Šiandien vis dažniau tenka girdėti klausimus, kodėl vaikai neklauso. Tėvai, ateinantys į konsultacijas dėl išdykusių ir sunkiai valdomų vaikų, mokytojai, pasakojantys apie „sunkius“ mokinius, visi ieško būdų, kaip susikalbėti ir sudrausminti vaikus. Atrodo, kad suaugusieji deda dideles pastangas, siekdami suvaldyti ar pakeisti netinkamą vaikų elgesį, tačiau vaikai tarsi užhipnotizuoti kartoja tuos pačius veiksmus - provokuoja, erzina, neklauso, kovoja, keršija ir kitaip veda suaugusiuosius iš proto. Taigi, kas slypi už šio elgesio? Kodėl vaikai elgiasi „blogai“?
Psichologai išskiria keturias pagrindines netinkamo vaikų elgesio priežastis: dėmesio siekimas, jėgos demonstravimas, kerštas ir bejėgiškumas. Įdomu tai, kad patys vaikai dažnai nesuvokia, jog būtent šios priežastys lemia jų elgesį - tai vyksta pasąmoningai. Todėl tėvai turėtų ne kaltinti vaiką dėl netinkamo poelgio, o bandyti suprasti ir išsiaiškinti, kuri iš šių priežasčių jį paskatino.
Tikrieji Vaiko Jausmai ir Norai
Norint suprasti vaiko elgesį, būtina atsižvelgti į jo jausmus ir norus. Labai svarbu, kad vaikas namuose turėtų savo vietą, asmeninę erdvę, kurioje galėtų žaisti, vartyti knygas ar piešti. Tai padeda vaikui jaustis saugiam ir reikalingam.
Neįvertinimo Jaismas
Vaikas gali jaustis neįvertintas, menkavertiškas, nesavarankiškas, nekompetentingas ir nuolat jausti prievartinį spaudimą ką nors daryti. Tokiu atveju svarbiausia yra nustoti kovoti ir pripažinti savo ribas, suteikiant vaikui pasirinkimo teisę, leidžiant jam pasijusti galinčiam, mokančiam ir veikliam. Tačiau pripažinę savo ribas, nubrėžkite jas ir vaikui, tai darydami nenužeminkite vaiko, o pagarbiai pagrįskite, tarkitės, raskite kompromisą. Svarbu kurti ne kovos laimėjimo ir pralaimėjimo santykius, o draugyste ir bendradarbiavimu paremtus ryšius. Vaiką reikėtų laikyti lygiaverčiu pokalbio partneriu, o ne paklusniu ir savo nuomonės neturinčiu klausytoju. Kalbantis su vaiku galima pasakyti: „Aš negaliu priversti tavęs to daryti, bet man reikia tavo pagalbos.“
Nereikalingumo Jaismas
Jei vaikas jaučiasi nereikalingas, nereikšmingas, nieko nesugebantis, netiki, kad gali būti mylimas ir priimamas toks, koks yra, jis jaučiasi įskaudintas ir nuskriaustas, todėl nori apie tai pranešti. Toks vaikas gali būti nepasitikintis savimi ir bijoti atsiverti. Tėvų reakcija šiuo atveju dažnai būna išgąstis, sutrikimas, bejėgiškumas, noras vaiką kritikuoti, gėdinti ir kaltinti. Tačiau reikėtų vengti pykčio, įžeidinėjimų ir kaltinimų. Svarbu pastebėti ir pagirti teigiamus dalykus, visais įmanomais būdais didinti vaiko savigarbą. Jeigu vaikas padaro ką nors gero - padėkoti, pagirti. Kai jam kas nors nepavyksta - pasiūlyti pagalbą, paklausti, kas negerai. Surasti bent mažų smulkmenų, kas vaikui sekasi, pavyksta - ir tai pabrėžti.
Taip pat skaitykite: Straipsnis apie paauglystę ir asmenybę
Nesaugumo Jaismas
Vaikas gali jaustis nesaugus ir menkavertis, labai bijoti užaugti, išgyventi stiprų bejėgiškumo ir beviltiškumo jausmą, jo gyvenime gali būti daug kančios, nusivylimo ir liūdesio. Toks vaikas dažnai būna pasyvus, nenori niekuo užsiimti, bijo pradėti bet kokią veiklą, jautriai reaguoja į nesėkmes ir kritiką, nori atsiskirti ir užsidaryti nuo visų. Jis gali fantazuoti, dykinėti, turėti vaikiškų įpročių ir atrodyti keistas. Tėvai, susidūrę su tokiu elgesiu, gali jausti bejėgiškumą, nusivylimą ir beprasmiškumo jausmą. Apie vaiką galvojama kaip apie svajotoją, keistuolį, dažnai lyginama su geresniais, jam prikaišiojama ir jis kritikuojamas. Šiuo atveju svarbu pastebėti tik stipriąsias vaiko puses, ignoruoti silpnąsias. Duoti darbų ir užduočių, kurias vaikas gali atlikti, sudaryti sąlygas patirti sėkmę, nekritikuoti. Girti vaiką už bet kokią pastangą, padėkoti net už mažiausią rezultatą. Svarbiausia - nuleisti reikalavimų kartelę, nes šie vaikai dažniausiai elgiasi pasyviai todėl, kad nesugeba išpildyti per didelių tėvų lūkesčių.
Kaip Reaguoti į Netinkamą Vaiko Elgesį?
Pirmas žingsnis - pabandyti suprasti, kodėl vaikas elgiasi netinkamai. Dažnai tėvai ne kartą kartoja, kaip vaikui nereikėtų elgtis (pvz.: „Parduotuvėje nebėgiok“, „Nemėtyk daiktų“), tačiau neįvardija, kokio elgesio tikėtųsi iš vaiko vietoj to, kuris tėvams nepatinka. Jei pasakytumėte, ką vaikas turėtų daryti, tai jam padėtų nukreipti savo elgesį tinkama kryptimi (pvz.: „Dabar einame į vaisių skyrių. Padėk man išsirinkti obuolius“ arba: „Sudėkime žaisliukus į žaislų dėžę“).
Nurodymus vaikui stenkitės formuluoti pozityviai - taip jie kur kas geriau suprantami ir įvykdomi, nei juos išsakant negatyviai, su priešdėliu „ne-“. Pvz., užuot sakius: „Nemušk sesutės“, geriau tiktų: „Jei nori, gali paglostyti sesutę ir duoti jai barškutį“. Jei tarp vaikų ir tėvų yra geras emocinis ryšys, vaikas stengsis tėvams patikti ir elgsis taip, kaip tėvai jam sakys.
Vaikas Žino, Ko Tikimasi, Bet Negali Susivaldyti
Dažnai save sukontroliuoti sunku ir suaugusiesiems, nes tam, kad galėtume tinkamai pasielgti, turi būti pakankamai stipri motyvacija, kurios padedami galime atsilaikyti prieš pagundas elgtis kitaip. Ne visada lengva sustoti ir įvardyti, kas viduje vyksta ir kodėl pasielgiame netinkamai.
Pvz., vaikas gali manyti taip: „Sesė mane baisiai erzina, noriu jai trenkti, bet jei tą padarysiu, mama labai supyks“. Tačiau dažnai, ypač jei vaikas yra mažesnis ar sunkiau gebantis kontroliuoti savo emocijas, iki antrosios minties dalies jis paprasčiausiai neprieina. Todėl tam būtina nuolatinė tėvų pagalba, parodant vaikui, kas vyksta jo viduje, paaiškinant, kokios gali būti netinkamo elgesio pasekmės ir mokant, koks reagavimas būtų tinkamesnis. Pvz.: „Matau, kad esi labai supykęs, nes sesutė iš tavęs paėmė tavo žaislą, ir norėtum jai trenkti. Bet tuomet man teks ją raminti, o tu turėsi pabūti atskirai. Geriau paprašykime sesės atiduoti tavo žaislą“.
Taip pat skaitykite: Sąžiningumo ugdymas vaikams
Dar vienas variantas - paklausti paties vaiko, kaip, jo manymu, geriau būtų reaguoti: „Kaip tu pats manai, ką galėtume padaryti, kad jaustumeisi ne toks piktas?“ Jei vaikas nežino, galima jam pasiūlyti kelis variantus: „Galime paprašyti sesės, kad atiduotų tavo žaislą, arba surasti, kas tave dar sudomintų. Arba, jei nori, galime ką nors paveikti kartu“. Jei matote, kad vaikas labai įsiaudrinęs, jam sunku nurimti - tuo metu geriausia būtų jam padėti tą padaryti, pvz., nusinešant ar nusivedant į kitą vietą, pabūnant kartu, galima apkabinus. Kai vaikas aprims - trumpai aptarti, kokie galėtų būti tinkami sprendimai.
Vaikas Žino, Ko Tikimasi, Bet Jam Tai Nerūpi
Jeigu vaikas elgiasi netinkamai, nors ir žino, ko iš jo tikimasi, tačiau jam tai nerūpi - reikia pagalvoti, kas įvyko, kad jūsų santykiai pašlijo ir vaikui tapo nesvarbu, ko jūs norite ir kaip jaučiatės. Paprastai vaikai specialiai įskaudinti tėvų nenori, jei tarpusavio santykiai yra pakankamai geri. Galbūt vaikas stokoja jūsų dėmesio, ir netinkamas elgesys yra būdas jo gauti (geriau neigiamas jūsų dėmesys - pastabos ir barimas - nei jokio dėmesio). Nors pirmasis impulsas tikriausiai būtų vaiką griežtai išbarti arba nubausti, toks sprendimas tik dar labiau pablogintų jūsų tarpusavio ryšį.
Geriau reikėtų siekti atkurti gerą ryšį tarp jūsų ir sūnaus/dukros: skirti vaikui laiko ir dėmesio, pakviesti pasikalbėti, atspindėti, kaip jis jaučiasi („Panašu, kad pyksti ant manęs, nes aš tiek daug dirbu ir visai neturėjau laiko pabūti kartu. Gal norėtum šiandien kur nors nueiti ar namie ką nors kartu nuveikti?“).
Taisyklės ir Ribos
Vaikams reikia taisyklių ir ribų, nes jos padeda jiems jaustis saugiai ir užtikrintai. Taisyklės turi būti aiškios, nuoseklios ir suprantamos vaikui. Svarbu, kad taisyklės būtų taikomos visiems šeimos nariams, įskaitant ir suaugusiuosius.
Susitarimai
Su vaikais neišvengiami elgesio keitimo susitarimai. Suteikite vaikui pasirinkimą vienaip ar kitaip elgtis. Svarbu, kad vaikas supranta, kad gali ir nedaryti, ko yra prašomas. Aptarkite galimas pasekmes (pvz., buvimas kartu su tėvais ir pan.) ir galimą nuobaudą, jei vaikas to nepadarys (pvz., žaidimo kompiuteriu atėmimas).
Taip pat skaitykite: Simptomai ir būdai
Fizinės Bausmės
Fizinės bausmės, prievarta ir nepriežiūra yra netoleruotinos. Jos sukelia vaikui menkavertiškumo, keršto jausmus ir skatina agresyvų elgesį. Vaikai, perimdami tėvų elgesį, gali panaudoti jį prieš kitus vaikus. Svarbu nekelti balso, nebartis, negėdinti vaikų, tuo labiau jų neįžeidinėti ar kritikuoti.
Klausykitės Vaiko
Įsiklausykite į vaiką, jo žodžius ir elgesį. Pabandykite suprasti, ką jis nori pasakyti. Vaikas dažnai elgiasi netinkamai, kai jaučia neigiamas emocijas ir jas taip išreiškia.
Vaikas Nežino, Ko Iš Jo Tikimasi
Dažnai tėvai ne kartą pakartoja, kaip vaikui nereikėtų elgtis (pvz.: „Parduotuvėje nebėgiok“, „Nemėtyk daiktų“), tačiau neįvardija, kokio elgesio tikėtųsi iš vaiko vietoj to, kuris tėvams nepatinka. Jei pasakytumėte, ką vaikas turėtų daryti, tai jam padėtų nukreipti savo elgesį tinkama kryptimi (pvz.: „Dabar einame į vaisių skyrių. Padėk man išsirinkti obuolius“ arba: „Sudėkime žaisliukus į žaislų dėžę“).
Nurodymus vaikui stenkitės formuluoti pozityviai - taip jie kur kas geriau suprantami ir įvykdomi, nei juos išsakant negatyviai, su priešdėliu „ne-“. Pvz., užuot sakius: „Nemušk sesutės“, geriau tiktų: „Jei nori, gali paglostyti sesutę ir duoti jai barškutį“. Jei tarp vaikų ir tėvų yra geras emocinis ryšys, vaikas stengsis tėvams patikti ir elgsis taip, kaip tėvai jam sakys.
Kaip Kalbėtis Su Vaiku?
Svarbu vartoti žodžius, sąvokas, pažįstamas, vaikui suprantamas. Vaikai su visais savo norais nėra maži suaugusieji, jie yra žmonės, esantys raidos etape. Vaikams būdinga užsimerkti. Ir kuo jaunesnio amžiaus vaikas, tuo dažniau jis būna išsiblaškęs ir jam sunku susikaupti. Jei vaikas jūsų negirdi, prieš šaukdami, keikdamiesi užmegzkite su juo akių kontaktą.
Nereikia daugybės žodžių. Labai dažnai tėvai, užuot tiesiogiai ko nors prašę vaiko, užduoda klausimus, iš kurių vaikas pats turėtų suprasti, ko iš jo norima. Pavyzdžiui, pvz: „Ar tau patinka vaikščioti nešvariomis rankomis?“. Suaugusieji supranta, ką reiškia tokios užuominos, bet vaikas - ne visada.
Todėl, jei norite, kad vaikas jus išgirstų, paklauskite jo ne daugiau kaip tris kartus. Žinoma, visko turi būti saikingai, kad dažni bandymai valdyti vaiko elgesį nesukeltų pasipriešinimo. Jei vaikas nuolat girdi iš tėvų tą patį, nuolatinius draudimus - nedaryk to, neik ten, neliesk to, greičiau gerk ir t. t., jis tiesiog nustoja juos suvokti. Todėl šiuo atveju, kad vaikas jus išgirstų, sumažinkite draudimų skaičių, palikite tikrai principingų ir svarbių.
Klaidos, Kurių Reikėtų Vengti
- Vadovautis emocijomis: Svarbu, kad taisyklės galioja namie, ir jų laikytumėtės visi - nesvarbu, esate pavargę, linksmi ar turite svečių.
- Rodyti nesutarimus: Sutarkite, kad visus ginčus spręsite ten, kur mažieji negirdi.
- Netęsėti pažadų: Negrasinkite vaikui tuo, ko nedarysite. O už netinkamą elgesį turi būti neišvengiamos pasekmės.
- Kelti balsą: Kalbėkite ramiu balsu.
- Lyginti su kitais: Verčiau girkite vaiką, kai jis elgiasi tinkamai, ir aiškinkite, kodėl kai kuris elgesys nederamas.
Kompromisai
Kompromisai yra gerai, o bausmės - blogai. Kai vaikas pats pradeda priiminėti sprendimus, tėvams dažnai nepatinka, nes tai yra nepatogu. Tačiau svarbu leisti vaikui turėti savo nuomonę ir priimti sprendimus.