Vaiko globa - tai itin svarbi sritis, kurios tinkamas reglamentavimas užtikrina vaiko teises ir gerovę. Lietuvoje ši sritis turi gilias istorines šaknis, o šiuolaikinė sistema nuolat tobulinama, siekiant užtikrinti kiekvienam vaikui saugią ir palaikančią aplinką. Šiame straipsnyje apžvelgsime vaiko globos istoriją Lietuvoje, pradedant nuo pirmųjų prieglaudų iki šiuolaikinės sistemos, taip pat aptarsime pagrindinius teisės aktus, reglamentuojančius vaiko globą, ir šiuolaikines tendencijas, tokias kaip deinstitucionalizacija ir globos šeimose skatinimas.
Pirmosios Vaikų Priežiūros Formos Lietuvoje
Pirmosios Prieglaudos
Prieš daugiau nei 100 metų, paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, pradėjo kurtis prieglaudos. Visų pirma jos buvo reikalingos žmonėms, per karą praradusiems tėvus, šeimas ar namus. 1938 metais Lietuvoje jau buvo apie 57 vaikų prieglaudos, kuriose gyveno apie 3 400 vaikų.
Darželiai
Darželiai buvo naujovė šalyje. Įdomu tai, kad iki pat 4 dešimtmečio vidurio vaikų darželiai nepriklausė švietimo sistemai. Juos, kaip ir prieglaudas ar sveikatos centrus, steigė įvairios visuomeninės organizacijos, kurios siekė rūpintis vaikais, pavyzdžiui, Kūdikių gelbėjimo draugija, Lietuvos vaiko draugija, Lietuvių motinoms ir vaikams globoti organizacijų sąjunga. Iš pradžių šios draugijos daugiausia rūpinosi tik tais vaikais, kuriems pagalba buvo būtina, pavyzdžiui, našlaičiais, o vėliau pradėjo rūpintis ir šeimose augančiais vaikais. 1936 metais išleistas darželių veiklą reglamentuojantis įstatymas, kuriame iki smulkmenų numatyta vaikų priežiūros tvarka, o patys darželiai tampa švietimo sistemos dalimi. Į vaiko priežiūrą darželyje žiūrėta atsakingai, skatintas vaikų savarankiškumas, o auklėtojos turėjo įgyti specialų išsilavinimą, dirbti pagal griežtus nurodymus.
Institucinės Globos Suklestėjimas Sovietmečiu
Sovietinės okupacijos laikotarpiu dėl besiplečiančios pramonės ir ilgų tėvų darbo valandų dar labiau išaugo poreikis institucijų, kuriose ugdomi ar prižiūrimi vaikai. Institucinė priežiūra buvo skatinama, nes nuo mažų dienų šiose įstaigose vaikams buvo galima skiepyti režimui palankias idėjas. Nors vis statyti darželiai, jų trūko, todėl tėvai imdavosi netgi tokių priemonių kaip vaiką laikinai apgyvendinti vaikų namuose, pavyzdžiui, vasaros laikotarpiui. Pamaininį darbą dirbusiems tėvams patogu buvo rinktis savaitinius darželius ar mokyklas-internatus, kur vaikai gyveno nuo pirmadienio iki penktadienio ir namo galėjo grįžti tik savaitgaliui.
Vaiko Padėtis ir Teisės
Pirmieji Įstatymai
Pirmieji įstatymai, susiję su geresne vaiko padėtimi ir teisėmis, atsirado tarpukariu. Tai - Mažamečių vaikų teisių įstatymas, Motinos ir vaiko globos įstatymas, Prieglaudų laikymo įstatymas, Ligonių kasų įstatymas. Remiantis pastaruoju, jau 1926 metais kriterijus atitinkančioms motinoms buvo suteikiamos motinystės atostogos ir piniginė išmoka gimus naujagimiui. Taip pat iki 13 kūdikio savaitės buvo mokama kūdikio maitinimo pašalpa, bet tik tuo atveju, jei motina pati maitindavo naujagimį. Tarpukariu taip pat egzistavo ir vaiko pinigai. Tiesa, palyginti su šiandiena, juos gavo labai nedaug vaikų - išmoka mokėta tik savivaldybių įstaigų darbuotojų vaikams iki 14 metų. Ji siekė 20 litų per mėnesį. Tai buvo nemaža suma - ketvirtame dešimtmetyje, kai šalies ekonominė situacija buvo jau gerokai stabilesnė, vidutinė kvalifikuotų darbininkų alga už 8 darbo valandas 1930 m. buvo 11,60 lito, nekvalifikuotų darbininkų - 8,30 lito.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?
Pirmasis tarptautinis dokumentas apie vaiko teises - Ženevos vaiko teisių deklaracija - pasirodė 1924 metais. Jame skelbta apie tai, kad vaikui reikia duoti tai, kas geriausia. Tiesa, Lietuva šios deklaracijos neratifikavo.
Draudimas Smurtui Prieš Vaikus
1989 metais Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimtas pagrindinis šiuolaikinis dokumentas, kuriame aptariamos vaiko politinės, pilietinės, socialinės ir kultūrinės teisės - Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija. Šią konvenciją Lietuva ratifikavo 1995 metais. 2000 metais Lietuvoje atsirado Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga - nepriklausoma žmogaus teisių institucija, kuri stebi vaiko teisių situaciją šalyje ir ją vertina. Taip pat institucija nagrinėja individualius skundus dėl vaiko teisių pažeidimų. Nuo 2003 metų užtikrintos priemonės vaikų situacijai Lietuvoje gerinti - nenutrūkstamas vaikų dienos centrų finansavimas, įvairios paslaugos smurtą patyrusiems vaikams, paslaugos šeimoms, auginančioms vaikus, vaikų ir visuomenės informavimas apie vaiko teises ir jų svarbą ir daugelis kitų priemonių. Visa tai tapo įmanoma patvirtinus Vaiko gerovės valstybės politikos koncepciją, kurią ilgainiui keitė tvirtinami planai.
Visgi nuo pirmųjų deklaracijų turėjo praeiti dar labai daug laiko, kol būtų įgyvendinta tokia vaiko teisė kaip gyvenimas be smurto. Smurtas kaip auklėjimo priemonė ypač okupacijos metais buvo pasitelkiamas tiek šeimose, tiek įvairiose institucijose. Mokytojo pliaukštelėjimas liniuote per mokinio pirštus ar statymas į kampą buvo laikoma įprastu elgesiu. 2017 metais Lietuva prisijungė prie šalių, kurios uždraudė fizinių bausmių vaikams taikymą visose aplinkose - švietimo sistemoje, nepilnamečių justicijos sistemoje, globos sistemoje ir šeimoje. Lietuva yra viena iš 74 valstybių, kuri uždraudė visų formų smurtą prieš vaikus. 2018 metais visi Lietuvos vaikai pradėjo gauti vaiko pinigus. Tai - piniginė išmoka, mokama iki kol vaikui sukaks 18 metų.
Šiuolaikinės Vaiko Globos Tendencijos Lietuvoje
Deinstitucionalizacija ir Globos Šeimose Skatinimas
Kadangi ilgainiui pastebėta, kad didelėse vaikų globos institucijose egzistuojanti tvarka yra nepalanki visapusiškam vaikų vystymuisi, 2012 metais Lietuva pasuko kitu keliu - pradėjo vaiko globos sistemos pertvarką, kurios metu atsirado su didelių institucijų skaidymu susijusių pakeitimų, pavyzdžiui, atsirado globos centrai, budintys globotojai, įvairios paramos priemonės globėjams ir įvaikintojams. Šiuo metu vaiko iki 3 metų globa institucijoje gali būti nustatyta tik išskirtiniais atvejais.
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuva išgyveno esminį pokytį vaikų globos sistemoje - nuo šaltų institucinių globos namų prie šiltos, šeimos aplinkos. 2014 m. šalyje daugiau nei 3500 vaikų gyveno globos įstaigose, veikė net 5 kūdikių namai. Šiandien šis skaičius ženkliai sumažėjęs - institucinėje globoje liko vos apie 18 proc. visų alternatyvioje globoje esančių vaikų, o dauguma auga šeimose ar šeimai artimoje aplinkoje. Šiuos pokyčius paskatino nacionalinis projektas, kurio tikslas - diegti ir vystyti paslaugas, skatinančias vaikų globą šeimos aplinkoje. Projektą vykdo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, bendradarbiaudama su 66 globos centrais ir 60 savivaldybių. Planuojama, kad net 2904 vaikai, netekę tėvų globos, gaus bendruomenines paslaugas, o 95 proc. jų teigiamai vertins suteiktą pagalbą. Projektui įgyvendinti iš 2021-2027 metų ES investicijų programos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų skirta daugiau nei 15 mln.
Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje
Globos Formos
Pagal trukmę globa gali būti laikinoji, kai siekiama padėti šeimai įveikti sunkumus ir sugrąžinti vaiką tėvams, arba nuolatinė, kai dėl objektyvių priežasčių tai neįmanoma.
Lietuvoje yra kelios pagrindinės vaiko globos formos:
- Globėjas šeimoje: Kai vaikas apgyvendinamas globėjo šeimoje, kuri rūpinasi vaiku kaip savo šeimos nariu.
- Globėjas institucijoje: Kai vaikas apgyvendinamas vaikų globos įstaigoje, kur jam užtikrinama priežiūra ir ugdymas.
Kaišiadorių Rajono Pavyzdys
Šių pastangų sėkmę rodo ir konkrečių savivaldybių pavyzdžiai. Vienas jų - Kaišiadorių rajonas, kur globos sistema tapo bendruomeniškumo, atsakomybės ir pagarbos vaikui pavyzdžiu. Nuo 2025 m. balandžio 1 d. globos centro funkcijas čia vykdo Kaišiadorių socialinių paslaugų centras, koordinuojantis 34 globėjų ir rūpintojų šeimas, kuriose auga 49 vaikai. Didelė dalis globėjų - ne giminaičiai, o visuomenės nariai, nusprendę atverti savo namų duris vaikams, netekusiems tėvų globos. Kaišiadorys išsiskiria ir ypač palankia globėjų apmokėjimo sistema, kuri skatina žmones imtis šios kilnios misijos.
Budintiems globotojams mokamas 1 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio atlygis už pasirengimą priimti vaiką, o už kiekvieną prižiūrimą vaiką atlygis didinamas nuo 0,9 iki 1,1 MMA, priklausomai nuo vaiko amžiaus ir poreikių. Nuolatiniams globotojams už kiekvieną vaiką mokamas 2 MMA dydžio atlygis, o už papildomus vaikus - dar po 0,75 MMA. Kaišiadorių rajone globos sistema remiasi bendruomeniškumo, atsakomybės ir pagarbos vaikui principais. Kiekvienas globėjas - tai žmogus, kuriantis vaikui naują pradžią ir saugumo jausmą.
Dienos Centrai
2001 metais Lietuvoje atsirado pirmi vaikų dienos centrai, kuriuose užimtumo ir laisvalaikio veiklas, socialinių įgūdžių ugdymą, nemokamą maitinimą, mokymosi pagalbą gauna su įvairiais iššūkiais susiduriantys vaikai. 2003 m. Seimas patvirtino pirmąją Vaiko gerovės valstybės politikos koncepciją. Remiantis ja, o vėliau - atnaujinamais planais, ilgainiui gyvendintos įvairios veiklos, skirtos gerinti vaikų situaciją Lietuvoje - finansuoti vaikų dienos centrai, įvairios paslaugos nuo smurto nukentėjusiems vaikams, paslaugos šeimoms, auginančioms vaikus, vaikų ir visos visuomenės informavimas apie vaiko teises ir jų svarbą ir daugelis kitų svarbių priemonių.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui
Vaikų Darbas
Mokykla ir Darbas Prieškariu
Po Pirmojo pasaulinio karo didelė dalis lietuvių buvo neraštingi, todėl nepriklausomos Lietuvos valdžios tikslas buvo mokyti ir šviesti gyventojus. Jau 1922 metais numatytas nemokamas keturmetis pradinis mokslas 7-11 metų vaikams. Tačiau panašėti į realybę tai pradėjo tik po bene dešimtmečio. Mokyklų tinklas 1922 metais kaimuose dar buvo retas (vaikams reikėdavo toli eiti), o ir tėvai ne visada sutikdavo, kad vaikas mokytųsi, o ne dirbtų ūkio darbus, kaip buvo įprasta iki tol. Nors mokslo metai kaimuose oficialiai prasidėdavo Švietimo ministerijos nustatytą dieną, vaikai mokyklą lankyti pradėdavo tik nudirbę didžiuosius darbus ūkyje.
Miestuose situacija buvo kita. Plečiantis pramonei abu tėvai dažnai dirbdavo, todėl vaikui lankant mokyklą tėvams nereikėdavo sukti galvos dėl jo priežiūros. Pabaigę pradinę mokyklą vaikai galėjo eiti mokytis į progimnaziją arba gimnaziją. Tačiau mokslas čia jau buvo mokamas. Nemokėti už jį galėjo nebent labai gabūs vaikai. Tačiau vargingai gyvenantys kaimo gyventojai ir tokiu atveju dažnai negalėdavo leisti vaiko toliau mokytis, nes progimnazijos ir gimnazijos dažnai būdavo toli, didesniame miestelyje, kur reikėdavo nuomoti vaikui būstą. Tokia situacija lėmė, kad baigę pradinę mokyklą vaikai dažnai grįždavo toliau dirbti į ūkius. Miesto vaikai esant sudėtingesnei finansinei situacijai galėjo ir šiek tiek užsidirbti. Nors vaikų darbas pramonėje nebuvo masinis reiškinys, jo pasitaikydavo. Vaikai nuo 14 metų dažnai įsidarbindavo pagalbiniams darbams Kauno, Šiaulių ar Panevėžio fabrikuose, kuriuose dirbo jų tėvai, ar kitiems nesudėtingiems darbams, pavyzdžiui, laikraščių išnešiojimui. 1931-aisiais Lietuva ratifikavo konvenciją dėl naktinio vaikų darbo pramonėje. Joje numatyta, kad vaikams draudžiama dirbti naktį, nebent kartu dirba jų šeimos nariai. Tačiau vyresni nei 16 metų vaikai galėjo dirbti konkrečiose pramonės šakose, kur reikalingas nepertraukiamas darbas. Dirbti ypač skatinti vaikai, kurie nesimokydavo ir dienas leisdavo gatvėje.
Privalomasis Mokymas ir Nepilnamečių Darbas Šiandien
Sovietų Sąjungos okupacijos metu privalomasis mokslas prailgintas iki 7 metų: mokytis būtina nuo 7 iki 14 metų. Švietimo sistema nedelsiant po okupacijos buvo politizuojama ir ideologizuojama, komunizmui nepritariantys mokytojai tapo vienais pirmųjų tremtinių. Nei mokytojai, nei mokiniai neturėjo teisės reikšti kitokią nuomonę negu oficialioji, įvesta totali kontrolė. Mažesnės kaimo mokyklos uždaromos, todėl vaikams tenka mokytis didesniuose miesteliuose esančiose mokyklose, prie kurių pradėti statyti bendrabučiai. Vaikai iš mokyklos turėjo išeiti palankiais sistemai darbininkais, todėl bendrojo lavinimo programas papildė profesinis ir gamybinis mokymas, buvo kuriami tarpmokykliniai gamybinio mokymo kombinatai, kuriuose aukštesniųjų klasių mokiniai galėjo įgyti pirminių pasirinktos profesijos darbo įgūdžių.
1998 metais Lietuvoje nustatomas privalomasis dešimtmetis mokslas nuo 7 iki 16 metų. 2004 metais įteisintas metus trunkantis priešmokyklinis ugdymas, o 2016 m. jis tampa privalomas, todėl dabar vaikai turi mokytis nuo 6-7 iki 16 metų.
Dirbti dabar vaikai gali nuo 14 metų, bet yra daug apribojimų. 14-16 metų vaikai gali dirbti tik lengvus darbus, kurie nekenkia vaikų saugai, sveikatai, vystymuisi, netrukdo mokytis. 16-18 metų asmenims Vyriausybė yra nustačiusi sąrašą darbų, kuriuos dirbti draudžiama. Jeigu vaikas nori įsidarbinti, turi pateikti tėvų sutikimą, medicininę pažymą su patvirtinimu, kad konkretų darbą jam dirbti galima, o jei darbinamasi per mokslo metus - mokyklos raštišką sutikimą.
Laikinoji Globa Tėvų Prašymu
Išvykdami ilgesniam laikui iš Lietuvos tėvai turėtų pasirūpinti šalyje liekančio vaiko laikina globa. Specialistai pabrėžia, kad tai svarbu ne tik emigrantų, bet ir dažnai ilgesniam laikui vykstančių į komandiruotes tėvų vaikams.
Jei tėvai yra Lietuvoje, jie dirba, o vaikai atostogauja pas senelius, ir gali pasiekti vaikus per kelias valandas, tikrai jokių dokumentų nereikia tvarkyti. Jeigu tėvai, išvykdami atostogauti, mano, kad per tą laikotarpį nereikės jokių turėti santykių su gydymo, švietimo, teisėsaugos įstaigomis, tai jokių papildomų dokumentų taip pat nereikia. Bet jeigu išvykstama, pavyzdžiui, dirbti į konsulines įstaigas užsienio šalyse, tai jie paprastai tą dalyką susitvarko, kad su vaiku liktų atstovas pagal įstatymą. Jis galėtų atstovauti vaikui, užpildyti dokumentus, padėti parašą, duoti sutikimą ar kitus dalykus padaryti, būtinus vaiko gerovei.
Visgi nusprendusiems, kad laikina globa tėvų sutikimu vaikams yra reikalinga, dokumentus būtina pradėti tvarkyti ne vėliau kaip likus 30 dienų iki išvykimo. Užpildytą prašymo formą tėvai turi pristatyti savivaldybės, kurioje gyvena, administracijai. Jeigu laikina globa reikalinga vaikui, turinčiam 16 metų ir daugiau, būtina kartu pristatyti ir jo sutikimą. Laikinosios globos nustatymas gali trukti iki 30 dienų. Per šį laikotarpį įvertinama laikino globėjo gyvenamoji vieta ir sąlygos, informuojami VVTAĮT atstovai, pastarieji įvertina laikino globėjo tinkamumą. Kartu tėvai įspėjami, kad likus 5 dienoms iki grįžimo į Lietuvą apie tai jie turi pranešti savivaldybės administracijai, kad ši parengtų dokumentus, reikalingus laikinosios globos pabaigai. Taip pat pabrėžiama, kad laikini globėjai jokių valstybės išmokų už vaiko priežiūrą negauna.
Teisinis Vaiko Globos Reglamentavimas Lietuvoje
Vaiko Globos Reglamentavimo Ištakos
Sunku vienareikšmiškai nurodyti patį pirmąjį dokumentą, kuris reglamentavo vaiko globą Lietuvoje, nes ši sritis istoriškai buvo reguliuojama įvairiais papročiais, tradicijomis ir bendruomenės susitarimais. Tačiau galima išskirti kelis svarbius etapus ir dokumentus, kurie turėjo didelės įtakos vaiko teisių apsaugai.
Statutai ir Kiti Teisės Aktai
Lietuvos Statutai, galioję nuo XVI amžiaus, apibrėžė tam tikrus aspektus, susijusius su šeimos teisėmis ir vaikų padėtimi visuomenėje. Nors tiesiogiai vaiko globos klausimai nebuvo akcentuojami, tačiau buvo nustatytos taisyklės dėl paveldėjimo, tėvų valdžios ir kitų šeimos narių pareigų, kurios netiesiogiai paveikė ir vaikų gerovę.
Tarpukario Lietuva
Tarpukario Lietuvoje (1918-1940 m.) buvo priimta nemažai įstatymų, kurie siekė modernizuoti šalies teisės sistemą, įskaitant ir šeimos teisę. Šiuo laikotarpiu buvo skiriama daugiau dėmesio vaiko teisių apsaugai, tačiau vis dar nebuvo suformuotos išsamios vaiko globos sistemos.
Pokario Laikotarpis
Po Antrojo pasaulinio karo, Lietuvai esant Sovietų Sąjungos sudėtyje, vaiko globa buvo reglamentuojama pagal sovietinius įstatymus. Šiuo laikotarpiu valstybė prisiėmė didesnę atsakomybę už vaikų gerovę, tačiau vaiko teisių apsauga dažnai buvo ideologizuota.
Nepriklausomybės Atkūrimas
Atkūrus nepriklausomybę 1990 metais, Lietuva pradėjo kurti naują teisinę bazę, atitinkančią tarptautinius standartus. Šiuo laikotarpiu buvo priimta daug svarbių įstatymų, reglamentuojančių vaiko teises ir globą.
Pagrindiniai Teisės Aktai
Štai keletas pagrindinių teisės aktų, kurie reglamentuoja vaiko globą Lietuvoje:
- Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas
- Civilinis kodeksas
- Šeimos kodeksas
Šie įstatymai apibrėžia vaiko teises, tėvų ir globėjų pareigas, vaiko globos formas ir tvarką, taip pat valstybės institucijų vaidmenį užtikrinant vaiko gerovę.
Vaikų Globos Įstaigos: Istorija ir Reforma
Vaikų globa yra esminė paslauga, užtikrinanti vaikų, netekusių tėvų globos ar negalinčių augti savo šeimose, gerovę. Jos tikslas - garantuoti saugią, tinkamą aplinką, kurioje vaikai galėtų augti, vystytis ir tobulėti.
Istorinis Kontekstas
Pirmosios vaikų globos institucijos pradėtos kurti XVII-XVIII amžiuje. XIX amžiaus pradžioje vaikų globos institucijos veikė didžiausiuose Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose. Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa pirmoji susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė ir 1786 m. įkūrė pirmąją vaikų ugdymo įstaigą - kūdikių prieglaudą. 1791 m. Jadvygos Oginskienės iniciatyva Vilniuje atidaryti Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai. Juose vaikus, kurių būdavo apie 400, prižiūrėdavo vienuolės.
Kaune 1848 m. įsteigtas lopšelis pamestinukams (vėliau paverstas nuolatine vaikų prieglauda), 1864 m. - kūdikių auklėjimo namai (gyvendavo apie 40 pamestinukų). Gruzdžiuose grafas Georgijus Naryškinas 1890 m. įsteigė prieglaudą neįgaliems vaikams. XIX amžiaus pabaigoje Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kitur susikūrusios labdaros draugijos rūpinosi beglobiais vaikais.
Per Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti Vitebske, Voroneže ir kituose Rusijos miestuose įsteigė vaikų globos institucijas lietuvių vaikams. 1918-1940 m. vaikų globos institucijos daugiausia buvo išlaikomos bažnytinės labdaros organizacijų (pvz., Vaikelio Jėzaus draugijos, Šv. 1922 m. Kūdikių gelbėjimo draugijos iniciatyva Kaune įsteigta kūdikių prieglauda, vadinama Lopšeliu; juose buvo apie 160 pamestinukų iki 3-4 metų amžiaus (1931 m. pastatyti nauji 200 vietų namai, juose pradėjo dirbti gydytojai, medicinos seserys).
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, visų labdaros organizacijų veikla nutraukta, vaikų globos institucijos suvalstybintos. 1941 m. vaikų prieglaudos pertvarkytos į vaikų namus. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, ypač padaugėjo našlaičių ir nuo tėvų pasimetusių vaikų. 1949 m. buvo 48 vaikų globos institucijos (7000 vaikų). Į vaikų namus būdavo perkeliami 3 metų sulaukę vaikai iš kūdikių namų. Veikė ikimokykliniai (3-7 metų vaikams) ir mokykliniai (7-18 metų vaikams) vaikų namai.
Mokyklinio amžiaus vaikai mokėsi bendrojo lavinimo pradinėse, septynmetėse, vėliau - aštuonmetėse, vidurinėse ir specialiosiose mokyklose. XX amžiaus 6 dešimtmetyje dauguma vaikų namų pertvarkyta į internatines mokyklas, vėliau kai kurios iš jų - į pensionus. Atkūrus nepriklausomybę, vaikų ir kūdikių namai pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus.
Vaikų Globos Sistemos Reforma Lietuvoje
2015 m. pradėta visos vaikų globos sistemos reforma, kuria siekiama sumažinti institucinės globos priklausomybę, didinti bendruomenines ir šeimos (šeimyna) pagrindu kuriamas paslaugas ir kartu apsaugoti vaikus, kad jie nebūtų atskirti nuo šeimos, teikiant pakankamą ir tinkamą paramą vaikams, jų tėvams ir bendruomenei. Vaiko globos sistemos deinstitucionalizacija nuo 2015 m. yra viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių.
Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių. Įgyvendinant valstybės tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje, buvo priimti Civilinio kodekso (2000, įsigaliojo 2001 m.) pakeitimai (įsigaliojo 2018-07-01), pagal kuriuos vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, lyginant 2016-2018 m. duomenis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja - 2017 m. pabaigoje institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų dalis (2 872 vaikai) sudarė 32 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus, 2016 m. pabaigoje - 35 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus. 2018 m. pabaigoje didžioji dalis, t. y. 5 249 vaikai (64 %), tėvų globos netekusių vaikų (8 177 vaikai) buvo globojami (rūpinami) šeimose, 394 vaikai (5 %) - šeimynoje, 2 419 vaikų (30 %) - globos įstaigose ir 115 vaikų (1 %) - globos centruose (bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius sumažėjo 2 %. Globa institucijoje dažniausiai nustatyta 10-14 metų vaikams (278 vaikai iš 869, tai sudaro 32 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose) bei vaikams iki 3 metų amžiaus (176 vaikams iš 869, tai sudaro 20 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose). 2018 m. pabaigoje (kaip ir 2017 m. pabaigoje) globos įstaigose didžioji dalis globojamų (rūpinamų) vaikų sudarė 15-17 metų amžiaus grupė (2017 m. - 36 %) ir 10-14 metų amžiaus grupė (2017 m. - 34 %).
Šeimyniniai Namai
Šeiminiai namai - tai įstaigų grupė, kurios veiklos rūšis yra ilgalaikė ir trumpalaikė socialinė globa. Vykdant institucinės globos pertvarką, Šilutės rajono savivaldybės 2020 m. rugpjūčio 27 d. tarybos sprendimu Nr. T1-447 reorganizuoti Saugų vaikų globos namai ir nuo 2021 m. sausio 1 d. prijungti prie BĮ Vaiko gerovės ir globos centro.
Vaiko gerovės ir globos centre įkurti 3 bendruomeniniai vaikų globos namai („Gilės“, „Spindulio“, „Šypsenos" šeimynos) ir 1 vaikų globos namų „Vaivorykštės“ šeimyna (veikė iki 2021 m. birželio 24 d.). Nuo 2024 m. liepos 1 d. 2021 m. rugsėjo 10 d. Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota licencija paslaugai teikti Nr. L000000908. Įstaigos tipas: bendruomeniniai vaikų globos namai. Veiklos rūšis: ilgalaikė, trumpalaikė socialinė globa. 2024 m. spalio 23 d. Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota licencija paslaugai teikti Nr. L000001242. Įstaigos grupė: šeiminiai namai. Socialinės globos trukmė: ilgalaikė, trumpalaikė socialinė globa. Planinis vietų skaičius Vaiko gerovės ir globos centro šeiminiuose namuose - 24.
#
tags: #vaiko #globos #kaita #istoriskai