarbi milijonų spermatozoidų kasdienei gamybai, kurie po 3 mėnesių taps „kandidatais“ kiaušialąstės apvaisinimui. Jei vyro mityba nevisavertė, gali gamintis mažiau spermatozoidų, jie gali būti nejudrūs. Sveika mityba - tai įvairi mityba, naudojant produktus tinkamomis proporcijomis, kad būtų patenkinti visi organizmo poreikiai. Būtinai susipažinkite su sveikos mitybos piramide. Fizinis aktyvumas labai naudingas sveikatai. Net trisdešimt minučių ar daugiau vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo kiekvieną savaitės dieną pagerins psichologinę būseną, apsaugos nuo širdies ligų, diabeto, padidėjusio kraujospūdžio, nutukimo ir storosios žarnos vėžio. Pagalvokite - tik pusvalandis! Atminkite: tik viso labo pusvalandis! Pagrindas rekomendacijai „trisdešimt minučių per dieną“ todėl, kad tam kiekiui pratimų sudeginama maždaug 150 kcal energijos per dieną arba 1000 kcal per savaitę. Šį kasdienį kriterijų atitiktų, pavyzdžiui, žaisti krepšinį 30 minučių arba nuvažiuoti 1,5 km dviračiu per 5 minutes, bėgti 2,5 km per 10 minučių arba nueiti pėsčiomis 3 km per 30 minučių.
Ką daryti, jei nepavyksta pastoti?
Amerikos reprodukcinės medicinos draugijos 2021 m. Kūdikio planavimas yra džiugus procesas, tačiau kartais gali atrodyti kaip intensyvūs emocijų kalneliai - vieną dieną daug vilties, kitą dieną - daug nusivylimo išvydus vieną juostelę nėštumo teste. Tai procesas, kuris reikalauja tikėjimo ir kantrybės, o svarbiausia - nusiteikimo. „Labai svarbus faktas, į kurį noriu atkreipti dėmesį, kad maždaug 80 proc. porų džiugių žinių sulaukia per pirmuosius metus. Tad dvylika mėnesių yra laikotarpis, kai laikas atidžiau pasirūpinti savo sveikata, atsipalaiduoti, mėgautis intymumu ir pozityviai nusiteikti.
Dažnai negalinčios vaikų susilaukti poros susiduria su per mažu spermos vaisingumo lygiu. Jį nustatyti gali padėti ir greitosios diagnostikos testai. Dažnai jaučiamasi nejaukiai kreipiantis dėl intymių problemų, tačiau vyrų spermos testą galima atlikti ir namuose, greitasis testas parodo, ar spermatozoidų kiekis spermoje atitinka normalų vaisingumo lygį. Norint pastoti svarbu žinoti, kada vyksta ovuliacija, tam gali būti pasitelkiami ovuliacijos nustatymo testai. Ovuliacijos diagnostikos testas nustato liuteinizuojančio hormono LH padidėjimą šlapime. Šio hormono visada yra moters organizme, tačiau, likus 24-36 valandoms iki ovuliacijos, prasideda staigus jo pakilimas, reiškiantis optimalias vaisingumo dienas. Kai kurioms poroms pastoti gali padėti ir pastojimo taurelė, kuri veikia kaip apsauginis spermos lopšys, skatinantis didesnį spermos kiekį keliauti per gimdos kaklelio gleives.
tags: #nestumo #planavimas #tyrimai