Įvadas
Abraomas Kulvietis (apie 1510-1545) - viena iškiliausių XVI amžiaus Lietuvos asmenybių, renesanso humanistas, lietuvių raštijos pradininkas ir reformacinės minties skleidėjas. Jo gyvenimas ir veikla - tai pavyzdys, kaip vienas žmogus gali turėti didelę įtaką savo tautos kultūrai ir švietimui. Kulvietis, gimęs Kulvos dvare, dabartiniame Jonavos rajone, tapo vienu pirmųjų lietuvių intelektualų, įgijusių platų filologinį, filosofinį ir teisinį išsilavinimą Europoje.
Kulviečio Gyvenimo Kelias ir Studijos
Abraomas Kulvietis gimė apie 1510 m. Kulvoje, bajorų Ginvilonių šeimoje. Jo tėvai, Petras Jonaitis Ginvilonis ir bajoraitė Elžbieta Jodotaitė, rūpinosi sūnaus išsilavinimu. Kulvietis studijavo Krokuvos, Liuveno, Vitenbergo, Leipcigo ir Sienos universitetuose 1528-1540 m. laikotarpiu.
Krokuvos Universitetas
1529 m. rugsėjo 14 d. Kulvietis įgijo bakalauro laipsnį Krokuvos universitete. Tačiau šiomis studijomis jis nepasitenkino ir tęsė mokslus kituose Europos universitetuose.
Liuveno Universitetas
1533 m. balandžio mėnesį jis buvo įrašytas į Liuveno universiteto Nyderlanduose studentų sąrašus ir tapo pirmuoju lietuviu, studijavusiu žymiojoje Liuveno universiteto Trijų kalbų kolegijoje (Collegium Trilingue). Liuvene jis susipažino su Erazmo Roterdamiečio skelbto krikščioniškojo humanizmo pagrindais, išmoko senąją graikų ir hebrajų kalbas.
Vitenbergo Universitetas
1536 m. pavasarį Kulvietis išvyko į Vokietiją, studijavo Leipcigo universitete ir 1537 m. gegužės mėnesį pradėjo mokytis pirmajame Europos liuteroniškajame Vitenbergo universitete. Bendravo su Pilypu Melanchtonu, studijavo Antikos filosofiją, išmoko vokiečių kalbą ir susipažino su protestantizmo idėjomis.
Taip pat skaitykite: Kulvietis: lietuvių raštijos pradininkas
Sienos Universitetas
Apie 1538 m. jis nusprendė aplankyti Renesanso tėvynę Italiją, lankėsi Romoje, vėliau išvyko studijuoti į Sienos universitetą, kuris tuo metu garsėjo teisės studijomis. 1540 m. lapkričio 28-29 d. Sienos universitete Kulvietis apgynė kanonų ir civilinės teisių mokslų daktaro tezes ir tapo pirmuoju lietuvių abiejų teisių mokslų daktaru.
Kulviečio Veikla Lietuvoje ir Reformacijos Idėjų Sklaida
1541 m. pradžioje teisių mokslų daktaras Kulvietis grįžo į Lietuvą, prisistatė Vilniuje tuo metu rezidavusiai Lenkijos karalienei ir LDK kunigaikštienei Bonai Sforcai ir pelnė jos palankumą. 1541 m. pavasarį Kulvietis atidarė pirmąją Lietuvoje viduriniojo mokslo tipo mokyklą, kurioje ėmė mokyti klasikinių kalbų ir kitų humanistinių disciplinų.
Tačiau Kulviečio veikla sulaukė pasipriešinimo iš Katalikų bažnyčios hierarchų. Vilniaus vyskupas Paulius Alšėniškis ėmė Kulvietį persekioti ir pasiekė, jog Lietuvos valdovas Žygimantas Senasis 1542 m. paskelbė prieš jį dekretą. Pagal šį dekretą Kulviečiui buvo iškelta bažnytinio teismo byla. Kulvietis dekrete buvo įvardytas eretiku ir „valstybei pavojingu maištininku“, pasaulietinio teismo pareigūnams nurodyta jį atvesdinti į teismą jėga. Taip pat jis buvo paskelbtas netekęs bet kokių bajorystės ir piliečio teisių.
Dėl grėsmės būti sudegintam ant laužo Kulvietį perspėjo pati Bona Sforca, todėl vengdamas teismo Kulvietis pabėgo į liuteroniškosios Prūsijos sostinę Karaliaučių, kur jį džiaugsmingai priėmė kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis ir pavedė ten kuriamo universiteto rūpesčius, paskyręs jau įkurtos paruošiamosios mokyklos - partikuliaro - vadovu. 1544 m. atidarius Karaliaučiaus universitetą, Kulvietis tapo vienu svarbiausių jo profesorių ir Graikų kalbos katedros vadovu.
Kulvietis Karaliaučiuje ir Grįžimas į Lietuvą
Nepaisant gerų sąlygų Prūsijoje, Kulvietis troško tarnauti tėvynei, kurioje ypač trūko renesansinį išsilavinimą turinčių asmenybių ir nebuvo ne tik universiteto, bet ir gimnazijų. Prašydamas leisti grįžti į tėvynę, 1543 m. Kulvietis sukūrė pirmąjį Lietuvos reformacinį kūrinį Confessio fidei (Tikėjimo išpažinimas), parašytą viešo lotyniško laiško karalienei Bonai Sforcai forma.
Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais
Bonos Sforcos pastangomis 1545 m. pavasarį Kulviečiui buvo leista grįžti į Lietuvą. Lietuvos Reformacijos pradininkas entuziastingai ėmėsi religinių disputų bei kitos šviečiamosios veiklos, tačiau 1545 m. balandį Vilniuje staiga susirgo ir, nuvežtas į gimtąją Kulvą, mirė tų pačių metų birželio 6 dieną.
Kulviečio Mirtis ir Atminimas
Motina Elžbieta Kulvietienė teigė, jog Abraomas buvo nunuodytas priešininkų. Bažnyčia Kulvietį ir po mirties laikė eretiku ir neleido laidoti kapinėse, todėl jis buvo palaidotas prie namų - ant kalvos Kulvoje. Mirdamas Kulvietis draugų prašė lietuviškai giedoti jo paties išverstas psalmes. Tai pirmoji žinia apie lietuviškus Biblijos vertimus Lietuvoje.
Po Kulviečio mirties Karaliaučiuje liko jo aštuoniadešimties Europoje įsigytų knygų lotynų, senovės graikų ir hebrajų kalbomis rinkinys. Tai pirmoji privati lietuvio bajoro biblioteka, sukaupta dar neprasidėjus knygų leidybai Lietuvoje.
Paminklas Kulvoje
Prieš porą dešimtmečių važiuojant vieškeliu Kulva-Kaunas ant aukštos kalvos, nuo kurios atsiveria nuostabus dešiniojo Neries kranto apylinkių reginys, stūksojo aukštas obeliskas. Lietuvių ir rusų kalbomis iškalti žodžiai: Šiose apylinkėse buv. Kulvos dvare gimė ir mirė Abraomas Kulvietis 1510? 1545, Lietuvių kultūros veikėjas, Karaliaučiaus universiteto profesorius.
Aukščiausioje rajono vietoje Kulviečio atminimo įamžinimui pastatytas obeliskas. Čia jonaviečiai kasmet rengia Kovo 11-osios bėgimą, skirtą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui pažymėti. Kulvos parke atidengtas paminklinis akmuo, A. Kulviečio vardu pavadinta Kulvos mokykla.
Taip pat skaitykite: Lietuvos istorijos spalio 4-osios įvykiai
Kulviečio Įtaka Lietuvių Kultūrai ir Raštijai
Kulviečio gyvenimas buvo lietuvių idealistinės nepriklausomo asmens veiklos dėl valstybės ir visuomenės gerovės pavyzdys. Jo idėjos atvėrė kelią išsilavinimo, tiesos, sąžinės ir krikščioniškųjų vertybių sklaidai Lietuvoje ankstyvaisiais Naujaisiais amžiais. Jis laikytinas pirmuoju lietuvių intelektualu.
Kulvietis reikšmingai prisidėjo prie lietuvių raštijos, išversdamas Martyno Liuterio giesmę „Gott sey gelobet und gebenedeiet“ į lietuvių kalbą („Pagarbints būki ir pačėstavotas“). Ši giesmė vėliau buvo išspausdinta Martyno Mažvydo giesmyne „Giesmės krikščioniškos“.
Kulvietis ir Martynas Mažvydas
Abraomas Kulvietis turėjo susitikti ir iš Žemaitijos kilusį savo bendraamžį Martyną Mažvydą kažkuriame iš Europos universitetų. Jaunuoliai galėjo ir studijuoti tame pačiame fakultete ir net tame pačiame kurse bei tapti gerais bičiuliais. Tai liudija ir faktas, jog Abraomui Kulviečiui įsteigus Vilniuje evangelikų aukštesniąją mokyklą (1539-1542) į ją dėstyti pakviečiamas ir Martynas Mažvydas (apie 1510-1563).
Žinoma, kad Abraomo Kulviečio įsteigtoje evangelikų aukštesniojoje mokykloje Martynas Mažvydas dėstė lietuvių kalbą. Anais laikais, kada dar nebuvo lietuvių kalbos rašytinių šaltinių, dėstyti šią kalbą tai kartu ir jos raštijos pagrindų kūrimas. Reikia manyti, kad Martynas Mažvydas taip ir darė. Remdamasis kitų kalbų pavyzdžiu rengė konspektus, numatė gramatikos formas, o paskui visą tai perteikė savo mokiniams. Visa tai ir buvo pirmosios lietuviškos knygos užuomazga, kurios pradžia Vilniuje.
Gulėdamas mirties patale Abraomas Kulvietis Prūsijos valdovui Albrechtui Brandenburgiečiui rašo rekomendacinį laišką: Jūsų Šviesybe, kai gausite šį laišką, manęs jau nebebus šiame pasaulyje. Asmuo, kuris įteiks Jūsų Šviesybei šį raštą, geras mano bičiulis Martynas Mažvydas. Tai mokslo vyras. Jis parengė knygą Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės ir Prūsijos kunigaikštystės žmonėms lietuviams, kad jie geriau pažintų Dievo žodį. Jūsų Prakilnybe, maldauju, pasirūpinkite šiuo mokytu vyru taip, kaip rūpinotės manimi, dar ir dėl to, kad ir jo, o ir Jūsų gyslomis teka tos pačios tautos kraujas.
Rekomendacinis Abraomo Kulviečio laiškas Martynui Mažvydui stebuklingai padėjo. Kunigaikštis Albrechtas sudarė sąlygas ir 1547 m. pasirodė Martyno Mažvydo parengtoji pirmoji lietuviška knyga Katechismusa prasty žadei.
Kulvos Istorija
Kulva - bažnytkaimis. Pirmoji Romos katalikų medinė koplyčia buvo pastatyta XVI a. pradžioje, ant gražaus kalnelio galbūt buvusios pilies vietoje. Jono Parčevskio rūpesčiu pastatyta mūrinė koplyčia ir 1647 m. perduota katalikams. Koplyčia 1710 m. remontuota, iki 1782 m. primūrytas priebažnytis. Kulvos bažnyčia tuomet buvo Skarulių parapijos filija.
Dvarų ir lenkuojančių kunigų pastangomis Kulvos apylinkės buvo aplenkintos. Tačiau XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje ėmė reikštis tautinis atgimimas. Kunigo Julijono Norkevičiaus iniciatyva įsteigta parapijos bibliotekėlė. 1909 m. įsteigta Kulvos parapija. 1909-1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.
1901 m. rugsėjo 1 d. įsteigta ir pradėjo veikti Kulvos liaudies mokykla. 1924-1928 m. Kulvos pradžios mokyklos vedėju buvo Stasys Tijūnaitis, kurį laiką čia įkurdinęs ir redagavęs vaikų laikraštėlį „Žvaigždutė“.
Lietuvai minint 100 metų valstybingumo jubiliejų, Kulvoje seniūno Ramūno Gudonavičiaus iniciatyva buvo atidengta paminklinė lenta, skirta Kulvos krašto Lietuvos kariuomenės savanoriams, prisidėjusiems prie Lietuvos nepriklausomos valstybės kūrimo ir išsaugojimo.
Kulva taip pat turi ir savo herbą, įteisintą Prezidentės dekretu 2014 m. Tai balta gulbė mėlyname fone.
Iš Kulvos krašto yra kilę ar čia gyvenę, dirbę ir daugiau žymių žmonių, savo darbais garsinančių šį kraštą bei Lietuvą. Tai ir tautodailininkų Mačiulių šeima, kurių tapyti paveikslai, drožiniai ir dabar puošia Kulvos bažnyčią, poetė Audra Stasiukonytė, poetas, dramaturgas, kunigas Juozapas Katinas, Liaudies meistrė, medžio drožėja Janina Listvina, pedagogas Jonas Kartanas ir kiti.
tags: #kulvoje #gimes #vienas #lietuviu #rastijos #pradininku