Krūpčiojimas miego metu yra reiškinys, kuris gali sukelti nerimą tėvams. Šiame straipsnyje išnagrinėsime galimas vaiko krūpčiojimo miego metu priežastis, įvairius miego sutrikimus ir situacijas, kada reikėtų kreiptis į specialistus.
Hipnagoginis Trūkčiojimas: Nekaltas Reiškinys
Viena iš dažniausių krūpčiojimo priežasčių yra hipnagoginis trūkčiojimas. Tai staigus, nevalingas raumenų susitraukimas, kuris dažniausiai pasireiškia užmigimo metu. Nors šio fenomeno priežastys nėra visiškai aiškios, mokslininkai mano, kad tai gali būti susiję su organizmo perėjimu iš budrumo į miego būseną.
Dažniausiai krūptelima, kai žmogus labai pavargęs ir labai greitai užmiega. Organizmas nespėja pasiruošti greitam parametrų pasikeitimui, todėl supainioja staigų gyvybinių funkcijų rodiklių pasikeitimą su mirtimi. Taip, vidiniai smegenų centrai traktuoja, kad organizmas miršta. Stipriai pasikeitus gyvybiniams rodikliams, smegenims atrodo, kad to priežastis - sutrikus kažkurio organo veikla. Iš tiesų yra kitaip. Smegenys siunčia signalą, tada į kraują išskiriamos tam tikros cheminės medžiagos ir hormonai, todėl žmogus staiga pabunda ir netgi pasąmoningai krūpteli.
Kitos galimos hipnagoginio trūkčiojimo priežastys:
- Susapnavus baisų sapną, kuriame žmogus krenta arba susiduria su kokiu nors pavojumi.
- Miego trūkumas, stresas ar chroninis miego stygius.
Hipnagoginis trūkčiojimas visiškai nepavojingas, tiesa, gali signalizuoti, kad metas apgalvoti savo režimą.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: 2 metų vaikas rėkia
Kūdikio Krūpčiojimas: Moro Refleksas ir Kiti Aspektai
Naujagimiams ir mažiems kūdikiams įvairūs krūpčiojimai, sudrebėjimai ir staigūs galūnių trūktelėjimai yra įprasti. Nebrandi kūdikių nervinė sistema lemia trūkčiojančius judesius, galūnių sudrebėjimus ir pan.
Vienas iš tokių reiškinių yra Moro refleksas. Šis refleksas pasireiškia tuo, kad kūdikis, išgirdęs stipresnį garsą ar pakeitęs padėtį, staiga išsigąsta ir skėsteli rankomis. Tuo metu rankų bei kojų pirštukai taip pat būna išskėsti, o rankos gali drebėti. Tai įgimtas, naujagimiams būdingas refleksas.
Raumenų tonuso padidėjimas yra būdingas ir įprastas pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais.
Mioklonijos
Tai tik miego metu būdingi judesiai, pasireiškiantys 1-3 iš 1000 naujagimių. Dažniausiai mioklonijos prasideda (jeigu prasideda) per pirmąsias 15 naujagimio gyvenimo dienų ir tęsiasi iki 6-7 mėn. Mioklonijas gali išprovokuoti stipresnis supimas, netikėtas prisilietimas, pozos pokytis (pavyzdžiui, sauskelnių keitimas miegančiam mažyliui) ir pan.
Kiti galimi veiksniai
Žindančioms mamoms pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais reikėtų riboti suvartojamo kofeino kiekį. Manoma, kad saugus kiekis yra iki 300 mg kofeino.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti jautriam vaikui darželyje?
Hipoklikemija arba cukraus kiekio kraujyje sumažėjimas naujagimiams gali pasireikšti traukuliais, trūkčiojimu, drebėjimu. Siekiant išvengti hipoglikemijos naujagimius būtina maitinti bent kas 3-4 val.
Miego Sutrikimai: Kada Reikėtų Sunerimti
Apie 40 % pirminės sveikatos priežiūros centruose besilankančių pacientų turi kokios nors formos miego sutrikimą. Beveik kiekvienam, sergančiam depresija, yra sutrikęs miegas. Kitų psichikos ligų (šizofrenijos, demencijos, bipolinio sutrikimo) atvejais miego sutrikimų skaičius tik nežymiai mažesnis.
Miegas būtinas normaliai smegenų veiklai ir apskritai individo fukcionavimui. Reto susirgimo - šeiminės idiopatinės insomnijos - atveju pažeisti asmenys beveik nemiega ir miršta jauni. Nepakankamos trukmės miegas sutrikdo nuotaiką, daro įtaką kognityvinėms funkcijoms ir iškreipia normalų hormoninį ritmą. Vidutinė normali suaugusiųjų miego trukmė - 7-8 val. Jei suaugęs žmogus nuolat miega mažiau nei 6 val., tai byloja apie miego trūkumą, daugeliui tokių žmonių būna sumažėjęs pasitenkinimas gyvenimu.
Remiantis Miego sutrikimų klasifikacija, išskiriamos 3 sutrikimų grupės:
- Insomnija (nemiga) - nepakankama miego trukmė arba blogos kokybės miegas.
- Hipersomnija (mieguistumas) - patologinis mieguistumas dienos metu.
- Parasomnijos - neįprasti poelgiai miego metu.
Insomnija (Nemiga)
Nemiga - nepasitenkinimo gyvenimu šaltinis, dažna darbo pravaikštų priežastis ir yra susijusi tiek su somatinėmis ligomis, galbūt dėl sumažėjusio natūralaus imuniteto, tiek su psichikos ligomis.
Taip pat skaitykite: Sprendimai, jei vaikas nemiega lovytėje
Priežastys gali būti apibrėžiamos kaip užmigimo mechanizmo sutrikimas arba būdravimo sistemų per didelis aktyvumas. Per didelis aktyvumas yra nerimo pasekmė (prieš egzaminus ar esant nerimo sutrikimams - pvz., nerimas dėl galimo neužmigimo). Tai pradeda ydingą ratą, kurio metu žmogus jaudinasi, įtempia raumenis, įtemptai galvoja apie miegą, o tai trukdo užmigti. Padidėjęs budrumas taip pat būdinga depresijai ir manijai.
Klinika:
- miegas per trumpas;
- ilgai trunka, kol užmiega;
- miegas blogos kokybės ar neatnešantis poilsio jausmo;
- sutrikusi kasdieninė veikla, pavyzdžiui, nuovargis, susilpnėjusi dėmesio koncentracija, atminties sutrikimai, prasta nuotaika.
Gydymas:
- galimo streso identifikacija;
- pirminės priežasties pašalinimas, o jei tai susirgimas - gydymas;
- kitų nemedicininių, miegą trikdančių faktorių identifikavimas;
- tinkamų miego įpročių formavimas;
- psichoterapinės priemonės - efektyvi gali būti kognityvinė psichoterapija, orientuota į negatyvias mintis, susijusias su miegu;
- medikamentinis gydymas: daugelis vaistų, naudojamų nemigai gydyti, antagonistiškai veikia GABA-A benzodiazepininius receptorius (zopiklonas, zolpidemas, temazepamas, lorazepamas, klonazapamas ir kt.) ir gali sukelti pašalinius reiškinius, tokius, kaip miorelaksacija, atminties sutrikimai, ataksija, susilpnėjusi reakcija; juos reikėtų atsargiai skirti esant miego apnėjai; ilgiau vartojant vystosi priklausomybė; gali būti naudojami įvairių klasių antidepresantai, ypač kai šalia nemigos yra neuroziniai, afektiniai sutrikimai.
#