Nėštumas - vienas svarbiausių ir jausmingiausių etapų moters gyvenime, tačiau nevaisingumo iššūkiai gali apkartinti šį laikotarpį. Šiame straipsnyje aptarsime dirbtinio apvaisinimo procesą, nėštumo pradžios skaičiavimą po jo, bei kitus svarbius aspektus, susijusius su nevaisingumu ir pagalbinėmis apvaisinimo technologijomis.
Nevaisingumas: dažna problema, reikalaujanti dėmesio
Žinoma, kad nevaisingumas paliečia nemažai porų, tačiau daugelis vis dar klaidingai vertina priežastis, dėl kurių nepavyksta susilaukti kūdikio. Remiantis statistika, net kas penkta pora susiduria su nevaisingumo problema. Nevaisingų porų, kurios gali turėti vaisingumo problemų, yra maždaug 15-20 proc. Prognozuojama, kad per artimiausius 10-20 metų tokių porų padaugės iki 30 proc. Tačiau tai nereiškia, kad visoms nevaisingoms poroms reikia pagalbinio apvaisinimo.
Veiksniai, turintys įtakos pastojimui
Kokie veiksniai padeda ar trukdo moteriai pastoti? Pasak gydytojo, daugelis moterų teiraujasi, ar gali padėti pastoti vaisingų dienų skaičiavimas ir kaip tai daryti. Vaisingas dienas galima nustatyti ir ovuliacijos testų ar ultragarso pagalba. Tačiau, gydytojas pabrėžia, kad sėkmingam pastojimui ne mažiau nei vaisingų dienų skaičiavimas, svarbūs reguliarūs lytiniai santykiai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad bandymas suplanuoti lytinius santykius vaisingomis dienomis, tikimybę pastoti netgi mažina. Kai pradedama skaičiuoti, planuoti lytinius santykius, kyla įtampa, kuri ne tik neigiamai veikia tiek moters, tiek vyro vaisingumą, bet ir atsiliepia poros, planuojančios vaikutį, santykiams.
Kažkada buvo klaidingai tikima, kad dažni lytiniai santykiai gali išeikvoti spermos atsargas ir vyras tada gali tapti nevaisingas ar net lytiškai nepajėgus. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad susilaikymas nuo lytinių santykių spermos rodiklius ne gerina, o dažniau blogina.
Kada kreiptis į specialistus?
Pasak T. Lūžos, nors apie tai daug rašoma ir kalbama, vis dar dažnai teiraujamasi, kada reikėtų kreiptis į nevaisingumo specialistus. Jis primena, kad rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytojais, jei moteriai nepavyksta pastoti per vienerius metus, turint reguliarius lytinius santykius ir nenaudojant jokių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių. Tačiau vyresnėms nei trisdešimt penkerių metų moterims, taip pat sirgusioms lytinių organų uždegimais, patyrusioms kiaušidžių veiklos, ovuliacijos sutrikimus, persileidimą, negimdinį nėštumą, nėštumo nutraukimą, chemoterapinį ar spindulinį gydymą, rekomenduojama nedelsti ir jau po pusmečio, nepavykus pastoti, kreiptis dėl nevaisingumo priežasčių diagnostikos.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie dirbtinį apvaisinimą
Į klausimą, kada geriausia planuoti šeimos pagausėjimą, T. Lūža atsako, kad atidėlioti vaiko planavimą vyresniam amžiui tikrai nepatartų. „Net naudojant pagalbinio apvaisinimo procedūras, tikimybė pastoti moterims iki 35 metų amžiaus yra iki 50 procentų, tuo tarpu moterims virš 40 metų - jau tik 18 procentų, o vyresnėms nei 43 metų moterims - tik 5-6 procentai. Taigi, ilgai laukti tikrai nevertėtų.
Nevaisingumo priežasčių diagnostika ir gydymas
Pirmas žingsnis aiškinantis priežastis, dėl kurių moteris negali pastoti, turėtų būti jos partnerio spermos tyrimas. Antras žingsnis - visapusiškas moters reprodukcinių organų ištyrimas, siekiant įvertinti gimdos ertmę, mažojo dubens organus, kiaušides, kiaušintakius, patikrinti praeinamumą ir pan. Dažnai moterims trukdo pastoti tokios priežastys kaip patologiškai pakitę ir nepratekami kiaušintakiai, vadinamoji gimdos ertmės patologija: dėl įvairių priežasčių atsiradusios sąaugos, polipai, miomos, dviguba gimda ar kitos jos vystymosi anomalijos, kiaušidžių cistos, endometriozė.
Neretai moterys klausia, ar nepastojimo priežastis gali būti moters vartoti hormoniniai kontraceptikai. Priešingai, hormoninė kontracepcija mažina kai kurių ligų, kurios dažnai sukelia nevaisingumą, pvz., endometriozės, negimdinio nėštumo, dubens uždegiminių ligų riziką. Dar vienas daugeliui rūpimas klausimas, ar nevaisingumą gali paskatinti nėštumo nutraukimas. „Tinkamai atliktas nėštumo nutraukimas nepadidina nei nevaisingumo, nei persileidimo, nei vaisiaus apsigimimų tikimybės.
Planuojant šeimos pagausėjimą, pasak gydytojo, svarbu atsisakyti žalingų įpročių, moteriai pasitikrinti pas ginekologą, pažiūrėti ar kiaušidėse ir gimdoje nėra kokių nors infekcijų ar darinių, pradėti vartoti folio rūgštį (vitaminą B9). Moksliniais tyrimais įrodyta, kad bent mėnesį arba ilgiau iki pastojimo ir bent tris pirmus nėštumo mėnesius moteriai vartojant folio rūgštį, iki 70 proc. sumažėja nervinio vamzdelio apsigimimų, t. y. galvos kaulų, stuburo kaulų bei centrinės nervų sistemos apsigimimų rizika.
Pagalbinio apvaisinimo būdai
Yra du dirbtinio apvaisinimo būdai - apvaisinimas mėgintuvėlyje ir šiek tiek paprastesnis nevaisingumo gydymo metodas - dirbtinė inseminacija, kai į moters lyties organus sušvirkščiama specialiai apdorota spermijų suspensija ir apvaisinimas įvyksta natūraliai moters kūne. Intrauterininė inseminacija (IUI) yra pati paprasčiausia pagalbinio apvaisinimo procedūra. Kitas nevaisingumo gydymo metodas, kuris laikomas vienu iš veiksmingiausių pagalbinio apvaisinimo būdų, yra in vitro fertilizacija (IVF), suteikianti galimybę apvaisinti kiaušinėlius ne moters organizme.
Taip pat skaitykite: Skausmo valdymas dirbtinio apvaisinimo metu
IVF procedūros metu moters partnerio (arba donoro) sperma patalpinama į specialią talpą su moters kiaušialąste, ir spermatozoidai paliekami ją apvaisinti.
Dirbtinis apvaisinimas: procedūros etapai ir nėštumo pradžios skaičiavimas
Pagalbinis apvaisinimas - tai medicininė procedūra, kuri padeda poroms susilaukti vaikų, kai natūrali pastojimo galimybė yra sumažėjusi arba neįmanoma. Tai medicininiai metodai, padedantys pastoti. Taikant šiuos būdus, pasaulyje gimė daugiau nei milijonas vaikų.
Ši technologija taikoma tais atvejais, kai pora susiduria su nevaisingumu dėl įvairių priežasčių, tokių kaip kiaušidžių funkcijos sutrikimai, kiaušintakių nepraeinamumas, vyro spermos kokybės problemos ar nepaaiškinamas nevaisingumas.
IVF procedūros etapai:
- Hormonų veiklos susilpninimas: Pirmiausiai pacientei yra paskiriami medikamentai, susilpninantys hormonų, atsakingų už kiaušialąsčių gamybą, veiklą.
- Kiaušidžių stimuliacija: Kiaušidžių stimuliacija yra atliekama medikamentų pagalba, kas dieną suleidžiant po paskirtą vaistų dozę. Stimuliacijos tikslas - subrandinti daugiau ir geresnės kokybės kiaušialąsčių nei natūralaus moters organizmo ciklo metu.
- Kiaušialąsčių brandos užtikrinimas: Kai ultragarsas ir kraujo tyrimai parodo pakankamą kiekį folikulų ir kiaušialąsčių, yra paskiriama dar viena medikamentų injekcija. Jos tikslas - garantuoti pakankamą kiaušialąsčių brandos lygį prieš jų paėmimą punkcijos metodu.
- Kiaušialąsčių paėmimas: Kiaušialąstės yra išgaunamos iš gimdos per makštį naudojantis specializuota, itin plona adata su ultragarso pagalba. Kiaušialąsčių surinkimo dieną, pacientės partneris turėtų būti pasiruošęs spermos mėginį. Iš šio spermos mėginio laboratorijoje yra išgaunami judriausi ir sveikiausi spermatozoidai.
- Apvaisinimas: Kai iš pacientės organizmo yra išimamos visos kiaušialąstės, jos yra perkeliamos į specializuotą lėkštelę su paruoštais spermatozoidais ir tiek kiaušialąstės, tiek spermatozoidai yra inkubuojami laboratorijos sąlygomis apvaisinimui įvykdyti.
- Embrionų auginimas: Jeigu apvaisinimas įvyko, apvaisintos kiaušialąstės yra auginamos laboratorijoje apie 2-5 paras.
- Embrionų perkėlimas: Po šio periodo, dažniausiai 2 iš šių kiaušialąsčių, jau pavirtusių embrionais yra perkeliamos tiesiogiai į gimdą, o likusios yra užšaldomos. Perkėlimas yra atliekamas plonu, specializuotu kateteriu per makštį ir gimdos kaklelį. Beveik visais atvejais, ši procedūra yra neskausminga.
- Nėštumo testas: Praėjus 14 dienų po patalpinimo, yra atliekamas nėštumo testas.
Kada pradedamas skaičiuoti nėštumas po dirbtinio apvaisinimo?
Moterys, kurioms buvo atliktas apvaisinimas in vitro (IVA) ar dirbtinis apvaisinimas, žino tikslią apvaisinimo datą. Tačiau, bendrai nėštumo amžius skaičiuojamas nuo paskutinių menstruacijų ciklo (PMC) - remiantis šio skaičiavimo rezultatais galima apskaičiuoti vaisiaus amžių. Po dirbtinio apvaisinimo, nėštumo pradžia skaičiuojama nuo embriono perkėlimo datos, pridedant atitinkamą skaičių dienų, atsižvelgiant į embriono amžių perkėlimo metu. Pavyzdžiui, jei buvo perkeltas 3 dienų embrionas, nėštumo amžius skaičiuojamas pridedant 17 dienų prie embriono perkėlimo datos (14 dienų iki numatomų mėnesinių + 3 dienos embriono amžius).
Genetiniai tyrimai nėštumo metu
Genetiniai tyrimai - tai medicininiai tyrimai, kuriais siekiama nustatyti, ar vaisius turi tam tikrų genetinių arba chromosominių sutrikimų. Šie sutrikimai gali būti paveldimi iš tėvų arba atsirasti staiga, spontaniškai vaisiaus vystymosi metu.
Taip pat skaitykite: Dirbtinis apvaisinimas: etiniai iššūkiai
Neinvaziniai prenataliniai tyrimai (NIPT)
Neinvaziniai prenataliniai tyrimai laikomi saugiais todėl, kad jiems atlikti pakanka paprasto nėščiosios veninio kraujo mėginio. Šie medicininiai tyrimai gali nustatyti skirtingus vaisiaus sutrikimus ir genetinių ligų tikimybę. Neinvazinių prenatalinių tyrimų rodmenys yra itin patikimi. NIPT yra jautriausias iš visų neinvazinių prenatalinių tyrimų - jo jautrumas viršija net 99 %, o klaidingai teigiamų rezultatų rodiklis neviršija 0,01 %.
Prenataliniai genetiniai tyrimai gali būti atlikti palyginti anksti: nėščioji gali kreiptis į specializuotą medicinos įstaigą jau nuo 10+0 laukimo savaitės. Specialistai nurodo, kad kiekviena nėščioji turėtų atlikti prenatalinius tyrimus, tačiau kai kuriais atvejais NIPT tyrimai yra ypač rekomenduojami.
Rizikos ir komplikacijos
Pagalbinis apvaisinimas, kaip ir bet kuri kita medicininė procedūra, gali turėti tam tikrų rizikų ir šalutinių poveikių. Viena iš pagrindinių rizikų yra daugialypis nėštumas (dvyniai, trynukai ir daugiau), kuris gali sukelti komplikacijų tiek motinai, tiek kūdikiams. Kitos galimos rizikos apima kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromą (OHSS), kuris gali pasireikšti dėl pernelyg stipraus vaistų poveikio, naudojamų ovuliacijos indukcijai.
Be to, yra nedidelė rizika infekcijoms, kraujavimui ar kitiems chirurginiams komplikacijoms, susijusioms su kiaušidžių punkcija ir embrionų perkėlimu.
Sėkmės faktoriai ir statistika
Ir IUI, ir IVF procedūrų sėkmė priklauso nuo daugybės faktorių: poros fizinės sveikatos ir psichologinės būsenos, patiriamo streso ir įtampos neigiamo poveikio, gyvenimo būdo, vyro ir moters anksčiau persirgtų ligų, partnerių amžiaus, moters svorio, kuris lemia hormonų apykaitą.
PAB procedūra yra skaičiuojama kaip sėkminga tada, kai gimsta sveikas naujagimis. Kad ir kiek tyrimų daroma šioje srityje, visi vidurkiai rodo, kad gyvų gimimų skaičiai vienam PAB ciklui yra ~30%. Nesvarbu, ar tai IVF, ar ICSI. Taigi, kiekvieną kartą pradedant IVF ciklą yra 30% tikimybė, kad jis pasiseks.
Visuomenės požiūris ir svarbi informacija
Svarbu žinoti, kad pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje numato, jog kiekviena pora turi teisę į pagalbinį apvaisinimą, jei yra itin sudėtinga arba neįmanoma natūraliai pastoti.
tags: #dirbtinis #apvaisinimasnuo #kada #pradedama #skaiciuoti #nestumas