Tausojantis režimas darželyje - tai mitybos ir ugdymo organizavimo sistema, kurios tikslas - užtikrinti vaikų sveikatą ir gerovę, atsižvelgiant į jų amžiaus ypatumus ir poreikius. Šis režimas apima ne tik maisto kokybę ir jo paruošimo būdus, bet ir visą ugdymo aplinką, skatinančią sveiką gyvenseną.
Sveikos mitybos svarba vaikams
Vaikų mityba yra vienas svarbiausių tėvų uždavinių, nes tinkama mityba užtikrina augančio organizmo sveikatą ir vystymąsi. Kiekvienam vaikui pagal amžių reikia skirtingo maisto kiekio, kad jis gautų pakankamai energijos, vitaminų ir mineralų, reikalingų normaliam augimui ir vystymuisi. Geri įpročiai, išugdyti ankstyvoje vaikystėje, išlieka visam gyvenimui. Teigiama šeimos įtaka ir geras pavyzdys yra nenuginčijami. Svarbiausia maisto kokybė, jo įvairovė ir tėvų kantrybė.
Tinkama mityba kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje yra būtina siekiant užtikrinti tinkamą vaiko augimą, vystymąsi ir gerą jo sveikatą vaikystėje ir suaugus. Netinkamas kūdikio maitinimas didina susirgimų riziką ir tiesiogiai bei netiesiogiai prisideda prie maždaug 35% vaikų iki penkerių metų amžiaus mirčių. Ankstyvas maistinių medžiagų trūkumas arba jų disbalansas yra siejamas su ilgalaikiais augimo, vystymosi bei sveikatos sutrikimais. Netinkama vaiko mityba pirmaisiais dviem gyvenimo metais gali lemti augimo slopinimą, todėl užaugęs vaikas gali būti iki dviejų centimetrų žemesnis už savo ūgio potencialą. Suaugusieji, kurių mityba kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje buvo netinkama, yra mažiau pajėgūs tiek fiziškai, tiek ir protiškai.
Moterų, kurių mityba kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje neatitiko jų tuometinių poreikių, turi reprodukcinių sutrikimų, gimdymai būna sunkesni, o jų kūdikiai dažnai gimsta mažesnio svorio. Kai dauguma kūdikių maitinami netinkamai, tai jau tampa ne tik asmenine, bet ir visuomenės sveikatos problema, nes prasta mityba užaugę vaikai turės įvairių sveikatos problemų ir sudarys ateities visuomenę.
Kūdikio maitinimas iki 6 mėnesių
Jei įmanoma, kūdikį išimtinai žindyti iki 6 mėnesių. Visgi, net ir pradėjus vaikelį maitinti papildomu maistu, dar kurį laiką maitinimas kietu maistu kūdikiui tėra naujų maisto produktų ragavimas (nenustebkite, jeigu 99% maisto atsidurs ant žemės ar bus išspjauta - tai dalis pažinties su skoniais, kvapais, spalvomis, formomis proceso), tad žindymo metu gaunamas motinos pienas išlieka svarbiausiu maistu. Su motinos pienu vaikelis vis dar gauna didžiąją dalį (o vėliau maždaug pusę) jam būtinų maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų.
Taip pat skaitykite: Pilietybė pagal tėvus
Ne mažiau svarbu ir papildomo maisto kokybė. Reikėtų pasirinkti visavertį ir saugų maistą ir jį po truputį įtraukti į vaiko racioną nepamirštant ir žindymo. Rekomenduojama, kad žindymas, kaip sudėtinė vaikelio maitinimo dalis, išliktų iki 2-jų metų amžiaus, o esant galimybei - žindyti ir ilgiau, pagal kūdikio poreikį.
Kiek kūdikis turi suvalgyti pagal amžių
Per pirmus kūdikio gyvenimo metus mažylis paauga net 25cm, o jo svoris padidėja apie 3 kartus. Tad, jūsų 1 metų kūdikis sverdamas 10kg turės apie 300g skranduko talpą. Žinoma, reiktų nepamiršti, kad sotus žmogus (ar tai vaikas ar suaugęs) nelygu maksimaliai užpildytas jo skrandis. Šie skaičiai yra orientaciniai.
| Amžius | Skrandžio talpa |
|---|---|
| Gimusio naujagimio | 5-10 ml |
| 7 dienų naujagimio | 40-60 ml |
| 1 mėnesio kūdikio | 80-150 ml |
| 6-9 mėn. kūdikio | 250 g |
| 9-12 mėn. | 285 g |
| 12-13 mėn. | 345 g |
Mėsos davimas vaikui
Pirmam kartui pateikite visai mažą kiekį, pavyzdžiui 5-10 g trintos virtos mėsos įmaišykite į mažylio mėgstamą daržovių tyrę. Palaipsniui mėsos kiekį didinkite, tuo pačiu mažindami daržovių tyrės kiekį. Jei vaikelis griežtai kelis kartus iš eilės atsisako mėsos, padarykite pertrauką ir vėl bandykite.
Daug kur galima rasti rekomendacijas duoti mėsą kasdien. Bet, nepamirškime, kad dar yra žuvis, kiaušiniai, rūgštaus pieno produktai. Taigi sudarius įvairų meniu mėsą vaikai valgys tikrai rečiau, nei kartą per dieną. Geriausia baltyminius produktus valgyti dienos metu.
Labai blogai, jei kelis kartus per dieną duodama mėsa, kas pas mus yra įprasta. Tokiu atveju gaunamas gyvūninių baltymų bei riebalų perviršis, bei kitų naudingų produktų suvalgoma mažiau. Kokia vaikams turi būti siūloma mėsa ir kaip ją geriausia paruošti priklauso nuo jų amžiaus. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo triušienos, veršienos ir kalakutienos. Šios mėsos lengviausia virškinamos, nes turi mažiau jungiamojo audinio.
Taip pat skaitykite: Violetos Mičiulienės gyvenimo aprašymas
Jautienoje geležies yra daugiau, nei veršienoje, tačiau veršiena lengviau pasisavinama. Kuo jaunesnio gyvūno mėsa, kuo mėsa liesesnė - tuo ji lengviau pasisavinama. Pradėjus virti po 5 minučių nuovirą nupilti, mėsą dar kartą nuplauti ir tada antrą kartą virti jau ilgesnį laiką.
Mažyliams iki 8-9 mėnesių rekomenduojamą mėsą ne tik sumalti, bet ir sutrinti, nes neišsivysčiusi virškinimo sistema. Iš tokiu būdu pagamintos mėsos geriau pasisavinamos amino rūgštys. Venkite keptos mėsos, ji sunkiai pasisavinama. Ypatingai venkite griliuje skrudintos mėsos. Idealu patiekti mėsą tik su daržovėmis. Daržovėse esančios skaidulos bei kitos medžiagos paskatins tinkamą virškinimą. Jei vaikas visai mažytis - mėsą pateikite su daržovių tyrelėmis. Vėliau - įveskite į racioną ir šviežių vandeningų daržovių.
Bendros rekomendacijos dėl vaikų mitybos
Valgymas su visa šeima prie bendro stalo gali turėti įtakos taisyklingų mitybos įpročių formavimuisi bei prisidėti prie vis augančio antsvorio plitimo problemos sprendimo. Valgydamas prie šeimos stalo vaikas mokosi suprasti, kad maistas - tai ne tik alkio malšinimo „priemonė“, bet ir smagiai praleistas laikas su šeima.
Tiekiant maistą vaikui, reikėtų prisiminti, kad valgymas turi teikti džiaugsmą, todėl vaikams labai patinka įdomiai, žaismingai patiektas maistas. Vaikai mėgsta imti, jausti maistą savo pirščiukais ir valgyti patys. Tai ir turėtų būti skatinama, nereikia drausti. Vaikui galite pasiūlyti naudotis vaikiškais stalo įrankiais, stiklinėmis ir puodeliais, kuriais naudojasi ir kiti šeimos nariai.
Vaikai valgo beveik viską, ką valgo ir kiti šeimos nariai, tačiau jie gali atsisakyti labai karšto, šalto maisto, patiekalų, kurių kvapas jiems nepriimtinas. Taip pat vaikai vengia patiekalų, kurių sudedamosios dalys jiems neaiškios (troškinių, mišrainių) ar maisto produktai lėkštėje liečiasi tarpusavyje.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs sprendimai vaikų auklėjimui
Atkreipkite dėmesį, kad vaiko, kaip ir suaugusiojo, apetitas bei susidomėjimas maistu nebus kasdien toks pats, tad neverskite mažylio nuolat ištuštinti lėkštės. 1-3 metų vaiko mitybai apibūdinti puikiai tinka žodis - išrankumas. Po pirmojo gimtadienio vaiko augimas sulėtėja apie 30 proc., panašiai ir apetitas. Kūdikiams reikia suvartoti apie 70-100 kalorijų vienam kilogramui svorio, o štai išaugusiam iš kūdikystės mažyliui jau pakanka 70-80.
Pasikliaukite vaikučio instinktais. Natūralu, kad dvimetuko apetitas gali svyruoti ir keistis kas dieną. Verčiau patikėkite - jei vaikas pastūmė lėkštę, jis jau sotus. Antraip išmokysite jį valgyti tada, kai jis nealkanas, - tai slidus kelias… Leiskite užkąsti. Mažyliai paprastai būna per daug užsiėmę, kad pavalgytų, - po kelių kąsnių jie jau sprūsta nuo stalo pažaisti. Vis dėlto daugumą valgių ir užkandžių patiekite būtent prie stalo, kad valgymas čia taptų įpročiu.
Laikykitės taisyklės „nubėgęs žaisti vaikas jau pavalgė“. Laikykitės režimo. Tarp pagrindinių patiekalų valgymo turi praeiti maždaug 4 val., o užkandžių galima duoti laikotarpiu tarp jų. Jei užkandis sotus, pertrauka tarp pagrindinių valgymų gali būti ilgesnė. Tai padeda vaikučiui normuoti alkį ir augti normalaus svorio. Venkite papirkinėjimo bei įkalbinėjimo, pažadų, ką vaikas gaus, jei suvalgys dar, taip pat nejunkite filmukų.
Dantų sveikata ir mityba
Dantų ėduonis - labiausiai paplitusi lėtinė vaikų liga. Dantų ligų atsiradimo rizikos veiksniai gali būti skirstomi į mikrobiologinius, burnos higienos, mitybos įpročių, bendros vaiko sveikatos būklės, aplinkos (sociodemografinius) ir kitus veiksnius. Nepaisant daugybės vaikų dantų ligų ir ankstyvojo ėduonies išsivystymo rizikos veiksnių, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dantų ėduonis yra viena iš pagrindinių ligų, kurios galima sėkmingai išvengti laiku pradėjus taikyti tinkamas prevencines priemones.
Dar kūdikystėje išdygus pirmiesiems vaiko pieniniams dantims, iškyla pirmasis rizikos faktorius, kai vaikas migdomas su buteliuku, pripildytu saldintos arbatos arba pieno, kurio sudėtyje yra cukrų, o laikui bėgant burnoje natūraliai esančios bakterijos ima gaminti rūgštis, kurios demineralizuoja (pažeidžia) dantų emalį. Vaikui augant, jo mityba papildoma įvairiais mums įprastais maisto produktais, tarp kurių yra ir saldinti gėrimai, greitasis maistas, saldumynai ir pan. Bendras maisto produktų poveikis dantų sveikatai priklauso nuo jų sudėties, vartojimo dažnumo ir bendros mitybos pusiausvyros.
Maisto produktai pagal poveikį dantų sveikatai klasifikuojami į kariesogeninius (saldūs užkandžiai, sultys, gazuoti gėrimai, krekeriai, duona, bananai, džiovinti vaisiai, bulvės ir pan.) ir kariostatinius (baltymų turintys produktai, pienas, sūris, žuvis, kiaušiniai, riešutai, žaliosios daržovės ir pan.), kurie skatina arba slopina ėduonies vystymąsi. Būtina užtikrinti gaunamų vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekį. Vitaminų ir mineralų trūkumas gali sukelti įvairias burnos sveikatos problemas, tokias kaip emalio pažeidimai, dantenų ligos ir gleivinės infekcijos. Mityba turi būti gausi baltymų, gaunamų iš aukštos kokybės produktų be pridėtinio cukraus. Taip užtikrinama gera burnos sveikata ir apsaugomi dantys.
Dažnas užkandžiavimas daug angliavandenių turinčiais produktais lemia ėduonies vystymąsi. Kasdienėje mityboje turėtų būti ribojamas cukraus (saldžių užkandžių, saldainių, pyragų, sulčių) vartojimo kiekis ir dažnis. Reikėtų vengti vaikams iki vienerių metų duoti ir natūralių vaisių sulčių. Vaikams iki trejų metų jų turi būti duodama ne daugiau kaip 120 ml vaisių sulčių per parą, o 4-6 m. vaikas turėtų gerti pakankamai vandens. Be to, labai svarbu nepamiršti, kaip rūpintis dantimis po valgio. Netaisyklingas vaiko dantų valymas (apnašų šalinimas) ir (arba) dantų valymas be tėvų priežiūros stipriai padidina dantų ėduonies susidarymo riziką. Tad labai svarbu vaikų dantis valyti tėvams pagal visas rekomendacijas.
Ką tik gimusio vaiko burnos ertmę reikia kasdien valyti švariu, drėgnu vatos ar marlės padeliu, o išdygus pirmam dantukui jį valyti minkštu šepetėliu (keičiamu kas 3 mėnesius arba tada, kai nusidėvi jo šereliai). Dantys turėtų būti valomi 2 kartus per dieną fluoro turinčia pasta. Sveiki dantys vaikystėje nereiškia, kad dantų problemų pavyks išvengti ateityje. Net jei vaiko dantys atrodo stiprūs ir sveiki, netinkama mityba gali palaipsniui sukelti ėduonį, emalio pažeidimus ar kitas burnos sveikatos problemas.
Vaikų maitinimo naujovės darželiuose ir mokyklose
Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. sveikatos apsaugos ministro patvirtintas naujas vaikų maitinimo aprašas, kuris tampa privalomu visos Lietuvos mokyklose ir darželiuose. Šis aprašas siekia užtikrinti, kad vaikai gautų sveiką ir subalansuotą maistą ugdymo įstaigose.
Tik leistini užkandžiai
Darželiuose dažnai vaikai valgydavo iš namų atsineštus menkaverčius užkandžius (guminukus, sausainius, saldainius, kramtomąją gumą, trapučius ir kt.). Po tokių užkandžių vaikai nevalgydavo nei sriubos, nei salotų ir apskritai darželio maisto beveik nepaliesdavo. Jei tarp valgymų vaikai gauna saldumynų, tai gadina natūralaus skonio suvokimą ir sveikas maistas vaikui tampa neskanus, gauna papildomų menkaverčių kalorijų. Todėl džiugu, kad darželiuose nuo rugsėjo 1d. maisto neatitinkančio Aprašo reikalavimų neštis nebus galima. Tėveliai galės įdėti uogų, vaisių, daržovių ar kitų sveikatai palankių produktų.
Su šiuo įsakymu mokyklose turėtų būti peržiūrėti užkandžių automatai ir bufetai su menkaverčiais gardumynais, nes apribotas desertų, konditerinių gaminių cukrų kiekis iki 16 g/100 g, gėrimuose cukrų ne daugiau kaip 5 g/100 g, o tarp saldiklių negali būti netgi steviolio glikozido (E960), kuris dažnai sutinkamas gėrimuose be cukraus. Jei mokykla norės pardavinėti šaltus užkandžius, ji turės tai raštiškai suderinti su tėvelių atstovais. Mokyklose vaikams turi būti sudaryta galimybė atsinešti, laikyti ir maitintis iš namų tą dieną atneštu maistu. Tėveliai turės atidžiau stebėti priešpiečių turinį, kad maistas būtų ne tik saugus, bet ir kokybiškas, nebūtų draudžiamų maisto produktų su iš dalies hidrintais riebalais, per dideliu cukraus kiekiu, neįdėti saldainių, šokolado, pieno produktų ir konditerinių gaminių su glaistu, rūkytų gaminių ir kita.
Tik subalansuoti patiekalai
Tikimasi, kad su nauju teisės aktu, vaikai mokyklose nebegaus picų, nors picos nėra draudžiamos, bet tikimės, kad ir pavienių patiekalų pasirinkime bus tik subalansuoti patiekalai, kuriuose bus ne tik baltymai, riebalai, angliavandeniai, bet ir vitaminai bei kitos vertingos maistinės medžiagos. Nes įsigalioja toks punktas: daržovių (išskyrus bulves) ar vaisių garnyras turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 patiekalo svorio, o karštas pietų patiekalas turi būti iš daug baltymų turinčių produktų (mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, ankštinės daržovės, pienas ir pieno produktai) ir angliavandenių turinčių produktų. Su karštu patiekalu turi būti patiekiamas daržovių (išskyrus bulves) ar vaisių garnyras.
Pailgėjęs draudžiamų maisto produktų sąrašas
Nuo naujų mokslo metų mokyklose nebeliks Kijevo kotletų, karbonadų, nes džiūvėsėliais volioti ar barstyti kepti mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiai yra draudžiami. Mokyklose vaikus dažnai lepindavo šokoladiniais sūreliais, teisinantis, kad tai - pieno produktas, tačiau dabar teisės akte aiškiai nurodyta, kad saldainiai, šokoladas ir šokolado gaminiai, pieno produktai ir konditerijos gaminiai su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu mokymo įstaigose yra draudžiami. Valgomieji ledai, gazuoti, energiniai gėrimai, kava ir jos pakaitalai, kisielius. Bulvių plokštainis, cepelinai galės būti patiekiami, tik retai ir be spirgučių padažo. Mokyklose kartą per savaitę būdavo galima patiekti rūkytus mėsos gaminius, o darželiuose jie buvo draudžiami. Dabar šaltai, karštai, mažai rūkyti mėsos gaminiai ir gaminiai su rūkymo kvapiosiomis medžiagomis bei rūkyta žuvis, uždrausti. Įdomu ir tai, kad prie draudžiamų maisto produktų paminėtas nealkoholinis alus, sidras ir vynas. Cukruoti vaisiai (papajos, ananasai ir kt.), sulfituoti džiovinti vaisiai (razinos, abrikosai ir kt.) draudžiami ant vaikų stalo dėl cukraus ribojimo ir dėl to, kad konservantas sieros dioksidas ES priskirtas prie maisto priedų, sukeliančių alergiją, migreninius skausmus. Todėl auksinės razinos ir ryškiai oranžiniai abrikosai negalės būti ant vaikų stalo, vietoj to reikės rinktis tamsias razinas ir abrikosus.
Bulvės ir sultys nebėra rekomenduojamuose produktuose
Rekomenduojami produktai vaikams kasdieninėje mityboje darželiuose ir mokyklose: daržovės, vaisiai, uogos ir jų patiekalai; grūdiniai (viso grūdo gaminiai, kruopų produktai, duonos gaminiai); ankštinės daržovės; pienas ir pieno produktai (rauginti pieno gaminiai, po rauginimo termiškai neapdoroti); kiaušiniai; liesa mėsa (neužšaldyta); žuvis ir jos produktai (neužšaldyti); aliejai; turi būti mažiau vartojama gyvūninės kilmės riebalų: kur įmanoma riebi mėsa ir mėsos gaminiai turi būti keičiami liesa mėsa, paukštiena, žuvimi ar ankštinėmis daržovėmis; geriamasis vanduo ir natūralus mineralinis bei šaltinio vanduo. Vaikų taip mėgstamos bulvės nėra uždraustos, išskyrus bulvių traškučius ir fri bulvy.
Tausojantis režimas praktikoje: patirtis Radviliškio darželiuose
Prasidėjus naujiems mokslo metams, ko gero, didžiausias moksleivių, tėvų ir net žiniasklaidos dėmesys atiteko ne naujiems mokslo iššūkiams ir net ne naujai pedagogų darbo apmokėjimo tvarkai, bet naujai įsigaliojusiems maitinimo ugdymo įstaigose reikalavimams. Per televiziją rodomi reportažai iš vaikų lopšelių - darželių, kuriuose, pasikeitus maitinimo reikalavimams, vaikai atsisako valgyti jiems dar neįprastą sveiką maistą, o, tėvų nuomone, gal reikėtų atsisakyti mokesčio už vaikų maitinimą, nes vaikai iš darželio grįžta alkani.
Tačiau, kaip rodo patirtis Radviliškio darželiuose, nauji maitinimo reikalavimai nebūtinai sukelia didelę sumaištį. Radviliškio lopšelio - darželio „Eglutė“ direktorė I.Budrienė sakė, kad nauji maitinimo reikalavimai didelės sumaišties nesukėlė. „Pas mus vaikai valgo. Mes pačios susidarėme valgiaraščius, naudodamosi metodine literatura, jį patvirtino Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Netaikėm didelių naujovių: sumažėjo cukraus kiekis, geriam vaistažolių arbatą. Atsirado įvairesnių košių, trintos sriubos, vaisių kokteiliai. Dar tik eina antra savaitė, jokio kardinalaus pasikeitimo vaikų nevalgyme nepastebime. Ką vaikai mėgsta labiausiai, dar negalime pasakyti, nes tai paaiškės po dviejų savaičių - valgiaraštis sudaromas dviem savaitėms. Tėvai vaikų maistu nesiskundžia, kiekvieną rytą mato valgiaraštį“,- sakė darželio direktorė.
Nauji maitinimo reikalavimai sumaišties nesukėlė ir lopšelyje - darželyje „Žvaigždutė“. Pasak šios įstaigos direktorės G. Ivanauskaitės, darželyje jau trejus metus darželyje skiriamas didelis dėmesys sveikatai palankiai mitybai, vaikai visus produktus labai noriai valgo, jie maitinami labai skaniai. „Darželis dalyvavo tarptautiniame projekte sveikatai palankios mitybos, sistema jau atidirbta, vaikams sveikas maistas - ne naujiena. Jau pernai valgėme daug sveikuoliškų produktų, ir vandenuką su citrina gėrėme, ir sriubas pertrintas valgėme, ir tausojančiu rėžimu pagamintus visus kitus patiekalus. Visi produktai gaminami tokie skanūs, kad vaikai valgytų, nevalgančių tikrai nėra“,- sakė lopšelio - darželio „Žvaigždutė“ direktorė G.Ivanauskaitė.
Radviliškio lopšelio - darželio „Kregždutė“ direktorė J.Pranevičienė sakė, kad maitinti vaikus pagal naujus valgiaraščius pradės nuo kitos savaitės - šiuo metu užsakinėjami produktai. „Didelių pasikeitimų turbūt ir nebus. Tik per pietus nebus kompoto, tačiau vakarienei lieka ir miltai, ir varškė. sužinota, kad šios ugdymo įstaigos valgykloje - malonūs pokyčiai. su įvairiais įdarais. esame patenkinti. turėjome pernai - jis sutrumpindavo eiles mokyklos valgykloje. užkandžių, kaip ir užkandinėse. tėveliai išsakė skirtingas nuomones. niekada, nes valgyklos maistas jai nepatinka. mokyklos, dukra po pamokų netrunka grįžti ir pietauja namuose. yra pagaminto maisto, tereikia grįžus pasišildyti. o ko nerekomenduojama. nuomonę. ,,Idėją palaikau. išmėginti ir viską išragauti, o juk uždraustas vaisius visada saldžiausias. kad grįždamas namo iš mokyklos neužsuks į parduotuvę jų įsigyti. pamačius buteliuką gazuoto limonado iš vaiko atimti. Turi paragauti. naudojam, kaimiškai gyvenam, patys jų užsiauginam. daro kai mama nemato - nežinau“, - teigė kalbinta mama. maistą taip pat vertina nevienareikšmiškai. anksčiau. kuriuose nusiperka norimo maisto. sumuštiniai. Tačiau sakėsi, mėgstantys ir vaisius. dažnai, tačiau renkasi patinkančius patiekalus. ,,Kam išmesti, jei jų tikrai nevalgau. negąsdina. ,,Valgau viską, viskas skanu, išskyrus burokėlius. valgykloje valgiau virtus varškėčius. yra sotūs ir kainuoja nedaug. pasikeitęs nuo praėjusių metų, nes druskos mažiau. - sakė septintokas.
Taigi, daug kalbų visoje šalyje sukėlę mitybos ugdymo įstaigose pokyčiai, atrodo, Radviliškyje nėra labai skausmingi. Visada buvo, tikriausiai ir bus, nepatenkintų ir besiskundžiančių, tačiau dauguma kalbintų kaip susitarę tikino, kad pokyčiai yra gerai ir prie jų netruksime priprasti.
Iniciatyvos, skatinančios sveiką mitybą
Lietuvoje vykdomos įvairios iniciatyvos, skirtos skatinti sveiką vaikų mitybą. Viena iš jų - Lietuvos vyriausių virėjų ir konditerių asociacijos kartu su Kauno visuomenės sveikatos centru vykdomas projektas "Sveikas vaikas - sveika ateitis". Šio projekto tikslas - supažindinti ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančius vaikus su virėjo profesija, mūsų krašte auginamomis daržovėmis ir vaisiais, edukacijų metu papasakoti apie sveikos mitybos reikšmę žmogaus organizmui.
Edukacijos - tai nuotaikingi užsiėmimai-žaidimai. Vaikai trumpam patys tampa šefais: susipažįsta su populiariausiomis daržovėmis ir vaisiais, iš jų gamina salotas, kokteilius, degustuoja, jau žinodami kiekvieno produkto naudą organizmui aptaria skonius ir dar gauna dovanų. Kiekvienas vaikas pasipuošia šefo kepuraite, ant kurios už puikiai atliktą užduotį užklijuojama žvaigždutė - jiems paaiškinu, kad gardžiąsias „Michelin“ žvaigždutes sugalvojo broliai André ir Édouardas Michelinai, trimis žvaigždutėmis žymima aukščiausios kokybės, meistriškiausia restorano virtuvė. Užsiėmimas susideda iš trijų dalių. Pirmoje vaikai atpažįsta vaisius bei daržoves ir lipdukus su jų atvaizdais klijuoja į sveiko maisto spalvų ratą, antroje - iš salotų, agurkų, pomidorų, ridikėlių, morkų, žiedinių kopūstų lėkštėje daro piešinius, kompozicijas, o paskui jas valgo. Neretai vaikai prisipažįsta, kad nei namuose, nei darželyje salotų nevalgo - neskanu, tačiau "šefo" salotos - ypatingos. Trečios užduoties metu iš bananų, šilauogių, meliono, aviečių, obuolių plakame kokteilius.
Šeimos vaidmuo formuojant vaikų mitybos įpročius
Vaiko mitybos įpročiai atspindi šeimos mitybos kultūrą: jei žiūrėdami televizorių namiškiai užkandžiauja bulvių traškučiais ar spragėsiais, o ne griaužia morką, obuolį, kriaušę, taip elgsis ir mažylis. Panaši situacija ir kalbant apie moksleivius, studentus. Atrodo, jaunimas turėtų būti kur kas sąmoningesnis už pradinukus, tačiau pasidomėjus, kodėl vietoje sveikų ir naudingų produktų jie renkasi picas, submarinus, gruzdintas bulvytes, atsako, kad jiems skanu, taip valgė visą gyvenimą ir įpročių nežada keisti. Paaiškinus, kad toks racionas gali sukelti rimtų sveikatos problemų, šypsosi - jie jauni, jiems neaktualu.
Didelę reikšmę turi estetiškas maisto pateikimas: juk pirma mes patiekalą valgome akimis, paskui uodžiame jo aromatą ir tik paskui ragaujame. Akivaizdu, kad šį socialinį projektą reiktų vykdyti ne tik darželiuose, bet ir į mokyklose, universitetuose arba juose įvesti atskirą discipliną, kurioje apie taisyklingos mitybos svarbą būtų aiškinama išradingai, nenuobodžiai.
Vieno konkretaus atsakymo negali būti - viskas priklauso nuo vaiko įpročių, sąmoningumo. Keltis reikia gana anksti, vieniems valgyti dar nesinori, o kitiems nevalgius svaigsta galva. Tačiau per 2 min. sukišti pusryčius - taip pat nesveika. Geriausia išeitis - dėžutė su užkandžiais, joje gali būti ne tik pusryčiai, bet ir šis tas pietums - gabaliukas mėsytės, žuvies, daržovių, duonos riekelė, vaisių. Kita vertus, nelygu klasės tradicijos: jei visi išsitraukia maisto dėžutes ir užkandžiauja per pertraukas, vaikas bus sotus, tačiau jei visi klasės draugai bėga į valgyklą, gėda išsiskirti iš būrio. Duoti maistui rankpinigių ir prašyti, kad vaikas pavalgytų, reiškia pasitikėti jo sąmoningumu.
tags: #vaikai #su #tausojanciu #rezimu #darzelyje