Įvadas
Abraomas Kulvietis (apie 1510-1545 m.) - XVI a. Lietuvos šviesuolis, lietuvių raštijos ir aukštojo mokslo pradininkas šalyje. Jo gyvenimas, nors ir trumpas, buvo itin reikšmingas Lietuvos kultūrai ir švietimui. Šiame straipsnyje apžvelgsime jo gyvenimo kelią, veiklą ir palikimą, remiantis istoriniais šaltiniais ir naujausiais tyrimais.
Panoterių Apylinkės: Kulviečio Šaknys
Kulvietis gimė neturtingų bajorų Ginvilonių (Ginvilų) šeimoje, mediniame Kulvos dvarelyje. Kulva - viena seniausių Jonavos rajono gyvenviečių. Kulvos dvaras (Žemutinės Kulvos dvaras) priklausė Lietuvos didikų Gedgaudų (Ginvilų) giminei.
Panoterių miestelis, esantis Jonavos rajone, yra svarbus Kulviečio kontekste, nors pats Kulvietis ten negimė. Istoriniuose šaltiniuose Panoteriai minimi nuo 1441 m. XVI a. pradžioje Kulvoje buvo pastatyta pirmoji Romos katalikų medinė koplyčia. XIX a. Panoterių dvaro savininkai buvo Domeikavos.
Gyvenimo Kelias: Nuo Kulvos Kalvų Iki Europos Universitetų
Tėvai neskatino jaunuolio mokytis, nes nesuvokė išsilavinimo naudos. Jo likimas buvo aiškus - gyventi bajoriškai, vystyti ūkį ir kaupti turtus ateities kartoms. Bet… jo sieloje ruseno, ne neruseno, o liepsnojo beprotiškas noras pažinti, mokytis.
A. Kulviečio CV aplanke 5 universitetai, 5 kalbos ir pirmasis daktaro laipsnis. Jei jaunuolis nuo Kulvos kalvų skaitė knygas, tai tik pačias geriausias, jei rinkosi universitetus, tai tik pačius garsiausius. 1528 m. Abraomas įstoja į Krokuvos universitetą ir studijuoja Laisvuosius menus. 1533 m. jis iškeliauja į Nyderlandus ir įstoja į Erazmo Roterdamiečio (1469-1536) įkurtą garsųjį Liuveno universitetą (dabar Belgijos teritorija). A. Kulvietis buvo pirmasis lietuvis, studijavęs šioje Trijų kalbų kolegijoje ir išmokęs laisvai skaityti bei kalbėti hebrajų, graikų ir lotynų kalbomis.
Taip pat skaitykite: Renesanso humanistas A. Kulvietis
Po studijų Liuveno universitete, Abraomas Kulvietis grįžo į Lietuvą, Vilnių ir 1535 m. susitiko su galingiausiu to meto LDK politiku, didžiuoju kancleriu Albrechtu Goštautu (1480 - 1539). Albrechtas jaunystėje privačiai studijavo pas garsiausius to meto užsienio universitetų profesorius, laisvai kalbėjęs keturiomis kalbomis, buvo sukaupęs nemažą ir įvairiapusę biblioteką.
Tuo pačiu metu gandai apie gabų jaunuolį iš Kulvos pasiekė ir Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio Hohencolerno (1490-1568) ausis. Žygimanto Senojo (1467-1548) sūnėnas Abraomui pasiūlė stipendiją Vokietijos universitete. Kulvietis, įsiklausęs į savo sąžinės balsą, savo potraukius, priėmė Prūsijos valdovo, o ne LDK kanclerio pasiūlymą ir jau 1536 m. Netrukus Albertas nusprendė keliauti į Reformacijos širdį - Vitenbergą, kur gyveno ir dirbo Martynas Liuteris.
Nepaisant visų negandų, 1537 m. jis jau klausosi Martino Liuterio paskaitų pirmajame Europos liuteroniškajame Vitenbergo universitete. Tomis netaisyklingomis orbitomis, paženklintomis žodžiu pirmasis, nuskrido ir A. Kulvietis.
Būtent čia Abraomas pradėjo bendrauti su Pilypu Melanchtonu (1497-1560), kuris vėliau, po M. Liuterio mirties, perėmė vadovavimą jo pradėtam teologiniam judėjimui. Vitenbergo universitete A. Kulvietis studijavo antikos filosofiją, išmoko vokiečių kalbą ir susipažino su protestantizmo idėjomis. Baigęs teologijos studijas šiame universitete, Kulvietis vyksta į Italiją.
1540 m. lapkričio 28-29 d. Sienos universitete A. 1541 m. pradžioje teisių mokslų daktaras A. Kulvietis grįžo į Lietuvą. Jo mecenatas ir globėjas Albrechtas Goštautas jau miręs. Jis tik ką buvo parkeliavęs iš karalienės gimtinės, kur sparčiai plito protestantizmo idėjos. Į Lietuvą Abraomas grįžo tvirtai apsisprendęs skleisti evangelizmą. Karalienė Bona palaikė jo apsisprendimą, nes pirmasis lietuvis teisininkas ir eruditas padarė jai ypač teigiamą įspūdį.
Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais
Pasaulietinės Mokyklos Įkūrimas ir Reformacijos Idėjų Sklaida
Apie 1541 m., karalienės Bonos palaikomas, tačiau be Vilniaus vyskupo ir kapitulos leidimo, nes buvo studijavęs protestantiškame universitete, A. Kulvietis atidarė pirmąją pasaulietinę kolegiją bajorų vaikams, kurioje siekta įvesti Vakarų Europoje bebaigiančią įsigalėti naująją mokymo programą, paremtą trijų kalbų mokymu. Manoma, kad mokykloje mokėsi apie 60 bajorų vaikų.
Kol jo globėja karalienė Bona buvo Vilniuje, A. Kulvietis jautėsi saugus. Tačiau 1542 m. Bona išvyko į Lenkiją. Tuomet Vilniaus vyskupas Povilas Algimantas Alšėniškis (∼1490-1555), kuris itin pyko už privačios mokyklos atidarymą ir Šv. Onos bažnyčioje A. Kulviečio pasakytus protestantizmo dvasia persmelktus pamokslus, išreikalavo iš karaliaus Žygimanto Senojo dekretą prieš A. Kulvietį kaip „valstybei pavojingą maištininką“, atsiskiriantį jį nuo Bažnyčios. Pagal dekretą, slapstymosi nuo teismo atveju, A. Kulvietis iš karto netenkąs bet kokių bajorystės ir valstybės piliečio teisių.
Tremtis ir Pirmasis Reformacijos Tekstas Lietuvoje
Dar prieš dekreto paskelbimą A. Kulvietis gavo karalienės Bonos laišką, kuriame ragino bėgti Abraomą iš Lietuvos, nes jam gresia laužas. Abraomas paklausė savo globėjos ir pabėgo iš Lietuvos į Prūsiją, taip tapdamas pirmuoju termtiniu Lietuvoje.
A. Kulviečiui pabėgus, buvo persekiojama jo šeima. Apie tai sužinojęs A. Kulvietis norėjo grįžti į Lietuvą ir stoti prieš bažnyčios teismą, tikėdamasis išgelbėti motinos turtą ir ją pačią iš kalėjimo. Jau kelyje jį sulaikė kunigaikštis Albrechtas dėl steigiamo Karaliaučiaus universiteto reikalų ir pažadėjo pasirūpinti jo artimaisiais per karalienę Boną.
Nepaisant visų privilegijų, jis svajoja grįžti į Lietuvą, todėl 1543 m. parašo atvirą laišką karalienei Bonai, kuriame kalbą apie savo tikėjimo išpažinimą. Šis Confessio fidei tampa pirmuoju Reformacijos tekstu Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Lietuvos istorijos spalio 4-osios įvykiai
Karaliaučiaus Universiteto Profesorius ir Paskutinės Gyvenimo Akimirkos
1544 m. pavasarį jis jau vėl buvo Prūsijoje. Tų pačių metų vasarą įkūrus Karaliaučiaus universitetą, A. Kulvietis tapo jo profesoriumi ir pirmuoju Graikų kalbos katedros vadovu. Jis taip pat dėstė hebrajų kalbą bei turėjo teisę komentuoti psalmes.
Vos atvykęs į Vilnių, Abraomas sunkiai susirgo ir balandžio mėnesį draugai pervežė jį į Kulvos dvarą, kur tų pačių metų birželio mėnesį mirė. Pagal paskutiniąją A. Kulviečio valią, prie mirštančiojo susirinkę artimieji giedojo jo parašytas lietuviškas giesmes.
Palikimas ir Atminimo Įamžinimas
Po mirties A. Kulviečio motina kunigaikščiui Albrechtui rašė, kad jos sergantis sūnus per gydytojus priešų buvo nunuodytas.
Kunigaikštis Albrechtas atsiuntė motinai Elžbietai užuojautos laišką ir persiuntė A. Kulviečio kuklią mantą: dvi kėdes, stalą, lempą, keturis puodelius bei visą jo sukauptą 88 knygų biblioteką. Tai buvo pirmoji asmeninė lietuvio bajoro biblioteka, sukaupta dar neprasidėjus knygų leidybai Lietuvoje.
Kulvos kraštas jau nuo seno garsėja vienu iš lietuvių raštijos pradininku Abraomo Kulviečiu. Jonavoje, Santarvės aikštėje atidengtas skulptorių Konstantino Bogdano (1926-2011) ir Mindaugo Šnipo (g. Abraomo gulbės giesmė nebuvo nebyli.
Aukščiausioje rajono vietoje Kulviečio atminimo įamžinimui pastatytas obeliskas. Kulvos parke atidengtas paminklinis akmuo, A. Kulviečio vardu pavadinta Kulvos mokykla.
Kulva taip pat turi ir savo herbą, įteisintą Prezidentės dekretu 2014 m. Tai balta gulbė mėlyname fone. Ginvilionių giminės herbe puikuojasi Gulbė. Ši Gulbė lydėjo Abraomą Kulvietį ir universitetuose. O šiandien tai neatskiriamas Jonavos miesto simbolis.
Abraomas Kulvietis ir Martynas Mažvydas
Reikia manyti, kad Martynas Mažvydas taip ir darė. Visa tai ir buvo pirmosios lietuviškos knygos užuomazga, kurios pradžia - Vilniuje. Gerai mokėjo lietuvių kalbą. Kaip vėliau viename laiške Martynas Mažvydas prisipažino kunigaikščiui Albrechtui, A.
Tačiau 1542 m. Evangeliškoji aukštesnioji mokykla Vilniuje buvo uždaryta. Be šių pareigų, Karaliaučiuje jis dar įkūrė ir panašią mokyklą, kokią jau anksčiau buvo įsteigęs Vilniuje. Iš šios mokyklos išaugo ir Karaliaučiaus universitetas, o Abraomas Kulvietis 1544 m.
Vos sulaukęs 35 metų amžiaus, Karaliaučiaus universiteto profesorius, Prūsijos valdovo patarėjas Abraomas Kulvietis 1545 m. birželio 6 d. Rekomendacinis Abraomo Kulviečio laiškas Martynui Mažvydui stebuklingai padėjo. Albrechtas sudarė sąlygas, ir 1547 m.
Iš laiškų sužinome, kad ir M. Mažvydui buvo sunkoka tvarkytis su savo parapijiečiais, kad teko ir materialinės paramos prašyti iš kunigaikščio.
Jono Biliūno vaidmuo
Konstantino Jablonskio duomenimis, Biliūnai į Žemaičius atvyko iš Vilniaus krašto (nuo Maišiagalos) pačioje XVI amžiaus pradžioje. Jonas Biliūnas buvo Beržėnų ir Didžiųjų Dirvėnų valsčių tijūnas - taigi didžiojo kunigaikščio vietininkas. Jonas Biliūnas, kunigaikščio Albrechto palaikomas bei skatinamas, tapo uoliausiu reformacijos skleidėju Žemaičiuose. Savo Viduklės dvare jis telkė tuos žmones, kurie į lietuvių kultūros istoriją įėjo kaip lietuviškos raštijos pradininkai. Abraomas Kulvietis, kaip mano Vaclovas Biržiška, buvo rengiamas studijuoti aukštojoje mokykloje būtent Jono Biliūno dvare prie Viduklės. Jį mokęs ten Stanislovas Rapolionis.
Vėliau, po 15 metų, Abraomą Kulvietį su Jonu Biliūnu suvedė kunigaikštis Albrechtas. Lietuvoje pradėjus persekioti protestantus, A. Kulvietis 1542 m. išvyko į Karaliaučių. Ten Albrechtas jį paskyrė įsteigto partikuliaro vicerektoriumi.
1543 m. rudenį Kulviečio pareigas partikuliare (vicerektoriaus pareigas) perėmė Bretshneideris, o Kulvietis iškeliavo į Lietuvą. Jis pasiėmė ir 1543 m. spalio 7 d. Albrechto parašytą rekomendacijos laišką Žemaitijos vietininkui Jonui Biliūnui. Šį kartą Lietuvoje, daugiausia pas motiną tėviškėje, A. Kulvietis išbuvo apie 6 mėnesius. Po to grįžo į Karaliaučių.
Praėjus savaitei po A. Kulviečio mirties, 1545 m. birželio 13 d. Žemaitijos seniūnas Jonas Biliūnas drauge su Jonu Kmita, kuris su Biliūnu valdė Žemaitiją, iš Viduklės išsiuntė kunigaikščiui Albrechtui bendrą pranešimą apie Kulviečio mirtį.
Stanislovas Rapalionis irgi buvo Jono Biliūno dvare, rengė jaunuolius į aukštąją mokyklą, 1528 m. drauge su jais nuvyko studijuoti į Krokuvos universitetą.
1542 m. uždarius Vilniuje A. Kulviečio ir jo bendraminčių (S. Rapolionio, M. Mažvydo ir J. Zablockio) mokyklą (kolegiją), Mažvydas liko Lietuvoje ir buvo persekiojamas.
1546 m. gegužės 8 d. Albrechtas parašė Jonui Biliūnui laišką, kurį įdavė tuo metu Vilniuje buvusiam Jono Biliūno sūnui, kad šis įteiktų jį savo tėvui. Laiške prašoma, kad Jonas Biliūnas kaip galima greičiau atsiųstų Albrechtui kelis mokytus ir gerai lietuvių kalbą mokančius vyrus, kurie galėtų būti evangelikų kunigais Prūsų žemėje. Albrechtas prašo Joną Biliūną, kad šis padėtų žiniomis ir patarimais savo sūnui nurodyti tinkamus tam asmenis. Matyt, Jonas Biliūnas tarp kitų kandidatų kunigaikščiui nurodė ir M. Mažvydą, kadangi 1546 m. birželio 8 d. kunigaikštis kreipėsi laišku jau į patį Mažvydą . Laiškas rašytas iš Karaliaučiaus į Vilnių, kur tada jau buvo Mažvydas.
Taigi Jonui Biliūnui tenka išskirtinė vieta lietuvių kultūros istorijoje.
Kiti Žymūs Asmenys, Susiję Su Kulva
Kulvos kraštas jau nuo seno garsėja vienu iš lietuvių raštijos pradininku Abraomo Kulviečiu. Tačiau Kulvoje be Kulviečio yra ir dar žymių asmenų.
1966-1985 m., iki gyvenimo pabaigos, J. Katinas gyveno ir tarnavo Kulvoje (Jonavos r.), 1966-1983 m. buvo Kulvos Švč. Mergelės Marijos bažnyčios klebonas, o senatvėje 1983-1985 m.
1979 m. Išleistas A. Stasiukonytės pomirtinis kūrybos rinkinys „Vasaros šalnos“ (1992 m.), eilėraščius ir esė spausdino „Nemunas“, „Literatūra ir menas“, kiti respublikos laikraščiai ir žurnalai, rajono spauda.
Dar ir šiandien daugelis Jonavos rajono Kulvos seniūnijos senųjų gyventojų prisimena Beišių kaime gyvenusią Mačiulių šeimą. Liaudies meistrė, medžio drožėja Janina Listvina.
tags: #kulvoje #gimes #lietuviu #rastijos #pradininkas