Švietimo sistemoje nuolat kyla įvairių klausimų, susijusių su mokytojų darbu, mokinių gerove ir ugdymo kokybe. Vienas iš tokių klausimų - ar mokytojas gali mokyti savo vaiką mokykloje, kurioje pats dirba. Šis klausimas apima tiek etinius, tiek praktinius aspektus, ir atsakymas į jį nėra vienareikšmis. Straipsnyje siekiama išanalizuoti šią situaciją iš įvairių perspektyvų, atsižvelgiant į mokytojų, tėvų ir švietimo ekspertų nuomones.
Mokytojo profesijos ypatumai
Mokytojo profesija yra ypatinga tuo, kad apima ne tik dalyko žinias, bet ir gebėjimą bendrauti, motyvuoti ir padėti mokiniams augti. Vilniaus „Ryto“ progimnazijos mokytoja Kristina Mišeikienė, vadovavusi studentės praktikai, teigė, kad tiek tėvai, tiek mokytojai tikisi, jog į mokyklas ateis žmonės, norintys dirbti, pareigingi, atsakingi, prisiimantys atsakomybę, mokantys bendrauti ir suburti. Svarbu keisti visuomenės požiūrį - mokytojas žino, kaip mokyti vaikus, to mokosi ne vienerius metus. Reikia jam nedrausti to daryti, mažiau kontroliuoti. Pasitikintis savimi, turintis žinių ir gebėjimų mokytojas padarys tai, ko nori.
Pradinio ugdymo programos studentė Urtė Vylimaitytė pastebėjo, kad mokinių tėvai nori jauno, komunikabilaus mokytojo, kuris domėtųsi, bendrautų ir bendradarbiautų. Studentė teigiamai vertina tokį rūpestį, nes tik per bendradarbiavimą galima pasiekti aukščiausių rezultatų.
Atmosferos svarba ugdymo procese
K. Mišeikienė pabrėžė, kad gera atmosfera yra būtina tiek mokytojų kolektyve, tiek vaikų grupėje. Pedagogai negali mokyti, kol neturi vidinės ramybės. Kol gerai nesijaučiama (juntama įtampa, didelė konkurencija), negalima užsiimti mokslais. VDU Švietimo akademijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo programų grupės Studijų programų vykdymo grupės vadovė Daiva Jakavonytė-Staškuvienė pasakojo apie naujausius Kanados, Šveicarijos, Prancūzijos mokslininkų tyrimus, kuriuose rašoma, kad jei bendruomenė ne itin palankiai nusiteikusi priimti veržlų, norintį veikti pedagogą, per penkerius metus veržlumas dingsta. Turi būti motyvavimo sistema - visos bendruomenės viduje, kad visi jaustųsi gerai - nuo ikimokyklinio ugdymo iki mokymosi visą gyvenimą.
Privataus ir valstybinio sektoriaus skirtumai
Šiaurės licėjaus pradinio ugdymo vadovė Nomeda Kasperavičienė teigė atėjusi į privatų sektorių, nes čia dirba jauni žmonės, kurie be kontrolės, išorinio audito, įvairių baimių, stereotipų, dokumentų pildymo gali kurti - nėra vidinės kontrolės, pasiruošimo standartizuotiems, diagnostiniams testams. „Valstybinėje mokykloje vaiką ruošiame ne gyvenimui, o kontroliniam darbui, egzaminui. Džiaugiuosi sutikusi praktikantes, joms buvo nauja, kad kai kuriose privačiose mokyklose, kaip ir mūsų, nėra skambučio į pamoką, paskelbto pamokos uždavinio. Studentės mokėsi pagal tam tikrą šabloną ir buvo nusiteikusios taip atlikti praktiką, bet teko dirbti pagal kitokį modelį.“ Jei mokytojas nuo atėjimo į mokyklą pradeda kurti save, jis ir atranda save. Vadovė tikisi, kad mažėja mokyklų, turinčių griežtas taisykles ir reikalavimus. Geras mokytojas, pasak jos, yra tas, kuris randa ryšį su vaiku, tėvais. Vėliau yra akademinės žinios, psichologija ir kiti dalykai.
Taip pat skaitykite: Kaip tapti darželio auklėtoju
Argumentai "už" mokymą
Yra keletas argumentų, kodėl mokytojas gali būti tinkamas asmuo mokyti savo vaiką:
- Geresnis vaiko pažinimas: Mokytojas, kuris yra ir vaiko tėvas, geriausiai pažįsta savo vaiko stipriąsias ir silpnąsias puses, mokymosi stilių ir poreikius. Tai leidžia jam individualizuoti mokymo procesą ir pritaikyti metodus, kurie geriausiai tinka jo vaikui.
- Didesnis įsitraukimas į ugdymą: Mokytojas-tėvas gali aktyviau dalyvauti vaiko ugdyme, stebėti jo pažangą ir padėti jam įveikti sunkumus. Jis gali lengviau integruoti mokyklos ir namų aplinką, užtikrindamas nuoseklumą ir tęstinumą.
- Stipresnis ryšys: Mokymas gali sustiprinti ryšį tarp tėvo ir vaiko, suteikiant jiems galimybę kartu patirti mokymosi džiaugsmą ir įveikti iššūkius. Tai gali būti ypač svarbu paaugliams, kuriems reikia palaikymo ir supratimo.
- Galimybė formuoti vertybes: Mokytojas-tėvas gali tiesiogiai perduoti savo vertybes ir įsitikinimus vaikui, formuodamas jo charakterį ir pasaulėžiūrą. Tai gali būti ypač svarbu šeimoms, kurios nori, kad jų vaikai augtų pagal tam tikrus moralinius principus.
Argumentai "prieš" mokymą
Tačiau yra ir argumentų, kodėl mokytojas neturėtų mokyti savo vaiko:
- Šališkumas: Mokytojas gali būti šališkas savo vaikui, vertindamas jį neobjektyviai ir suteikdamas jam privilegijų. Tai gali sukelti nepasitenkinimą tarp kitų mokinių ir pažeisti teisingumo principą.
- Konfliktas interesų: Mokytojas gali susidurti su interesų konfliktu, kai reikia priimti sprendimus, kurie gali būti naudingi jo vaikui, bet nenaudingi kitiems mokiniams. Tai gali būti ypač aktualu, kai reikia skirti pažymius, paskirti užduotis ar spręsti konfliktus.
- Per didelis spaudimas: Vaikas gali jausti per didelį spaudimą, žinodamas, kad jį moko jo tėvas. Jis gali bijoti nuvilti savo tėvą arba jaustis nepatogiai dėl to, kad yra nuolat stebimas. Tai gali neigiamai paveikti jo mokymosi motyvaciją ir savivertę.
- Sunkumai atskirti vaidmenis: Gali būti sunku atskirti tėvo ir mokytojo vaidmenis, ypač namuose. Vaikas gali jaustis, kad jis niekada negali pabėgti nuo mokyklos ir kad jo tėvas nuolat jį moko. Tai gali sukelti įtampą šeimoje ir pabloginti santykius.
Alternatyvūs sprendimai
Jei mokytojas nori, kad jo vaikas lankytų tą pačią mokyklą, bet nenori jo mokyti, yra keletas alternatyvių sprendimų:
- Kito mokytojo pasirinkimas: Mokytojas gali paprašyti, kad jo vaikas būtų priskirtas kitam mokytojui. Tai leis vaikui gauti objektyvų įvertinimą ir išvengti galimo šališkumo.
- Dalyvavimas mokyklos veikloje: Mokytojas gali aktyviai dalyvauti mokyklos veikloje, pavyzdžiui, tėvų susirinkimuose, renginiuose ir projektuose. Tai leis jam būti informuotam apie vaiko pažangą ir padėti jam, bet ne tiesiogiai mokant.
- Papildoma pagalba namuose: Mokytojas gali padėti savo vaikui namuose, paaiškindamas jam sunkumus keliančias temas ir padėdamas jam atlikti namų darbus. Tai leis jam individualizuoti mokymo procesą ir pritaikyti metodus, kurie geriausiai tinka jo vaikui.
- Privačios mokyklos arba namų mokymas: Jei mokytojas mano, kad mokykla nėra tinkama jo vaikui, jis gali pasirinkti privačią mokyklą arba namų mokymą. Tai leis jam visiškai kontroliuoti vaiko ugdymo procesą ir pritaikyti jį prie jo individualių poreikių.
Autizmo spektro vaikai ir ugdymas
Ypatingo dėmesio reikia autizmo spektro vaikams. Autizmo spektras yra toks įvairus, kad jo pradžioje gali būti ypatingai komunikabilus asmuo, tačiau susiduriantis su sensoriniais iššūkiais, o spektro pabaigoje - intelekto negalią turintis asmuo. Kai reikėjo išleisti savo autistišką sūnų į mokyklą, pati Mažeikiuose istorijos ir šokio mokytoja dirbanti Justina Padskočienė, prisimena: „Tu žinai, kaip turi elgtis pirmokas. Man tarsi įsijungė mygtukas.“
Justina atkreipia dėmesį, kad negali būti taikomas vienas modelis visiems autistiškiems vaikams. Ne visi vaikai gali lankyti mokyklą, kartais išbandžius eilę mokyklų tenka rinktis namų ugdymą, tačiau dažniausiai tai lemia vieno iš tėvų iškritimą iš darbo rinkos. „Visada akcentuoju, kad mokytis yra labai svarbu, o ne išbūti mokykloje. Jeigu kažkas sako, kad integracija sėkminga, nes vaikas nekelia problemų klasėje ir ramiai būna, tai mano, kaip mokytojos ir autistiško vaiko mamos akimis, tai nėra sėkmės atvejis. Nepamirškime, kas per vieta yra mokykla. Joje visi vaikai, įprastos raidos ar priklausantys neuroįvairovei, turi gauti žinių, atskleisti savo potencialą, o svarbiausia - neprarasti galimybių. Manau, kad nėra autistiško vaiko, kuris, sudarius jam tinkamas sąlygas, negalėtų mokytis. Spektras yra be galo platus, kokį ugdymą rinktis, vieno atsakymo nėra ir negali būti. Dažniausiai, kai vaikų situacija sudėtingesnė - specialioji mokykla yra teisingas sprendimas, o kai yra tas vidurys, ar diagnozė lengvesnė - tėvai yra pasimetę, labai sunku priimti sprendimus“, - sako Justina.
Taip pat skaitykite: Mokytojo teisės: kuprinės patikrinimo klausimas
Justina dalijasi, kad dauguma dalykų neateina savaime, juos reikia išmokti: „Jei vaikas moka skaityti ir rašyti, gali būti, kad jis nemoka susipažinti arba draugauti. Tėvai vieni to neišmokys. Turi būti bendradarbiavimas su mokytojais, juk mokytojai yra galingi šiame procese, jie gali tarpininkauti tarp vaikų. Mokytojai gali padaryti aplinką tinkamą autistiškam vaikui. Stengtis reikia visada, eiti į priekį nepamirštant vaiko emocinės sveikatos. Autistiškiems vaikams svarbi ir popamokinė veikla, tėvams tai - parama.
Mokytojo profesijos prestižas ir motyvacija
Pirmakursė Laima Vilniaus kolegijoje studijuoja pradinį ugdymą. Ji jau dabar dirba pagal pasirinktą specialybę - yra pradinukų korepetitorė, padedanti geriau įsisavinti lietuvių kalbos, matematikos, pasaulio pažinimo medžiagą. Laima pasakoja, kad mokytojo specialybės prestižas Lietuvoje yra žemas. Vyrauja stereotipas, kad mokytojai daug dirba ir mažai uždirba. Tačiau pati pedagogika bėgant laikui labai pakito. Mokytojas jau nebėra tik skirtukas knygoje, parodantis, kurioje temoje šiuo metu esame. Mokykloje mokytojai dirba pusę dienos, o likusį laiką savo tempu ruošiasi pamokoms. Yra daugybė galimybių kelti kvalifikaciją, dirbti korepetitoriais, prie įvairių projektų, neformaliojo švietimo srityje. Galima netgi keliauti po pasaulį, dalyvaujant mokyklas vienijančiuose projektuose.
Laima mano, kad svarbiausia yra jausti norą mokyti, reikia ta profesija žavėtis. Svarbu pasiruošti ne tik mokyti, bet ir pačiam mokytis visą gyvenimą. Tai svarbu ir kitose profesijose, tačiau, dirbant mokykloje, ypatingai. Kasmet ateina skirtingi mokiniai, keičiasi kartos, mentalitetai. Prie to vis iš naujo reikia prisitaikyti.
Kaip padrąsinti abiturientą rinktis pedagogo profesiją?
Laima organizuoja virtualų renginį, kuriame kalbėsime būtent šiomis temomis. Jos asmeninis patarimas: jei norite tapti mokytoju, stumkite į šalį atgyvenusius stereotipus apie šią profesiją. Turbūt apie jokį darbą nėra prikurta tiek daug mitų ir stereotipų, sklandančių tarp žmonių, žiniasklaidoje. Pavyzdžiui, kuriamas įspūdis, kad mokytojas yra bejėgė, pavargusi, nieko pakeisti negalinti, mažai uždirbanti būtybė. Yra priešingai. Turbūt niekur tiek daug visko neišmoksite, nesužinosite ir išmoktų įgūdžių taip aktyviai netaikysite kaip mokytojo kailyje. Ši specialybė visko pilna.
Naujos galimybės tapti mokytoju
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siekis veržtis iš po kelerių metų laukiančios mokytojų stygiaus pragaišties sulaukė ir mokytojų nuostabos, ir pritarimo. Įsigaliojusi tvarka iš esmės nėra nauja. Ne vienus metus profesinę kvalifikaciją aukštojoje mokykloje galima įgyti per metus, yra ir dar vienas būdas - programa „Renkuosi mokyti“. Abu šiuos būdus renkasi, tarkime, karininkai, operos solistai, verslininkai, inžinieriai, architektai, sociologai ir kitų profesijų atstovai. Pasirinkusieji profesines metų trukmės studijas universitetuose gali pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas, tačiau nemaža dalis tokių studentų moka už mokslą. ŠMSM planuoja 2022 metais, lyginant su 2021 metais, apie 20 proc.
Taip pat skaitykite: Pilietybė pagal tėvus
Mentorių svarba pradedantiems mokytojams
Anot ŠMSM, šiuo metu baigiama išbandyti mentorystė pradedantiems mokytojams. Tikėtina, kad ji taps privaloma visiems mokyklų naujokams. Mentoriais taptų patyrę pedagogai, turintys ilgametę darbo patirtį.
Kritika ir abejonės dėl naujos tvarkos
Biologijos mokytojas Paulius Sungaila teigia, kad pedagoginis išsilavinimas labiau yra suvokiamas kaip pedagogo kvalifikacijos įgijimas. Pedagogo kvalifikacija liudija, jog asmuo yra susipažinęs su didaktiniais (pvz., mokymo metodai) ir psichologiniais (pvz., asmenybės raida) ugdymo aspektais. Vis dėlto konkrečios disciplinos žinios gali būti įgyjamos studijuojant universitete per bakalauro ar magistro studijas.
P. Sungaila mano, kad dalis būsimų mokytojų galimai nesiryžta bent pabandyti dirbti mokyklose, kiekviename darbo skelbime matydami, jog pedagogo kvalifikacija yra būtina įsidarbinimo sąlyga. „Tai niekaip neskatina rinktis mokytojo profesijos, o tiesiog skatina lengviau įsidarbinti. Ar esant lengvesniam įsidarbinimo procesui atsiras daugiau norinčių dirbti? Ne čia slypi mokytojų trūkumo problemos“, - nė nedvejoja P.
Mokyklų vadovų atsakomybė
M. Tamošiūnaitė aiškino, kad galimybė pradėti darbuotis mokykloje neturint pedagoginio išsilavinimo turėtų būti labiau išimtis, o ne įprasta praktika. Mokytojo darbe svarbu ne tik dalykinės žinios, bet ir įgyti didaktikos bei psichologijos pagrindai. „Svarbu mokyklų vadovams įdėti daug pastangų, vykdant mokytojų atrankas į laisvas darbo vietas. Šiuo metu dažnai pasitaiko atvejų, kai tenka rinktis vos iš vieno kandidato į mokytojo darbo vietą, o ir jį ne visada lengva rasti. Kai į darbo pokalbius ateis pedagoginės darbo patirties neturintys savo sričių motyvuoti profesionalai, norint įvertinti jų tinkamumą tapti mokytojais reikės įdėti daug pastangų“, - aiškino M.
Lengvesnis kelias į mokyklą
LKLMS narys, vertėjas Arūnas Šileris nė nedvejoja, kad, tarkime, istoriją, biologiją baigęs žmogus, net ir neturėdamas pedagogo kvalifikacijos, gali dirbti mokykloje su vaikais. „Be to, reikia atkreipti dėmesį, kad kelias į mokyklas nėra atveriamas taip lengvai. Vadinasi, jų motyvacija turi būti milžiniška. Jie keis karjerą, pradės dirbti mokytojais ir kartu pradės pedagogines studijas. Galima sakyti, kad kelias į mokyklą tampa lengvesnis, bet jis tikrai nėra lengvas. Ir tikrai nėra taip, kaip kartais sakoma, kad į mokyklas atveriamos durys bet kam. Bet kas, esant tokioms sąlygoms, kai reikės nemažai investuoti, į mokyklą neis“, - savo nuomonę išsakė A.
Lankstumas ir galimybės įgyti kvalifikaciją
VDU Švietimo akademijos kanclerė Lina Kaminskienė sakė, kad ministerijos įvesta pertvarka nėra didelė naujiena. „Galima sakyti, kad mes sudarome galimybę žmonėms, kurie yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, ateiti į mokyklą“, - aiškino L. „Ir jei jie mato, kad dar trūksta konkretaus dalyko žinių, gali įgyti papildomų kreditų“, - aiškino L. „Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad žmonės galės dirbti be mokytojo kvalifikacijos, tiesiog sudaroma galimybė ją įgyti paraleliai. Tiesiog sudaromas didesnis lankstumas, reaguojant į didelio trūkumo problemą. Bet tai nėra pagrindinė priemonė. Turi būti išlaikyta visa mokytojų rengimo sistema - bakalauro, magistro studijos“, - kalbėjo L.